Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjų A. Š., J. K., M. Š., M. K., N. L., V. D. atstovui advokatui Mariui Navickui,

atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Nemeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. Š., A. Š., N. L., M. K., J. K., V. D., A. C., J. L. skundus atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus Levo Karsavino vidurinei mokyklai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos M. Š., A. Š., N. L., M. K., J. K., V. D. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–8), kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimo Nr. 1-127 1.6 p., 2.6 p. ir 3 p., 4 p., 4.1 p., 4.2 p., 4.3 p. galiojimą, kiek tai susiję su pareiškėjų mokykla bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos paaiškino, kad 2015-06-30 Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į susidariusią negatyvią situaciją dėl skubotai vykdomos mokyklų sistemos pertvarkos, priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1909 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Šia įstatymo pataisa iki 2017-09-01 buvo atidėtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 41 straipsnio 2 dalies redakcijos įsigaliojimas bei 6 dalies pripažinimas netekus galios.

Ankstesnėje pakeistų straipsnių redakcijoje buvo nustatyta iki 2015-09-01 panaikinti vidurinės mokyklos tipą. Pakeitimo įstatymo, kuriuo pertvarkos terminas buvo pratęstas iki 2017-09-01, aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas – sudaryti galimybes kokybiškai įvykdyti mokyklų akreditavimą, sudaryti teiktoms akredituoti mokykloms sąlygas pasiruošti vidurinio ugdymo programų akreditacijai, esant poreikiui, naujai 2015 metais suformuotoms savivaldybių taryboms įvertinti ir suplanuoti optimalų mokyklų tinklą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendime Nr. 1-2041 buvo numatyta sąlyga, kad mokyklos bus pertvarkomos, jei nesikeis teisės aktų nuostatos bei lydimųjų aktų reikalavimai. Iš Pakeitimo įstatymo matyti, kad teisės aktu pertvarkos terminas buvo pratęstas, t. y. pasikeitė teisės aktų reikalavimai, todėl mokykla negalėjo būti pertvarkyta.

Pareiškėjų mokyklos struktūros pertvarka vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus. Pareiškėjų nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė nesikonsultavo su Vilniaus Levo Karsavino mokyklos bendruomene (toliau – ir Mokykla).

Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėjos nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendime Nr. 1-2041 konstatuota, kad siūlymų dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrojo plano projekto nepateikė. Pažymi, kad tai yra netiesa, kadangi pareiškėjos ir Mokyklos bendruomenė dar 2013 metais teikė savo siūlymus, kad Mokykla taptų „ilgąja gimnazija“.

Pareiškėjų vaikai, kurie yra šios mokyklos mokiniai ir turi teisėtą interesą mokytis 11 ir 12 klasėse. Jie yra pateikę prašymus tęsti mokslus Mokykloje 11-12 klasėse, vaikams sudaryti ugdymo planai 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metams. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 str., 47 str. tėvai ir vaikai turi teisę pasirinkti pageidaujamą mokyklą. Mano, kad nesikonsultuojant su Mokykla ir Mokyklos bendruomene, nederinant skundžiamo sprendimo, kuriam mokyklos bendruomenė prieštarauja, buvo pažeistos vaikų ir jų tėvų teisės. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 str. 5 d. reikalauja, kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą, konsultuotis su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Pareiškėjų M. Š., A. Š., N. L., M. K., J. K., V. D. atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus.

Pareiškėja A. C. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 163–169), kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimo Nr. 1-127 dalį dėl Vilniaus Levo Karsavino vidurinės mokyklos pertvarkymo į Vilniaus Levo Karsavino mokyklą iki 2015-08-31 (1.6 p., 2.6 p., 4 p., 4.1 p. – 4.4 p.); 2 ) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pratęsti Vilniaus Levo Karsavino vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą ir (arba) teisinės formos ar tipo pakeitimo terminą iki Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyto termino, t. y. 2017-09-01.

Pareiškėjos A. C. skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjų M. Š., A. Š., N. L., M. K., J. K., V. D..

Papildomai nurodoma, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2004-06-25 įsakymu Nr. ISAK-1019 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-12-28 įsakymo Nr. V-2548 redakcija) (toliau – ir Kriterijų sąrašas) 2 ir 3 punktams, įtvirtinantiems pareigą nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių pagal vykdomas programas ir iki kovo 31 dienos nustatyti priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams.

Vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 (toliau – ir Taisyklės), 35.3 p. ir 35.4 p., turi būti konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis; mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami, atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnis nustato, kad mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis. Atsakovė šias pareigas pažeidė. Skundžiamas sprendimas nebuvo derinamas nei su Mokyklos bendruomene, nei su kitomis interesų grupėmis.

Pareiškėja A. C. į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Pareiškėja J. L. kreipėsi į teismą su skundu (t. II, b. l. 114–122), kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimo Nr. 1-127 1.6 p., 2.6 p. ir 3 p., 4 p., 4.1 p., 4.2 p., 4.3 p. galiojimą, kiek tai susiję su pareiškėjų mokykla bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos J. L. skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjų M. Š., A. Š., N. L., M. K., J. K., V. D..

Pareiškėja J. L. į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į skundus (t. I, b. l. 119–30; t. II, b. l. 60–69; t. III, b. l. 1–12) prašė skundus atmesti.

Atsakovai paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu buvo nutarta nuo 2015-09-01 atsisakyti vidurinės mokyklos tipo, bendrojo lavinimo mokyklų tipus paliekant tokius: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija.

2015-06-30 Pakeitimo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas perkėlė mokyklų pertvarkos įgyvendinimo datą iki 2017-09-01. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įvertinusi vykdomą mokyklų pertvarką ir pasinaudodama suteikta teise savarankiškai organizuoti švietimą, nusprendė mokyklų pertvarką užbaigti 2015 metais.

Pažymėjo, kad pagal įstatymą pertvarka turi būti užbaigta iki 2017 metų, tačiau ji gali būti užbaigta ir anksčiau. Pareiškėja nesuteikta vidurinio ugdymo programos akreditaciją.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagrįstai nusprendė pertvarkyti Mokyklą į pagrindinę, kadangi nebuvo akredituota vidurinio ugdymo programa. Tiek Mokyklai, tiek Tarybai pakako laiko teisės aktų reikalavimams įgyvendinti.

Nurodė, kad savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 metų pagal tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005-2012 metams, vėliau 2012-2015 metams. Dar pirmajame 2005 m. plane fiksuojamas Mokyklos mažas mokinių skaičius 11-ose klasėse, ribojamos mokinių pasirinkimo galimybės 11-ose profilinėse klasėse.

Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti tinkamą švietimo organizavimą, garantuoti socialinę darną ir santykių apibrėžtumą, nepaneigti viešojo ir mokyklų intereso, siekdama užtikrinti kokybišką mokinio ugdymą, racionalų lėšų ir infrastruktūros panaudojimą, nutarė dar 2015 m. užbaigti 2005 m. pradėtą mokyklų pertvarką. Kitaip nei teigia pareiškėjai, tokiu būdu nebuvo ignoruojamas pasikeitęs teisinis reguliavimas, bet kaip tik, tenkinant viešąjį interesą, be nereikalingo vilkinimo užbaigiama ilgai vykusi mokyklų tinklo pertvarka, kurios įgyvendinimas yra savivaldybės, kaip mokyklų savininko ir vietos savivaldos įgyvendinamosios institucijos, teisė ir pareiga.

Atsakovų nuomone, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas neapibrėžia, koks turi būti konsultavimasis su gyventojais ar jų grupėmis. Konsultavimosi (su visuomene) sąvokos apibrėžimą nustato Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas. Galimus konsultavimo būdus įtvirtina Viešojo administravimo įstatymas, numatantis, kad konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas. Konsultavimasis su gyventojais iš esmės reiškia informavimą apie teisės akto projektą. Konsultavimasis negali būti suprantamas taip, kad sprendimus priimanti institucija privalo priimti tokius sprendimus, kokios pateiktos nuomonės ir siūlymai. Panašiai konsultavimo sąvoką išaiškina ir Lietuvių kalbos žodynas. Pareiškėjai skunde nurodo, jog jiems buvo žinoma apie skundžiamų sprendimų rengimą, jie dėl sprendimų išsakė savo poziciją, tai rodo, kad savivaldybė informavo suinteresuotas grupes apie teisės aktų rengimą.

Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Levo Karsavino vidurinė mokykla atsiliepimo į skundus nepateikė. Į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Pareiškėjų M. Š., A. Š., N. L., M. K., J. K., V. D., A. C., J. L. skundai atmestini.

Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2015-07-29 sprendimo Nr. 1-127 dalies, kuria Mokykla buvo pertvarkyta į pagrindinę mokyklą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėjos grindžia skundų reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jų teises, vertinimu.

Pažymėtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.).

Pareiškėjų skundai iš esmės grindžiami tuo, kad: 1) Taryba turėjo iki 2017-09-01 nukelti Mokyklos pertvarkymą; 2) Taryba privalėjo konsultuotis su Mokyklos bendruomene; 3) skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-127 (t. I, b. l. 11–12) nusprendė iki 2015-08-31 pertvarkyti Vilniaus Levo Karsavino vidurinę mokyklą į pagrindinę mokyklą, patvirtinti Mokyklos nuostatus, įgalioti direktorių pasirašyti nuostatus ir pateikti juos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui. Mokyklos direktorių įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka informuoti kiekvieną mokinį apie mokyklos pertvarką, užtikrinti mokinių mokymosi nepertraukiamumą ir ugdymo proceso tęstinumą, vieną kartą paskelbti apie mokyklų pertvarką ir pavadinimo pakeitimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir atlikti visus su mokyklų pertvarka susijusius veiksmus.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 str. 2 d. nustato, kad savivaldybės taryba bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) pertvarko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministras.

Taisyklių VII skyrius „Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimas ir įgyvendinimas“ nustato detalią bendrųjų planų rengimo ir mokyklų pertvarkymo tvarką. Savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus rengia savivaldybės. Mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo.

Inicijavimo stadijoje parengiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas, kuriame pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas. Parengiami bendrojo plano įgyvendinimo priedai: mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas, mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas ir mokinių vežiojimo užtikrinimo planas.

Parengus šiuos dokumentus konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms. Kai savivaldybės pavienės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, siūlymus pateikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įvertinusi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus, tvirtina savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041 buvo patvirtinti: Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2014–2015 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo galimybių 2014–2015 metų planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių vežiojimo 2014–2015 metais užtikrinimo planas; Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrasis planas.

Dėl Tarybos pareigos vykdyti pertvarkymą po 2017-09-01.

2011-03-17 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1281 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 str. 2 d. buvo nurodyta, kad bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, gimnazija. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 str. 3 d. nurodyta, kad ši norma įsigalioja nuo 2015-09-01. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 str. 6 d. nustačiusi, kad vidurinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą ar vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas, pagal 2011-03-17 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1281 netenka galios nuo 2015-09-01. Pakeitimo įstatymas perkėlė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 str. 2 d. normos įsigaliojimą iki 2017-09-01, o 41 str. 6 d. normos galios netekimą iki 2017-09-01. Šis įstatymas įsigaliojo 2015-07-10.

Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatinusios priežastys yra tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. planuojamų akredituoti mokyklų sąraše nėra numatytas daugelio Vilniaus, Kauno, Širvintų miestų, Vilniaus rajono ir kitų savivaldybių siūlomų akredituoti švietimo įstaigų mokymo programų akreditavimas. Ši situacija itin neigiamai interpretuojama mokyklų bendruomenių, sukelia tėvų bei mokytojų nerimą ir nepasitenkinimą. 2015-09-01 įsigaliosianti įstatymo redakcija, panaikinanti vidurinės mokyklos, kaip bendrojo ugdymo mokyklos tipą, atims galimybę daugeliui perspektyvių, augančių Lietuvos švietimo įstaigų akredituoti vidurinio ugdymo programas. Pažymėjo, kad daliai mokyklų, dėl atskirų regionų demografinės, socialinės ir kultūrinės specifikos, akredituoti vidurinę ugdymo programą trukdo tik vienas kriterijus - mokinių skaičiaus vidurkis 11-12 klasėse. Tačiau remiantis mokinių skaičiais jaunesnėse klasėse, per artimiausius du metus mokyklos turės reikiamą mokinių vidurkį minėtose klasėse, todėl joms trūksta laiko galutinai pasiruošti akreditacijai. Parengto projekto tikslas yra suteikti Lietuvos Respublikos savivaldybių teiktoms akredituoti perspektyvioms švietimo įstaigoms daugiau laiko pasiruošti vidurinio ugdymo programų akreditacijai.

Nagrinėjamu atveju Mokyklos parengta vidurinio ugdymo programa akredituota nebuvo (t. I, b. l. 153–156).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Mokykla turėjo pakankamai laiko ir galimybių akredituoti vidurinio ugdymo programą. Neturint akredituotos vidurinio ugdymo programos, Mokykla negalėjo būti pertvarkoma į „Ilgąja gimnaziją“, todėl liko vienintelė galimybė būti pertvarkytai į pagrindinę mokyklą. Apie ką mokyklai jau buvo žinoma iš anksto.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas (5 p.); švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas (6 p.). Savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju, savivaldybė turi teisės aktais apibrėžtą kompetenciją sudaryti sąlygas privalomajam švietimui vykdyti.

Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymu buvo pakeista nuostata dėl bendrojo lavinimo mokyklų tipų pakeitimo, nustatant, kad nuo 2017-09-01 nebelieka vidurinės mokyklos tipo. Tačiau teisės aktai nenustatė prievolės iki 2017-09-01 nepertvarkyti Mokyklos. Darytina išvada, kad Taryba turėjo teisę, atsižvelgiant į bendrus mokyklų tinklo planus, pertvarkyti Mokyklą ir ankščiau, t. y. iki 2017-09-01.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Mokyklos pertvarkai pasiruošti buvo pakankamai galimybių, todėl atmestinas pareiškėjos teiginys, kad pertvarka buvo atlikta skubotai.

Dėl tinkamo konsultavimosi su Mokyklos bendruomene.

Pareiškėjos skundą grindžia tuo, kad Taryba nesikonsultavo su Mokyklos bendruomene dėl Mokyklos pertvarkos.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 str. 5 d. numatyta, kad kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Taisyklių 35.3 punktas konsultavimąsi dėl mokyklų tinklo kūrimo bei mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto derinimą su įvairiomis interesų grupėmis numato mokyklos pertvarkos inicijavimo stadijoje pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Nurodytas teisinis reguliavimas nustato, kad konsultavimasis ir viešas derinimas yra atliekami inicijavimo stadijoje, t. y. iki Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano patvirtinimo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 str. nuostata nereikalauja absoliutaus ar vieningo gyventojų bei visuomenės interesus atstovaujančių organizacijų pritarimo ir nedetalizuoja, kokio palaikymo lygmens turėtų susilaukti siūlomas administracinis sprendimas, kad jis galėtų būti priimamas. Šiuo aspektu, siekiant nustatyti ar viešojo administravimo institucija tinkamai įgyvendino savo bendrąją pareigą tartis dėl administracinio reglamentavimo, yra svarbu įvertinti ar toks konsultavimasis viešojo administravimo institucijai priimant sprendimus, susijusius su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turinčius svarbią reikšmę didelei gyventojų bendruomenės daliai, apskritai buvo vykdomas ir ar jo metu egzistavo pakankamos galimybės sužinoti sprendimo priėmimu suinteresuotų asmenų nuomonę. (LVAT 2007-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1170-07).

Viešojo administravimo subjektai priimdami sprendimus privalo konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), jei priimamas sprendimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais, o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 str. 5 d. nustatyta, jog kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Mokyklų tinklo kūrimo nuostatos detalizuotos Taisyklėse, kuriose inter alia reglamentuota informavimo pareiga. Vadovaujantis Taisyklių VII skyriumi, darytina išvada, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus (LVAT 2015-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Taigi, šiuo atveju, negalima teigti, kad pareiškėjai nebuvo supažindinti su ginčijamo sprendimo projektu, kad su jais nebuvo tartasi.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrasis planą patvirtino Tarybos 2014-10-08 sprendimu Nr. 1-2041. Šio plano 1 priede nurodyta, kad Mokyklos bendruomenė pageidauja tapti „Ilgąja gimnazija“, taikančia savitos pedagoginės sistemos mokyklos su humanistinio kultūrino ugdymo kryptimi sampratą, pagrįstą Lietuvos kultūros istoriko Levo Karsavino, idėjomis (Mokyklos direktoriaus 2013-12-27 raštas Nr. SD-75.). Siūlymų dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano projekto nepateikė.

Nors pareiškėjos ir teigia, kad nebuvo vykdomas konsultavimasis su Mokyklos bendruomene, tačiau su skundu pateikė Mokyklos 2013-12-27 raštą Nr. SD-75 (t. I, b. l. 58), kuriuo išreiškė pageidavimą nuo 2015-09-01 tapti „Ilgąja gimnazija“. Be to, Tarybos 2012-02-08 sprendime Nr. 1-446 konstatuota, kad Mokykla pageidauja iki 2015-09-01 vykdyti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, o nuo 2015-09-01 tapti pagrindine mokykla (mokyklos tarybos pirmininko 2011-12-02 raštas Nr. SD-46). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Mokyklos bendruomenei buvo žinoma ir apie kitas Mokyklos pertvarkymo stadijas. Pavyzdžiui, Mokyklos bendruomenės susirinkimo 2015-04-28 protokole Nr. 1 (t. I, b. l. 13) buvo svarstyta Vilniaus miesto mokyklų pertvarka; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-14 raštu Nr. A51-49508/15-(3.3.2.9-EM4) (t. I, b. l. 15–16) Mokyklai buvo rekomenduota organizuoti susitikimus ir aptarti mokyklų tinklo pertvarką ir t. t. Pažymėtina, kad pareiškėjų M. Š., A. Š., N. L., M. K., J. K., V. D. ir J. L. argumentai nėra nuoseklūs, t. y. tvirtina, kad nebuvo vykdomas konsultavimasis, tačiau pačiuose skunduose (t. I, b. l. 4 paskutinė pastraipa; t. II, b. l. 119 pirma pastraipa) teigia, kad teikė pastabas dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Taryba priimdama skundžiamą sprendimą nepažeidė skaidrumo principo reikalavimo, o pareiškėjoms buvo sudarytos galimybės susipažinti su vykdomu Mokyklos pertvarkymu.

Dėl skundžiamo sprendimo motyvuotumo.

Pareiškėjos teigia, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, 2 d. nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Aiškindamas šias teisės normas, LVAT yra nurodęs, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas (LVAT 2013-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-549-13). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintos nuostatos yra siejamos su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2011-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336-11).

Iš pareiškėjų M. Š., A. Š., N. L., M. K., J. K., V. D. skundo ir J. L. skundo matyti, kad jos Tarybos skundžiamą sprendimą laiko nemotyvuotu, nes ties Mokykla Tarybos 2014-10-08 sprendimo Nr. 1-2041 (kuriuo remiamasi skundžiame sprendime) tiek pradinėje, tiek ir kitose redakcijose nurodyta, kad siūlymų dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014-2015 metų bendrojo plano projekto nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad tai yra akivaizdi netiesa, nes siūlymus dėl bendrojo plano teikė dar 2013 metais.

Pažymėtina, kad pareiškėjos Tarybos 2014-10-08 sprendimą Nr. 1-2041 cituoja fragmentiškai ir neišsamiai. Minėtame sprendime nurodyta, kad Mokyklos bendruomenė pageidauja tapti „Ilgąja gimnazija“, taikančia savitos pedagoginės sistemos mokyklos su humanistinio kultūrino ugdymo kryptimi sampratą, pagrįstą Lietuvos kultūros istoriko Levo Karsavino, idėjomis (Mokyklos direktoriaus 2013-12-27 raštas Nr. SD-75).

Pareiškėja A. C. teigia, kad pagal Kriterijų sąrašą, kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams (Kriterijų sąrašo 3 p.). Pareiškėjų manymu, skundžiamas sprendimas, priimtas po 3 mėnesių (2015-07-29).

Byloje nustatyta, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis kitais teisės aktais, bet ne Kriterijų sąrašu, be to, šis sprendimas nenustato mokyklos priėmimo laiko, klasių skaičiaus ir mokinių skaičiaus vidurkio. Klasių komplektų skaičius ir mokinių skaičiaus vidurkis klasėse buvo nustatytas Tarybos 2015-04-01 sprendimu Nr. 1-2322. Šio sprendimo įžanginėje dalyje būtent ir nurodyta, kad sprendimas priimamas remiantis, be kitų teisės aktų, ir Kriterijų sąrašu. O sprendimo I lentelės 40 eilutėje nuspręsta, kad Mokykloje 2015–2016 mokslo metais 11 ir 12 klasės nebus komplektuojamos. Kaip minėta, Mokykla vidurinio ugdymo programos akreditacijos iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos negavo. Apie Tarybos 2015-04-01 sprendimą mokykla buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybė administracijos 2015-04-16 raštu Nr. A51-38307/15(3.3.2.9-EM) (t. I, b. l. 143). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtas sprendimas pareiškėjų nebuvo apskųstas. Mokykla buvo pateikusi skundą dėl minėto sprendimo, tačiau skundo atsisakė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-09-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-10381-142/2015, byla buvo nutraukta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Tarybos 2015-04-01 sprendimas Nr. 1-2322 yra galiojantis. Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas nepažeidė Kriterijų sąrašo 2 ir 3 p.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamo sprendimo pripažinti nemotyvuotu pareiškėjų nurodomais pagrindais.

Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reguliavimą, Tarybos sprendimus, jos veiksmus, teismas daro išvadą, kad ginčijamo sprendimo dalis ją sistemiškai vertinant kartu su kitais anksčiau nurodytais sprendimais yra pagrįsta ir motyvuota. Reikalavimas panaikinti atitinkamas skundžiamo sprendimo dalis yra nepagrįstas. Atmestinas ir pareiškėjos A. C. išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarybą pratęsti Vilniaus Levo Karsavino vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą ir (arba) teisinės formos ar tipo pakeitimo terminą iki Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyto termino, t. y. 2017-09-01.

Pareiškėjos prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi jų skundas nebuvo patenkintas, tai teisinio pagrindo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. Š., A. Š., N. L., M. K., J. K., V. D., A. C., J. L. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.