Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-04-24 · Civilinė byla Nr. 2-278-577/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-24
Bylos Nr.
2-278-577/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00046-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-278-577/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00046-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. K. skundą dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo nekelti drausmės bylos advokatui Z. B. ir advokatei T. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą neiškelti drausmės bylos advokatams Z. B. ir T. B., inicijuoti drausmės procedūras prieš minėtus advokatus už jų nesugebėjimą laikytis profesinių ir etikos standartų. Taip pat prašė užtikrinti, kad vaikų interesai būtų prioritetiniai nagrinėjant šią bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. K. skundą dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo nekelti drausmės bylos advokatui Z. B. ir advokatei T. B..

3. Teismas nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimą, byla civilinio proceso tvarka teisme galėtų būti nagrinėjama tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų garbės teismo sprendimui. Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik drausmės bylą išnagrinėjus iš esmės priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti. Advokatų tarybos sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti nėra skundžiami teismui.

4. Teismas konstatavo, kad Advokatų tarybos sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui negali būti teisminio apskundimo objektu, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodė, kad atsisakius priimti skundą, jo atitikties kitiems CPK reikalavimams klausimai nesprendžiami.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir iš naujo išnagrinėti skundą, panaikinti Advokatų tarybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą, įpareigoti Lietuvos advokatūrą pradėti drausmės procedūras prieš advokatus Z. B. ir T. B.. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Teismas ignoravo pagrindinį – teismo kontrolės dėl Advokatų tarybos sprendimo atitikimo teisiniams ir etikos standartams, klausimą. Apelianto reikalavimas nėra vien tik procedūrinis ginčas. Drausmės bylos neinicijavimas šioje situacijoje pakerta visuomenės pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema. Apeliantas siekia ne tik asmeninių teisių gynimo, bet ir platesnio masto apsaugos, užtikrinančios, kad teisės aktų nustatytų etikos standartų būtų laikomasi. Kai byloje sprendžiami vaikų interesai (šiuo atveju – tarptautinė byla dėl neteisėto vaiko išvežimo pagal Hagos konvenciją), teisinės etikos taikymas turi būti peržiūrėtas ir užtikrintas.

5.2. Teismas nepagrįstai apribojo teisę į teisminę gynybą, kurią garantuoja Lietuvos įstatymai ir tarptautiniai standartai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja teisę kreiptis į teismą. Dėl atsisakymo pradėti drausmės bylą advokatams buvo pažeistos tiek apelianto, tiek jo vaikų teisės. Apelianto nurodyti etikos pažeidimai yra tokio pobūdžio, kad privalo būti peržiūrėti teismo, siekiant užtikrinti, jog teisinė sistema veiktų skaidriai, atsakingai ir laikantis teisės normų.

5.3. Teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neatsižvelgė į platesnį šios bylos pobūdį. Teismas nepakankamai įvertino viešąjį interesą užtikrinti, kad teisininkai laikytųsi etikos standartų, ypač tarptautinėse teisinėse bylose, susijusiose su vaikais.

5.4. Teismo nuoroda į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 60 straipsnio 2 dalies 10 punktą neatitinka apelianto skundo esmės. Apeliantas nekvestionuoja Advokatų tarybos sprendimų priėmimo proceso, bet skundžia atsisakymą pradėti drausmės bylą. Advokatų tarybos sprendimas nėra tik parengiamasis aktas – jis tiesiogiai veikia advokatų profesinę atsakomybę. Apelianto skunde keliami rimti etikos pažeidimų klausimai.

5.5. Teismo teiginys, kad Advokatų tarybos sprendimai dėl drausmės bylų inicijavimo neskundžiami, prieštarauja esminiam teisinės priežiūros principui, pagal kurį užtikrinama teisininkų veiklos kontrolė. Apelianto skundas susijęs su Advokatų tarybos sprendimo esme ir kelia klausimą, ar atsisakymas pradėti drausmės bylą atitiko įstatymo bei profesinės etikos reikalavimus. Viešasis interesas šioje byloje reikalauja, kad teismas peržiūrėtų Advokatų tarybos sprendimą ir užtikrintų, jog teisininkai būtų atsakingi už savo veiksmus. Sprendimas neinicijuoti drausmės bylos palieka galimus etikos pažeidimus nenagrinėtus, o toks precedentas pakerta visuomenės pasitikėjimą teisine sistema.

5.6. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos advokatūra tinkamai neįvertino reikšmingų profesinės etikos pažeidimų, kuriuos padarė nagrinėjamoje byloje dalyvavę advokatai. Šie trūkumai apima negebėjimą veikti vaikų geriausių interesų labui, nepakankamą piktnaudžiavimo tyrimą, interesų konfliktą, neprofesionalumą nagrinėjant Hagos konvencijos bylą. Be to, priimtas sprendimas rodo akivaizdų šališkumą ir neteisingą elgesį advokatų naudai, tinkamai neišnagrinėjus apelianto pagrįstų pretenzijų. Šališkumas atsiskleidžia sprendime nesant kritinio apelianto pateiktų įrodymų vertinimo, taip pat ignoruojant galimą išorinį spaudimą, kuris galėjo turėti įtakos advokatų veiksmams. Tai rodo neprofesionalų ir neteisingą skundo nagrinėjimą, nes teismas neužtikrino sąžiningumo, atskaitomybės ir skaidrumo principų teisiniame procese. Apeliantas siekia teisinės gynybos dėl šiurkščių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų. Lietuvos advokatūros 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuris 2025 m. sausio 15 d. buvo patvirtintas, nepaisoma tarptautinių teisinių įsipareigojimų pagal Hagos konvenciją, neužtikrinama nepilnamečių vaikų esminių teisių apsauga.

5.7. Apeliantas prašo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo ir 2024 m. gruodžio 3 d. Lietuvos advokatūros sprendimų panaikinimo, drausmės bylos inicijavimo – įpareigojimo pradėti drausmės procedūras prieš advokatus Z. B. ir T. B. už jų šiurkštų nesugebėjimą veikti savo klientų interesais. Apeliantas prašo, kad teismas, nagrinėdamas šį klausimą, didžiausią svarbą teiktų nepilnamečių vaikų saugumui, gerovei ir teisėms, užtikrintų aukščiausius profesinius ir etinius standartus, siųsdamas aiškią ir nedviprasmišką žinią, jog teisininkai, kurie elgiasi aplaidžiai, nekompetentingai ar neetiškai, bus atsakingi už savo veiksmus, patenkintų apeliacinės instancijos teisme keliamus reikalavimus, užtikrindamas, kad Lietuvos advokatūros padarytos klaidos ir neveikimas būtų ištaisyti, o teisingumas įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Advokatų tarybos sprendimo nekelti drausmės bylos advokatams, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

7. Apeliantas nurodo, kad dėl atsisakymo pradėti drausmės bylą advokatams buvo pažeistos tiek apelianto, tiek jo vaikų teisės, pakirstas pasitikėjimas Lietuvos teisine sistema; atsisakydamas priimti skundą, teismas nepagrįstai apribojo teisę į teisminę gynybą, neįvertino viešojo intereso užtikrinti, kad teisininkai laikytųsi etikos standartų, ypač tarptautinio pobūdžio bylose, susijusiose su vaikais. Pasak apelianto, Advokatų tarybos sprendimas nėra tik parengiamasis aktas – jis tiesiogiai veikia advokatų profesinę atsakomybę. Teismo išvada, kad Advokatų tarybos sprendimai dėl drausmės bylų inicijavimo nėra skundžiami, prieštarauja esminiam teisinės priežiūros principui, pagal kurį užtikrinama teisininkų veiklos kontrolė.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70).

9. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020 30 punktas).

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 50 punktas).

11. Subjektinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką įtvirtina CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų ir Advokatūros įstatymas.

12. Advokatūros įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija. Sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui priima Advokatų taryba (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka (Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalis). Pagal Advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui, kuris veiksmus, reikalingus drausmės bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip paruošiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą ir Advokatų garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtaką advokato teisėms ir teisėtiems interesams, todėl tik šio teismo priimtas sprendimas yra skundžiamas teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-687/2018). Taigi, kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti, apskritai nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021).

14. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

15. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimą, Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, ir tik priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti. Advokatų tarybos sprendimai, kuriais atsisakyta iškelti advokatams drausmės bylas, neskundžiami teismui, neatsižvelgiant į tai, koks asmuo su jais nesutinka. Galimybės apskųsti Advokatų tarybos sprendimus, kuriais atsisakyta iškelti advokatams drausmės bylas, nelemia skunde nurodytų advokatų pažeidimų pobūdis. Be to, atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstas skundo priėmimo klausimas, t. y. byla nebuvo nagrinėta iš esmės. Šioje proceso stadijoje apelianto skundo argumentai negalėjo būti vertinami.

16. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Advokatų tarybos sprendimo nekelti drausmės bylos advokatams kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso kodekso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

17. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaJadvyga Mardosevič