- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- eA2-5672-477/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00433-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Skolininkas
- A. B.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-3341-758/2023 pagal kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023-04-05 priėmė teismo įsakymą, civilinėje byloje Nr. eL2-3341-758/2023, kuriuo nusprendė išieškoti iš skolininko A. B. 5 620,46 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 5 620,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-04-05 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 32,23 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“, naudai. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo 2023-04-27.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2023-07-10 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-3341-758/2023, juo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-04-05 priimtą teismo įsakymą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad kreditorės pareiškimo turinys buvo aiškiai nepagrįstas, prašoma priteisti 5 620,46 Eur įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją suma buvo klaidingai paskaičiuota tik už laikotarpį nuo 2022-12-01 iki 2023-01-31, t. y. už du mėnesius neva bute suvartotą elektros energiją. Toks reikalavimas ESO buvo grindžiamas 2022-07-01, neva, pastarojo ir A. B. sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl procesinio dokumento specifikos ir jam taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 433 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nei Elektros pirkimo sutartis, kurios pareiškėjas nėra matęs akyse, o tuo labiau pasirašęs ir apie kurios egzistavimą sužinomo tik iš ESO pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinio, nei skolos už elektros energiją susidarymo paskaičiavimas nebuvo pateikti. Tad A. B. iš teismui ESO pateikto, o vėliau teismo šiam persiųsto procesinio dokumento nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokiu pagrindu pastarajam už laikotarpį nuo 2022-12-01 iki 2023-01-31 t. y. už du mėnesius buvo paskaičiuota tokio dydžio skola už jo butui patiektą elektros energiją. Neturėdamas jokių argumentų nesutikimui su teismo įsakymu pareiškėjas, siekdamas nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, nustatytais terminiais per 20 dienų neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimo dėl ESO pateikto reikalavimo. 2023-05-08 elektroniniu paštu A. B. gavo iš ESO elektroninį laišką, kuriame šis informavo, jog prasidėjus išmaniųjų skaitiklių diegimo projektui, pareiškėjo skaitiklis 2023-05-05 buvo pakeistas į išmanųjį ir nurašyti senojo skaitiklio rodmenys sudarantys dieninės skalės kWh – 18 206, o naktinės ir savaitgalio skalės kWh – 17 917. 2023-07-03 pirmą kartą užsiregistravęs ESO svetainėje ir prisijungęs prie savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) paskyros, pareiškėjas buvo nemaloniai nustebintas elektros suvartojimo suvestinės duomenų, kuriuos pats atsakovas parengė už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2023-06-01. Tik iš elektros suvartojimo suvestinės A. B. tapo žinoma, jog nuo 2022-07-01, kuomet pareiškėjo butui buvo pradėtas tiekti garantinis elektros tiekimas, ESO už elektros suvartojimą nuo 2022-07-01 iki 2022-11-01 kas mėnesį butui skaičiavo po 2 377 kWh neva bute suvartotos elektros energijos, iš kurios dieninės skalės kWh sudarė po 1 237, o naktinės ir savaitgalio skalės kWh – po 1 140. Tos pačios atsakovo elektros suvartojimo suvestinės duomenimis pareiškėjas 2022 m. gruodžio mėnesį neva visai nevartojo elektros energijos, kas yra akivaizdžiai absurdiška, o nuo 2023 m. sausio iki tų pačių metų balandžio pabaigos (balandžio 30 d.) jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) buvo suvartota tik po 254 kWh elektros energijos, t. y. beveik po 10 kartų mažiau nei atsakovo nuo 2022-07-01 iki 2022-11-30 parengtoje elektros suvartojimo suvestinėje. Teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašydamas priteisti iš A. B. 5 620,46 Eur skolos ESO nurodė, jog ši skola už suvartotą elektros energiją susidarė neva už laikotarpį nuo 2022-12-01 iki 2023-01-31 tačiau, kaip jau minėta atsakovo elektros suvartojimo ataskaitose šis faktas paneigiamas paties ESO oficialiu dokumentu – elektros suvartojimo ataskaita. Visos sąskaitos iki 2022 m. gruodžio mėnesio pareiškėjo buvo apmokėtos remiantis paties ESO duomenimis. Nei pareiškėjo bute išnaudotos elektros energijos suvartojimo ataskaita, teikiama su šiuo pareiškimu, nei joks kitas pastarojo skolos dydį už suvartotą elektros energiją pagrindžiantis dokumentas kartu su atsakovo teismui pareiktu pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo pateiktas. Skolos už pareiškėjui priklausančiame bute suvartotą elektros energiją pagrindžiantis dokumentas pastarajam nebuvo atsakovo pateiktas ir kitomis priemonėmis, nei iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos, nei vėliau, teismui 2023-04-05 priėmus teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3341-758/2023. Tad tik pareiškėjui susipažinus su suvartotos elektros energijos suvestine šiam tapo žinomos esminės ginčo bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti šiam žinomos bylos nagrinėjimo metu, o tai sudaro teisinį pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kad būtų peržiūrėtas ir neliktų galioti neteisingas ir nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
Atsiliepimas
Kreditorė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo data skaičiuotina ne nuo 2023-07-03, bet nuo 2023-04-05, todėl paskutinė 3 mėnesių termino data prašymui atnaujinti procesą paduoti buvo 2023-07-05. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis prašymas atnaujinti procesą teisme gautas 2023-07-10, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Pareiškėjas nepateikė jokių neva tai naujų paaiškėjusių aplinkybių, kuriomis galėtų būti kvestionuojamas teismo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje byloje nėra jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Pareiškėjas, būdamas ESO klientas, bet kuriuo metu galėjo prisijungti prie ESO savitarnos ir peržiūrėti visus ten esančius duomenis. Pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jei būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks teismo procesinis sprendimas. Šioje byloje nėra jokio pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir vadovaujantis jame numatytu pagrindu atnaujinti teismo procesą dėl priimto teismo įsakymo. Kreditorė taip pat pastebi, kad ESO atstovo advokato D. S. 2023-03-29 pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo netiksliai buvo nurodyta, kad pareiškėjui elektros energija ir su tuo susijusios paslaugos buvo teikiamos pagal 2022-07-01 sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjui elektros energija į Objektą buvo tiekiama pagal garantinį elektros energijos tiekimą. Pareiškėjas nuo 2020-07-01 nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo (toliau – EEĮ) 43 straipsnio 14 dalimi, objektui (duomenys neskelbtini) elektros energiją pradėjo tiekti ESO, kaip garantinis tiekėjas. Todėl nors ESO atstovo advokato D. S. pateiktame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo įsivėlė klaida, kad pareiškėjui elektros energija ir su tuo susijusios paslaugos buvo teikiamos pagal 2022-07- 6 01 sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepaneigia teismo įsakymu priteisto skolos pagrįstumo, nes elektros energija nuo 2022-07- 01 Objektui buvo tiekiama ESO, kaip garantinio tiekėjo. Pareiškėjui pačiam nedeklaruojant suvartoto elektros energijos kiekio, jam nuo 2022-07-01 iki 2022-11-30 elektros energijos kiekiai ir atitinkamai kas mėnesinės įmokos buvo paskaičiuojamos pagal vidutinį suvartojimą (vidurkį), o ne faktiškai apskaitomus (deklaruojamus) kas mėnesį suvartotus elektros energijos kiekius. Visgi ESO inžinierius 2022-12-07 nurašė Objektui įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis, užfiksuodamas, kad dieninėje skalėje (+WsumT2) suvartota 17 376 kWh, o naktinėje ir savaitgalio skalėje (+WsumT4) – 17 136 kWh. Atsižvelgiant į tai, kad nurašius rodmenis paaiškėjo, jog Objekte suvartota daug daugiau elektros energijos kiekio nei skaičiuotas vidurkis nuo 2022-07-01 iki 2022-11-30, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, buvo išrašyta minėta 2023-12-31 kreditinė PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje pakoreaguotos laikotarpiu nuo 2022-07-01 iki 2022-11-30 išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir papildomai apskaičiuota 5 911,95 Eur įmoka, iš kurios pritaikius valstybės taikomą dalinį tiekimo kainos kompensavimą išminusuota 955,08 Eur suma, dėl to gauta mokėtina 4 956,87 Eur suma. Prieš šios 4 956,87 Eur sumos pridėjus už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2022-11-30 jau buvusias apskaičiuotas 592,46 Eur įmokas, kurių pareiškėjas nebuvo apmokėjęs, būtent ir gaunama 5 549,33 Eur suma. Už patį 2022 m. gruodžio mėnesį buvo išrašyta 2022-12-31 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 0 Eur sumai, kadangi 2023-12-07 ESO inžinieriaus rodmenys, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo nurašyti dar gruodžio mėnesio pradžioje, buvo proporcingai išdalinti praeities laikotarpiams nuo 2022-07-01 iki 2022-11-30, o vėliau šį mėnesį rodmenys nebebuvo nei ESO inžinieriaus nurašyti, nei paties pareiškėjo deklaruoti. 2023 m. sausio mėnesį pagal 2023-01-31 PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 71,13 Eur suma. Pareiškėjui iš viso buvo paskaičiuota 110,63 Eur įmoka, tačiau pritaikius valstybės taikomą dalinį tiekimo kainos kompensavimą ir išminusavus 39,50 Eur sumą, gaunasi mokėtina būtent 71,13 Eur suma. Mokėtina įmoka už aptariamą sausio mėnesį buvo paskaičiuota pagal vidutinį suvartojimą (vidurkį), pačiam pareiškėjui vėl nedeklaravus suvartoto elektros energijos kiekio. Taigi susumavus 5 549,33 Eur sumą ir 71,13 Eur sumą ir gaunasi mokėtina 5 620,46 Eur suma pagal 2022 m. gruodžio mėnesį ir 2023 m. sausio mėnesį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuri teismo įsakymu pagrįstai priteista iš pareiškėjo. Kreditorė pateikė 5 620,46 Eur skolą pagrindžiančius duomenis: 1) 2023-12-31 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2) užduotį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti ESO inžinieriaus 2022-12-07 nurašyti skaitiklio rodmenys; 3) už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2022-11- 30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo pakoreguotos išrašius minėtą 2023-12-31 kreditinę PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini); 4) 2022-12- 31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 0 Eur sumai; 5) 2023-01- 31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 6) Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą, kurioje detaliai išdėstyta pareiškėjui apskaičiuotų įmokų įstorija. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdus pagrindas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Pareiškėjas tiek praleido terminą šiam prašymui pateikti, tiek šis prašymas neatitinka būtinų sąlygų proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, dėl to bet kuriuo atveju negali būti tenkinamas.
CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo institutu realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nepateiktas skolininko prieštaravimas yra prielaida teismo įsakymui įsiteisėti. Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).
Motyvuojamoji dalis
CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023-04-05 priėmė teismo įsakymą, civilinėje byloje Nr. eL2-3341-758/2023, kuriuo nusprendė išieškoti iš skolininko A. B. 5 620,46 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 5 620,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-04-05 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 32,23 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“, naudai. Pareiškėjas teigia, kad terminas prašymui atnaujinti procesą turi būti skaičiuojamas nuo 2023-07-03, kai jis prisijungė prie buto elektros suvartojimo elektroninės paskyros ir sužinojo apie elektros suvartojimo suvestinę.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Pažymėtina, jog teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad terminas prašymui atnaujinti procesą skaičiuotinas nuo 2023-07-03, kai jis prisijungė prie buto elektros suvartojimo elektroninės paskyros ir sužinojo apie elektros suvartojimo suvestinę, tačiau pareiškėjas nepagrindė, kaip elektros suvartojimo suvestinės duomenys yra susijęs su jo sužinojimu apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nepateikė jokių tai pagrindžiančių argumentų ir įrodymų, todėl jo teiginys dėl termino prašymui atnaujinti procesą skaičiavimo pradžios pripažintinas deklaratyviu ir nepagrįstu.
Susipažinus su civilinės bylos Nr. eL2-3341-758/2023 medžiaga, nustatyta, jog procesiniai dokumentai skolininkui įteikti per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), prie kurio skolininkas yra prisijungęs, pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP paskyroje, todėl CPK 175¹ straipsnyje nustatytu būdu įteikimas nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu. Pažymėtina, kad skolininkas jokių paaiškinimų ir aplinkybių dėl šio įteikimo būdo taip pat nepaaiškina ir neginčija. Skolininkas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-04-05 teismo įsakymas, civilinėje byloje Nr. eL2-3341-758/2023, jam per EPP buvo įteiktas sekančią dieną.
Taigi, konstatuotina, kad jau 2023-04-06 pareiškėjui A. B. buvo žinoma apie 2023-04-05 priimtą teismo įsakymą, iš kurio jis ir kildina savo teisių pažeidimą kaip proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmiau aptartos ir byloje esančiais įrodymais pagrįstos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius apie tai, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo tik 2023-07-03. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomą sužinojimo momentą ir paneigtų byloje nustatytą faktą, kad apie priimtą teismo įsakymą jis turėjo žinoti vėliausiai 2023-04-06, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė ir jokių argumentų, kuriais jis būtų rėmęsis kaip svarbiomis termino praleidimo priežastimis, taip pat neprašė praleisto termino atnaujinti.
Dėl bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Teismo vertinimu, pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri galėtų būti įvertinta kaip nauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. esminę reikšmę turinčios aplinkybės, egzistavusios teismo įsakymo priėmimo metu ir nežinomos bei negalėjusios būti žinoma pareiškėjui. Pareiškėjas, būdamas ESO klientas, bet kuriuo metu galėjo prisijungti prie ESO savitarnos ir peržiūrėti visus ten esančius duomenis. Pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jei būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų lėmusios kitokio teismo sprendimo priėmimą.
Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė aplinkybių, jog egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 370 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-3341-758/2023.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.