Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-30 · Byla Nr. ATP-841-365/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
ATP-841-365/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13357-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pažeidėjas
P. M.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-841-365/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13357-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutarties, kuria P. M. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014-10-13 nutarimas Nr. 10N-19916521-14 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities VPK KPV AVS) vyr. specialistas A. G. 2014-10-13 priėmė nutarimą Nr. 10N-19916521-14 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo P. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 150 Lt (43 Eur) baudą. Nutarime konstatuota, kad P. M. 2014-10-11, apie 17.00 val., Zarasų – Paplaujos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 78.7, 78.11, 169 punktų reikalavimus ir jam paskirta 150 Lt bauda.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, P. M. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK KPV AVS (toliau – Institucijos) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK KPV nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad bylą nagrinėjančio Institucijos pareigūno prašė apklausti įvykį mačiusius kitų automobilių vairuotojus ir praeivius, taip pat pateikti jo vairuoto automobilio nuotraukas ir filmuotą medžiagą, iš kurios būtų aiškiai nustatyta, kad jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, kuris užgeso važiuojant sankryža, užsidegė geltonas, ir jis išvažiavo iš sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui. Teigiama, kad pareigūnas A. G. piktybiškai atsisakė nagrinėti šiuos pareiškėjo prašymus, tuo pažeisdamas jo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir reikšti prašymus. Šios teisės inter alia garantuojamos ir tarptautinės teisės aktuose. Viena iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių – išreikalauti gynybai būtinus įrodymus, apklausti tiek gynybos liudytojus, tiek kaltinimo liudytojus, užduoti jiems klausimus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnio 3 dalies d punktas; administracinė byla Nr. N3-l6/2005). Pareiškėjas savo paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad 2014-10-11, apie 17.00 val., jam priklausančiu automobiliu „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Olandų g. žiedo Drujos gatve nuokalne link šviesoforais reguliuojamos sankryžos. Važiavimo greitis buvo apie 50km/val. Prieš pat sankryžą pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas ir įvažiavus į sankryžą užsidegė geltonas signalas. Iš sankryžos išvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Kadangi pareiškėjas važiavo nuokalne 50km/ val. greičiu, o iš paskos važiavo kitos transporto priemonės, sustoti sankryžoje užsidegus geltonam šviesoforo signalui pareiškėjas galėjo tik staigiai stabdydamas. Skunde pažymima, kad pareiškėjas būtų sudaręs avarinę situaciją, jei būtų stabdęs lėtai, o automobilis būtų sustojęs sankryžos viduryje. Todėl, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 170 p., pareiškėjas nusprendė važiuoti toliau. Kadangi į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 166 p., turėjo teisę važiuoti toliau kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė patruliui A. S., prašydamas apklausti iš paskos važiavusių automobilių vairuotojus. Kadangi Kelių eismo taisyklės neapibrėžia staigaus stabdymo požymių, pareiškėjas mano, kad staigus stabdymas turėtų apimti atvejus, kai maksimaliu leidžiamu greičiu nuokalne važiuojantis automobilis turi staigiai stabdyti labai trumpame ruože, nors įprastomis sąlygomis toks stabdymas truktų gerokai ilgiau. Visi šie neaiškumai (kas yra staigus stabdymas) turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris mano, kad sustoti sankryžoje užgesus geltonam šviesoforo signalui, galėtų tik staigiai stabdant. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltė negali būti įrodyta vieno policijos pareigūno subjektyviais parodymais ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes tokie argumentai nėra pakankami ir abejonės dėl įvykio aplinkybių nėra pašalintos kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjo manymu, policijos pareigūno nenuoseklūs ir neišsamūs parodymai yra vieninteliai jo kaltės įrodymai, prieštaraujantys paties pareiškėjo parodymams. Šie prieštaravimai nėra panaikinti kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias privalo pateikti ne pats pareiškėjas, o Institucija. Tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejoja, ar administracinis teisės pažeidimas buvo fiksuojamas tinkamai ir ar jį fiksavę pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, turi būti renkami įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejones. Priešingu atveju turi būti daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės proceso metu buvo pažeistos, o reikšmingos bylai aplinkybės neišaiškintos (LVAT nutartis a.b. N12-125-04). Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti vertinami kaip neginčytinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įrodymas. Policijos pareigūnai įrodinėjimo pareigos neįvykdė tinkamai, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, savarankiškų įrodinėjimo priemonių, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų daryti aiškią išvadą apie buvusią incidento situaciją - teisės pažeidimo subjektyviąją pusę, kad įvažiavimo į sankryžą metu tikrai degė draudžiamas šviesoforo signalas, ir kad pareiškėjas galėjo sustoti tik staigiai stabdydamas vairuojamą automobilį. Analogiškai yra pasisakęs LVAT administracinėje byloje Nr. N12-125/2004. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad byloje nėra pateiktas prašymas išreikalauti iš policijos vaizdo įrašo tiriamo pažeidimo metu, greičio matuoklio metrologiniai patikrinimai, bylos nagrinėjimo posėdžio protokolas, nėra jokių automobilio nuotraukų, kuriose aiškiai matytųsi pareiškėjas pažeidimo metu. Pareiškėjo vertinimu, šioje byloje vieninteliai jo kaltės įrodymai yra tik policijos pareigūno prielaidos dėl galimai viršyto greičio ir paties pareiškėjo parodymai, neigiantys pažeidimo faktą. Skunde taip pat pažymėta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, todėl teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės (LVTA 2007-10-17 aprobuota praktika). Pareiškėjas nurodo, kad iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kuo remdamasi Institucija atmetė pareiškėjo parodymus, nors Institucija, nagrinėdama bylą dėl institucijos surašyto protokolo pagrįstumo ir teisėtumo, turėjo nurodyti konkrečius faktinius duomenis, kurių pagrindu priėmė skundžiamą nutarimą. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje trūksta įrodymų, galinčių paneigti abejones dėl jo kaltės ir paties pažeidimo padarymo, policijos pareigūnų paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys pareiškėjo parodymams ir prieštaravimai nepanaikinti kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo teismo panaikinti 2014-10-13 Vilniaus apskrities VPK KPV AVS nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities VPK KPV AVS nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK KPV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė palikti Vilniaus apskrities VPK KPV AVS vyr. specialisto A. G. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8824121 nepakeistą ir skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos nuomone, Kelių eismo taisyklių 78.7, 78.11, 169 p. pažeidimai užfiksuoti teisėtai ir pagrįstai, pažeidimą fiksavę pareigūnai A. S. ir A. D. pareiškėjo asmeniškai nepažinojo, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareigūnai išgalvojo 2014-10-11 tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Atsiliepime pabrėžiama, kad Zarasų – Paplaujos g. sankryžoje, Vilniuje, važiuojant pareiškėjo vairuojamo automobilio kryptimi yra geras matomas, sankryžą reguliuojantis šviesoforas yra matomas iš tolo, todėl pareiškėjas šviesoforą akivaizdžiai matė, o užsidegus draudžiamam geltonam signalui, važiuodamas 50 km/val. greičiu, galėjo saugiai sustabdyti transporto priemonę prie „Stop“ linijos. Draudžiamąjį šviesoforo signalą pareiškėjas apytiksliai matė iš 41 metro atstumo, todėl galėjo saugiai sustoti Kelių eismo taisyklių 169 p. nurodytoje vietoje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Vilniaus apskrities VPK KPV nemato pagrindo sutikti su pareiškėjo skundu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartimi P. M. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014-10-13 nutarimas Nr. 10N-19916521-14 paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

P. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos pareigūno nutarimą Nr. 10N-19916521-14 ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesant pareiškėjo veiksmuose subjektyviosios nusižengimo pusės. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl nusižengimo sudėtį panaikinančios esminės aplinkybės, t.y. pareiškėjo subjektyviai suvokta galimybe sustoti tik staigiai stabdant. Jo teigimu, artėjant prie sankryžos įsijungė žalias šviesoforo signalas, kuris degė labai trumpai, privažiavus sankryžą įsijungė geltonas šviesoforo signalas, todėl jis, norėdamas sustoti, būtų turėjęs staigiai stabdyti, tuo galimai sukeldamas avarinę situaciją, todėl pravažiavo sankryžą nesustojęs. Kelių eismo taisyklės numato išimtį, leidžiančią važiuoti užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jei sustoti būtų galima tik staigiai stabdant. Šias aplinkybes, apelianto teigimu, jis nurodė ir patruliui A. S., prašydamas apklausti iš paskos važiavusių automobilių vairuotojus. Be to, teigia, kad nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl to, kad nespėjo išvažiuoti iš sankryžos degant žaliam šviesoforo signalui.

Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai, liudiję teismo posėdžio metu, pateikė prieštaringus parodymus. A. S. tvirtino, kad patruliai stebėjo sankryžą iš Zarasų gatvės, o A. D. teigė, kad stebėjimas buvo vykdomas iš Paplaujos g. Abu neprisiminė, nei kaip atrodė automobilis, nei kaip atrodė vairuotojas. Taip pat jie nesutarė ir dėl automobilio „Opel Frontera“ sustabdymo vietos, be to, abu liudytojai patvirtino, kad nematė šviesoforo signalo, kuris degė minėto automobilio vairuotojui, nematė ant kelio pažymėtos „Stop“ linijos. Visi šie liudytojų parodymų prieštaravimai verčia abejoti jų parodymų patikimumu, nes jie nesugebėjo nuosekliai patvirtinti vienas kito parodymų. Byloje taip pat nėra pateiktas P. M. prašytas išreikalauti iš policijos vaizdo įrašas tariamo pažeidimo metu, nėra pateikta greičio matuoklių metrologinių patikrų, nėra pateiktas bylos nagrinėjimo posėdžio protokolas, nėra jokių automobilio nuotraukų, kuriose būtų aiškiai matyti P. M. tariamo pažeidimo metu. Išskyrus vieno pareigūno tarnybinį pranešimą, nėra pateikta jokių kitų savarankiškų P. M. kaltės įrodinėjimo priemonių. Visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad P. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam surašytas protokolas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 124¹ str. 1 d. atsako tas, kas važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog P. M. 2014-10-11, apie 17.00 val., Zarasų – Paplaujos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas KET 78.7, 78.11, 169 punktų reikalavimus ir padarydamas ATPK 124¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Policijos pareigūnas A. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-10-11 vykdė tarnybą kartu su vyriausiu patruliu A. D.. Apie 17.00 val. Vilniuje, Zarasų-Paplaujos g. pastebėjo automobilį Opel, v/n (duomenys neskelbtini) kuris įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Vairuotojas, važiuodamas Zarasų g. link stoties, kirto sankryžos „Stop“ liniją per geltoną šviesoforo signalą ir tik užvažiavus ant „Stop“ linijos, užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir taip vairuotojas pravažiavo visą sankryžą. Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo P. M.. Jis su pažeidimu nesutiko, teigė, kad važiavo per žalią šviesoforo signalą. P. M. buvo nusiteikęs prieš policiją, teigė, kad kelių policija yra kyšininkai, persirengę ir žemo intelekto asmenys.

Teisme apklausti policijos pareigūnai A. S. ir A. D. paaiškino, kad automobilio „Opel Frontera“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas kirto „Stop“ liniją, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nors policijos pareigūnų parodymai šiek tiek skiriasi dėl P. M. vairuoto automobilio sustabdymo vietos, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šie skirtumai savaime nedaro minėtų liudytojų parodymų nepatikimais. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Policijos pareigūnų parodymai paneigia P. M. versiją, kad jam artėjant prie sankryžos įsijungė žalias šviesoforo signalas, kuris degė labai trumpai, privažiavus sankryžą įsijungė geltonas šviesoforo signalas, todėl jis, norėdamas sustoti, būtų turėjęs staigiai stabdyti, tuo galimai sukeldamas avarinę situaciją, todėl pravažiavo sankryžą nesustojęs. KET 127 p. numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas privalėjo įvertinti konkrečias aplinkybes, atsižvelgti į judėjimo kryptimi esantį šviesoforą ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų laiku sustoti.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad P. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartį palikti nepakeistą ir P. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis