Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė), Rasos Gudžiūnienės (pranešėja) ir Marijono Greičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų (įkeisto turto savininkų) S. G. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims S. G. ir V. G. (skolininkai ir įkeisto turto savininkai).

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Skolininkai V. G. ir S. G. , užtikrindami iki 2031-03-31 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį daiktą –butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį V. G. ir S. G. .

Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį V. G. ir S. G. .

Apeliantų nuomone, pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie atsiradusias kliūtis, susijusias su prievolių vykdymu. Šiuo metu skolininkų turtinė padėtis yra ypač sunki, nes gyvena tik iš S. G. gaunamo 1407 Lt darbo užmokesčio. Tuo tarpu V. G. valdoma UAB „Realus pasiūlymas“ šiuo metu veiklos nevykdo.

Teigia, kad apeliantai išlaiko du nepilnamečius vaikus, kurie neturi savarankiškų pajamų. Įkeistas turtas yra vienintelis jų šeimos turtas. Tuo atveju, jei bus įgyvendinta skundžiama nutartis, jų vaikai liks be būsto.

Kreditoriaus nuomone, ta aplinkybė, kad skolininkai turi nepilnamečių vaikų taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, jog nepilnamečių vaikų interesai yra užtikrinami prieš įkeičiant turtą, Jokių kliūčių įkeisti turtą nebuvo. Be to, skolininkai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog įkeistas butas yra šeimos turtas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus AB DnB Nord banko pakartotiniame prašyme nurodytą skolininkams nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą dėl 139 839,82 EUR negrąžinto kredito, 6 820,66 EUR nesumokėtų palūkanų ir 661,52 EUR delspinigių. Taip pat pagrįstai priteisė kreditoriui iš skolininkų 5,82 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacine instancija nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009).

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju V. G. ir S. G. (skolininkams ir įkeisto turto savininkams) per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius AB DnB Nord bankas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkus (įkeisto turto savininkus) apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Skundžiama 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą, priverstinai parduodant turtą iš varžytynių.

Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2010).Taigi, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Jis atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros.

Bylos duomenys tvirtina, kad tarp AB banko “NORD/LB Lietuva” (pavadinimas pakeistas į AB DnB NORD bankas) ir V. G. , S. G. 2006 m. gegužės 5 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-49). Prievolių pagal 2006-05-05 Kreditavimo sutartį vykdymui skolininkai hipotekos lakštu įkeitė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkams nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, kreditorius AB DnB NORD bankas 2010m. kovo 25 d. pranešimu Nr. 30.58.37/689 (b.l. 55) informavo skolininkus ir įkeisto daikto savininkus apie tai, kad jei jie nesumokės pradelstos skolos, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių per 10 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos, Bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. Skolininkai per nustatytą terminą finansinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius sutartį nutraukė.

Atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola nustatytu terminu negrąžinama, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.

Apeliantai atskirajame skunde neginčija, jog su kreditoriumi nėra visiškai atsiskaityta, tačiau nurodo dėl kokių priežasčių jie negalėjo vykdyti savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Apeliantai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad prievolės pagal 2006-05-05 sudarytąją Kreditavimo sutartį, kuri yra užtikrinta hipoteka, vykdymas buvo nutrauktas ne dėl apeliantų nerūpestingumo ar neatsakingumo, o dėl šeimoje susiklosčiusios itin sunkios materialinės padėties ir šalyje kilusios ekonomines/finansinės krizės.

Tačiau tokie argumentai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes, kaip jau minėta, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 str. 5 d.), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą. Tačiau hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir, jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2007). Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi.

Apeliantai taip pat nurodo, kad išieškojimas iš jiems priklausančio buto, kuriame jie gyvena su dviem savo nepilnamečiais vaikais, negali būti pradėtas, nes šios patalpos yra vienintelis jo šeimos gyvenamasis būstas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais taip pat nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties skolininkų V. G. ir S. G. prašymu šiam šeimos turtui įkeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-04-27 nutartimi (b.l. 18) buvo išduotas teismo leidimas sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimo sandorį – teismas padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų interesai įkeitus šį turtą nenukentės. Be to, CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto nėra taikomi tais atvejais, kai yra išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.), todėl ginčijama teismo nutartis dėl išieškojimo iš kreditoriui įkeistų daiktų nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o skolininkų atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininkų (įkeistų daikto savininkų) V. G. ir S. G. priteistina 9,96 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkų (įkeisto daikto savininkų) V. G. ir S. G. 9 (devynis) litus ir 96 centus pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).