Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „M-SHIPPING“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (kreditorius) Rusijos Federacijos publichnoye aktsionernoye obshchestvo „Sberbank Rossii“ (toliau Sberbank Rosii) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti antstolės Vidos Daugirdienės depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir/ar kitose depozitinėse sąskaitose esančias pinigines lėšas, gautas pardavus laivą IVAN LOPATIN (IMO Nr. 9530319). Areštą prašyta taikyti 204 140 000,00 Rusijos rublių (RUB) apimtyje ir uždrausti antstolei Vidai Daugirdienei paskirstyti bei išmokėti už laivą IVAN LOPATIN (IMO Nr. 9530319) gautas lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus kreditorių Sberbank Rosii ir kreditorius, turinčius jūrinius suvaržymus pagal 1993 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies ir pareiškėjo (kreditoriaus) Sberbank Rosii reikalavimų įvykdymo užtikrinimui uždraudė antstolei Vidai Daugirdienei 204 140 000 RUB apimtyje paskirstyti bei išmokėti už laivą IVAN LOPATIN (IMO Nr. 9530319) gautas lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus kreditorių Sberbank Rosii ir kreditorius, turinčius jūrinius suvaržymus pagal 1993 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų, iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi kreditorius Sberbank Rosii pakeistas jo teisių perėmėja Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrove „M-SHIPPING“ (toliau nutarties tekste – M-Shipping).

4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi leista antstolei Vidai Daugirdienei už laivą IVAN LOPATIN (IMO Nr. 9530319) gautas lėšas paskirstyti bei išmokėti kreditorei M-Shipping.

5. Pareiškėja (kreditorė) M-Shipping pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir M-Shipping reikalavimų įvykdymui užtikrinti „uždrausti antstolei Vidai Daugirdienei paskirstyti bei išmokėti visas ir bet kokias antstolės Vidos Daugirdienės depozitinėje banko sąskaitoje likusias, realizavus laivą IVAN LOPATIN (IMO Nr. 9530319), pinigines lėšas atvirajai akcinei bendrovei „Murmanskoe morskoe parochodstvo“ bei kreditoriams, išskyrus Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovę „M-SHIPPING“ bei kreditorius, turinčius jūrinius suvaržymus pagal 1993 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų, iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 5.051.000,00 EUR ribose“. Be to, pareiškėja prašė išreikalauti iš antstolės Vidos Daugirdienės detalią informaciją apie visų iš laivo IVAN LOPATIN (IMO Nr. 9530319) pardavimo gautų piniginių lėšų paskirstymą ir išmokėjimą kreditoriams, nurodant, kada, kokiu pagrindu ir kiek piniginių lėšų buvo paskirstyta ir išmokėta kiekvienam kreditoriui, bei informaciją apie šiuo metu esantį piniginių lėšų, gautų iš laivo IVAN LOPATIN (IMO Nr. 9530319) pardavimo, likutį antstolės Vidos Daugirdienės depozitinėje sąskaitoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi M-Shipping prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirminis kreditorius Sberbank Rosii, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, aiškiai išreiškė savo valią, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos 204 140 000 RUB sumos apimtyje, motyvuodamas, kodėl prašo būtent tokios apimties laikinųjų apsaugos priemonių – maksimali hipoteka buvo numatyta būtent tokiai sumai. Be to, pirminis kreditorius Sberbank Rosii neskundė nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

8. Teismas pažymėjo, kad asmens teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki perėmėjo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas, todėl pareiškėja M-Shipping, perimdama visas pradinio kreditoriaus Sberbank Rosii teises, įskaitant ir procesines teises šioje byloje, turėjo būti susipažinusi su situacija ir suprasti, kad perima būtent tokio dydžio maksimalią hipoteką laivui IVAN LOPATIN ir būtent tokios apimties pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9. Be to, teismas akcentavo, kad naujoji kreditorė M-Shipping, teikdama prašymus pakeisti pirminį kreditorių nauju kreditoriumi bei leisti antstolei paskirstyti lėšas, nenurodė didesnės nei 204 140 000 RUB hipotekos sumos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kreditorė M-Shipping suvokė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos ta apimtimi, kokia yra nustatyta maksimali hipoteka laivui IVAN LOPATIN, ir neprašė pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių masto iki to laiko, kol antstolė jai nepervedė atitinkamos sumos už parduotą laivą.

10. Teismas taip pat nustatė, kad antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2020 rugsėjo 10 d. nutartį, 2020 m. lapkričio 9 d. patenkino išieškotojo atstovo prašymą – pervedė už parduotą laivą gautas lėšas (2 208 829,26 EUR sumą, kuri iš esmės atitinka hipoteka užtikrintų įsipareigojimų šioje byloje dydį – 204 140 000 RUB). Po šio paskirstymo, 2020 m. lapkričio 16 d. antstolės depozitinėje sąskaitoje likęs lėšų likutis paskirstytas paskesnės eilės išieškotojams.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. šioje civilinėje byloje leidus paskirstyti išieškotojui priklausančias pinigines lėšas, suma, kuri reikalinga pilnai ieškiniui padengti, iš antstolės depozitinės banko sąskaitos buvo pervesta 2020 m. lapkričio 9 d., darytina išvada, kad tokiu būdu ieškinio (prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) reikalavimai yra visiškai įvykdyti ir dėl to teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė.

12. Teismas taipogi akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020, laivo hipotekos pažymėjimas bei išieškotų lėšų paskirstymas patvirtina, jog hipoteka užtikrintas reikalavimas yra įvykdytas pilna apimtimi, todėl nebėra jokio pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones pagal pareiškėjos M-Shipping prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėja M-Shipping prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir patenkinti prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su atskiruoju skundu M-Shipping pateikė Rusijos Federacijos hipotekos įstatymo ir Rusijos Federacijos Civilinio kodekso kai kuriuos straipsnius bei atvirosios akcinės bendrovės „Murmanskoe morskoe parochodstvo“ pažymos kopiją.

14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad laivas IVAN LOPATIN buvo įkeistas maksimaliąja hipoteka – hipotekos sutartimi šalys nenustatė maksimaliosios hipotekos.

14.2. Hipotekos sutartimi šalys preliminariai įvertino laivą kaip įkeičiamą daiktą, tačiau šios vertės nustatymas negali būti sutapatinamas su maksimaliosios hipotekos nustatymu.

14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pervedusi 2 208 829,26 Eur antstolė patenkino kreditorės M-Shipping reikalavimus ir įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį, nes dėl 53 923 896,82 Eur vertės M-Shipping ieškinio Murmansko srities arbitražo teisme šiuo metu nėra priimta jokio sprendimo.

14.4. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad nebesant ginčo objekto (lėšų), nebėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimui. Iš laivo pardavimo antstolės sąskaitoje dar yra likę 22 848,13 Eur.

14.5. Su išieškojimu iš hipoteka įkeisto laivo susiję antstolės veiksmai yra grubiai pažeidžiantys tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų, Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso nuostatas.

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė Vida Daugirdienė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

16. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1. Pareiškėjos M-Shipping prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinimas yra ne tik neįmanomas, bet ir neturintis jokio teisinio pagrindo, kadangi pačiai pareiškėjai antstolė jau pervedė 2 208 829,26 Eur. Tokiu atveju pareiškėja nebeturi prioritetinio reikalavimo teisės į laivą.

16.2. Pareiškėjos M-Shipping interpretacijos dėl hipotekos dydžio yra klaidingos, kadangi tiek antstolė, tiek teismas, tiek priminis kreditorius, tiek skolininkas ir tretieji asmenys visų civilinių ginčų Lietuvoje metu rėmėsi laivo hipotekos registro pažymėjimu, kur nurodytas maksimalus laivo hipoteka užtikrintų prievolių dydis – 204 140 000 RUB.

16.3. Pareiškėjos minimas bendras hipotekinis reikalavimas užtikrintas dar bent 26 nekilnojamojo ir kilnojamojo turto hipotekomis, todėl reikalavimų dydis turėtų būti vertinamas kaip teorinis.

16.4. Nėra jokio pagrindo manyti, kad iš laivo pardavimo gautos likusios lėšos galėjo būti išieškotojams paskirstytos neteisėtai.

17. 2021 m. kovo 25 d. pareiškėja M-Shipping Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomo dokumento – 2021 m. kovo 24 d. advokatų kontoros „Freshfield Bruckhaus Deringer LLP“ teisinės išvados-memorandumo dėl jūrinio laivo IVAN LOPATIN (IMO Nr. 9530319) hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydžio nustatymo pridėjimo prie bylos.

18. 2021 m. balandžio 6 d. pareiškėja M-Shipping Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pranešimą, kuriuo akcentavo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. priimtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus. Kartu su pranešimu pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 kopija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Kartu su atskiruoju skundu teikdama papildomus rašytinius duomenis (Rusijos Federacijos įstatymų ištraukas bei atvirosios akcinės bendrovės „Murmanskoe morskoe parochodstvo“ pažymos kopiją), pareiškėja neprašė pridėti šiuos duomenis prie bylos, bet kadangi jais rėmėsi, spręstinas minėtų duomenų kaip rašytinių įrodymų priėmimo klausimas.

21. 2021 m. kovo 25 d. pateikdama Rusijos Federacijos advokatų kontoros „Freshfields Bruckhaus Deringer LLP“ teisinę išvadą-memorandumą, apeliantė M-Shipping nurodė, kad negalėjo šio įrodymo pateikti anksčiau, nes jį gavo tik 2021 m. kovo 24 d.

22. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Visi apeliacinės instancijos teismui apeliantės M-Shipping teikiami nauji dokumentai nebuvo teikti pirmosios instancijos teisme. Teikdama dalį dokumentų kartu su atskiruoju skundu, pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių šie dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau ar dėl kurių jų pateikimo būtinybė iškilo po apskųstos nutarties priėmimo, todėl nėra pagrindo priimti prie atskirojo skundo pridėtus dokumentus.

23. 2021 m. kovo 25 d. apeliacinės instancijos teismui pateikta advokatų kontoros „Freshfields Bruckhaus Deringer LLP“ išvada, kurioje nurodyta, kad ji parengta 2021 m. kovo 24 d. ir kurioje išdėstyta pozicija dėl Rusijos Federacijos teisės galimo aiškinimo dėl laivo IVAN LOPATIN hipotekos apimties. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą priimti 2021 m. kovo 24 d. advokatų kontoros „Freshfields Bruckhaus Deringer LLP“ išvadą-memorandumą ir pridėti ją prie bylos.

24. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme 2021 m. balandžio 6 d. gautas apeliantės M-Shipping pranešimas. Pranešimas pateiktas teismui jau išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą ir nutarus atidėti nutarties priėmimą (CPK 336 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į CPK 19 straipsnyje apibrėžtą teismo sprendimo priėmimo slaptumo principą, į tai, kad apeliantės pranešimo pateikimo metu atskirojo skundo nagrinėjimas teismo posėdyje buvo baigtas, nėra teisinio pagrindo svarstyti 2021 m. balandžio 6 d. gauto apeliantės M-Shipping pranešimo su priedu priėmimo klausimo.

Dėl bylos esmės

25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

26. Analizuojamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, vadinasi, pagrįstai buvo nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

27. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinosios apsaugos priemonės keičiamos tais atvejais, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, be to, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), ir priešingai – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1453-241/2016).

28. Atskiruoju skundu pareiškėja M-Shipping prašo padidinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, uždraudžiant antstolei Vidai Daugirdienei 5 051 000 Eur ribose paskirstyti ir išmokėti visas ir bet kokias antstolės depozitinėje banko sąskaitoje likusias, realizavus laivą IVAN LOPATIN (IMO Nr. 9530319) gautas lėšas, išskyrus kreditorę M-Shipping bei kreditorius, turinčius jūrinius suvaržymus pagal 1993 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų, iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

29. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2S-378-459/2021, panaikintas antstolės Vidos Daugirdienės 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymas Nr. S-200000954 „Dėl 2020 m. kovo 5 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 vykdymo pabaigos“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Iš atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio matyti, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje yra likusios 22 848,13 Eur dydžio lėšos, gautos pardavus laivą IVAN LOPATIN. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta antstolei Vidai Daugirdienei paskirstyti ir išmokėti jos depozitinėje sąskaitoje esančias 22 848,13 Eur dydžio lėšas, gautas pardavus laivą IVAN LOPATIN. Nurodyti duomenys patvirtina, kad šiuo metu antstolės depozitinėje sąskaitoje yra 22 848,13 Eur dydžio lėšos, kurios galėtų būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas, todėl apeliantės M-Shipping atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo gali būti nagrinėjimas tik 22 848,13 Eur apimtyje.

31. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Rungimosi principas lemia, kad asmuo, kreipdamasis į teismą ir reikšdamas reikalavimus, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (CPK 12 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.

32. Pirminis kreditorius Sberbank Rosii, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad tokias priemones prašo taikyti pagal 2018 m. balandžio 27 d. Sberbank Rosii ir akcinės bendrovės „Murmanskoe morskoe parochodstvo“ sudarytą paskesnės hipotekos sutartį Nr. 0162-2-103417-?-04 (toliau – 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartis). Atsižvelgiant į pirminio kreditoriaus nurodytą prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą, laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo apimties klausimas gali būti sprendžiamas tik vertinant 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartimi nustatyto laivo IVAN LOPATIN įkeitimo dydį. Kitų hipotekos sutarčių ar kitokių laivui IVAN LOPATIN tikėtinai taikytų suvaržymų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

33. 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutarties 1.2. punkte apibrėžta, kad įkeitimo dalykas yra sausakrūvis laivas IVAN LOPIN <...> IMO 9530319, o 1.3. punkte įrašyta, jog sutarties 1.2. punkte nurodyto nekilnojamojo turto objekto įvertintoji vertė – 408 280 000 RUB; įkeitimo tikslais taikomas 50 proc. diskontas; sutarties 1.2. punkte nurodyto nekilnojamojo turto objekto vertė, remiantis įvertinamąją verte ir taikomu diskontu sudaro 204 140 000 RUB.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.170 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamos esamos ar būsimos turtinės prievolės. Byloje esantys duomenys bei pareiškėjos M-Shipping pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti, kad Rusijos Federacijos teisės sistemoje hipotekos samprata būtų suvokiama kitaip nei nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas – tai yra kaip daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą.

35. CK 4.175 straipsnio 5 dalyje nustatytos sutartinės hipotekos rūšys: 1) įmonės hipoteka; 2) paprastoji hipoteka; 3) jungtinė hipoteka; 4) svetimo daikto hipoteka; 5) maksimalioji hipoteka; 6) bendroji hipoteka; 7) sąlyginė hipoteka. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutarties 2.1. punktą (su 2018 m. birželio 22 d. papildomo susitarimo Nr. 1 pakeitimu) šia sutartimi užtikrinami šeši sandoriai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartis turėtų būti priskiriama sutartinės maksimaliosios hipotekos rūšiai (CK 4.182 str.). Vadovaujantis CK 4.182 straipsnio 1 dalimi maksimaliosios hipotekos sandoryje nurodoma tik maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma.

36. Į bylą pateiktos Rusijos Federacijos teisę aiškinančios advokatų kontoros „Freshfields Bruckhaus Deringer LLP“ 2021 m. kovo 24 d. išvados 2.13. punkte nurodyta, kad 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartyje aprašyti užtikrinami įsipareigojimai, tačiau konkreti užtikrinamų įsipareigojimų suma šioje hipotekos sutartyje nėra nustatyta, o tai reiškia, kad 2017 m. birželio 28 d. hipotekos sutartimi Nr. 0162-2-103517-?-03 nenumatytas joks „kaito“ (sic, žodis nurodytas tiksliai taip, kaip parašyta) davėjo atsakomybės apribojimas. Advokatų kontoros „Freshfields Bruckhaus Deringer LLP“ 2021 m. kovo 24 d. išvados 2.14. punkte paaiškinta, kad Rusijos teisėje termino „užstato vertė“ nėra, tačiau plačiai naudojama praktika, kuomet „užstato verte“ laikoma sutarties šalių įkeičiamo objekto (objektų) vertė įkeisto turto realizacijos kainai (pradinei pardavimo kainai) nustatyti; tačiau turto užstato vertė neturi įtakos nustatant užstatu užtikrinamų įsipareigojimų dydį, jo neapriboja. Kokios hipotekos rūšys egzistuoja Rusijos Federacijos teisėje ir kokiai hipotekos rūšiai pagal Rusijos Federacijos teisę būtų priskiriama 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartimi nustatyta hipoteka, advokatų kontoros „Freshfields Bruckhaus Deringer LLP“ 2021 m. kovo 24 d. išvadoje neanalizuojama. Tokių paaiškinimų pareiškėja (kreditorė) M-Shipping taip pat nepateikė.

37. Kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirminis kreditorius Sberbank pateikė 2018 m. liepos 4 d. Rusijos Federacijos laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymėjimą Nr. 200290387 dėl laivo IVAN LOPATIN (IMO Nr. 9530319) įkeitimo (toliau ir – 2018 m. liepos 4 d. pažymėjimas), kurio 4 punkte nurodyta, jog maksimalus hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis 204 140 000 RUB. Teikdama prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja M-Shipping pateikė 2020 m. rugpjūčio 14 d. Rusijos Federacijos laivo hipotekos valstybinės registracijos pažymą (teismo pastaba – verčiant tą patį žodį, 2018 m. liepos 4 d. pažymėjimo vertime pavartotas terminas „pažymėjimas“) dėl laivo IVAN LOPATIN (IMO 9530319) įkeitimo (toliau ir – 2020 m. rugpjūčio 14 d. pažyma), kurios 4 punkte eilutė po žodžių „maksimali hipoteka užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma“ yra tuščia (neužpildyta). Jokių objektyvių duomenų, atskleidžiančių Rusijos Federacijos laivo hipotekos valstybinės registracijos duomenų pasikeitimo pagrindą, byloje nėra. Pareiškėja M-Shipping savo procesiniuose dokumentuose aiškino, kad 2018 m. liepos 4 d. pažymėjimo skiltyje „maksimalus hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis“ buvo nurodyti klaidingi duomenys dėl įkaito davėjo neteisingai užpildytų duomenų.

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliantės M-Shipping atskirasis skundas ir prašymas pritaikyti didesnės apimties laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiami argumentu, kad 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartimi nebuvo apibrėžtas maksimalus įkeičiamu laivu IVAN LOPATIN užtikrinamų įsipareigojimų apsaugos dydis. Apeliacinės instancijos teismo tokia pareiškėjos M-Shipping pozicija neįtikina.

39. Pirmiausiai pastebėtina, kad pirminio kreditoriaus Sberbank Rosii prašymą taikyti 204 140 000 RUB masto laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja M-Shipping aiškina pirminio kreditoriaus suklydimu. Įrašų 2018 m. liepos 4 d. pažymėjime galimą klaidingumą M-Shipping taip pat aiškina įkaito davėjo klaidingai pateiktais duomenimis. Tokiais paaiškinimais pareiškėja M-Shipping bando įteigti, kad nors ir nebūdama hipotekos sutarties šalimi, ji esą geriau suvokia 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutarties esmę, jos turinį, nei pačios tos sutarties šalys, kurios neva klydo dėl prisiimtų įsipareigojimų užtikrinimo apimties.

40. Antra, kaip šioje nutartyje jau nurodyta, pagal Lietuvos teisę 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartimi įkeistu laivu IVAN LOPATIN užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma turi būti apibrėžta. Byloje esančių duomenų apie Rusijos teisę neužtenka, jog būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad Rusijos teisėje yra galima hipoteka dėl užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo neapibrėžta verte. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rusijos teisės aiškinimas iš esmės grindžiamas vien advokatų kontoros „Freshfields Bruckhaus Deringer LLP“ 2021 m. kovo 24 d. išvada-memorandumu, parengtu šios kontoros advokato pagal pareiškėjos M-Shipping pavedimą. Pastebėtina, kad advokatui teikiant paslaugas klientui, nėra keliamas reikalavimas pateikti nešališką teisės aiškinimą, netgi priešingai – advokato paslaugų teikimo tikslas bei pareiga yra pateikti klientui palankiausią teisės aiškinimo variantą.

41. Trečia, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. pažymos tuščia (neužpildyta) eilutė po žodžių „maksimali hipoteka užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma“ savaime reiškia, kad šioje pažymoje nurodyta laivo IVAN LOPATIN hipoteka yra neriboto dydžio. Toks minėtos eilutės neužpildymas reiškia tik tai, kad duomenų apie 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartimi užtikrintų įsipareigojimų maksimalų dydį Rusijos Federacijos laivo hipotekos valstybinės registracijos bazėje nėra.

42. Ketvirta, pritartina apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytam argumentui, kad pareiškėja, perimdama reikalavimo teisę iš pirminio kreditoriaus Sberbank Rosii, buvo susipažinusi (ar turėjo būti susipažinusi) su tuo, kad perima įsipareigojimą, kuris nagrinėjamoje byloje yra užtikrintas maksimaliu įsipareigojimų dydžiu – 204 140 000 RUB. Kaip jau minėta, vadovaujantis CPK 48 straipsnio 2 dalimi naujasis kreditorius, byloje pakeitęs pirminį kreditorių, neįgyja daugiau teisių nei jų turėjo pirminis kreditorius.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra objektyvių prielaidų daryti išvadą, kad 2018 m. balandžio 27 d. hipotekos sutartimi laivo IVAN LOPATIN įkeitimu buvo užtikrinta didesnė nei 204 140 000 RUB suma, todėl nėra teisinio pagrindo didinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

44. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, todėl dėl jos paduotas pareiškėjos M-Shipping atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.