Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. gegužės 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gautinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 10 (dešimt) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. K. priteista 520 Eur nukentėjusiajam J. G. turtinei žalai atlyginti bei 72,38 Eur valstybei už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 2 d. apie 12.00 valandą, išdaužius prieangio lango stiklą rankos alkūne, įsibrovė į gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini)., priklausantį J. G., iš kurio slapta pagrobė svetimą, J. G. priklausantį turtą: nešiojamą kompiuterį "Packard Bell" 300 eurų vertės, "Tele2" modemą- maršrutizatorių 30 eurų vertės, patalynės komplektus bendros 50 eurų vertės, maisto produktus: dešrą, batoną, mėsą bendros 50 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. G. bendrą turtinę žalą 430 eurų sumoje.Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.Skunde nuteistasis nurodo, kad skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jo jauną amžių, jo šeiminę padėtį, jog jis turi sūnų, kurį reikia išlaikyti. Dirbdamas pagal verslo liudijimą prisideda prie sūnaus išlaikymo. Apelianto teigimu, jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nusikaltimas už kurį nuteistas nėra sunkus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. K. gynėja advokatė I. Maldeikienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė teisingą, aiškiai ne per griežtą bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies padarymą įstatymo leidėjas yra numatęs tokias bausmių rūšis: baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešių metų. Pirmos instancijos teismas A. K. parinko laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, kuris padarytas iš savanaudiškų tikslų, veikiant tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertino ir tai, kad apeliantas anksčiau ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu A. K. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgus į šias aplinkybes, A. K. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir tai, jog ankstesniaisiais nuosprendžiais paskirtosios bausmės A. K. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo, nes iš bylos duomenų matyti, jog visos A. K. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos yra nusikaltimai nuosavybei (vagystės), todėl nėra pagrindo A. K. pakeisti bausmės rūšį. Teismo vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalies bausmės tikslai gali būti pasiekti tik taikant laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Teismas paskirdamas galutinę bausmę pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį, nes A. K. kaltu prisipažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bylų proceso apeliacinės instancijos teisme pagrindinė paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas A. K. pripažinęs kaltu nusprendė iš jo išieškoti valstybei 72,38 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu A. K. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatui E. Senovaičiui. Apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi A. K. nutarta paskirti gynėją, esant paskyrimo pagrindui, numatytam BPK 51 straipsnio 2 dalyje. 2016 m. rugpjūčio 29 d. byloje gauta pažyma, kurioje nurodoma, kad už A. K. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 72,37 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl būtino gynėjo dalyvavimo nurodė BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. K. buvo suimtas ir konvojuotas į teisiamąjį posėdį, nes tuo metu atlikinėjo arešto bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreipiamas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Todėl, vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-219-453/2015). Dėl to, konstatuotina, kad byloje A. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl apylinkės teismas antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisė iš nuteistojo nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo iš A. K. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (BPK 328 straipsnio 4 punktas), tuo patenkinant nuteistojo apeliacinį skundą iš dalies.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 34,74 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, jog išlaidos už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria iš A. K. valstybei priteista 72,38 Eur proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. K. priteista 72,38 Eur išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.