- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-444-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01159-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- V. G., R. G.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Kompetencijų tobulinimo centras“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Kompetencijų tobulinimo centras“ ieškinį atsakovams V. G. ir R. G. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje P. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „NT rinkos centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Kompetencijų tobulinimo centras“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovės ir atsakovų R. G. ir V. G. (toliau kartu – ir atsakovai) 2022 m. balandžio 28 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją, ieškovei iš atsakovų priteisiant 69 000 Eur, atsakovams iš ieškovės priteisiant žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovei iš atsakovų 261,22 Eur išlaidas, susijusias su 2022 m. balandžio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. kovo mėnesį VšĮ „Kompetencijų tobulinimo centras“ direktorius P. Z. internetinių skelbimų portale www.aruodas.lt perskaitė skelbimą (toliau – ir Skelbimas) apie parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Skelbimo tekste buvo nurodyta: „Šis 50 arų sklypas pasiruošęs tapti Jūsų nauja gyvenamąja vieta <...> PARDUODAMAS 50 ARŲ SKLYPAS UNIKALIOJE VIETOJE ANT NERIES KRANTO JŪSŲ NAUJAM NAMUI ! <…> Kas galėjo pagalvoti kad dabar Jūs galite turėti savo svajonių namus su privačia teritorija, apsupta žaliąja zona“.
3. Ieškovei susisiekus Skelbime nurodytu numeriu, atsiliepė Capital Centras agentė P. B., kuri nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra didesnis nei 50 a, todėl Žemės sklype galima statyti gyvenamąjį namą. Ieškovei nusprendus pirkti Žemės sklypą, ieškovė ir atsakovė R. G. 2022 m. kovo 22 d. sudarė preliminariąją Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis). Ieškovė, vykdydama Prelimiariosios sutarties 5 dalį, sumokėjo atsakovei R. G. 10 000 Eur avansinį mokėjimą. Ieškovė ir atsakovai 2022 m. balandžio 28 d. sudarė notarinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė už 69 000 Eur nusipirko Žemės sklypą.
4. Ieškovės direktorius P. Z. inicijavo procesus dėl leidimo Žemės sklype statyti gyvenamajį namą, tačiau paaiškėjo, kad Žemės sklypas patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, todėl ieškovė suprato, kad statyba Žemės sklype yra negalima ir dėl šios priežasties ieškovė neturi galimybių Žemės sklypo naudoti pagal Skelbime nurodytą Žemės sklypo faktinę paskirtį, t. y. Žemės sklype statyti gyvenamąjį namą. Ieškovė 2022 m. birželio 28 d. raštu kreipėsi į atsakovus ir jų atstovę – Capital Centras agentę P. B. ir pareikalavo, kad Žemės sklypas būtų grąžintas pardavėjams, o ieškovei būtų grąžintos visos už Žemės sklypą pardavėjams sumokėtos lėšos, tačiau atsakovai ir Capital Centras agentė P. B. 2022 m. liepos 25 d. raštu nurodė, kad su ieškovės pretenzija nesutinka bei kad ieškovė, įsigydama Žemės sklypą, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes dar prieš Sutarties sudarymą ieškovei susipažinti buvo pateiktas Žemės sklypo planas, išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuose užfiksuoti visi esminiai duomenys, informacija, susijusi su žemės ūkio paskirties Žemės sklypu, įskaitant ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Ieškovės vertinimu, atsakovai, Skelbime nurodydami inoformaciją apie Žemės sklypą, sąmoningai suklaidino ieškovę, todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas panaikinti Sutartį ir taikyti restituciją – ieškovei grąžinant atsakovams Žemės sklypą, o atsakovams grąžinant ieškovei 69 000 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visa informacija, susijusi su Žemės sklypu, ieškovei buvo pateikta prieš sudarant Sutartį. Šiuo konkrečiu atveju atsakovai nėra atsakingi už tai, kad ieškovė apie Žemės sklypą neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių iki sutarčių pasirašymo. Nei atsakovai, nei nekilnojamojo turto brokerė (P. B.), teikusi pagalbą šalims sudarant sutartį, neatliko ieškovės atžvilgiu jokių neteisėtų, nesąžiningų veiksmų ir nenaudojo apgaulės. Ieškovei buvo atskleista visa Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymui galinti būti reikšminga informacija, kuri atsispindėjo ir dar prieš sandorio sudarymą ieškovei pateiktoje dokumentacijoje. Pažymėjo, kad atsakovai P. B. nenurodė ir jos neprašė, jog ji skelbime pateiktų informaciją, kad sklypas yra tinkamas namo statybai.
Šalies argumentai
6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje P. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „NT rinkos centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė R. G. kreipėsi į P. B. dėl tarpininkavimo parduodant Žemės sklypą. Tretieji asmenys ir atsakovė R. G. 2019 m. gegužės 9 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. PB/2019/05/09/6. Ieškovės atstovui buvo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, pirmasis Žemės sklypo plano lapas, kuriame užfiksuoti ir nurodyti visi esminiai duomenys, informacija, susijusi su Žemės sklypu, jo paskirtimi, taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, t. y., ieškovei buvo žinoma, kad Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną. Pažymėjo, kad atsakovai neprašė Skelbime nurodyti, kad Žemės sklypas tinkamas namo statybai.
7. Trečiųjų asmenų vertinimu, skelbimai apie parduodamą turtą neatspindi ir net neturi atspindėti visos detalios informacijos apie parduodamą turtą, nes skelbimai yra bendro pobūdžio, skirti deryboms dėl parduodamo turto inicijuoti, potencialiems pirkėjams sudominti, bet ne detalioms pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms suderinti, išsamiai informacijai apie parduodamą turtą pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia Sutartį ir taikė restituciją – grąžino R. G. ir V. G. Žemės sklypą bei priteisė ieškovei iš atsakovų 69 000 Eur sumokėtą Žemės sklypo kainą ir 261,22 Eur išlaidas, susijusias su Sutarties sudarymu. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovų po 3 049,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Skelbime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog Žemės sklype yra galima gyvenamojo namo statyba, taip pat nustatė, kad pardavimo metu ieškovei buvo pateikta bei žinoma informacija, jog Žemės sklype taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos). Teismas, taip pat įvertinęs žemės sklypo paskirtį ir analogiškas rinkos kainas, egzistuojančias 1 ha žemės ūkio paskirties ir 50 a gyvenamojo namo statybos sklypams pirkti, padarė išvadą, kad atsakovai ir jų pasamdyti asmenys (tretieji asmenys P. B. ir UAB „NT rinkos centras“) apgavo ieškovės atstovą, nes Skelbime buvo aiškiai nurodyta, kad už atitinkamą kainą yra parduodamas sklypas, tinkamas būtent gyvenamojo namo statybai. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti Sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją – grąžinti atsakovams Žemės sklypą ir priteisti ieškovei iš atsakovų 69 000 Eur sumokėtą Žemės sklypo kainą ir 261,22 Eur išlaidas, susijusias su Sutarties sudarymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovai pateikė, o ieškovė priėmė viešąją ofertą dėl Žemės sklypo namo statymui pirkimo. Tiek pats Skelbimo turinys, tiek ir kiti byloje buvę įrodymai (Preliminarioji sutartis, Sutartis) patvirtino, kad atsakovai nebuvo pateikę viešosios ofertos, atsakovai buvo tik išviešinę savo ketinimą ir norą parduoti žemės ūkio paskirties Žemės sklypą, nurodę pageidaujamą už jį gauti kainą. Atsakovai nebuvo išreiškę įsipareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį gavus bet kokį pasiūlymą ar kreipimąsi dėl Žemės sklypo įsigijimo. Be to, Skelbime nebuvo nurodytos ir jokios esminės sąlygos sutarčiai sudaryti.
10.2. Buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, nukrypta nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ignoruota dalis bylos duomenų. Byloje kilęs ginčas buvo susijęs su žemės ūkio paskirties Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriu, su tuo, ar ieškovė buvo ir (ar) galėjo būti apgauta arba suklaidinta dėl su sandoriu susijusių reikšmingų aplinkybių, įsigyjamo Žemės sklypo paskirtimi ir jo panaudojimo galimybių. Atsakovai ir tretieji asmenys buvo nurodę, kad dar iki Sutarties sudarymo ieškovei buvo pateikta ir atskleista visa esminė informacija, susijusi su Žemės sklypu, galima jo panaudojimo paskirtimi, numatyta Preliminariojoje sutartyje ir Sutartyje.
10.3. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes ji sudaryta dėl to, jog atsakovai ir jų pasamdytas tarpininkas ieškovės atstovą apgavo ir dėl to šis suklydo. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie atsakovų ar trečiųjų asmenų tyčinius nesąžiningus veiksmus, atliktus turint tikslą apgauti, suklaidinti ieškovę dėl aplinkybių, susijusių su Žemės sklypu. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės atstovui buvo pateikti visi dokumentai, informacija, susijusi su Žemės sklypu, todėl darytina išvada, kad atsakovai visų derybų metu buvo sąžiningi su ieškove ir jos neapgavo bei neklaidino.
10.4. Palikus nepakeistą skundžiamą sprendimą būtų sukuriamas precedentas, kaip nesąžiningai besielgusi šalis, neatskleidusi kitai sandorio šaliai sandorio sudarymui galinčių būti reikšmingomis aplinkybių (kaip šiuo atveju, kad Žemės sklypas pirktas ne ieškovės, kaip juridinio asmens veiklos vykdymui, o ieškovės vadovo asmeninių poreikių tenkinimui, gyvenamojo namo pasistatymui), išvengtų bet kokių savo nesąžiningo elgesio nulemtų neigiamų pasekmių, jas perkeliant kitai šaliai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovai pateikė viešąją ofertą, kurią ieškovė priėmė ir kurios turinys, kaip vėliau paaiškėjo, buvo klaidinantis.
11.2. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino tiek Sutarties turinį ir jame išviešintą aplinkybę, kad Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zona, tiek Skelbimo turinį, kuriame tris kartus aiškiai ir nedviprasmiškai paminėtas teiginys, kad Žemės sklype galima statyti gyvenamąjį namą.
11.3. Ieškovei parduoto Žemės sklypo, kuriame jokia statyba nėra galima, pardavimo kaina 20 kartų didesnė nei tokio pat dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina. Atsižvelgiant į tai, ieškovei buvo sudarytas įspūdis, kad Žemės sklypas atitinka Skelbime deklaruojamas jo savybes, t. y. jame yra galimybė pastatyti gyvenamąjį namą, nes už tokią kainą galima įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose tokia veikla nėra uždrausta.
11.4. Prieš sudarant Preliminariąją sutartį ieškovės atstovui buvo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie Žemės sklypą su jame pateikta informacija apie vandens telkinių apsaugos zonas, tačiau ši informacija ieškovės atstovui nesukėlė jokių įtarimų, nes Žemės sklypas ribojasi su Neries upe, o su Žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose faktiškai stovi sodybų tipo statiniai.
12. Atsiliepime tretieji asmenys prašo tenkinti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai (kurie, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais nebus kartojami) yra pagrįsti, įrodo, kad priimant sprendimą byla nebuvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
15. 2022 m. kovo mėnesį internetinių skelbimų portale www.aruodas.lt trečiasis asmuo P. B. patalpino skelbimą apie parduodamą Žemės sklypą. Skelbime buvo nurodyta: „Šis 50 arų sklypas pasiruošęs tapti Jūsų nauja gyvenamąja vieta <...> PARDUODAMAS 50 ARŲ SKLYPAS UNIKALIOJE VIETOJE ANT NERIES KRANTO JŪSŲ NAUJAM NAMUI ! <…> O kas galėjo pagalvoti kad dabar Jūs galite turėti savo svajonių namus su privačia teritorija, apsupta žaliąja zona <...> sklypas ribojasi tik su vienu kaimynu <...> Šis 50 arų sklypas pasiruošęs tapti Jūsų nauja gyvenamąja vieta.“. Skelbime nurodyta Žemės sklypo kaina – 70 000 Eur.
16. Ieškovė ir atsakovė R. G. 2022 m. kovo 22 d. sudarė Preliminariąją sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovė R. G.) parduos ieškovei 0,5034 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 69 000 Eur. Pagal Preliminariosios sutarties 11 punktą, ieškovė patvirtino, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą turtą (žemės sklypą) iki šios sutarties pasirašymo dienos ir kad turtas atitinka ieškovės keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamą turtą, turto būklės ar kokybės akivaizdžių trūkumų ieškovė nepastebėjo ir jokių pretenzijų neturi.
17. Ieškovė, atstovaujama direktoriaus P. Z., ir atsakovai 2022 m. balandžio 28 d. sudarė notarinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė už 69 000 Eur nusipirko Žemės sklypą.
18. Ieškovė 2022 m. birželio 28 d. atsakovams ir jų atstovei P. B. pateikė pretenziją ir pareikalavo, kad Žemės sklypas būtų grąžintas pardavėjams, o ieškovei būtų grąžintos visos už Žemės sklypą pardavėjams sumokėtos piniginės lėšos. Nurodė, kad Skelbime buvo nurodyta klaidinga informacija apie galimybę Žemės sklype statyti gyvenamosios paskirties namą.
19. Atsakovai ir trečiasis asmuo P. B. 2022 m. liepos 25 d. raštu nurodė, kad su ieškovės pretenzija nesutinka bei kad ieškovė, įsigydama Žemės sklypą, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes dar prieš Sutarties sudarymą ieškovei susipažinti buvo pateiktas Žemės sklypo planas ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuose užfiksuoti visi esminiai duomenys, informacija, susijusi su žemės ūkio paskirties Žemės sklypu, įskaitant ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
20. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos (Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos).
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
21. Ieškovė savo teiginius dėl apgaulės ir aplinkybių, kurių pagrindu atsakovai pardavė Žemės sklypą, įrodinėjo tuo, kad Skelbime pateikta informacija apie Žemės sklypą neatitiko ieškovės teisėtų lūkesčių Žemės sklype pasistatyti gyvenamąjį namą, nes, sudarius Sutartį, paaiškėjo, jog Žemės sklype gyvenamojo namo statyba (dėl esamo teisinio reglamentavimo) nėra galima.
22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Skelbime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Žemės sklype yra galima gyvenamojo namo statyba, taip pat pardavimo metu ieškovei buvo pateikta informacija, jog Žemės sklype taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos). Teismas, įvertinęs ginčo žemės sklypo paskirtį ir analogiškas rinkos kainas, egzistuojančias 1 ha žemės ūkio paskirties (vidutiniškai 7 000 Eur) ir 50 a gyvenamojo namo statybos sklypams pirkti, padarė išvadą, kad atsakovai ir jų pasamdyti asmenys (tretieji asmenys P. B. ir UAB „NT rinkos centras“) apgavo ieškovės atstovą, nes Skelbime buvo aiškiai nurodyta, jog už atitinkamą kainą yra parduodamas sklypas tinkamas būtent gyvenamojo namo statybai.
23. Atsakovai su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes ji buvo sudaryta dėl to, kad atsakovai ir jų pasamdytas tarpininkas ieškovės atstovą apgavo ir dėl to šis suklydo. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie atsakovų ar trečiųjų asmenų tyčinius nesąžiningus veiksmus, atliktus turint tikslą apgauti, suklaidinti ieškovę dėl aplinkybių, susijusių su Žemės sklypu. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
24. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys).
25. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).
26. Remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų dėl apgaulės panaudojimo ir susidėjusių aplinkybių, reikia tirti sandorio šalių valios formavimosi procesą. Tokiam tikslui pasiekti turi būti vertinamas abiejų sandorio šalių elgesys tiek iki sandorių sudarymo, tiek ir sandorių sudarymo bei vykdymo metu.
27. Ginčijant sandorius dėl apgaulės, susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu.
28. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad Sutartį ji sudarė, atsakovams ją apgavus ir (ar) susidėjus tam tikroms aplinkybėms (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad tais atvejais, kai ginčijami sandoriai, kurie galėjo būti sudaryti dėl apgaulės ar susidėjusių aplinkybių, dažnai aplinkybės, sudarančios įrodinėjimo dalyką, įrodinėjamos netiesioginiais įrodymais, kurie turi būti įvertinti laikantis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė sandorį sudarė, nes įvertinusi Skelbime pateiktą informaciją apie Žemės sklypą (nutarties 15 punktas), tikėjosi Žemės sklype statyti gyvenamąjį namą (galbūt kuriant ūkininko sodybą). Tuo metu tretieji asmenys veikė kaip atsakovų atstovai, kuriems atsakovai buvo suteikę įgaliojimus jiems atstovauti, padedant parduoti Žemės sklypą potencialiam pirkėjui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes bei nustatęs, kad Skelbimo turinys neatitiko faktinės informacijos ir ieškovės teisėtų lūkesčių, visiškai pagrįstai nusprendė, jog Sutarties sudarymas ieškovei buvo visiškai nenaudingas. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir jas tinkamai taikė. Aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada patvirtina, kad teismas apie ieškovės argumentų dėl apgaulės ir susidėjusių aplinkybių pagrįstumą sprendė remdamasis ginčo šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma.
29. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, jog Sutartį ji sudarė atsakovams ją apgavus ir / ar susidėjus tam tikroms aplinkybėms. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovams taip pat išlieka pozityvi pareiga pagrįsti savo atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovai, apart teiginių, kad ieškovė, būdama juridinis asmuo ir atstovaujama direktoriaus, prieš sudarant Sutartį pagal pateiktus duomenis apie Žemės sklypą galėjo įvertinti visas galimas kylančias rizikas, susijusias su gyvenamojo namo statyba Žemės sklype, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog Skelbime pateikta informacija buvo teisinga. Taip pat nesutiktina ir su trečiųjų asmenų pozicija, kad Skelbime pateikta informacija apie parduodamą turtą neatspindi ir net neturi atspindėti visos detalios informacijos apie parduodamą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks tarpininkavimo veiklos modelis yra nesąžiningas potencialių pirkėjų atžvilgių, sukuria nepagrįstus teisėtus lūkesčius ir sudaro sąlygas nepagrįstai didinti nekilnojamojo turto kainas. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovai nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo sandorio naudingumą ieškovės interesams, taip pat į tai, jog atsakovams tarpininkavimo paslaugas teikė tretieji asmenys (nekilnojamojo turto brokeriai), sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog atsakovai ieškovei pardavė Žemės sklypą, kuris atitiktų Skelbime pateiktą informaciją (CPK 178 straipsnis).
30. Nors atsakovai teigia, kad ieškovė ginčo sandorius sudarė, puikiai juos suprasdama, tačiau byloje nustatyta, jog atsakovai Žemės sklypo pardavimą vykdė per tarpininkus, t. y. pasitelkus trečiuosius asmenis (įprasta praktikoje, kad esmines sąlygas skelbimui dėl galimo sandorio, turto pardavimo kainos nustato pardavėjai), su kuriais ieškovės atstovas buvo susisiekęs dėl papildomos informacijos dėl Skelbimo gavimo iki Preliminariosios sutarties sudarymo ir kurie teikė duomenis (šios nutarties 11.4 papunktis). Tokio fakto bylos nagrinėjimo tretieji asmenys nepaneigė, tik savaip interpretavo. Dėl to pripažintina, kad ieškovė galėjo pasitikėti / visiškai pasitikėjo atsakovų tarpininkais, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu klientams (potencialiems pirkėjams). Taigi esminę reikšmę ginčo sandorio sudarymui turėjo ne tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, o jos atstovo (direktoriaus) pasitikėjimas atsakovų tarpininkais, nes ieškovė sprendimus dėl sandorio sudarymo priėmė įtikinta, kad Žemės sklype bus galima statyti gyvenamąjį namą. Tokio lūkesčio ir įsitikinimo buvimą rodo ir ieškovės nuoseklūs ir greiti tolesni veiksmai ir elgesys iškart po sandorio sudarymo, t. y. siekimas gauti leidimą gyvenamojo namo statybai, rašytinės pretenzijos atsakovams ir kreipimasis į teismą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį pagrįstai pripažino kaip sudarytą dėl atsakovų apgaulės, kuri pasireiškė ieškovės suklaidinimu, piktnaudžiaujant iš esmės jos pasitikėjimu.
31. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.
32. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: ar ją apskritai taikyti, ar ne, jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi būti tiriamos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).
33. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytomis teisės normomis bei kasacinio teismo praktika, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją, nes byloje neginčijamai nustatytas atsakovų nesąžiningumas, pasinaudojant ieškovės pasitikėjimu, taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų Skelbime pateiktą informaciją apie Žemės sklypą. Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė dvišalę restituciją.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės ir susidėjusių aplinkybių bei restitucijos taikymo klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą, pagrįstą, motyvuotą sprendimą, kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė, tačiau ieškovė nei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nei tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, dėl to klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.