Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. 2VP-6095-466/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
2VP-6095-466/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01366-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Kreditorius
K. M.
Skolininkas
E. D., I. L., R. L.
Advokatai
Donatas Petrauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-6095-466/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01366-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,dalyvaujant antstolei Daivai Prunskienei,suinteresuoto asmens išieškotojo K. M. atstovui advokatui Donatui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Daivos Prunskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotojas K. M., skolininkai E. D., I. L. ir R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 17 d. buvo gautas antstolės Daivos Prunskienės pareiškimas dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo skolininkams E. D., I. L. ir R. L..

Antstolė nurodė, kad antstolės Daivos Prunskienės kontorai yra pateikta vykdyti 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai įpareigojo atsakovus (skolininkus) E. D., I. L. ir R. L., kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkus, pašalinti tarnaujančio kelio servituto (servituto kodas (duomenys neskelbtini), servituto plotas 344 m2) kliūtis: tvorą (nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), smėlio dėžę (koordinatės (duomenys neskelbtini), žvyro sąvartą (koordinatės (duomenys neskelbtini) ir iškastą duobę (koordinatės (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis ieškovui (išieškotojui) K. M..

2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 9 d. antstolė Daiva Prunskienė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktus Nr. 0068/20/00006, kuriais konstatavo, kad skolininkai E. D., I. L. ir R. L. neįvykdė 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartyje nurodytų įpareigojimų. Atsižvelgiant į tai, antstolė Daiva Prunskienė pateikė teismui pareiškimą skirti kiekvienam skolininkui iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Atsiliepimas

2020 m. vasario 14 d. buvo gautas išieškotojo K. M. atsiliepimas į antstolės Daivos Prunskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Išieškotojas atsiliepime nurodė, jog su antstolės Daivos Prunskienės pareiškimu sutinka, visiškai palaiko antstolės išdėstytus argumentus ir prašo pareiškimą dėl baudos skolininkams E. D., I. L. ir R. L. paskyrimo, tenkinti.

Išieškotojas K. M. nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį, kuria patenkino ieškovo (išieškotojo) K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė įpareigoti atsakovus (skolininkus) E. D., I. L. ir R. L., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus pašalinti tarnaujančio kelio servituto kliūtis: tvorą, smėlio dėžę, žvyro sąvartą ir iškastą duobę, ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis ieškovui (išieškotojui) K. M.. Tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai (skolininkai) E. D., I. L. ir R. L. ir toliau piktybiškai savo neteisėtais veiksmais pažeidinėjo ieškovo (išieškotojo) K. M., kaip žemės sklypo savininko, teises, todėl ieškovas (išieškotojas) K. M. buvo privertas kreiptis į antstolę Daivą Prunskienę ir pateikė vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį, kuria atsakovai (skolininkai) E. D., I. L. ir R. L. buvo įpareigoti pašalinti tarnaujančio kelio servituto kliūtis – tvorą, smėlio dėžę, žvyro sąvartą ir iškastą duobę, ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis ieškovui (išieškotojui) K. M.. Antstolė Daiva Prunskienė 2020 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. S-20-68-48, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 sausio 9 d. antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktus Nr. 0068/20/00006, kuriuose nustatė kad skolininkai neatliko nutartyje nurodytų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkai E. D., I. L. ir R. L. piktybiškai nevykdė ir nevykdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir su tuo susijusių antstolės reikalavimų, išieškotojo K. M. nuomone, skolininkams E. D., I. L. ir R. L. ne tik, kad turėtų būti skirta bauda už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, bet ir paskirta bauda turėtų būti tokio dydžio, kad tikrai paskatintų skolininkus nutartį ir su tuo susijusius antstolės reikalavimus vykdyti.

2020 m. vasario 17 d. buvo gautas skolininkės E. D. atsiliepimas į antstolės Daivos Prunskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Skolininkė E. D. nurodė, kad 2020 m. sausio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams atsakovė (skolininkė) E. D., kartu su kitais atsakovais (skolininkais) pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė aplinkybes, dėl kokių priežasčių pritaikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. laikinosios apsaugos priemones negali būti taikomos, o jau 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria konstatavo, jog pirmosios teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti ir pagrįsto ar teisėto antstolės reikalavimo dėl nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 13 d. po Vilniaus apygardos teismo nutarties 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria vadovaujasi antstolė ir kurią reikalavo įvykdyti, neteko galios, nėra pagrindo ir skirti skolininkei E. D. baudą.

2020 m. vasario 19 d. skolininkai E. D., I. L. ir R. L. pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą atsakovams nedalyvaujant. Skolininkai prašyme taip pat pažymėjo, kad išieškotojas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, kadangi išieškotojui yra žinoma, jog 2020 m. vasario 13 d. apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kuria panaikino pirmosios instancijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo (išieškotojo) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Apie teismo posėdį, vykusį 2020 m. vasario 19 d. 13.30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu antstolė Daiva Prunskienė palaikė pareiškimą dėl baudos skyrimo ir prašė jį tenkinti. Antstolė taip pat nurodė, kad baudos skyrimui neturi įtakos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, turėjo būti vykdoma skubiai ir nutarties apskundimas nesustabdo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl yra pagrindas skirti skolininkams baudą už tai, kad nebuvo įvykdyti teismo nurodyti įpareigojimai iki 2020 m. vasario 13 d.

Suinteresuoto asmens išieškotojo K. M. atstovas advokatas Donatas Petrauskas posėdžio metu palaikė antstolės Daivos Prunskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo ir prašė skirti skolininkams maksimalią baudą už įpareigojimo nevykdymą. Išieškotojo atstovas advokatas Donatas Petrauskas taip pat pritarė pozicijai, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, kuria buvo panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, neturi reikšmės baudos skyrimui, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones turėjo būti vykdomos skubiai, ir nutarties apskundimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesustabdo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0068/20/00006, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai patenkino ieškovo K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovus E. D., I. L. ir R. L., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkus pašalinti tarnaujančio kelio servituto (servituto kodas (duomenys neskelbtini), servituto plotas 344 m2) kliūtis: tvorą (nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), smėlio dėžę (koordinatės (duomenys neskelbtini), žvyro sąvartą (koordinatės (duomenys neskelbtini) ir iškastą duobę (koordinatės (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis ieškovui K. M..

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. gruodžio 30 d. ieškovas K. M. pateikė prašymą antstolės Daivos Prunskienės kontorai dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo prašė priimti skubiai vykdyti 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir imtis teismo nutartyje nurodytų priverstinio vykdymo priemonių.

2020 m. sausio 3 d. antstolė Daiva Prunskienė priėmė patvarkymą Nr. S-20-68-47, kuriuo patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. sausio 6 d. antstolė Daiva Prunskienė 2020 m. sausio 3 d. patvarkymą Nr. S-20-68-47, išsiuntė skolininkei E. D. elektroniniu paštu.

2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. sausio 9 d. antstolė Daiva Prunskienė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktus Nr. 0068/20/00006, kuriais konstatavo, kad skolininkai E. D., I. L. ir R. L. neįvykdė 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartyje nurodytų įpareigojimų.

2020 m. sausio 14 d. antstolė Daiva Prunskienė parengė pareiškimą dėl trijų šimtų eurų baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną skyrimo skolininkams, kuri pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi patenkino atsakovų (skolininkų) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Deirita“, E. D., I. L. ir R. L. atskirąjį skundą ir panaikino 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį ir ieškovo (išieškotojo) K. M. prašymą atmetė. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Vadovaujantis CPK 152 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013) pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis) ir teismui yra pavesta tokio procesinio sprendimo įgyvendinimo kontrolė (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Daiva Prunskienė prašo taikyti skolininkams E. D., I. L. ir R. L. baudą už tai, kad nebuvo įvykdyta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria skolininkai buvo įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Antstolės Daivos Prunskienės ir išieškotojo K. M. nuomone, tai, kad Vilniaus apygardos teismas panaikino 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesudaro pagrindo netaikyti baudos, nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo taikoma skubiai ir jos apskundimas nesustabdo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skolininkai, priešingai nei nurodo antstolė ir išieškotojas, teigia, kad nėra pagrindo skolininkams taikyti baudos, kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pripažinta nepagrįsta ir Vilniaus apygardos teismo panaikinta, todėl išnyko pagrindas baudos skyrimui. Šiuo atveju teismas iš dalies sutinka su antstolės ir išieškotojo pozicija, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis, nesudaro teismui pagrindo nesiremti CPK 771 straipsniu ir taikyti baudą, kadangi CPK 152 straipsnio 1 ir 3 dalys, nustato nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdytinumą, net ir esant atskirajam skundui. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas pagal CPK 771 skirti skolininkams baudą už nutarties nevykdymą. Tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad baudos skyrimas priklauso teismo diskrecijos teisei, t. y. net ir nustatęs sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą, teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti baudą. Teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo (ar neskyrimo) bei nustatydamas skirtinos baudos dydį turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl reikalavimų neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt., bei vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-2842-941/2019). Teismo nuomone, nors ir yra formalus baudos skyrimo pagrindas, tačiau jos realus taikymas neatitiktų nei baudos skyrimo tikslo, kadangi bauda turi paskatinti skolininką vykdyti prievolę, kuri, kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi buvo panaikinta, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi minėtus veiksmus skolininkai vis tiek bus įpareigoti įvykdyti, tuo atveju, jei bus patenkintas ieškovo K. M. ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta, baudos skyrimas priklauso teismo diskrecijos teisei, t. y. net ir nustatęs sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą, teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti baudą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti antstolės Daivos Prunskienės pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkams E. D., I. L. ir R. L..

Papildomai pažymėtina, kad kiti išieškotojo ir skolininkų nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Teismas pažymi, kad skolininkų rašytiniai įrodymai nors ir buvo teismo priimti, tačiau jie neturi reikšmės bylai dėl baudos skyrimo, kadangi jais įrodinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl baudos taikymo. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. vasario 19 d. išieškotojas K. M. pateikė prašymą priteisti iš skolininkų E. D., I. L. ir R. L. patirtas išieškotojo 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. 2VP-6095-466/2020.

2020 m. vasario 19 d. skolininkai E. D., I. L. ir R. L. taip pat pateikė prašymą priteisti iš išieškotojo K. M. patirtas skolininkų 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. 2VP-6095-466/2020.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1888-343/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų priteisiamų dydžių.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patenkinti skolininkų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies, priteisiant 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, visos išlaidų sumos, t. y. 800,00 Eur, priteisimas iš išieškotojo neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principo (CK 1.5 straipsnis), nors ir neviršija maksimalių už procesinių dokumentų surašymą nustatytų dydžių, kadangi nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, parengti atsiliepimai į antstolės pareiškimą nėra didelės apimties, pačios antstolės pareiškimas yra nedidelės apimties(1 lapas), todėl analizuojant nereikėjo reikšmingų laiko sąnaudų ir sudėtingos teisinės analizės. Atsižvelgiant į tai, teismui yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 400,00 Eur, kurios laikytinos pagrįstos ir teisingos. Remiantis nurodytu, skolininkės E. D. naudai iš išieškotojo K. M. priteistinos 400,00 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 771 straipsniu,

nutaria:

antstolės Daivos Prunskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Priteisti iš išieškotojo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų skolininkės E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas