Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, teistas:

1) 2016 m. kovo 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2017 m. gruodžio 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 20 parų arešto bausme;

3) 2020 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2021 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;

4) 2021 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2020 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2021 m. vasario 4 d. nutartimi pakeista neatlikta 90 parų arešto bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir konfiskuota transporto priemonė – automobilis „A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

5) 2021 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su 2021 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 6 d., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

6) 2021 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

7) 2023 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 parų areštą. Subendrinus paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. paskirta ir neatlikta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo, į bausmę įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

8) 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2024 m. vasario 26 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuotas automobilis „V.“ su užvedimo rakteliu. Bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. B. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2024 m. birželio 14 d., apie 11:26 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,88 prom.), konflikto metu tyčia pastūmė savo šeimos narį – sutuoktinę L. B., dėl ko ji galva atsitrenkė į krosnies sienelę, taip jai padarydamas poodinę kraujosruvą viršugalvyje ir sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais S. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis S. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas yra taip, kaip nurodė prokurorė. Konfliktas kilo, kadangi buvo išgėręs. Konfliktas galėjo būti 2024 m. birželio 14 d., kaip nurodė prokurorė. Buvo išgėręs degtinės, sutuoktinę pastūmė, ji atsitrenkė į pečiaus sienelę. Tą vakarą išgėrė butelį 0,7 litro degtinės. Dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusiąją pastūmė, nes trukdė. Nukentėjusioji dėl užsigavimo nieko nesakė, tačiau matė guzą jos galvoje. Neišgirdo, kaip žmona suaimanavo. Nusikaltimus daro, kai išgeria. Atrodo, kad žmona teisingai sako, pastūmimas buvo, kad žmona nesimaišytų. Gali būti, kad dėl girtumo ne visiškai atsimena. Kaltę pripažįsta visiškai. Žmona jam atleido. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, proceso dalyviams sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

5. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad 2024 m. birželio 14 d., apie 7:00 val., jis su žmona L. B. pradėjo ruošti virtuvės kambarį tapetų klijavimui. Tvarkydami virtuvę abu išgerdavo degtinės. Apie 11:00 val., jis pradėjo tapetuoti virtuvę. L. paprašius pagalbos, ši jam atsakė, kad nepadės. Negana to, kad nepadėjo tapetuoti, ji dar jam ir trukdė maišydamasi aplinkui. Būdamas girtas, jis susinervino ir žmoną ranka pastūmė toliau nuo savęs. Tuo metu jis buvo užlipęs ant kėdės, o žmona stovėjo šalia. Jis gerai neprisimena, ar stumdamas ranką atrėmė į jos galvą, ar į petį. Po pastūmimo žmona nei sušuko, nei suaimanavo iš skausmo. Ji nieko nesakė, nuėjo į kitą kambarį ir telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Ankščiau jis yra ne kartą smurtavęs prieš žmoną, būdavo pradedami ikiteisminiai tyrimai. Paskutiniu metu smurto jų šeimoje nebuvo, nes jis stengėsi nevartoti alkoholio ir gyventi normalų gyvenimą. Šį kartą pastūmimas buvo nestiprus ir jis nenorėjo jos užgauti. Jei žmonai skaudėjo po pastūmimo, jis nuoširdžiai gailisi ir jos žada atsiprašyti. Įvykio metu namuose buvo dviese (b. l. 89-92).

6. Apklausiamas papildomai S. B. parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Psichikos sveikatos centro įskaitoje jis yra įrašytas dėl priklausomybės alkoholiui. Tvirtina pirminės apklausos metu duotus parodymus ir juos nori papildyti tik tuo, kad jis pastūmė savo sutuoktinę L. B., tačiau nematė, kad ji būtų kur atsitrenkusi ar parvirtusi, nes po pastūmimo jis iškart nusisuko. Jeigu žmona nurodo, kad kažkur atsitrenkė, tai reiškia taip ir buvo. Ją pastumdamas negalvojo, kad gali ją sužaloti. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašė L. B. (b. l. 105-108).

7. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad S. B. yra jos sutuoktinis. Jie kartu gyvena 33 metus, veda bendrą ūkį. 2024 m. birželio 14 d. ji nuo ryto ravėjo daržą, o S. buvo pasikvietęs kaimynę R. A. ir su ja tapetavo virtuvės sienas. S. dirbdamas gėrė degtinę. L. B. vis pareidama į namus, irgi išgerdavo degtines. Vėliau parėjusi pamatė, kad jie per kelias valandas užklijavo tik kelias tapetų juostas ir dėl to papriekaištavo S.. R. tuo tarpu išėjo namo. Tuo metu S. buvo užlipęs ant taburetės, o kai nuo jos nulipo, jis ją pastūmė. Pastūmė abiem rankomis ir ji dėl to galva atsitrenkė į krosnies sienelę. Tuo vyras jai sukėlė fizinį skausmą. Galvoje liko gumbas ir skaudėjo. Įvykio metu buvo neblaivi ir atvykę pareigūnai ją ne taip suprato. S. jai nesudavė ranka į galvą, o ją pastūmė ir ji galva trenkėsi į krosnies sienelę. Parvirtusi nebuvo. Ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir atvykę medikai ją apžiūrėjo, davė nuo skausmo vaistų. Pas ekspertą nevyko. Atvykusi policija sulaikė S.. Grįžęs iš areštines S. jos atsiprašė ir ji jam atleido. Kai ją S. pastūmė, namuose jie buvo dviese. Vaikai tuo metu buvo mokykloje. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 61-64).

8. 2024 m. birželio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusiai L. B. galvoje yra patinimas, sukeltas fizinis skausmas (b. l. 11-21).

9. 2024 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai. Nurodoma, kad gyvenamojo namo virtuvės patalpoje ant žemės yra padėtos virtuvinės spintelės. Priešais įėjimą esančioje sienoje yra malkinė krosnis, ant kurios sukrauti įvairūs indai. Viduryje kambario yra valgomasis stalas, ant kurio yra maistas, plastikinis butelis vandens, kiti daiktai. Šalia stalo yra kėdės, ant kurių padėti tapetų rulonai (b. l. 22-31)

10. 2024 m. birželio 14 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti nukentėjusiosios L. B. kūno apžiūros rezultatai: apžiūrint nukentėjusiosios plaukuotąją galvos dalį, kairėje pakaušio pusėje matomas odos patinimas. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nepastebima (b. l. 35-41).

11. 2024 m. liepos 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1262/2024 (02) nurodyta, kad L. B. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) viršugalvio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Iš turimų duomenų pasisakyti tiksliai apie sužalojimo padarymo laiką neįmanoma. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, dėl konstatuoto sužalojimo, L. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 51-52).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

12. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

13. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

14. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog S. B. 2024 m. birželio 14 d., apie 11:26 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,88 prom.), konflikto metu tyčia pastūmė savo šeimos narį – sutuoktinę L. B., dėl ko ji galva atsitrenkė į krosnies sienelę, taip jai padarydamas poodinę kraujosruvą viršugalvyje ir sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl bausmės skyrimo

15. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymu (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

18. Nagrinėjamu atveju S. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tyčia, nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio žmonos L. B. atžvilgiu. S. B. yra pilnametis, vedęs, teistas, paskutinius penkis kartus vis atidedant paskirtos bausmės vykdymą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 116-131), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 132-134), nedirbantis, kadangi yra neįgalus (iš jo žodžių) (b. l. 135), žmonos atsiprašė, ji jam atleido. Kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos problemų, jam nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. kovo 29 d. teiktos paslaugos VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centre (funkcinis CNS sutrikimas b. l. 140). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-783/2024 užfiksuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad S. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. (b. l. 144)

19. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, tai, kad nusikalstama veika padaryta žmonos atžvilgiu, esant teistam, neatlikus paskirtos bausmės, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį už vidurkį jos dydį, t. y. šešių mėnesių laisvės atėmimą, kaip ir prašė prokurorė.

20. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

21. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-444–476/2024 nuspręsta S. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir nuteisti 25 (dvidešimt penkių) parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

22. BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

23. Nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. birželio 14 d. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, paskirtos ankstesniu 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, todėl prie neatliktos bausmės, kuri yra didesnė nei skirtina šiuo nuosprendžiu, pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kuri yra artima minimaliam bausmės rūšies dydžiui. Teismas bausmes bendrina visiško sudėjimo būdu, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam bendrinant paskirtas bausmės palankesnis bausmių bendrinimo būdas jau buvo parinktas ne kartą, savo elgesio, darydamas vis naujas nusikalstamas veikas, jis nekeitė, o nuosprendžiu skiriama bausmė (ją sumažinus), nėra didelė, artima minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

24. Kaltinamasis S. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. birželio 14 d. 12.00 val. (b. l. 78-81) iki 2024 m. birželio 16 d. 10.38 val. (dvi paras) (b. l. 93-95). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, į bausmės laiką įskaitytinos dvi paros laikinajame sulaikyme išbūto laiko.

25. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

27. Nagrinėjamos bylos duomenys, kaltinamojo asmenybė, tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas daro nuolat, o bausmės vykdymas jam buvo atidėtas net penkis kartus, savo elgesio nekeičia, nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas iš dalies (ar visiškai) atidėti paskirtos bausmės vykdymą dar kartą. Kaltinamajam net penkis kartus buvo suteiktas šansas pakeisti savo elgesį, šiais šansais kaltinamasis pats nusprendė nepasinaudoti, todėl atidedant bausmės vykdymą teisingumas nebūtų įgyvendintas, nebūtų pasiekti nei bendrosios, nei specialios prevencijos tikslai, nei tinkamai vyktų nuteistojo resocializacija.

28. 2024 m. birželio 16 d. S. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 113-115) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-444–476/2024 paskirta ir neatlikta – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 14 d. 12.00 val. iki 2024 m. birželio 16 d. 10.38 val. (dvi paras) ir laikyti S. B. atlikusį 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.