Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je D. B., gim. 1987 m. liepos 21 d., Rietavo sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, neve­dęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), netei­stas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

V. V., gim. 1991 m. balandžio 23 d., Rietavo sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, ne­ve­dęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), tei­stas: 1) 2006-03-17 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 3 mėn.; 2) 2006-09-26 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 ir 4 d. terminuotu laisvės atėmimu 9 mėn., pritaikius BK 92 str. 1 ir 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 3) 2006-12-01 pagal BK 178 str. 2 ir 4 d., 63 str. 1 ir 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., 64 str. 1 ir 3 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 4) 2007-02-21 pagal BK 178 str. 2 d., 64 str. 1 ir 3 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 m.; 5) 2008-01-30 pagal BK 178 str. 1, 2 ir 4 d., 63 str. 1, 4 ir 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. terminuotu laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., 2008-04-10 nuosprendis pakeistas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 4 mėn., 2008-08-01 paleistas iš PN lygtinai 11 mėn. 26 d.; 6) 2009-05-05 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 1, 4 ir 9 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

T. B., gim. 1990 m. sausio 9 d., Vidiajevo k., Murmansko sr., Rusija, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, mokėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-04-11 pagal BK 178 str. 2 ir 4 d., 180 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., pritaikius BK 92 str. 1 ir 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2008-04-29 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m.; 2008-06-12 nutartimi bausmės pagal abu nuosprendžius subendrintos ir galutinė subendrinta nustatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 1 m. 6 mėn., pritaikius BK 92 str. 1 ir 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2008-11-10 pagal BK 178 str. 2 ir 4 d., 63 str. 1, 4 ir 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. terminuotu laisvės atėmimu 3 m., pritaikius BK 92 str. 1 ir 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 4) 2010-07-29 pagal BK 227 str. 2 d., 64 str. 1 ir 3 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn., laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kal­ti­na­mieji pažeidė viešėją tvarką.

2008 m. gruodžio 26 d., apie 4⁰⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, viešoje vietoje - Rietavo miesto parke, Plungės gatvėje, kaltinamieji V. V., T. B. ir D. B., veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų žmonių akivaizdoje, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš A. B., E. L. ir S. R.. Kaltinamasis V. V. ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. B. į galvą, kuris griūdamas patyrė muštinę žaizdą galvos dešinėje, kas sukėlė jam fizinį skausmą, ir dešinės kojos čiurnos traumą, pasireiškusią čiurnos audinių patinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis T. B. ne mažiau kaip keturis kartus spyrė nuo V. V. smūgio ant žemės pargriautam nukentėjusiajam A. B. į galvą, kas sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusiajam E. L. kaltinamasis V. V. ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, kaltinamasis T. B. spyrė koja ir ranka sudavė ne mažiau kaip trylika smūgių į galvą, krūtinę ir rankas, kuriomis nukentėjusysis gynėsi nuo smūgių, kaltinamasis D. B. ranka sudavė vieną smūgį į galvą ir bendrais veiksmais visi kaltinamieji padarė nukentėjusiajam E. L. sužalojimus: poodinę kraujosruvą pakaušio dešinėje-momeninėje srityje ir poodinę kraujosruvą kairės alkūnės sąnario srityje - nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis D. B. ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam S. R. į galvą, kas jam sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu visi kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji D. B. ir T. B. šią nusikalstamą veiką padarė būdami neblaivūs.

Kaltinamasis D. B. duodamas parodymus teisme kaltę pagal patikslintą kaltinimą pripažino visiškai ir patvirtino, kad nusikaltimo padarymo metu buvo lengvai girtas, kas turėjo įtakos nusikalsti. Dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių parodė, kad apie 4⁰⁰ val., jam būnant prie parduotuvės „Mira“, atvyko T. B., kuris minėjo turįs kažkokių problemų ir kvietė jį į miesto parką. Su jais į parką nubėgo ir prie parduotuvės buvęs V. V.. Ten pamatė einančius S. R., A. B., V. V. ir E. L.. Kai T. B. pradėjo mušti E. L., jis nubėgo prie V. V. norėdamas jį sumušti, tačiau pastarasis pabėgo. Po to jis S. R. ranka sudavė vieną smūgį į galvą, kadangi nukentėjusysis artinosi prie jo ir jis pagalvojo, kad jam trenks. Po to priėjo prie E. L., kurį jau mušė T. B. ir V. V., ir jam sudavė vieną smūgį ranka į galvą. Išeinant iš parko matė kaip T. B. dar kartą priėjo prie gulinčio A. B. ir jam koja spyrė ne mažiau keturis kartus į galvą. Nukentėjusiojo A. B. ieškinį pripažįsta iš dalies, prašo priteisti mažesnę dalį neturtinei žalai atlyginti. Nuoširdžiai galisi dėl padaryto nusikaltimo ir prašo skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. pripažino, kad įvykio metu buvo labai girtas ir teisme parodė, kad su V. V., S. R. ir E. L. ėjo iš kavinės į namus Laukuvos gatvėje, kažkuris jį vedė. Einant per miesto parką jam buvo suduotas smūgis į galvą, pargriuvo ir neteko sąmonės, todėl išsamesnių įvykio aplinkybių nepamena. Tvirtina, kad galvos ir kojos sužalojimą patyrė šio smūgio pasėkoje. Dėl sužalojimo turėjo turtinių išlaidų, todėl jų atlyginimui iš kaltinamųjų prašo priteisti 1.213,64 Lt. Dėl patirto skausmo, dvasinių išgyvenimų ir kitų nepatogumų prašo iš kaltinamųjų priteisti 45.000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas V. A. patvirtino nukentėjusiajam A. B. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą ir paneigė ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje Nr. KG 10-49/09 (07) konstatuotą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (T.1 b.l. 32), kadangi nukentėjusiajam diagnozuotas sužalojimas - dešinės pėdos šokikaulio raiščių plyšimas, nepasitvirtino.

Kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką ir šis sutrikdymas buvo realus. Ištirtais įrodymais nustatyta viešoji vieta - parkas Rietavo mieste. Kaltinamieji prieš nukentėjusiuosius A. B., S. R. ir E. L. vartojo smurtą matant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ten bet kuriuo metu galėjo atsirasti kitų asmenų, todėl pripažintini įžūliais. Šiais veiksmais sutrikdė visuomenė rimtį ir tvarką.

Surinkti ir teisme ištirti įrodymai įrodo kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, kadangi nenustatyta jokia netinkama nukentėjusiųjų veika kaltinamųjų atžvilgiu. Kaltinamieji savo įžūliu elgesiu demonstravo elgesio taisyklių ir moralės normų visuomenėje nepaisymą, siekimą pažeisti nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, dėl ko buvo kviečiama policija, todėl jų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Bausmių skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Kaltinamasis D. B. teisiamas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio.

Pagal BK 55 str. nuostatas pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad už D. B. padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui numatytos alternatyvios švelnesnės bausmės, yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskyrus bausmę - baudą, bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

D. B. į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo faktinio jo sulaikymo dienos (BK 66 str.).

Kaltinamasis T. B. teisiamas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, tris kartus teistas iki šio nusikaltimo padarymo ir vieną kartą po to, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio.

T. B. paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 63 str. nuostatas.

Kaltinamasis V. V. teisiamas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, penkis kartus teistas iki šio nusikaltimo padarymo ir vieną kartą po to, nusikalto lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, tačiau jo veikoje nėra nusikaltimų recidyvo, kadangi šį nusikaltimą, galintį sudaryti nusikaltimų recidyvą, padarė jaunesnis negu aštuoniolikos metų amžiaus (BK 27 str.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

V. V. paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 63 str. nuostatas.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad visi kaltinamieji veikė bendrininkų grupe. Nusikalstamos veikos iniciatoriumi buvo T. B., o jos darymo metu visi buvo bendravykdytojai, todėl parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį teismas į tai taip pat atsižvelgia.

Dėl ieškinio. Ieškovo A. B. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d. numatyta deliktinė civilinės atsakomybės rūšis. Delikto pagrindu pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda ją padariusiam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.), jeigu yra nustatyta kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 str.). Sprendžiant žalos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis, vadovaujantis CK 6.249-6.250 str. nuostatomis.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas prašo priteisti 1.213,64 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau teismui nepateikė visų įrodymų dėl prašomos priteisti sumos turtinei žalai atlyginti (T.1 b.l. 16-20). Reikalavimo dalis dėl laikinojo nedarbingumo metu patirto darbo užmokesčio nuostolio 1.056,64 Lt, įrodyta UAB „Vilneda“ pažyma apie išmokėtiną 2.715,27 Lt darbo užmokestį už 2008 m. gruodžio mėn. ir VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma apie išmokėtą 1.658,63 Lt pašalpą, kas ir sudaro negauto darbo užmokesčio skirtumą. Dėl reikalavime nurodytų išlaidų kojos įtvarui, taksi ir viešajam transportui, kurių bendra suma sudaro 157 Lt, ieškovas įrodymų nepateikė, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais turtinę žalą ieškovui padarė V. V., todėl jam taikytina deliktinė atsakomybė (CK 6.263 str. 1 d.).

Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. patirtos žalos dydį, sukeltas pasekmes, ją padariusio asmens kaltės dydį, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimo nebuvo gydomas gydymo įstaigoje stacionariai, teismui nepateikta medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius. Neabejotinai sužalojimo metu nukentėjusysis patyrė skausmą ir laikinus nepatogumus po to.

Pagrindiniai ieškovo motyvai dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio yra sugadinta šventinė nuotaika, apribota galimybė sportuoti, judėti, patirtas laikinas diskomfortas ir nepilnavertiškas gyvenimas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis ir socialinis statusas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinė byla Nr. 3K-3-155/2001). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro iki 3.000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-645/2007, 2K-36/2008, 2K-122/2008).

Teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas ieškovo prašymas priteisti jo prašomą neturtinės žalos dydį, atsakovų ir ieškovo interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei formuojama teismų praktika, ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti 2.000 Lt nuo ieškovo prašomos priteisti sumos. Byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais neturtinę žalą ieškovui padarė V. V. ir T. B. bendrai, todėl jiems taikytina solidarinė atsakomybė (CK 6.279 str. 1 d.).

T. B. kaltė dėl turtinės žalos padarymo, D. B. kaltė dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo ieškovui neįrodyta, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str., BPK 115 str. 1 d.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-305, 307-308 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir pa­skir­ti jam bausmę baudą 50 MGL (6.500 Lt).

Kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (1:2), į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo nuteistojo D. B. faktinio sulaikymo 2010 m. liepos 27 d. iki kardomosios priemonės pakeitimo 2010 m. rugsėjo 27 d. ir laikyti bausmę atlikusiu visiškai.

T. B. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir pa­skir­ti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-29 nuosprendžiu paskirta subendrinta trejų metų trejų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą, nuteistąjį suimti posėdžių salėje ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. vasario 1 d.

Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2010 m. liepos 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

V. V. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir pa­skir­ti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-05 nuosprendžiu paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejus) metus 9 (devynis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistąjį suimti posėdžių salėje ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. vasario 1 d.

Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2009 m. gegužės 5 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš V. V. 1.056,64 Lt (tūkstantį penkiasdešimt šešis litus 54 ct) turtinei žalai atlyginti, solidariai iš V. V. ir T. B. 2.000 (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti A. B., likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos, suimtiems nuteistiesiems terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašų jiems įteikimo dienos, ape­lia­ci­niu skundu ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.