Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Nijolei Raulušaitienei, Gintarui Česnulevičiui, Stanislovui Raulušaičiui, nukentėjusiajam T. D.,

Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P., teisiamajame posėdyjė išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-03-05 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2009-04-10 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str., laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su 2009-03-05 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, taikant BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2009-10-26 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 63 str., laisvės atėmimu 4 mėn., vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su 2009-04-10 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2009-11-09 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str., 10 mėn. laisvės atėmimo, 2010-03-22 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pagal BK 63 str. subendrinta su 2009-10-26 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo, 2010-12-06 paleistas iš bausmės atlikimo vietos pagal LR BVK 157 str. lygtinai 4 mėn. 27 d.

5) 2011-10-07 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, vad. BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su 2010-03-22 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintų bausmių neatlikta dalimi, galutinė bausmė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2012-03-02 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 178 str. 1 d. 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 63 str., 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su 2011-10-07 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2015-04-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė sumažinta iki 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2013-11-15 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., 63 str., 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su 2012-03-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 2015-07-27 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė sumažinta iki 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, 2015-08-18 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikęs bausmę,

8) 2016-02-08 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 40 parų arešto;

9) 2016-05-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str.1 d. , BK 63 str.1,4 d., galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, taikant BK 64¹ str. galutinė bausmė- laisvės atėmimas 8 mėnesiams, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal BK 284 str.1 d.

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 284 str.1 d.

I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 284 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č., I. K., V. P. pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2015 m. spalio 30 d., apie 20.45 val., Varėnos rajone Gudžių kaime, veikdami kartu bendrininkų grupėje, taip pat ir su A. G., gimusiu 2000-11-09, kuris dėl amžiaus nėra nusikaltimo subjektas, viešoje vietoje - prie kaimo kapinių, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto gadinimu ir naikinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: M. Č., tyčia, be aiškios priežasties kartu su I. K. sudavė ne mažiau šešis smūgius kumščiais, pagaliu, kojomis, automobilyje „Peugeot 306“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėdinčiam T. D. į veidą, galvą, rankas, padarydami nukentėjusiajam T. D. kaktos, nosies nugarėlės ir dešinės alkūnės odos nubrozdinimus, abiejų akių vokų, dešinės ausies kaušelio poodines kraujosruvas, dešinio antakio žaizdą, taip pat M. Č. ištraukė ir paėmė automobilio variklio užvedimo spynelės raktą, o V. P. kartu su A. G. išdaužė automobilio „Peugeot 306“ dešinės pusės priekinį ir du galinius žibintus - bendros 39 eurų vertės, nulaužė galinio automobilio dangčio valytuvo kojelę - 6 eurų vertės, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam T. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir padarė keturiasdešimt penkių eurų (45 EUR) turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojo A. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2015 m. spalio 30 d. vakare apie 20 val. jis su M. Č., K. S., V. P. ir I. K. buvo Gudžių k. Varėnos r. prie kultūros centro matė, kad mergina, vardu V., buvo autobusų stotelėje, kai privažiavo automobilis "Peugeot". Jie matė, kad V. įsėdo į automobilį, kuris nuvažiavo, sustojo netoli kapinių. Tada M. Č. pakvietė eiti pažiūrėti, ką jie ten veikia. Einant M. Č. paėmė kažkokį pagalį. M. Č. pagaliu trenkė į vairuotojo durelių stiklą, pagalys lūžo, tada atsidarė vairuotojo dureles. M. Č. iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius, lūžusio pagalio dalimi trenkė vyrui į veidą, pradėjo mušti kumščiais, spardyti. V. P. koja spyrė ir išdaužė kitą priekinį žibintą. Jis matė, kaip K. S. iš mašinos išsitempė V., o I. K. su M. Č. toliau rankomis ir kojomis sudavė smūgius vairuotojui. M. Č. šį mušė, stovėdamas prie vairuotojo durelių, o I. K. buvo prie priekinių keleivio durelių. Kažkas pasakė, kad atvažiuoja policija, tada visi išsibėgiojo. Vėliau M. Č. padavė V. automobilio raktelius. Kitą dieną jis su M. Č. raktelius rado autobusų stotelėje ant suoliuko. M. Č. juos pasiėmė ( t. 1, b. l. 77-78).

Liudytojos V. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad su T. D. bendravo "Facebook" . Jis pasisiūlė atvažiuoti į svečius, ji pasakė, kad yra Gudžių k. Varėnos r., ir T. D. sutiko atvažiuoti. T. D. atvykus susitiko autobusų stotelėje ir nuvažiavo prie kaimo kapinių, kur automobiliui sustojus, kalbėjosi. M. Č. žinojo, kad ji eis susitikti su T., jam apie tai sakė pati. Tuo metu prie automobilio pribėgo M. Č. dar su 3-4 vaikinais. Vieno pavardė K. Ji matė, kaip M. Č. atidaręs automobilio vairuotojo dureles, rankomis ir kojomis smūgiavo T. D. į visą kūną, tempė šį iš automobilio, smūgių sudavė daug. Tuo metu K., atidaręs jos pusės automobilio dureles, ją išsivedė iš automobilio, nutempė toliau nuo įvykio vietos. Matė, kad pas M. Č. rankoje buvo automobilio užvedimo rakteliai. Du vaikinai tuo metu pagaliais daužė automobilio žibintus. Dar ji matė, kad ir pagaliu M. Č. sėdinčiam automobilyje T. D. trenkė į galvą, pagalys lūžo pusiau. Tą pačią dieną M. Č. padavė jai T. D. automobilio raktelius ir liepė nunešti ir grąžinti. Tuos raktelius ji paliko autobusų stotelėje ant suoliuko. Įvykio metu ji buvo neblaivi, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai negali prisiminti ( t. 1, b. l. 73-74 ).

Liudytojos G. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2015-10-30 apie 22 val. jai paskambino brolis T. D. pasakė, kad yra sumuštas, yra ligoninėje, taip pat pasakė, kad sudaužytas automobilis. Automobilis "Peugeot 306" , v/n (duomenys neskelbtini) yra tik registruotas jos vardu, tačiau faktiškai juo naudojasi brolis T. D., kuriam dėl apgadinimo ir padaryta žala. Už automobilio remontą mokėjo brolis ( t. 1, b. l. 61).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kai įtariamasis I. K. parodė vietą Varėnos r., Gudžių k. 150 m atstumu nuo kaimo kapinių, kurioje buvo įvykis (t. 2, b. l. 75-78).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kai įtariamasis V. P. parodė vietą Varėnos r., Gudžių k. 150 metrų atstumu nuo kaimo kapinių, kurioje buvo įvykis ( t. 2, b. l. 99-102).

Automobilio "Peugeot 306", v/n (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, kurioje nurodytos automobiliui keistinos detalės ir jų kainos ( t. 1, b. l. 55-56).

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilio Peugeot, v.nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra G. K. ( t.1, b.l. 57).

Pagal 2016-11-15 VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pateiktą informaciją, T. D. gydytas šioje įstaigoje 2016-09-12 iki 2016-11-18 (t.3, b.l. 18).

Kaltinamųjų M. Č., I. K., V. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str.1 d.( viešosios tvarkos pažeidimas).

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (šiuo atveju, tyčinis) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Kaltinamieji M. Č., I. K., V. P. byloje nustatytus nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia, t.y. suvokdami, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatydami, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo. Konflikto iniciatoriai buvo kaltinamieji, jie pradėjo konfliktą veiksmais – sudavė smūgius nukentėjusiajam ir gadindami, naikindami jo turtą.

Nukentėjusiajam atvykus susitikti su V. J., kaltinamieji sekdami paskui ją, nuėjo iki tos vietos kur įvyko susitikimas, ir M. Č. pasiėmus pagalį užpuolė nukentėjusįjį suduodami smūgius nukentėjusiajam rankomis, kojomis, pagaliu ir daužant automobilį, kuriuo atvyko nukentėjusysis. Visa tai vyko Gudžių kaime Varėnos rajone, prie kaimo kapinių, kaip nurodė kaltinamasis M. Č., netoli kelių sankryžos, t.y. viešoje vietoje. Įvykio vietoje buvo ir kitų asmenų be pačių kaltinamųjų ir nukentėjusiojo ( liudytojai V. J., K. S., A. G. buvo nepilnamečiai), o be to šioje vietoje bet kada galėjo būti ir kiti asmenys, o ir paros laikas – 20.45 val. nebuvo vėlus paros metas.

Kaltinamieji M. Č. ir I. K. savo veiksmais, suduodami smūgius nukentėjusiajam viešoje vietoje, galėjo ir turėjo numatyti, kad toje situacijoje sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstruos aiškią nepagarbą visuomenei. Kaltinamasis V. P. daužydamas automobilio galinį žibintą ir nulauždamas galinio stiklo valytuvo kojelę tuo metu, kai kiti kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį, galėjo ir turėjo numatyti, kad toje situacijoje sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstruos aiškią nepagarbą visuomenei. Aiškus kaltinamųjų pasiryžimas pademonstruoti, kad jie negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų.

Kaltinamųjų kaltės turinys atskleidžiamas ir vertinant išorinius nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą.

Tiriamu atveju kaltinamųjų veiksmai nebuvo atsakas į nukentėjusiojo elgesį. Net jeigu vertinti tą aplinkybę, kad įvyko tariamas konfliktas tarp M. Č. ir nukentėjusiojo žodžiais, tai toks nukentėjusiojo elgesys nebuvo priežastis ar atsakas kaltinamiesiems, pradėti jo atžvilgiu atlikti kokius nors smurtinius veiksmus. Nukentėjusysis susitikęs su V. J. nuvažiuoja toliau nuo jį stebinčių kaltinamųjų ir kitų asmenų, neplėtoja konflikto ir tokios situacijos nesudaro. Tuo tarpu kaltinamasis M. Č., iš anksto pasiėmęs pagalį laukia momento, kada pradėti veiksmus prieš nukentėjusįjį. Kiekvienas asmuo turi teisę būti viešoje vietoje ir jaustis saugiai. Taigi kaltinamųjų sukelti padariniai - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Įvykio metu nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata kaltinamųjų tyčiniais veiksmais, nes būtent jie sudavė smūgius ir sužalojo nukentėjusįjį. Kaltinamųjų veiksmai ir sukelti padariniai, rodo, kad veika nebuvo privatus konfliktas, ta veika buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui (nukentėjusiajam T. D.), bet ir aplinkai ar aplinkiniams, nes kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje, o be to toje vietoje bet kada galėjo būti ir kiti pašaliniai asmenys, kurie negalėjo jaustis saugūs ir ramūs dėl aplinkos. Kaltinamųjų veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, buvo naudojamas daiktas (pagalys) nukentėjusiojo kūnui žaloti ir gadinti, naikinti svetimam turtui.

Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Tai, kad kaltinamieji veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, spontaniškai irgi leidžia teigti ir daryti išvadą, kad kaltinamųjų veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji M. Č. ir I. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam ir tuo jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis V. P. tuo metu gadino ir naikino nukentėjusiojo automobilį, taip pažeisdami visuomenės rimtį ir sutrikdydami tvarką.

Kaltinamajam M. Č. nėra inkriminuota, kad jis yra tiriamo nusikaltimo organizatorius, tačiau jo veiksmai buvo pirmaeiliai, lyginant su kaltinamųjų I. K. ir V. P. nusikalstamais veiksmais. Būtent kaltinamasis M. Č. pirmas pradėjo atlikti nusikalstamus veiksmus, jo veiksmų apimtis ir trukmė didesnė už kitų kaltinamųjų (suduotų smūgių kiekis, veiksmų intensyvumas, ir t.t.).

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.

BK 93 str. 1 d. 3 p. numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų.

Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

1) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d.9 p.). Pats kaltinamasis pripažino, kad gėrė alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs ir tai įtakojo jo nusikalstamų veiksmų atlikimą.

2) veika padaryta bendrininkų grupėje. Būtent M. Č. aktyvūs veiksmai įtakojo, kad į nusikalstamą veiką įsitrauktų ir kiti asmenys ( BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis M. Č. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas ir vėl padarė nesunkų nusikaltimą ( BK 11 str.3 d.).

Kaltinamasis gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose neįrašytas ( t.1, b.l. 126), administracine tvarka baustas ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų už pažeidimus transporto srityje ( t.1, b.l. 127-131).

Kaltinamasis M. Č. niekur nedirbo, nesimokė, 2015-08-18 buvo paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę.

BK 27 str. 1 d. numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. M. Č. yra nusikaltimų recidyvistas, nes atitinka nurodytas sąlygas.

Dėl bausmės rūšies parinkimo ir skyrimo, teismas bausmę skiria bausmės paskirtimi ( BK 41 str.), vadovaudamasis bausmės skyrimo pagrindais ( BK 54 str.). Kaltinamasis M. Č. jau ne vieną kartą buvo teistas laisvės atėmimo bausme, realiai jasatliko, bet ir tai nepakeitė kaltinamojo elgesio laikytis įstatymų reikalavimų. Daroma išvada, kad M. Č. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti nustatytų elgesio normų, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė ( bausmės paskirtimi). Bausmės paskirtis - sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Kaltinamojo M. Č. asmenybė vertinama neigiamai – nedirba, nesimoko, neturi legalaus pajamų šaltinio, sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas.

Bausmės dydis nustatytinas pagal BK 61 straipsnio nuostatas, kurio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl bausmės dydis nustatytinas arti numatyto numatyto vidurkio. Kaltinamojo M. Č. veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakankamai aktyvūs, aktyvesni už kitų kaltinamųjų, jis nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtinius veiksmus ne tik rankomis ir kojomis, bet ir įrankiu – pagaliu, taip labiau siekdamas sužaloti nukentėjusįjį. Be to apsvaigimas nuo alkoholio esmingai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, kaip nurodė kaltinamasis dėl to jam atsirado agresija, mintys atlikti tokius veiksmus.

Nenustatyti pagrindai, kuriais remiantis būtų galima atidėti bausmės vykdymą, kadangi negalima padaryti išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia išvada grindžiama tuo, kad M. Č. sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes, savo elgesio nekeičia, nėra paveikiamas paskirtų bausmių ir toliau daro nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis ( 16 m.), praeityje neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą ( t.2, b.l. 57-58), psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (t.2, b.l. 56), yra VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokyklos moksleivis.

Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nepilnamečio I. K. nusikalstamos veikos padarymas buvo sąlygotas kito kaltinamojo elgesiu ir veiksmais, jo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką nebuvo pirmaeilis, o tai reiškia, kad jis pasidavė vyresniojo amžiaus kaltinamojo įtakai. Tokios aplinkybės nurodo į asmens, kaip nepilnamečio, nepakankamą socialinę brandą. Todėl įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo I. K. asmenybę, tai, kad kaltę pripažino pilnai ir gailisi padaręs nusikaltimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 93 str.1 d. 3 p. kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Tokiu atveju skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas ir draudimas bendrauti su asmeniu, kuris daro neigiamą įtaką nepilnamečiui.

Kaltinamasis V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis ( 17 m.), praeityje neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už žvejybos taisyklių pažeidimą ( t.2, b.l. 85-86), psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (t.2, b.l. 56), nedirba ir nesimoko.

Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvusio nepilnamečio V. P. elgesys ir veiksmai buvo sąlygoti kito asmens, o būtent kaltinamojo M. Č. elgesiu ir veiksmais. Kaltinamojo V. P. vaidmuo padarant nusikalstamą veiką nebuvo pirmaeilis, o tai reiškia, kad jis pasidavė vyresniojo amžiaus kaltinamojo įtakai. Tokios aplinkybės nurodo į asmens, kaip tuo metu nepilnamečio, nepakankamą socialinę brandą. Todėl įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo V. P. asmenybę, tai, kad kaltę pripažino pilnai ir gailisi padaręs nusikaltimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 93 str.1 d. 3 p. kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Tokiu atveju skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas ir draudimas bendrauti su asmeniu, kuris jam darė neigiamą įtaką.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, nors nukentėjusiajam T. D. buvo išaiškinta procesinė teisė pareikšti civilinį ieškinį. BPK 112 str. 1 d. numato, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi nukentėjusysis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį nurodyta tvarka.

Kaltinamieji vadovaujantis BPK 140 straipsniu laikinai sulaikyti nebuvo. Kaltinamųjų, jų įstatyminių atstovų nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Kaltinamiesiems I. K., V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Kaltinamiesiems paskirti gynėjai. Gynėjų skyrimo pagrindas - BPK 51 str. 1 d. 1, 4,7 p., kadangi kaltinamasis I. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, o kaltinamasis M. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tarp kaltinamųjų gynybos interesų yra prieštaravimų, kai vienas iš jų turi gynėją.

Pagal BPK 106 str.1 d. kaltinamajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus.

Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d.nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-655-348/2016).

Kadangi gynėjų dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, todėl nėra pagrindo priteisti iš kaltinamųjų antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra pagrindas kaltinamiesiems taikyti BK 64¹ str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299, 301 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams.

Taikant LR BK 64¹ str.1, 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas dešimčiai (10) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams.

Nustatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-05-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. gegužės 6 d.

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 4 punktu, paskirti auklėjamojo poveiko priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei uždraudžiant bendrauti su M. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Įpareigojimą ir draudimą vykdyti 6 mėnesius. Bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 4 punktu, paskirti auklėjamojo poveiko priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei uždraudžiant bendrauti su M. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Įpareigojimą ir draudimą vykdyti 6 mėnesius. Bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.