- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- II-69-865/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13357-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi A.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-21652557-14,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 10N-21652557-14 A. J. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 100 Lt bauda už tai, kad jis, 2014 m. lapkričio 11 d., apie 21.23 val. Ateities g. 17B, Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL ANTARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į požeminių komunikacijų stulpelį ir pagadino vairuojamą automobilį ir stulpelį, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą.
Šalies argumentai
A. J., nesutikdamas su nutarimu, skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nurodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs organas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino įstatymą ir nepagrįstą bei neteisingą sprendimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime jį priėmęs organas (pareigūnas) nurodė, kad A. J. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į požeminių komunikacijų stulpelį ir apgadino vairuojamą automobilį ir stulpelį, t.y. pažeidė yra Kelių eismo taisyklių 9 p., kuris nustato bendro pobūdžio pareigas, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kini asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.". Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-2012, kurioje Teismas konstatavo, kad kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Pareiškėjo nuomone, Organas nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą nors ir tinkamai nustatė faktinę veikos pusę, tačiau nepagrįstai susiejo ją su KET 9 punktu, nes pagal teismų formuojamą praktiką šis KET punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas šioje situacijoje, ir jo veika negalėjo būti vertinama pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir todėl jam paskirta nuobauda yra nepagrįsta ir naikintina.
Skunde taip pat nurodyta, kad jei vis dėlto teismas pripažintų, kad formaliai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika atitinka ATPK 127 str. 2 d. požymius, tačiau egzistuoja kitas savarankiškas pagrindas šią bylą nutraukti. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. numato, jog eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. To paties įstatymo 30 str. 1 d. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančių KET nuostatas (232 ir 234 p.) kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą privaloma, kai: a) eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės, b) su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, c) dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Visais kitais atvejais, jeigu eismo įvykio vietoje sutariama dėl eismo įvykio aplinkybių kartu su kitu eismo įvykio dalyviu, yra užpildoma eismo įvykio deklaracija ir kreipiamasi tiesiai į draudikus. Sutinkamai KET 232 p. nuostata - jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pareiškėjas nurodo, kad nei minėtas KET punktas, nei Lietuvos Respublikos ATPK nenumato, kad į eismo įvykio vietą iškviesti policininkai privalo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėjas skunde pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas nebūtinai turi reikšti asmens nubaudimą ir nurodo, kad Teismų praktikoje yra pažymėta, kad situacijos, kai eismo įvykis, konkrečiai - susidūrimas su stovinčia transporto priemone namo kieme - sukelia skirtingas teisines pasekmes Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą padariusiam asmeniui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. nukentėjusiojo asmens buvimo netoliese, ar nebuvimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteikia atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą, neatitinka pažeidimo pavojingumo, administracinės nuobaudos taikymo tikslų. Galiojantis KET 232 p. taip pat numato galimybę eismo įvykio dalyviams susitaikyti, užpildant eismo įvykio deklaraciją. Tokiu atveju, administracinė atsakomybė kaltam asmeniui neatsiranda, o jos netaikymą nulemia nukentėjusio asmens sutikimas pildyti deklaraciją. Tuo tarpu situacija, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, aiškiai nereglamentuota, KET 234 p. nurodant tik, kad tokiu atveju turi būti kviečiama policija. Kadangi į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo ir surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, po ko asmuo paprastai yra nubaudžiamas administracine tvarka, galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju iš tokio asmens atimama, nes nukentėjusio asmens nuomonės dėl galimybės susitaikyti niekas neklausia. Tokiu atveju, administracinės atsakomybės taikymą kalto asmens atžvilgiu, pastarajam net visiškai pripažįstant savo kalte ir sutinkant su policijos pareigūnu nubraižyta įvykio schema, nulemia vien tik nukentėjusiojo asmens nebuvimas eismo įvykio vietoje ir kalto asmens pilietinės pareigos paklusti galiojančiu teisės aktu nustatytai tvarkai sąžiningas vykdymas. Pareiškėjas nurodo, kad jam vairuojant automobilį ir atsitrenkus į požeminių komunikacijų stulpelį, šio stulpelio savininko nebuvo vietoje, todėl jis neteko galimybės susitarti su apgadinto stulpelio savininku ir užpildyti deklaraciją. Vien tik dėl šios priežasties, jog vietoje nebuvo apgadinto stulpelio savininko, jis privalėjo iškviesti policijos pareigūnus. Pažymi, kad dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, padėjo išsiaiškinti galimo pažeidimo aplinkybes, žala nukentėjusiajam yra visiškai menkavertė ir atlyginta jo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės, todėl pareiškėjo nuomone, Institucija nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, t. y. nukentėjusio asmens nuomonės, dėl to nepagrįstai jo atžvilgiu taikė administracinę atsakomybę ir administracinio pažeidimo bylos nenutraukė. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. bei remiantis suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-2-312/2014), pareiškėjas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs organas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą, dėl to Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepime į A. J. skundą, nutarimą priėmusi institucija prašo skundo netenkinti, nurodydama, jog A. J. teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į požeminių komunikacijų stulpelį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir stulpelis. LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitokių įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kadangi eismo įvykio metu buvo apgadintas požeminių komunikacijų stulpelis A. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Teismo posėdyje A. J. papildomai nurodė, jog pirma, protokole ir nutarime kaip pažeidimo pagrindas nurodomas Kelių eismo taisyklių 9 p., tačiau šis punktas numato visiškai bendro pobūdžio pareigas. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šis punktas be nuorodos į kitus konkrečius Kelių eismo taisyklių punktus negali būti pagal ATPK 127 str. 2 d. pagrindas. Šiuo pagrindu protokolas ir nutarimas priimti neteisėti, todėl turi būti naikinami, nes nėra Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuris inkriminuojamas. Antra, jei teismas nusprendžia, kad yra pagrindas administracinei nuobaudai, tai ATPK numato, kad nuobauda gali būti skiriama, bet ir gali būti neskiriama. Pagal teismų praktiką Vilniaus apygardos teismas yra pasisakęs 2014-01-20 Nr. ATP-2-312/2014 sprendime, kur numato, kad negali kilti skirtingos teisinės pasekmės, kai yra nukentėjęs eismo įvykio vietoje, ar jo nėra. Jei nėra eismo įvykio vietoje asmens, kuris yra nukentėjęs, tenka kviesti policiją, reikia braižyti įvykio schemą. Esant nukentėjusiajam, galima nekviesti policijos, nubraižyti deklaraciją ir tokiu atveju administracinė atsakomybė nekyla. Pats pažeidimas yra visiškai menkavertis, žala menkavertė, policija kviečiama tokiu atveju, kai nėra nukentėjusiojo įvykio vietoje. Mano, kad policija netinkamai išnagrinėjo šią bylą, nes turėjo galimybę nuobaudos neskirti. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Prie degalinės yra požeminių komunikacijų stulpelis, į jį buvo atsiremta. Niekas to stulpelio netvarkė ir netvarkys, kaip jis stovėjo, taip ir stovi. Tai visiškai menkavertis pažeidimas. Išvažiuojant iš degalinės, atsirėmė su mašina į tą stulpelį. Po to iškvietė policiją. Pasiklausė degalinės darbuotojų, jie pasakė, kad tai ne jų nuosavybė, turėjo iškviesti policiją, kad nepasitrauktų iš eismo įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą, nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiasis patrulis M. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-21491073-14 A. J. už tai, kad jis, 2014 m. lapkričio 11 d., apie 21.23 val. Ateities g. 17B, Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL ANTARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į požeminių komunikacijų stulpelį ir apgadino vairuojamą automobilį ir stulpelį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. paaiškinime nurodė, kad nepastebėjo kelio bordiūro ir užvažiavo. Dėl pažeidimo gailisi. Taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus, nutarimą prašė atsiųsti paštu (b.l. 9). Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiojo patrulio D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. lapkričio 11 d. apie 21.30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį Ateities g. 17 B. Nuvykus minėtu adresu rado automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavusį ant komunikacijų žymėjimo stulpelio. Automobilio vairuotojas A. J. paaiškino, kad išvažiuodamas iš degalinės per anksti susuko vairą, užvažiavo dešinės pusės ratais ant vejos ir nulenkė komunikacijų žymėjimo stulpelį. Įvykio metu apgadino stulpelį ir automobilį, žmonės nenukentėjo, liudininkų nėra, automobilis draustas (b.l. 10). Eismo įvykio vietos 2014 m. lapkričio 11 d. schemoje pažymėta eismo įvykio vieta – Ateities 17B, Vilniuje („Lukoil“ degalinė), komunikacijų žymėjimo stulpelio ir automobilio OPEL ANTARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po įvykio bei jų apgadinimai, bei automobilio važiavimo žymė (b.l 11). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui OPEL ANTARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis (b.l. 12). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos pažymoje nurodyta, kad dėl 2014 m. lapkričio 11 d., 21.23 val., eismo įvykio Ateities g. 17B, Vilniuje, buvo sugadintas komunikacijų žymėjimo stulpelis (b.l. 13). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto A. G. 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 10N-21652557-14 A. J. paskirta 100 Lt bauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Nutarime pažymėta, kad byla išnagrinėta A. J. nedalyvaujant, nutarimas priimtas atsižvelgiant į nustatytas kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b.l. 8). Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. iš esmės neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau pažymi, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą nors ir tinkamai nustatė faktinę veikos pusę, tačiau nepagrįstai susiejo ją su KET 9 punktu, nes vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2012 m. birželio 12 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-2012, šis KET punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas šioje situacijoje. Pareiškėjo nuomone, jo veiksmai negalėjo būti vertinami pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, todėl jam paskirta nuobauda yra nepagrįsta ir naikintina. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad teismui pripažinus, kad formaliai jo veika atitinka ATPK 127 str. 2 d. požymius, egzistuoja kitas savarankiškas pagrindas šią bylą nutraukti. Pažymėjo, kad jam vairuojant automobilį ir atsitrenkus į požeminių komunikacijų stulpelį, šio stulpelio savininko nebuvo vietoje, todėl jis neteko galimybės susitarti su apgadinto stulpelio savininku ir užpildyti deklaraciją. Tik dėl šios priežasties, jog vietoje nebuvo apgadinto stulpelio savininko, jis privalėjo iškviesti policijos pareigūnus. Pažymėjo, kad dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, padėjo išsiaiškinti galimo pažeidimo aplinkybes, žala nukentėjusiajam yra visiškai menkavertė ir atlyginta. Pareiškėjo nuomone, Institucija nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, administracinio pažeidimo bylos nenutraukė ir nepagrįstai jo atžvilgiu taikė administracinę atsakomybę. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir paneigtus byloje surinktais įrodymais. A. J. kaltę ir pažeidimo padarymą įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t.y.: paties A. J. paaiškinimai, policijos pareigūno D. K. tarnybinis pranešimas, pažeidimo padarymo vietos schema. Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) reglamentuota, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitokių įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto litų iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims neturintiems teisės vairuoti transporto priemones,- baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas A. J. nesilaikė KET 9 punkto reikalavimų, t. y. vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stulpelį, įvykio metu apgadino ne tik savo transporto priemonę, tačiau ir požeminių komunikacijų stulpelį. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas tiek į administracinio teisės pažeidimo protokolą, į pareigūno tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą, tiek į pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.
Tačiau pažymėtina, jog dėl stulpelio apgadinimo pareiškimas dėl turtinio nuostolio nėra pareikštas, asmuo prisipažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi, pats iškvietė policijos pareigūnus. Atsižvelgiant į tai Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 10N-21652557-14 keistinas, pritaikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, ir skiriant įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,-
nutaria:
tenkinti A.J. skundą iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 10N-21652557-14 pakeisti, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, paskiriant A. J. įspėjimą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.