Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei S. D., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui M. F. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, byloje dalyvauja Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiuo metu jai vienai auginti dukrą yra sunku, ieškovė šiuo metu dirba, tačiau pajamos yra nedidelės, jokių kitų pajamų, išskyrus atlyginimą, neturi. Kasdien dirba visus namų ruošos ir vaiko priežiūros darbus. Su jos pajamomis jai su dukra pragyventi yra įmanoma, tačiau ji nori sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas, todėl nori, kad atsakovas vykdytų savo pareigą dukros išlaikymui. Nurodo, jog būtina atsižvelgti į tai, kad dukra gyvena su ja, ji dukra nuolat rūpinasi, jai tenka visi buitiniai rūpesčiai, todėl pareiga prisidėti pinigais atsakovui turėtų būti didesnė. Nurodo, jog vaiko išlaikymui būtina mėnesinė suma yra 800 Lt, tokiu būdu kiekvienas iš tėvų turi prisidėti po 400 Lt dukros išlaikymui. Orientacinis kriterijus nustatant priteistino išlaikymo dydį yra CK 6.641 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tai yra 1000 Lt. Atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti vidutinį darbo užmokestį, jos žiniomis važinėja uždarbiauti į Švediją ir gauna dideles pajamas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ji rūpinasi vaiku, jos dalis pinigais turi būti mažesnė, o atsakovo – didesnė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė teismui pateikė paskaičiavimus, kuriuose nurodoma, jog dukros poreikiams patenkinti reikalinga 800 Lt per mėnesį. Atsakovas teigia, kad ieškovė nurodytos sumos, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją yra gerokai per didelės, tačiau nekonkretizavo ir nenurodė, su kuriomis sumomis jis nesutinka. Ieškovė nurodė, jog jos pajamos yra apie 1000 Lt, atsakovas nenurodė jokių savo pajamų. Nei viena iš šalių nuosavybės teise valdomo turto Lietuvoje neturi. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę, kurioje nurodoma, kad M. F. 2013 m. birželio 27 d. užsiregistravo darbo biržoje. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovas neturi pajamų, ieško darbo yra išlaikomas tėvų, tačiau teismas laiko, jog šios aplinkybės yra neteisingos. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad M. F. yra jauno amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, darbingas, turintis aukštąjį išsilavinimą žmogus. Todėl niekuo nepagrįsti aiškinimai, jog asmuo niekada niekur nedirbo ir negali rasti darbo, visiškai neatitinka protingumo kriterijaus. Antra, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokias esančias situacijas. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, jog jis neturi galimybių pateikti tokių įrodymų, tačiau paskutinio posėdžio metu pateikė elementarius duomenis apie registraciją darbo biržoje, kur užsiregistravo tik 2013 m. birželio 27 d., prasidėjus teismo procesui. Iš pateikto dokumento matyti, kad paskutinis vizitas nurodytas 07-10, tolimesnio apsilankymo data nenurodyta. Teismo posėdis vykos 08-27, tai yra jau po nurodytos datos, tačiau pateiktame dokumente nėra žymėjimo apie atsakovo lankymąsi. Šios aplinkybės leidžia abejoti šio dokumento patikimumu, bei kyla pagrįsto abejonės, ar šiuo metu atsakovas nėra išbrauktas iš darbo ieškančių asmenų sąrašo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovui nebuvo būtinybės kreiptis į darbo biržą bei deklaruoti viešai savo norą susirasti darbą. Viso proceso metu atsakovas teikė duomenis, jog jis neturi darbo ir pajamų, tačiau tuo pačiu prieštarauja savo nurodomoms aplinkybėms. Kaip nurodo atsakovas, net ir neturėdamas pajamų jis teikdavo po 300 Lt išlaikymą dukrai, turėjo pakankamai lėšų susimokėti už teismo proceso metu atliktą tėvystės nustatymo ekspertizę, už kurią be ginčų sutiko apmokėti, taip pat nesikreipė į antrinę teisinę pagalbą dėl nemokamos teisinė pagalbos suteikimo, kas apsaugotų jį nuo didelių bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai nemažos ekspertizės išlaidos būtų apmokėtos valstybės. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai bei nepateikia visų duomenų apie savo gaunamas pajamas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas dirbą užsienyje – Švedijoje. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, jog kadangi ieškovė pateikė tokius duomenis, todėl ji ir turinti juos įrodyti, tačiau teismas laiko, jog toks atsakovo elgesys taip pat laikytinas nesąžiningu. Atsakovas būdamas protingas žmogus supranta, jog ieškovė negalės pateikti tokių duomenų, atitinkamai jam nebendradarbiaujant, net ir teismas neturėdamas minimalių duomenų apie jo darbo vietą, negalės tokių duomenų išreikalauti. Tokiu būdu atsakovas piktnaudžiauja esama situacija bei elgiasi nesąžiningai tiek ieškovės, tiek teismo atžvilgiu. Esant tokiai situacijai, teismas vertindamas byloje esančius duomenis, laiko, jog yra didesnė tikimybė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo darbo vietą yra teisingi, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų esamą tikrąją jo darbinę ir finansinę situaciją, kas atitinkamai paneigtų ir ieškovės nurodytas aplinkybės. Atvirkščiai, teismas laiko ieškovės teiginius teisingais, nes šie teiginiai logiškai paaiškina esamą situaciją, tai yra kodėl jaunas, sveikas, darbingas 30 metų vyras nėra dirbęs Lietuvos Respublikoje bei nesiima jokių priemonių susirasti darbą bei gauti pajamų. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo darbinę veiklą taip paaiškina ir tai, iš kur atsakovas gavo pajamų teikti išlaikymui, apmokėti ekspertizei. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog šios pajamos buvo gautos iš atsakovo tėvų, tačiau teismui nebuvo pateikta įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų apie atsakovo tėvų galimybes ir būtinybę išlaikyti savo pilnametį vaiką. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog atsakovas vyksta dirbti į užsienio valstybę bei turi pakankamai pajamų, jog galėtų patenkinti savo dukros poreikius.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog net ir darant prielaidą, jog M. F. yra nedirbantis bei pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba, duomenų apie jo pajamas teismas neturi galimybės gauti, tačiau žinant, jog jo darbo vieta yra užsienio šalis, konstatuotinas faktas, jog jo gaunamas net ir minimalus atlyginimas yra ženkliai didesnis, negu Lietuvoje nustatytas minimalus 1000 Lt atlyginimas. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Kaip matyti abi šalys nuosavybės teise valdomo turto neturi, ieškovės pajamos yra apie 1000 Lt, atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovo finansinė padėtis yra geresnė. Taip pat teismas vertindamas tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius atsižvelgia į tai, jog dukra yra labai mažo amžiaus, jai būtina kasdieninė, ištisinė priežiūra ir rūpestis, ieškovė privalo savo laiką skirti vaiko lavinimui, priežiūrai, kas sumažina jos galimybes dirbti didesnį skaičių valandų, ieškotis papildomų pajamų.

Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog S. D. nurodyta poreikių patenkinimo 800 Lt suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad S. D. privalo užtikrinti vaiko gyvenamąjį būstą, jai prižiūrint mažametį vaiką yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad teismas konstatavo atsakovo finansinę padėtį esant geresne. Todėl teismas konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį. S. D. dalis turi būti mažesnė, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 450 Lt iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 350 Lt dalį privalės teikti ieškovė.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė S. D..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė S. D. pateikė sprendimą dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo, kur nurodoma, jog ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos. Teismui pateikta 2013-08-26 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1602, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. D. valstybės iki 2013-08-27 buvo patirtos tokios išlaidos: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimą; 80 Lt už papildomą savarankišką reikalavimą; 160 Lt už advokato atstovavimą pirmos instancijos teisme, 25,45 Lt kelionės išlaidos, viso 505,45 Lt. Remiantis LR CPK 99 ir 96 str. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo sumai. Tenkinant ieškinį iš dalies (95 % – reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo) iš atsakovo priteistina 480,18 Lt už antrinę teisinę pagalbą ieškovei (procesinių dokumentų rengimas). Taip pat 162 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties ieškovė buvo atleista: 162 Lt už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (12 mėn. x 450 litų = 5400 Lt - 3%). Taip pat iš atsakovo priteistinas 25 proc. dydžio (36 Lt) žyminis mokestis už priešieškininį reikalavimą, kurio vėliau atsisakė. (CPK 87 str.). Šis žyminis mokestis nebuvo sumokėtas, todėl priimant sprendimą jis priteistinas iš atsakovo. (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Taip pat teismo turėtos 19,23 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Taip pat ieškovė prašo priteisti patirtas 95,27 Lt kelionės išlaidas, kurias ji patyrė vykdama į Vilnių ekspertizės atlikimui. Teismas šias išlaidas pripažįsta procesinėmis išlaidomis, nes dėl atsakovo pareikšto priešieškinio ieškovė turėjo vykti į Vilnių, nors vėliau priešieškinio reikalavimo buvo atsisakyta, todėl teismas laiko, jog šios išlaidos priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. F. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. F. periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę S. D. paskirti G. F. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. F. gyvenamąją vietą su motina S. D..

Priteisti iš atsakovo M. F. 19,23 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 198 Lt žyminį mokestį (šimtą devyniasdešimt aštuoni Lt) valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. F. 480,18 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt Lt 18 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei už S. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5630, Swedbank, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo M. F. 95,27 Lt (devyniasdešimt penkis Lt 27 cnt.) S. D. procesinių išlaidų, patirtų vykstant į ekspertizės įstaigą.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.