Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Automobilio registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, nes ši įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais. Vis dėlto automobilio registracijos duomenys yra vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Tačiau asmens nuosavybės teisę į automobilį patvirtinantys registravimo duomenys teisme gali būti paneigiami kitais įrodymais, tai savo ruožtu būtų teisinis pagrindas keisti registravimo duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-310/2011).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčo automobilis tiek atsakovui jį parduodant ieškovei, tiek atsakovui jį įsigyjant Vokietijoje buvo ieškomas kaip vogtas, todėl atsakovas realiai nuosavybės teisės į šį automobilį neįgijo, dėl ko negalėjo jo parduoti ir ieškovei. Surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia nuginčyti atsakovo nuosavybės teisę į automobilį patvirtinančius registravimo duomenis – ginčo automobilio registraciją Vokietijoje atsakovo, kaip teisėto savininko, vardu.

Tokioje situacijoje taip pat galima teigti, kad sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovas iš esmės suklydo dėl sandorio dalyko, nes pirko vogtą, kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tokias išvadas patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006, pateikti išaiškinimai. Šioje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad akivaizdu, jog asmuo, turėdamas informaciją, t. y. žinodamas tikrąją padėtį dėl parduodamo turto, tiksliau - apie tai, jog jam parduodamas turtas, į kurį pretenzijas ateityje gali pareikšti kiti asmenys - teisėti turto savininkai, nebūtų sudaręs tokio sandorio (CK 1.90 str. 2, 4 d.).

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog Vokietijoje registratūroje jam pasakė, kad ta mašina vogta (taip pat buvo nurodęs, kad automobilis ieškomas dėl nesumokėtų mokesčių). Jį apklausė policija. Policija pasiaiškino, atidavė dokumentus, pasakė, kad viskas tvarkoje. Jis buvo įsitikinęs, kad viskas tvarkoje. Apie Vokietijos policiją atsakovas pirkėjui nieko nesakė. Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. parodė, kad jei atsakovas būtų pasakęs apie atvejį Vokietijoje, gal būtų nepirkęs automobilio. Taigi, neatskleisdamas visos informacijos apie su ginčo automobiliu susijusias aplinkybes atsakovas sudarė prielaidas pirkėjui suklysti, nepasinaudoti galimybe prieš sudarant sandorį patikrinti automobilį VĮ „Regitra“. Savaime suprantama, kad asmuo, sužinojęs, jog ketinamas pirkti automobilis ieškomas kaip vogtas, tokio sandorio nesudarytų. Tuo tarpu rūpestingas ir apdairus pirkėjas, sužinojęs, kad ketinamas pirkti automobilis Vokietijoje buvo sulaikytas dėl jo paieškos, nepaisant to, ar paieškos pagrindas yra vagystė, ar, kaip nurodė atsakovas, nesumokėti mokesčiai, neskubėtų tokio automobilio pirkti, o pirmiau siektų patikrinti automobilį VĮ „Regitra“. Taigi, atsakovui atskleidus visas jam žinomas aplinkybes, ieškovės sutuoktinis galimai nebūtų skubėjęs sudaryti sandorį, automobilis būtų buvęs patikrintas VĮ „Regitra“, būtų paaiškėję, jog jis ieškomas kaip vogtas, dėl ko, savaime suprantama, ieškovė automobilio nebebūtų pirkusi ir tokiu būdu nebūtų patyrusi jokių neigiamų pasekmių. Pažymėtina, kad vadovaujantis liudytojos O. I. parodymais posėdžio metu, atsakovas važiuoja mašinų į Vokietiją, toks yra atsakovo verslas, taigi, atsakovas nėra paprastas asmuo, pardavęs nuosavą automobilį, o asmuo, kuris yra verslininkas, dėl ko jam taikomi aukštesni atidumo, protingumo ir pareigingumo reikalavimai vykdant savo veiklą, nagrinėjamu atveju – įskaitant ir visapusiškos ir išsamios informacijos pirkėjui (ieškovės vyrui) suteikimą apie ginčo automobilio įsigijimo Vokietijoje aplinkybes.

Be to, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.). Niekas negali teisėtai parduoti jam nepriklausančio turto, tam neturėdamas įgaliojimo, todėl atsakovo sudarytas ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu.

Jeigu sutartis negaliojančia pripažinta numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus CK 4.96 straipsnyje (CK 6.307 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo automobilis perėjo teisėtų savininkų žinion. Kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.323 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie automobilio paieškos dėl vagystės faktą nei viena iš šalių nežinojo, todėl atsakovas privalo ieškovei grąžinti sumokėtą kainą už ginčo automobilį ir atlyginti ieškovės turėtus nuostolius.

Kasacinis teismas yra išreiškęs poziciją, kad pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, teismas vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi privalo ex officio taikyti restituciją. Kadangi ginčo sandorių dalykas – automobilis – grąžintas jo savininkui daiktinės teisės normų pagrindu ir dvišalė restitucija negalima, teismas pagrįstai taikė vienašalę restituciją, įpareigodamas vieną šalį grąžinti kitai šaliai jos sumokėtus pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-113-701/2015).

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 straipsnio 1 dalis), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (CK 6.307 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2008).

Faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota. Be to, aptariamos situacijos pasekmės yra specialiai reglamentuotos CK 6.323 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, paaiškėjus, jog pirkėjas nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006, 2008-04-29 nutartį byloje Nr. 3K-3-229/2008).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus atsakovas privalo grąžinti ieškovei pinigų sumą, gautą už ginčo automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. parodė, kad gal 2016-12-30 internete rado skelbimą, visi automobiliai buvo virš 3000 Eur, tas buvo 2500 Eur. Nuderėjo 200 Eur. Sutartį rašė R. Kainos sutartyje nėra, nes atsakovas prašė jos nerašyti dėl mokesčių. Prašė ir sutartį rašyti ant vokiečio. Už automobilį sumokėjo 2300 Eur. Mašina – universalas.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. R. parodė, kad dalyvavo perkant automobilį. Sutartį rašė ji. Kainos joje nėra atsakovo prašymu, kuris bedirbąs Vokietijoje ar dėl mokesčių, nepamena. Pardavinėjo už 2500 Eur, o nusiderėjo iki 2300 Eur.

Nors ieškovė yra suinteresuota bylos baigtimi, o nurodyti liudytojai be abejo yra palankesni ieškovei, visi trys liudytojai nurodė tokias pačias aplinkybes, nesipainiojo apklausiami dėl aplinkybių, susijusių su kaina, už kurią parduotas automobilis. Teismų praktikoje, pavyzdžiui, laikoma, jog aplinkybė, kad apklaustas liudytojas, dalyvavęs ieškovui perkant automobilį, yra ieškovo draugas, neduoda pagrindo abejoti jo parodymų tikrumu ir juos atmesti (žr. pvz. Panevėžio apygardos teismo 2017-12-20 nutartį byloje Nr. e2A-966-227/2017). Taigi, artimų šalims liudytojų parodymai vertintini bendrame visų nustatytų aplinkybių bei ištirtų įrodymų kontekste ir savaime negali būti atmesti kaip nepatikimi.

Atitinkančios tikrovę atrodo ir minėtų asmenų nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas prašė nerašyti automobilio kainos dėl to, kad atsakovui nereikėtų mokėti mokesčių, nes iš teismo posėdžio metu liudytojos O. I. teiktų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad atsakovas versliškai užsiima automobilių prekyba. Pažymėtina, kad O. I. yra atsakovo kviesta liudytoja, gyvena su atsakovu, todėl jos nurodytos aplinkybės laikytinos objektyviomis. Pagal pateiktus įrodymus atsakovas automobilį nusipirko už 1650 Eur, todėl nurodžius didesnę, nei nurodyta, pardavimo kainą, vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčio 17 straipsnio 1 dalies 28 punktu, galimai tektų mokėti pajamų mokestį, taip pat atsispindėtų faktas, jog atsakovas pardavė automobilį praėjus trumpam laiko tarpui nuo jo įsigijimo.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad automobiliui Vokietijoje buvo atlikta techninė apžiūra, nustatyti nedideli trūkumai (IT medžiagos 32 l.), susiję su priekinio stiklo įtrūkimu, neveikiančia lempute, pažeistomis ašių gumomis, tepalo prasisunkimu. Atsakovas nurodė automobiliu grįžęs į Lietuvą. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo įsigytas automobilio draudimas kelioms dienoms. Iš Lietuvoje atliktos TA rezultatų kortelės (b. l. 5) matyti, kad taip pat buvo nustatyti pakankamai nedideli trūkumai – dėl stabdymo įrangos laisvos eigos, šviesos prietaisų sureguliavimo, neveikiančio garsinio signalo, per didelio tepalo kiekio, galinio stiklo ploviklio neveikimo. Vienas iš rimtesnių trūkumų – dujų neutralizavimo įrangos trūkumai. Kaip matyti, trūkumus nebuvo sudėtinga pašalinti, nes jau po trijų dienų automobilis techninę apžiūrą praėjo (b. l. 24). Ieškovė pateikė darbų ir detalių sąmatą, pagal kurią nurodo atliktų darbų kainą – 400 Eur. Taigi, ginčo automobilio negalima įvardinti kaip itin nekokybiško, dėl ko jis galėjo būti parduodamas už nedidelę kainą. Iš IT medžiagos matyti, kad automobilis išoriškai taip pat atrodo tvarkingai (IT medžiagos 23-26 l.).

Ieškovė taip pat pateikė keletą skelbimų pavyzdžių, iš kurių matyti, jog panašūs į ginčo automobilį automobiliai kainuoja gerokai daugiau nei 1500 Eur. Nors ieškovė pateikė ne visai analogiškų automobilių skelbimų pavyzdžius, teismo vertinimu, jie atspindi pakankamai realią situaciją, kadangi analogiškų ginčo automobiliui automobilių dabartinėmis pardavimo kainomis gali įsitikinti bet kas, interneto skelbimų puslapių pagalba. 2018-04-10 duomenimis viename iš el. puslapių panašių automobilių kainos prasideda nuo 1800 Eur, kitame – nuo 2090 Eur, o siekia net atitinkamai 2700 Eur ir 2999 Eur (pridedami skelbimų pavyzdžiai, tačiau teismas jų į bendrą įrodymų masę netraukia). Pastebėtina, kad šios kainos rinkoje laikosi praėjus daugiau nei metams nuo ginčo sandorio sudarymo, todėl šiuo metu panašūs automobiliai tikrai nekainuoja brangiau nei prieš 15 mėnesių.

Kaip minėta, atsakovas Vokietijoje automobilį įsigijo už 1650 Eur (b. l. 44), nustatyta, kad atsakovas kažkokiu mastu verčiasi automobilių prekyba, todėl nėra logiška, kad būtų pardavęs automobilį pigiau, nei jį pirko, kadangi tai neatitinka ekonominės verslo logikos bei elementaraus naudingumo principo. Atsakovas taip pat nurodė, kad automobilį prieš parduodant remontavo - sutvarkė vairo stiprintuvą, vadinasi, dar patyrė ir papildomų išlaidų, dėl ko automobilį pardavus už 1500 Eur būtų turėjęs dar didesnį nuostolį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atsakovo ir liudytojos O. I. nurodytos aplinkybės apie už automobilį gautą 1500 Eur sumą vertintinos kritiškai. Nors teismo posėdžio metu liudytojas J. R. ir liudytoja A. R. nurodė skirtingas kupiūras, kuriomis buvo sumokėta suma už automobilį, tai nepaneigia objektyvių įrodymų apie tikėtiną automobilio rinkos kainą ginčo sandorio metu. Be to, liudytoja A. R. nebuvo kategoriška dėl kupiūrų.

Ginčo automobilis bendradarbiaujant draudimo įmonėms buvo parduotas pirkėjui Lietuvoje už 830 Eur. Nors tai gerokai mažesnė suma, nei nurodo sumokėjusi ieškovė, tačiau ji taip pat gerokai mažesnė ir už sumą, kurią nurodo gavęs atsakovas. Be to, kaip minėta, galima daryti išvadą, kad šiuo metu panašūs automobiliai kainuoja tikrai ženkliai daugiau, nei 830 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sandoris buvo sudarytas gerokai anksčiau. Be to, nėra žinoma draudimo bendrovių pozicija tokiais atvejais, kai realizuojamas pakankamai senas automobilis. Galbūt automobilis buvo parduotas pigiai, siekiant išvengti jo ilgo pardavinėjimo ir su tuo susijusių automobilio saugojimo išlaidų, sąnaudų, kurios būtų patirtos dėl poreikio įgalioti atitinkamą darbuotoją rūpintis automobilio pardavimu, jo rodymu klientams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad už ginčo automobilį buvo sumokėta 2300 Eur, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

Ieškovė tai pat prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur nuostolių.

Kaip minėta, kasacinis teismas nurodo, kad pardavėjui pardavus jam nepriklausantį daiktą taikoma civilinio kodekso 6.323 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pardavėjas ne tik privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bet ir atlyginti šio turėtus nuostolius. Be to, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikoma, kad gali būti atlyginami netgi abstraktūs nuostoliai – palūkanų forma.

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Pažymėtina, jog kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant ne tik sutartinei, bet ir deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-13 nutartis byloje Nr. 2A-104-796/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo konkrečių patirtų nuostolių atlyginimo. Nurodo, jog patyrė 400 Eur nuostolių dėl automobilio remonto, siekiant praeiti automobilio techninę apžiūrą. Kaip jau minėta, iš Lietuvoje atliktos TA rezultatų kortelės (b. l. 5) matyti, kad ginčo automobiliui buvo nustatyti trūkumai – dėl stabdymo įrangos laisvos eigos, šviesos prietaisų sureguliavimo, neveikiančio garsinio signalo, per didelio tepalo kiekio, galinio stiklo ploviklio neveikimo, taip pat dujų neutralizavimo įrangos trūkumai. Po trijų dienų automobilis techninę apžiūrą praėjo (b. l. 24), vadinasi realiai buvo atlikti automobilio remonto darbai šalinant automobilio trūkumus. Ieškovė pateikė darbų ir detalių sąmatą (b. l. 10), pagal kurią nurodo atliktų darbų kainą – 400 Eur. Iš sąmatos matyti, kad darbai kainavo 178 Eur, detalės – 222 Eur. Kaip matyti, atlikti darbai susiję su panaudotomis detalėmis, o darbų ir detalių pobūdis atitinka techninės apžiūros metu įvardintų ginčo automobilio trūkumų pobūdį.

Atsakovas ginčijo nurodytos sąmatos, kaip įrodymo, patikimumą dėl jos išrašymo datos, apmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento nepateikimo, konkretaus automobilio neįvardinimo. Teismo vertinimu, nors nurodytame dokumente galėtų būti daugiau duomenų, kad būtų mažiau abejonių dėl šio įrodymo patikimumo, visgi vertinant visų aplinkybių kontekste jis negali būti atmestas. Be to, atsakovas galėjo teikti prašymą išreikalauti įrodymus iš autoserviso ar kviesti atitinkamą asmenį liudytoju, tačiau to nebuvo daryta.

Kaip minėta, akivaizdu, kad automobilis turėjo trūkumų, kurių dauguma buvo pašalinti. Turbūt galima laikyti automobilių savininkams visuotinai žinoma aplinkybe, kad automobilio katalizatoriaus problemų sprendimas yra brangus. Nagrinėjamu atveju ginčo automobilyje jis buvo įvardintas kaip dujų neutralizavimo įrangos trūkumas (įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga). Taip pat buvo nustatyti ir stabdymo įrangos trūkumai, per didelis alyvos kiekis, neveikiantis garsinis signalas. Šie trūkumai atitinka sąmatoje nurodytus stabdžių diskų ir kaladėlių pakeitimą, katalizatoriaus įsigijimą ir duslintuvo remontą, tepalo filtro įsigijimą ir variklio tepalo keitimą, el. sistemos remontą. Dėl tepalo per didelio kiekio nebuvo tikrintas dūmingumas, kuris yra nereta problema senesniems dyzeliniams automobiliams, o jam įtakos turi ir kuro bei oro filtrų būklė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad remonto darbai buvo atlikti, o pateikta sąmata ir kitos nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nurodoma 400 Eur atliktų darbų kaina yra reali. Dėl skirtingų servisų skirtingų darbų kainų pastebėtina, kad ieškovė buvo laisva pasirinkti servisą automobilio remontui ir neprivalėjo remontuoti automobilio pigiausiame servise ar paprastame garaže. Be to, sąmatoje nurodytos darbų ir detalių kainos tikrai nėra didelės. Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. iš pradžių nurodė vienokį serviso pavadinimą, vėliau nurodė, kad susipainiojo, todėl ši aplinkybė nelaikytina reikšminga, kadangi, kaip minėta, nekyla jokių abejonių, kad ginčo automobilio remonto darbai tikrai buvo atlikti.

Taigi, nustatyta, kad ieškovė dėl nesėkmingai nupirkto automobilio patyrė 400 Eur nuostolių, nes automobilis buvo paimtas policijos ir nebegrąžintas (CK 6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju jau konstatuota, kad atsakovas neįvykdė civilinio kodekso 6.317 str. 1 d., 6.321 str. 1 ir 3 d. nustatytų pareigų, taip pat dėl jo parduodamo automobilio buvo sudarytas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, kuris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.), todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Atsakovas pardavė ieškovei automobilį, nebūdamas teisėtu jo savininku, neinformavo ieškovės vyro apie tai, kad automobilį Vokietijoje trumpam buvo sulaikę policijos pareigūnai, dėl ko ieškovė negalėjo tikėtis, jog su automobiliu kils teisinių problemų ir investavo 400 Eur į automobilio remontą, ko nebūtų nutikę, jei atsakovo parduodamas automobilis būtų buvęs iš anksto aptikrintas VĮ „Regitra“, taip pat tai neturėtų reikšmės, jei automobilis nebūtų buvęs vogtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra pakankamas priežastinis ryšys. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Be to, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovo kaltė dėl nuostolių yra, kadangi jis, tiek kaip paprastas pardavėjas, tiek kaip verslininkas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, neįvykdė civilinio kodekso 6.317 str. 1 d., 6.321 str. 1 ir 3 d. nustatytų pareigų, neregistravo automobilio savo vardu Lietuvoje, dėl ko automobilio paieškos dėl vagystės faktas būtų paaiškėjęs iki ginčo sandorio sudarymo, patikino pirkėją, kad su automobiliu viskas yra gerai. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur nuostolių.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismo vertinimu, šio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo. Nagrinėjamoje situacijoje įstatymas nenustato, kad pirkėjui turėtų būti atlyginama neturtinė žala, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą (CK 6.323 str. 1 d.). Be to, nenustatyta, jog atsakovas žinojo, kad parduoda kaip vogtą ieškomą automobilį, jį sėkmingai įregistravo Vokietijoje savo vardu.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ją porą valandų pralaikė policijos mašinoje, kol jie formino įvykį. Po to jai dingo pienas, sunkiai pritaikė vaikui mišinėlį. Pareigūnai streso nesukėlė, bet nemalonu. Stresas dėl vaiko truko tris mėnesius, vaikui pasireiškė alergija, buvo sutrikęs svoris. Dabar vaikui gerai.

Taigi, nustatyta, kad vaikui šiuo metu viskas yra gerai. Dėl to, kad neteko automobilio ir už jį sumokėtų pinigų neabejotina, kad ieškovei buvo nemalonu. Tai yra normalu. Tačiau nemalonių situacijų gyvenime pasitaiko nuolat. Ieškovė nurodė, kad policijos pareigūnai streso nesukėlė. Taigi, stresą galėjo lemti pačios ieškovės požiūris į situaciją. Ieškovės vaikas yra gimęs 2017-01-06, kūdikis dirbtiniu maistu pradėtas maitinti tik po mėnesio, todėl pakankamai sudėtinga dingusį pieną susieti išimtinai su įvykiu 2017-01-10, kai buvo paimtas ginčo automobilis. Tokią išvadą padaryti galbūt būtų galima pasitelkus teismo medicinos ekspertų išvadą (jei tokia įmanoma), kuri byloje teikta nebuvo. Kita vertus, labai svarbu atsižvelgti ir į ieškovės (bei jos vyro, kaip sandorį faktiškai atlikusio asmens) veiksmus sudarant sandorį. Vis dėlto vertinant situaciją neturtinės žalos aspektu ieškovė ir jos sutuoktinis taip pat nebuvo pakankamai rūpestingi bei atidūs, nes nepasinaudojo galimybe patikrinti automobilį VĮ „Regitra“, ko pasekoje būtų tiesiog nebepirkę ginčo automobilio ir išvengę visų nuostolių, rūpesčių bei streso. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad automobilis Lietuvoje dar nebuvo registruotas, tikrai buvo pagrindo pagalvoti apie tokią galimybę.

Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė ir jos sutuoktinis prisiėmė riziką sudaryti sandorį ne VĮ „Regitra“, iki ginčo automobilio patikrinimo nurodytoje įstaigoje, todėl darytina išvada, kad prisiėmė tam tikrą riziką galimai neturtinei žalai kilti. Pažymėtina, kad atidus ir rūpestingas turi būti ne tik daikto pardavėjas, bet ir pirkėjas, todėl net jei būtų vertinama, kad neturtinė žala galėtų būti atlyginama, dėl visų išvardintų aplinkybių ji galėtų būti labiau simbolinio dydžio, o ne tokio, kokio prašo ieškovė. Tačiau dėl pačios ieškovės ir jos sutuoktinio neatsargumo neturėtų būti atlyginama ir ji.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad priteisti neturtinę žalą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bei visgi nebūtų teisinga, dėl ko šis reikalavimas netenkintinas.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1000,00 Eur išlaidų advokatui, sumokėjo 83,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 350,00 Eur išlaidų advokatui bylos nagrinėjimo metu ir 200,00 Eur išlaidų advokatui ikiteisminėje šalių pretenzijų stadijoje (pateikta kaip priešieškinis, kuris šalių sutarimu laikomas prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo).

Laikytina, kad yra tenkinama 73 procentai ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 790,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 148,50 Eur. Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 642,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017-01-01 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kuria A. K. pardavė J. R. automobilį "Audi A6", kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir taikyti šalims vienašalę restituciją.

Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovo A. K. 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus Eur), sumokėtų už parduotą automobilį, 400 Eur (keturis šimtus Eur) nuostolių ir 642,09 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt du Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti policijos įstaigai ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.