Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žylio apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

J. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – viešieji darbai 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (trejus) metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu. Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti – panaikinti. 2021 m. vasario 22 d. patikrinimo metu iš J. S. paimtus 27 šunis pagal turto perdavimo ir priėmimo kortelę nuspręsta konfiskuoti ir perduoti nuolatinei globai dabartiniams VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ surastiems globėjams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. S. nuteista už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnais, o būtent: ji ne vėliau nei 2021 m. sausio mėnesį, tikslesnė data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, sudarė sąlygas jai priklausantiems šunims, kurių identifikaciniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – balso stygų pašalinimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris numato, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, ir 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimą, kuris numato, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, ir tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino ir dėl to gyvūnai yra suluošinti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. S. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamo požymių.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu. Be to, vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu jos duotus parodymus, teismas padarė akivaizdžiai neteisingas išvadas. Teigiama, kad pirmasis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką buvo įteiktas 2021 m. balandžio 21 d. ir, kaip matyti iš jo turinio, pareikštas įtarimas buvo visiškai neinformatyvus. Jame tik formaliai nurodyta, kad J. S. įtariama tuo, jog tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje tyčia atliko ar sudarė sąlygas atlikti savo gyvūnams draudžiamas veterinarines procedūras – balso stygų pažeidimus, o vienam šuniui balso stygų su daliniu kremzliniu audiniu pašalinimą. Tą pačia dieną buvo apklausta kaip įtariamoji, apklausos metu paaiškino visas jai žinomas aplinkybes. Pažymima, kad dar iki pareiškiant įtarimą, t. y. 2021 m. balandžio 20 d., prašydama leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, susijusiais su patekimu į butą 2021 m. vasario 22 d. ir paimtų augintinių ištyrimo rezultatais, kreipėsi į tyrimą vykdančią policijos įstaigą, tačiau prokuroro nutarimu prašymas buvo atmestas. Pažymima, kad kuo yra įtariama, apeliantė nežinojo iki jos apklausos. Tik viešojoje erdvėje buvo paskleista šmeižianti informacija, kurią platino veterinarijos pareigūnės A. S. ir S. J. bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikianti G. V.. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog apklausos metu nebuvo užduotas klausimas, ar J. S. priklausančių šunų ilgesnį laiką neprižiūrėjo kokie nors kiti asmenys. Apeliantė neturėjo jokios galimybės nurodyti vienokias ar kitokias galbūt reikšmingas aplinkybes, nes su bylos medžiaga nebuvo susipažinusi. 2022 m. birželio 22 d. jai buvo įteiktas antras pranešimas apie įtarimą, kuris buvo papildytas tik šunų, kuriems galbūt buvo pažeistos ar pašalintos balso stygos, identifikaciniais numeriais. Kadangi šiame pranešime nebuvo nurodyta jokios naujos informacijos, todėl papildomai paaiškinti taip pat negalėjo. Klausimas, ar šunis koks kitas asmuo prižiūrėjo, taip pat nebuvo užduotas. Taigi, tyrėja A. Š. apklausos metu nebandė išsiaiškinti, ar tyrimui aktualiu laiku šunys nebuvo perduoti tretiesiems asmenims. Pažymima, jog su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino tik 2022 m. liepos 19 d.–2022 m. liepos 21 d. Tada 2022 m. rugpjūčio 8 d. pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus. Apeliantė nurodo, jog supranta, kad paaiškinimas nėra tinkamas nei turiniu, nei forma, tačiau ji tuo metu neturėjo advokato, todėl toks procesinis elgesys jokiu būdu negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas. Apklausų metu ji nurodė visą tuo metu reikšmingą informaciją ir atsakė į visus užduotus klausimus, o kokius klausimus užduoti ir kokias aplinkybes sužinoti, sprendė tyrimą atlikusi pareigūnė ir tyrimui vadovavęs prokuroras. Apeliantei neigiamos įtakos neturi turėti apklausų išsamumo ar detalumo trūkumas. Todėl teismo išvados dėl parodymų nenuoseklumo, nelogiškumo, prisitaikymo prie naujai nustatytų aplinkybių ir iš to išplaukiančio jų nepatikimumo yra akivaizdžiai neteisingos. Priešingai, nei nusprendė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, viso proceso metu konstruktyviai bendradarbiavo su tyrimą vykdančia institucija, nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir siekė kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo.

2.2. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino ne tik J. S., bet ir liudytojų parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus. Nuosprendyje nurodoma, kad J. S. parodymus paneigia S. J., A. S., M. B., V. G., J. J., G. V., K. S., I. R. parodymai, rašytiniai byloje surinkti įrodymai. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu skundą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartyje nurodė, kad šioje proceso stadijoje surinktiems duomenims nėra keliami tokie griežti patikimumo, leistinumo, sąsajumo bei teisėtumo reikalavimai, kokie yra keliami siekiant priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau pirmosios instancijos teismas jokių griežtesnių vertinimo standartų vertindamas liudytojų parodymus netaikė. Liudytojai pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos patvirtino, o skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas juos įvertino taip pat, kaip ir Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi.

2.3. Be to, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesistengė ištirti visų reikšmingų aplinkybių, nekreipė dėmesio į akivaizdžius prieštaravimus ir net nesistengė jų pašalinti, toleravo akivaizdžius procesinio įstatymo pažeidimus, savo išvadas grindė neleistinais įrodymais, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus vertino tendencingai, paaiškinimus nemotyvuotai atmetė arba iš viso neleido apeliantei pasisakyti.

2.4. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo saistomas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas gynėjo skundas ir palikta galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. birželio 13 d. nutartis, kadangi po Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties priėmimo jokie tyrimo veiksmai atliekami nebuvo. 2022 m. rugpjūčio 17 d. apeliantė buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, o 2022 m. rugsėjo 5 d. prokuroras pasirašė kaltinamąjį aktą ir byla buvo perduota teismui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog prokuroro nutarimas 2022 m. balandžio 4 d. nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. birželio 13 d. nutartimi, J. S. tapo žinoma tik 2022 m. birželio 22 d. pagal šaukimą atvykus į policijos įstaigą. Kaip paaiškėjo, minimą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį išsiųsti privalėjo būtent tyrėja A. Š..

2.5. Taip pat teigiama, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo yra grindžiama jos kaltė, yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto (duomenys neskelbtini) atsakymas (be datos ir registracijos numerio), pasirašytas prof. dr. A. G., G. R. ir M. L., kuriame yra atsakoma į užduotyje atlikti objektų tyrimą suformuluotus klausimus, tačiau šis dokumentas neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus ir todėl juo nebuvo galima remtis nei pareiškiant įtarimą, nei ikiteisminio tyrimo metu priimant tarpinius procesinius sprendimus, nei sprendžiant dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos būtinųjų požymių egzistavimo. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus atitinkanti specialisto išvada taip ir nebuvo gauta (BPK 180 straipsnio 2 dalis). Dokumentą pasirašę asmenys nebuvo įspėti pagal BK 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, todėl juo remtis nebuvo galima. Taip pat nurodoma, kad aplinkybė, jog medicininiai tyrimai, kuriais remiantis buvo suformuluoti atsakymai į užduotyje pateiktus klausimus, buvo atlikti gerokai anksčiau nei buvo pavesta atlikti objektų tyrimą, leidžia manyti, kad kaltės įrodymai nagrinėjamu atveju buvo klastojami.

2.6. Skunde nurodoma, kad liudytojo statusą turinčiam asmeniui nepagrįstai buvo leista susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 15 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolo, su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino ne tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktoriaus prašyme nurodyta Ž. R., bet ir 2022 m. balandžio 22 d. patikrinime aktyviai dalyvavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento patarėja A. S.. Į tai buvo neatsižvelgta, apklausiant A. S. 2023 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio metu. Jos parodymais pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.

2.7. Nurodoma, kad teismas neteisingai vertino liudytojų duotus parodymus. Nors, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešimas apie J. S. bute vykdomą nelegalią veiklą buvo gautas 19 val. 47 min., t. y. po darbo, tačiau nei liudytoja S. J., nei A. S. nepaminėjo, kad 2021 m. vasario 22 d. apie 20 val. vakare būtų susitikusios ką nors iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų, kad joms kas nors būtų perdavęs byloje esantį pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės manymu, tikėtina, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. pavedimas atlikti ūkio subjekto veiklos tikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas kitu laiku.

2.8. Be to, teigiama, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų D. B. ir A. D. parodymus. Pažymima, kad abu liudytojai nurodė, kad jiems buvo žinoma, jog J. S. laikė daug šunų. Abu minėti liudininkai patvirtino, kad jiems žinoma, jog dėl asmeninių priežasčių 2020 metais apeliantė ruošėsi išvykti gyventi į Ispaniją ir todėl buvo pardavusi savo šunis. Taip pat nurodė, kad tikslaus skaičius negali nurodyti, nes šunų buvo daug, jie būdavo visuose kambariuose. Todėl akivaizdu, kad liudytojų nurodytas šunų skaičius, t. y. apie 10, reikšmingai nesiskiria nuo tuo metu buvusių 14 šunų, kurie laisvai gyveno visame bute. Nors teismas minėtų liudytojų parodymus vertino kaip siekį kaltinamajai padėti išvengti atsakomybės, tačiau nepagrįsta manyti, jog asmeninius dalykus J. S. aptarinėtų su svetimais žmonėmis.

2.9. Teigiama, kad teismas iš esmės neleido pasakyti paskutinio žodžio ir nevertino dokumente, pavadintame baigiamąja kalba, išdėstytų argumentų, tuo pažeisdamas BPK 294 straipsnio reikalavimus. Tai lėmė ir BPK 295 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad kai baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą, pažeidimą.

2.10. Taip pat nurodoma, kad neteisingai buvo interpretuoti Gyvūnų augintinių registro duomenys. Yra suklastota šuns, kurio mikroschemos numeris (duomenys neskelbtini), gimimo data. Byloje yra pateiktas kompaktinis diskas, kuriame yra įrašyti ekranvaizdžiai su šunų duomenis juos tikrinant Gyvūnų augintinių registre. Ekranvaizdžiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ yra užfiksuoti jos šunų duomenys 2022 m. rugpjūčio 1 d. Šeštame šio dokumento puslapyje yra atvaizduoti tuo metu buvę šuns vardu Fėja duomenys. Grafoje pavadinimu „Atvedimo arba radimo data“, kurioje turi būti nurodoma gyvūno gimimo data, yra nurodyta 2020 m. sausio 27 d. Tačiau minimas šuo yra gimęs 2020 m. spalio 27 d. ir tai patvirtina prie skundo pridėtų Prašymų dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo formų, išspausdintų šuns ženklinimo ir perdavimo metu, kopijos. Neteisingai interpretuoti ir skilties „Laikytojas nuo“ duomenys. Ši skiltis buvo pildoma veterinaro. Šioje skiltyje kitokia data įrašoma tik savininkui prašant. Jei tokio prašymo nepateikiama, nurodoma prašymo paženklinti arba perrašyti data. Apeliantės manymu, neteisingas duomenų interpretavimas taip pat lėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, nes šešių šunų duomenys Gyvūnų augintinių registro skiltyje „Laikytojas nuo“ neatitinka faktinės situacijos.

2.11. Be to, pažymima, kad byloje nėra duomenų apie šunų pardavimą asmeniui vardu P. tik dėl to, jog nebuvo bandyta tokius duomenis surinkti. Nurodoma, kad apeliantė nepagalvojo, kad tai gali būti reikšminga aplinkybė. Ji nuo 2017 metų pabaigos ne kartą buvo išvykusi atostogauti ilgesniam laikui, t. y. 7–10 parų. Tai patvirtina prie skundo pridėti kelionių, kurias įsigijo per kelionių agentūras, dokumentų nuorašai. Nuo 2014 metų buvo išvykusi daug kartų, šunis taip pat prižiūrėdavo mama arba kažkuris iš vaikų.

2.12. Pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl šunų konfiskavimo, nepagrįstai pasisakė tik dėl dalies jų konfiskavimo. Nuosprendyje nurodytoje turto perdavimo kortelėje yra užfiksuotas 29 šunų paėmimas, todėl neaišku, kodėl nuosprendyje pasisakyta tik dėl 27 šunų konfiskavimo. Apeliantės teigimu, kortelėje pasirašė seniūnas Ž. M., kuris buvo atvykęs tik apie 24 valandą nakties ir padėjo parašą net neskaičiavęs augintinių. Daroma išvada, kad paimamų augintinių perdavimas seniūnui yra tik tam tikra fikcija. Faktiškai viską sprendė ir darė nesąžiningos veterinarijos pareigūnės ir joms talkinančios gyvūnų prieglaudos vardu veikiančios savanorės. Be to, nuosprendžiu J. S. buvo pripažinta kalta už tai, kad sudarė sąlygas jai priklausantiems šunims, kurių identifikaciniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – balso stygų pašalinimą. Taigi nusikaistami veiksmai siejami tik su šiais konkrečiais, bet ne su visais nuteistajai priklausančiais šunimis. Todėl yra pagrindas spręsti tik dėl 10 (dešimties) kaltinamajame akte išvardintų šunų pripažinimo nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone ir juos konfiskuoti. Nors paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas, t. y. draudimas 3 (trejus) metus laikyti naminius gyvūnus bei užsiimti jų veisimu, tačiau tai negali būti siejama su 17 ar 19 šunų, nesusijusių su nusikalstama veika, konfiskavimu. Turto konfiskavimas ir draudimas užsiimti tam tikra veikla yra atskiros ir visiškai savarankiškos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti taikomos preciziškai laikantis įstatymo reikalavimų. Pažymima, kad 2021 m. vasario 22 d. patikrinimo metu buvo paimti brangių veislių šunys, ir, apeliantės preliminariu vertinimu, jų vidutinė rinkos vertė gali siekti 11 000 Eur (vienuolika tūkstančių eurų). Be to, konfiskuoto turto apskaitą, saugojimą ir realizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai nusprendė iš nuteistosios paimtus 27 šunis perduoti nuolatinei globai dabartiniams VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ surastiems globėjams. Taigi, šiuo atveju nepagrįstai nusikalstamos veikos įrankiu pripažinti visi šunys ir neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims.

2.13. Nurodoma, kad veterinarijos pareigūnes S. J., A. S. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savanore save įvardijančią G. V. sieja asmeninis ryšys. Apeliantė nurodo, kad, jos žiniomis, pareigūnės S. J. ir A. S. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamente jau nedirba būtent dėl jų neteisėto elgesio. Tai, kad G. V. yra linkusi veikti neteisėtai, akivaizdžiai patvirtina jos parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ji, duodama parodymus, faktiškai pripažino, kad ji be jokio faktinio ir teisinio pagrindo persekioja asmenis, kuriuos ji vertina kaip nelegalius veisėjus. Tai patvirtina jos 2021 m. vasario 22 d. pranešimas policijos įstaigai, jog ji jau ilgą laiką seka asmenį, kurį įvardija kaip nelegalų veisėją.

2.14. Teigiama, jog nepagrįstai buvo skirta baudžiamojo pobūdžio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. BK 68² straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Taigi šią baudžiamojo poveikio priemonę įstatymų leidėjas sieja su darbine nuteisto asmens veikla, nepriklausomai nuo darbinės veiklos realizavimo formos (darbas pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas, individuali veikla ar pan.), ir su draudimu užsiimti tokio pobūdžio darbine veikla. Nagrinėjamu atveju J. S. nebuvo kaltinama jokių darbinę veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimu ir nebuvo nuteista už tokių taisyklių pažeidimą. Pažymima, kad naminių gyvūnų laikymas, skirtingai nei jų veisimas, jokiu būdu negali būti laikoma darbine veikla, todėl draudimas laikyti naminius gyvūnus apskritai negalėjo būti taikomas.

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Žylius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria J. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, skirta 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, ir paskirti jai 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu J. S. nepagrįstai skirta viešųjų darbų bausmė. BK 46 straipsnio 1 dalis numato, kad viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji J. S. teisminio posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nebuvo išreiškusi sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę. Todėl ši bausmės rūšis jai negalėjo būti skiriama. Teismas, įvertinęs visas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, turėjo skirti baudos bausmę.

4. Teismo posėdyje prokuroras Egidijus Žylius prašė nuteistosios J. S. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. S. už nusikalstamą veiką, pagal BK 310 straipsnio 1 dalyje, skirta viešųjų darbų bausmė, ir paskirti jai 90 MGL (4 500 eurų) baudą, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5. Teismo posėdyje nuteistosios J. S. gynėjas advokatas Mindaugas Skruibys prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, baudžiamąją bylą J. S. nutraukti, kadangi nepadaryta nusikalstama veika.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios J. S. apeliacinis skundas atmetamas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žyliaus apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji J. S. apeliaciniu skundu ginčija kaltę, byloje atliktą įrodymų vertinimą, prašo ją išteisinti, taip pat nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek teismas padarė esminių BPK nuostatų pažeidimų. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajai paskirta viešųjų darbų bausme ir prašo skirti baudą.

7. Pažymėtina, kad kasacinėje praktikoje išaiškinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Toks reikalavimas neturi būti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, tai yra nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra nereikšmingi, nepagrįsti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016 ir kt.). Tad atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, analizuos esminius skunduose keliamus klausimus ir vertins, ar apeliantų išsakyti argumentai yra reikšmingi darant galutines išvadas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl nuteisimo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį

8. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

9. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl J. S. kaltės, BPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priešingai, apylinkės teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu J. S. pagrįstai pripažinta kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas faktines J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė, remdamasis byloje ištirtais ir patikrintais įrodymais: iš dalies pačios nuteistosios J. S. parodymais, liudytojų S. J., A. S., taip pat kitų liudytojų parodymais, iš dalies ir liudytojų D. B., A. D., 2021 m. vasario 22 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento Gyvūnų augintinių veisimo vietos patikrinimo aktu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išvada, išrašais iš ligos istorijų, vaizdo įrašais ir kita rašytine bylos medžiaga. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti nepalankiai nuteistajai, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad J. S. kaltė pagrįsta prielaidomis ar kad įrodymai buvo vertinami, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, o nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

11. BK 310 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Abi šios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-511/2018, 2K-197-489/2019).

12. BK nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) nuostatas, kuriomis, be kita ko, siekiama užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio. Šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinamas draudimas žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, reglamentuojama, koks elgesys su gyvūnais laikytinas žiauriu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-115-303/2022). Žiauraus elgesio su gyvūnu ir kankinimo kaip atskirų veikų labai tiksliai atriboti neįmanoma, dėl to GGAĮ 4 straipsnyje šios dvi sąvokos aiškinamos kartu. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 5 straipsnyje išvardyti tokie veiksmai, kurie žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu nelaikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

13. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistoji J. S. ne vėliau nei 2021 m. sausio mėnesį, tikslesnė data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, sudarė sąlygas jai priklausantiems šunims, kurių identifikaciniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – balso stygų pašalinimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris numato, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, ir 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimą, kuris numato, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, ir tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino ir dėl to gyvūnai yra suluošinti.

14. Nuteistoji J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad ji 2018 metais pradėjo veisti šunis, juos veisimui įsigydavo per skelbimus be dokumentų, be jokių sutarčių. Nurodė, kad šuniukus prižiūrėdavo, veždavo pas gydytojus, rimtesnių sveikatos problemų nėra buvę, išskyrus tai, kad šuniukams buvo „šunidžių kosulys“, kuris, kiek ji žino, yra užkrečiamas (t. 3, b. l. 52–55). J. S. 2022 m. rugpjūčio 8 d. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad jos šuniukai buvo laikomi ne tik pas ją, bet ir pas kitus asmenis. Nurodoma, kad 2020 metais ji asmeniui vardu P. dviejų mėnesių laikotarpiui buvo pardavusi savo laikomus šunis su sąlyga, jog po šio termino galės juos atpirkti. Praėjus laikui ji šunis atpirko, šunų pirkimo sutartį P. iš jos pasiėmė sau (t. 3, b. l. 69–78). Teisiamojo posėdžio metu J. S. papildomai parodė, kad 2020 metų vasarą buvo sumąsčiusi važiuoti gyventi į Ispaniją ir ieškojo, kas prižiūrėtų jos šunis. Rado atsitiktinai žmogų, kuris sutiko juos nupirkti. Susirašė pirkimo–pardavimo sutartį su sąlyga, kad jeigu jai nepasisektų ar atsirastų galimybė išsivežti šunis, ji per du mėnesius galės juos atsiimti. Asmens vardas P. pavardės neatsimena. Nurodė, kad nebeišvyko į Ispaniją, o kai šuniukus susigrąžino, galėjo būti gruodis. Ji mano, kad P. galėjo sudaryti sąlygas, kad šunims būtų pašalintos balso stygos. Iš J. S. parodymų matyti, jog nuteistosios parodymai yra nenuoseklūs. J. S., apklausta kaip įtariamoji 2021 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. birželio 22 d., nenurodė, kad šunis buvo pardavusi kitam asmeniui, ir tik 2022 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime iškėlė minėtą versiją. Be to, nuteistosios nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė ir laikė juos nuteistosios gynybine versija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog aplinkybę, kad šunys buvo parduoti kitam asmeniui, be nuteistosios J. S. parodymų, patvirtina ir liudytojų D. B., A. D. parodymai, kurie nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kritiškai. Nuteistosios manymu, nėra pagrindo teigti, kad ji asmeninius klausimus būtų aptarinėjusi su svetimais žmonėmis. Tačiau su šiuo argumentu apygardos teismas sutikti negali. Nors tiek liudytoja D. B. ir liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, jų žiniomis, J. S. norėjo vykti į Ispaniją, todėl buvo pardavusi šunis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ir D. B., ir A. D. patvirtino, jog yra seni pažįstami. Nors tai savaime nereiškia, jog jų parodymai yra nepatikimi, tačiau jie pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kritiškai, kadangi jų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys.

16. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Veterinarijos tarnybos pareigūnes S. J., A. S. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savanorę G. V. sieja asmeninis ryšys, taip pat nurodoma, kad jos yra linkusios veikti neteisėtai. Apygardos teismas šiuos argumentus vertina kaip deklaratyvius, jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar aiškiais argumentais.

17. Liudytoja S. J., kuri anksčiau dirbo Valstybinėje maisto veterinarijos tarnyboje Tauragės departamente, veterinarijos gydytoja, ir liudytoja A. S., kuri Valstybinėje maisto veterinarijos tarnyboje Tauragės departamente laikinai eina direktoriaus pareigas, parodė, kad patikrinimo metu kilo klausimas, kodėl šunų balsai duslūs. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog patikrinimo metu rasti šuniukai bandė loti, tačiau jų balsai buvo duslūs arba nebuvo garso. Iš 2021 m. liepos 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento pateiktas diskas, iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“, kurio paskutiniai skaičiai „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad kambaryje ant fotelio yra 2 šuniukai, asmuo, filmuojantis šuniukus, juos kalbina, baltos spalvos šuniukas keletą kartų bandė loti, t. y. girdėti duslus garsas, kitas šuniukas nelojo; iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“, kurio paskutiniai skaičiai „(duomenys neskelbtini)“, matyti vaizdas virtuvėje, kur stovi moteris, ji ant rankų laiko vieną šuniuką, o aplink ją ant žemės daugiau šuniukų, kurie atitverti tvorele, šuniukai bando loti, tačiau jų balsai duslūs; iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“, kurio paskutiniai skaičiai „(duomenys neskelbtini)“, matyti vaizdas virtuvėje, kuri yra atitverta tvorele, virtuvėje tupi vyriškis, o aplink jį yra šuniukai. Du šuniukai uždaryti narvelyje. Kai kurie šuniukai bando loti, bet nėra garso, kitų šuniukų balsai duslūs (t. 1., b. l. 80–81). Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme peržiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Iš „Body“ kamerų vaizdo įrašų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ girdisi, jog šunų balsai duslūs.

18. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išvados matyti, kad atlikus objektų tyrimą dešimčiai gyvūnų nustatyta, kad jie neturi balso stygų, balso stygos pašalintos anksčiau nei prieš tris savaites, nes audiniai visiškai sugiję (t. 1, b. l. 91–93). Nurodoma, kad atlikus objektų tyrimą nustatyta, kad dešimčiai gyvūnų buvo pašalintos balso stygos (tai gyvūno suluošinimas); balso stygos pašalintos anksčiau nei prieš tris savaites, nes audiniai visiškai sugiję. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. kovo 1 d. rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad šunų balso stygų pažeidimas ar pašalinimas neatsiranda savaime, pavyzdžiui, sutrikus gyvūnų sveikatai, peršalus ir pan. (t. 1., b. l. 104–105). Taigi, pas J. S. rasti dešimt gyvūnų buvo suluošinti jiems pašalinus balso stygas.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors apeliantė teigia, kad nėra pagrindo remtis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, tačiau apygardos teismas su šiuo argumentu sutikti negali. Pažymėtina, kad specialisto išvada baudžiamojoje byloje pripažįstama įrodymu ir ja galima remtis darant atitinkamas teisines išvadas. Tačiau nė vienas įrodymas, taip pat ir specialisto išvada (ar ekspertizės aktas), negali būti iš karto laikomas patikimu arba nepatikimu. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kruopščiai patikrinti ir nustatyti kiekvieno įrodymų šaltinio patikimumą, remdamasis nagrinėjamos bylos konkrečiomis aplinkybėmis. Teismas, vertindamas specialisto išvadą, turi vertinti išvados struktūros ir turinio atitikmenį juridiniam kriterijui ir ją gretinti su kitais byloje esančiais įrodymais bei nustatyti, ar ji atitinka kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą gretino su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštais ir kitais byloje esančiais įrodymais, darydamas išvadas dėl nuteistosios kaltės. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas minėtą išvadą šioje byloje pagrįstai laikė įrodymų šaltiniu, turinčiu juridinės reikšmės sprendžiant dėl J. S. veiksmų teisinio vertinimo.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti kaip specialistai A. G. ir G. R., kurie atliko ir tvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto (duomenys neskelbtini) pateiktą išvadą, jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą. Prof. dr. A. G. parodė, kad darė ataskaitą iš pateiktos medžiagos, t. y. vaizdinės medžiagos, ligos istorijų. Nurodė, kad balso stygų pašalinimo procedūra yra agresyvoka, pirmas dienas tinsta gleivinė, gyvūnas turėtų jausti žymų diskomfortą, turėtų būti kvėpavimo sistemos nepakankamumas. Veterinarijos gydytoja G. R. parodė, kad ji tiesiogiai atliko tyrimus su gyvūnais. Patvirtino, jog pasakyti, kada buvo pašalintos balso stygos, techniškai neįmanoma, bet tai turėjo būti atlikta ne anksčiau nei tris savaites iki tyrimo, nes pilnai sugijo, susiformavo randinis audinys, Nurodė, kad tokios procedūros atlikimas vadinamas transoraline balso klosčių rezekcija, kuri buvo atlikta, kadangi randų ant kaklų nerasta. Taip pat nurodė, kad balso stygų pašalinimo operacija pakeičia gyvūno gyvenimo kokybę, kadangi balso stygų pagalba gyvūnai gali bendrauti, išreikšti skausmą, baimę, gintis, komunikuoti, tai susiję su psichologine gyvūno būkle. Be to, rizikų gyvūnui padaroma labai daug, kadangi po tokios operacijos kvėpavimo takai yra nuolat atviri, gyvūnas tampa imlus ligoms, į kvėpavimo takus gali patekti svetimkūniai. Gerklos labai svarbus organas tiek ėdant, nes ryjant maistą. Taigi apklausti specialistai patvirtino minėtą išvadą, todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo ja nesivadovauti.

21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų J. J., V. G., M. B., V. N. parodymais, nustatė, kad šunis J. S. įsigijo iš skirtingų asmenų ir įsigijimo metu jie buvo sveiki. Nors J. S. teigė, jog negalima remtis Gyvūnų augintinių registro duomenimis sprendžiant dėl įsigijimo datos, nes veterinarijos gydytojas pildo registro duomenis, kuriuose nurodyta, nuo kada laikoma, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog, prieš J. S. įsigyjant šunis, jie buvo sveiki, nesirėmė vien Gyvūnų augintinių registro duomenimis, o rėmėsi ir minėtų liudytojų parodymais, skiepų knygelėmis, tarnybiniais pranešimais dėl patikrinimų. Apygardos teismo vertinimu, padaryta pagrįsta išvada, kad J. S. sudarė sąlygas atlikti jos gyvūnams draudžiamas veterinarines procedūras, kurios dėl mechaninių pažeidimų balso stygų anatominėje vietoje pakeitė gyvūnų augintinių fiziologines funkcijas, dėl ko gyvūnai negrįžtamai buvo suluošinti ir neteko gebėjimo leisti natūralius garsus.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl nuteistosios J. S. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje. Daryti kitokias išvadas J. S. kaltės klausimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl kitų BPK nuostatų pažeidimo

23. Kaip minėta, nuteistoji J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

24. Nuteistoji J. S. teigia, jog atliekant jos apklausas jai nebuvo užduotas klausimas, ar jai priklausančių šunų ilgesnį laiką neprižiūrėjo kokie nors kiti asmenys, todėl apeliantė neturėjo jokios galimybės nurodyti vienokias ar kitokias galbūt reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. BPK 188 straipsnis numato, kad, prieš pradėdamas įtariamojo apklausą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar šio Kodekso nurodytais atvejais ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina įtariamajam jo teisę tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Apklausos pradžioje įtariamojo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Po to pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę. Vėliau įtariamajam gali būti užduodami klausimai. Svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymas draudžia asmenims apklausų metu užduoti atsakymą menančius klausimus (BPK 183 straipsnio 2 dalis ir 275 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad draudžiama įstatyme nurodytiems asmenims užduoti tokius klausimus, kurių turinys užprogramuoja lauktiną, norimą rezultatą (atsakymą) ar jų formuluotė netiesiogiai leidžia numanyti atsakymą. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vadovaujantis BPK nuostatomis, negali užduoti būtent tokio klausimo, kaip skunde nurodo apeliantė, nes tokia klausimo formuluotė galimai užprogramuotų lauktiną atsakymą. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. S. turėjo įtariamosios procesinį statusą, kuris neabejotinai, realizuojant jai įstatymo suteiktą teisę į gynybą, leido neliudyti prieš save.

25. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai liudytojų parodymus vertino taip pat kaip ir Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi, kuria nagrinėtas skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Pažymima, kad minimoje nutartyje buvo nurodyta, jog šioje proceso stadijoje surinktiems duomenims nėra keliami tokie griežti patikimumo, leistinumo, sąsajumo bei teisėtumo reikalavimai, kokie yra keliami siekiant priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apygardos teismas pažymi, kad teismas ikiteisminio tyrimo metu nagrinėdamas skundus, byloje esančius duomenis teismas vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su skundu, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad įtariamasis galimai padarė nusikalstamą veiką. Tačiau galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais daro pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Taigi tai, kad apylinkės teismas vertino tuos pačius baudžiamosios bylos duomenis, savaime nereiškia, jog įrodymai buvo įvertinti netinkamai.

26. Taip pat atmestinas ir skundo argumentas dėl to, kad nepagrįstai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento atstovės buvo supažindintos su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo. BK 181 straipsnio 1 dalis numato, kad įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad prokuroras Egidijus Žylius 2022 m. balandžio 13 d. tenkino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 3, b. l. 123–134). Taip pat matyti, kad 2022 m. balandžio 20 d. tenkino ir J. S. prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl nagrinėjamu atveju teigti, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, rungtynišką procesą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

27. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistajai J. S. nesuteikta teise į paskutinį žodį, teisėjų kolegija nesutinka. BK 294 straipsnio 1 dalis numato, kad po baigiamųjų kalbų teisiamojo posėdžio pirmininkas suteikia kaltinamajam paskutinį žodį. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo turinio ir garso įrašo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teismas baigęs įrodymų tyrimą paskelbė baigiamąsias kalbas: iš pradžių pasisakė prokuroras, po to gynėjas ir, priešingai, nei J. S. teigia apeliaciniame skunde, jai buvo suteiktas paskutinis žodis. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiami BPK nuostatų pažeidimai, neatitinka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, iš esmės yra deklaratyvūs ir išreiškia tik apeliantės nesutikimą su šio teismo išvadomis, todėl skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų nepagrindžia.

Dėl paskirtos bausmės

29. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajai J. S. paskirta bausmė – viešieji darbai 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui, tačiau apeliaciniame skunde prokuroras nurodo su tokia bausmės rūšimi nesutinkantis, kadangi nuteistoji nėra išreiškusi sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę.

30. BK 46 straipsnyje numatytos vienos iš bausmių rūšių – viešųjų darbų skyrimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka, o 8 dalyje numatyta galimybė asmeniui atsisakyti vykdyti viešųjų darbų bausmę net ir nuosprendžiui įsiteisėjus. Šis baudžiamojo įstatymo reikalavimas, suteikiant asmeniui galimybę bet kuriuo metu pareikšti, jog viešųjų darbų jis dirbti nesutinka, grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį arba privalomąjį darbą.

31. Bylos nagrinėjimo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme metu J. S. neišreiškė prašymo, kad jai būtų skiriama ši bausmės rūšis, todėl nagrinėjamu atveju viešieji darbai nuteistajai negali būti skiriami.

32. BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už minėtos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Prokuroras prašo skirti J. S. 90 MGL (4 500 eurų) baudą.

33. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

34. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistoji J. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji yra anksčiau neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. S. turi aukštąjį išsilavinimą, yra nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje.

35. Įvertinusi paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. S. bausmę – baudą, nustatant jos dydį artimą baudžiamajame įstatyme už nesunkų nusikaltimą numatytam minimumui, t. y. 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, J. S. skiriamos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka J. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jo asmenybę, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

36. Taigi, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis pakeistina dėl neteisingai paskirtos bausmės, iš naujo išsprendžiant nuteistajai skirtinos bausmės skyrimo klausimą (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu

37. Nuteistoji J. S. nesutinka su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 3 (trejus) metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta padarius išvadą, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus ir užkirs kelią daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo vertinimu.

38. Pažymėtina, kad BK 68² straipsnis nuo 2023 m. spalio 26 d. neteko galios, tačiau BK 68¹ straipsnio 3 dalis numato analogišką nuostatą, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

40. Apeliantė J. S. nepagrįstai teigia, kad sąlygos skirti jai tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę neegzistavo, nes naminių gyvūnų laikymas negali būti laikomas darbine veikla. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutikti negali. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad J. S. užsiėmė šunų veisimu, todėl pirmosios instancijos teismas, būtent atsižvelgdamas į J. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytų teisės aktų pažeidimų mastą ir pavojingumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju negalima palikti J. S. teisės laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, ir spręsdamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – patikrinimo metu paimtų šunų konfiskavimo

42. Apeliaciniame skunde nuteistoji J. S. nurodo, jog nusikalstami veiksmai siejami tik konkrečiais, bet ne visais nuteistajai priklausančiais šunimis, todėl yra pagrindas spręsti tik dėl 10 kaltinamajame akte išvardintų šunų pripažinimo nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone ir juos konfiskuoti, taip pat pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog konfiskuojami 27 šunys, o ne 29 šunys, kaip matyti iš 2021 m. vasario 22 d. patikrinimo akto.

43. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

44. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2021 m. vasario 22 d. patikrinimo metu iš J. S. paimti 27 šunys pagal turto perdavimo ir priėmimo kortelę yra uždraustos veikos padarymo priemonė, todėl yra konfiskuotini. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš 2021 m. vasario 22 d. gyvūnų augintinių veisimo vietos patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu buvo paimti 27 šunys (t. 1, b. l. 24–32). Be to, nors skunde akcentuojama, jog nusikalstamos veikos padarymo priemone gali būti pripažinti tik 10 šunų, kuriems pašalintos balso stygos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistajai J. S. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu, todėl pagrįstai buvo nuspręsta konfiskuoti visus 2021 m. vasario 22 d. patikrinimo metu iš J. S. paimtus šunis, t. y. 27 šunis, ir juos perduoti nuolatinei globai dabartiniams VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ surastiems globėjams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žylio apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistosios J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajai J. S. paskirtos bausmės.

J. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 90 (devyniasdešimties) MGL dydžio (4 500 eurų) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius Jocys Dalia Kursevičienė Aurelija Sadauskaitė