- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 1-254-878/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-80-1-00070-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Civilinis ieškovas
- A. A., E. P., V. N.
- Kaltinamasis
- M. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, vykdanti individualią veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji M. B. 2013 m. lapkričio 22 d. apie 23.00 val., vairuodama J. D. S. vardu registruotą automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama nuo Birštono miesto ir sankryžoje išvažiuodama į pagrindinio kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 92 kilometro ruožą, nepraleido pagrindiniu keliu nuo Vilniaus pusės atvažiuojančio Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai priklausančio automobilio Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. B., ir su juo susidūrė, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai sutrikdyta E. P., E. K., M. K. sveikata bei nesunkiai sutrikdyta V. N. ir A. A. sveikata.
Kaltinamoji M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną apie 23 val. iš Birštono važiavo tetai priklausančiu automobiliu Audi, kartu vyko R. K., M. K., M. K. ir K. A.. Buvo tamsu, rūkas, lynojo. Privažiavo sankryžą, sustojo prie „STOP“ ženklo, pažiūrėjo į Prienų pusę, tada į Vilniaus, matė nuo tos pusės iš toli atvažiuojantį automobilį, tada dar kartą pažiūrėjo į Prienų pusę ir įvažiavo į pagrindinį kelią, kur įvyko susidūrimas. Jai atrodė, kad nuo Vilniaus atvažiuojantis automobilis dar toli, neįvertino to automobilio greičio.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo ir parodymų, jos kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina kiti žemiau aptarti bylos duomenys, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su E. K., E. P., V. N. ir E. B. tarnybiniu automobiliu Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko iš Vilniaus keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė. Automobilį vairavo E. B.. Netoli Birštono jų automobiliui leidžiantis nuokalne, iš dešinės pusės šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiavęs automobilis atsitrenkė į jų automobilį. Eismo įvykio metu jai sutrenkta galva, patyrė daugybinius kūno sumušimus, atsirado kraujosruvų, sužaloti dantys, nepataisomai subjaurotas veidas – kaktoje liko didelis randas (1 t., 28-29 b.l.).
Nukentėjusysis V. N. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pačias A. A. nurodytas įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad eismo įvykio metu jam buvo sutrenkta galva, lūžo nosis, patyrė daugybinius kūno sumušimus, atsirado daug kraujosruvų (1 t., 40, 41 b.l.).
Nukentėjusioji E. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pačias A. A. ir V. N. nurodytas įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad matė, kaip ties Birštonu iš šalutinio kelio link sankryžos artėjantis automobilis nesustojo ir trenkėsi į jų automobilį. Eismo įvykio metu patyrė galvos smegenų sutrenkimą, nosies kaulo lūžį, kraujosruvas, daugybinius kūno sumušimus, regėjimo sutrikimą. Matė visą eismo įvykio situaciją, todėl patyrė didelius emocinius išgyvenimus, kurie apsunkino sugrįžimą prie normalaus gyvenimo sąlygų, nes pati iki šio eismo įvykio vairavo automobilį. Dėl šio įvykio patyrė turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su gydymu ir patirtais išgyvenimais (1 t., 56-57 b.l.).
Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pačias A. A. ir V. N. nurodytas įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad jai nuo saugos diržo po eismo įvykio pradėjo skaudėti kairį šoną, dešinę ranką, jai 2013 m. lapkričio 25 d. šeimos gydytoja nustatė sumušimus, jokių didesnių sužalojimų nenustatė, gydymo nepaskyrė (1 t., b.l. 63-64).
Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiavo kartu su M. B., kuri nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis. Dėl galvos sutrenkimo jis buvo atvežtas į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, nes svaigo ir skaudėjo galvą, nukentėjo nežymiai (1 t., 67 b.l.).
Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje specialistu. Marijampolės apylinkės prokuratūros lengvuoju automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 22 d. po seminaro Generalinėje prokuratūroje Vilniuje vežė Marijampolės apylinkės prokuratūroje dirbančius prokurorus į Marijampolę keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė. Apie 23 val. 92-ame kelio kilometre, artėjant link Birštono, pastebėjo, jog nuo Birštono lėtai atvažiuoja automobilis. Pats važiavo leistinu toje atkarpoje apie 70 km/val. Kitas automobilis privažiavo prie pagrindinio kelio, pradėjo stabdyti ir sustojo. Jis savo automobilio nestabdė, nepagalvojo, kad automobilio, atvažiuojančio nuo Birštono pusės vairuotojas, gali staiga pradėti važiuoti į pagrindinį kelią. Šiam automobiliui pradėjus įvažiuoti į pagrindinį kelią, sustabdyti savo vairuojamo automobilio jau negalėjo, nes lijo ir buvo slidi kelio danga, atstumas tarp automobilių buvo labai mažas. Bandė stabdyti ir pasuko vairą į kairę pusę, kad išvengtų susidūrimo, bet trenkėsi į to automobilio priekinę kairę dalį. Eismo įvykio metu pats nenukentėjo, tačiau buvo sužaloti jo vežti Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorai (1 t., 25-27 b.l.).
Liudytojai R. K., K. A., M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiavo kartu su M. B. ir matė, kad ji, neįvertinusi atstumo iki jai iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio, išvažiavo į pagrindinį kelią, jie įvykio metu sužalojimų nepatyrė (1 t., 66, 67, 68, 69 b.l.).
Automobilių vairuotojai M. B. ir E. B. eismo įvykio metu buvo blaivūs (1 t., 80, 81 b.l.).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Birštone, kelio Vilnius-Prienai-Marijampolės 92-ajame kilometre ties nuvažiavimu į Birštono miestą, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lyjant, neapšviestame kelio ruože, nuo Birštono pusės įvažiuojant į pagrindinį kelią yra kelio ženklai „Duoti kelią“ bei „STOP“, pagrindiniame kelyje greitis ribojamas iki 70 km/val., pagrindiniame kelyje užfiksuotas vieno rato paliktas 5,10 m ilgio stabdymo pėdsakas, apgadinti automobiliai Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 13-24 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. PG25/14(02) A. A. konstatuota išilginės krypties muštinė žaizda kaktos dešinėje, kraujosruvos po akimis, nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kraujosruvos lūpose, kraujosruva kairio klubikaulio srityje iš nugaros pusės, kraujosruva kairio klubo sąnario srityje, kraujosruva kairės šlaunies srityje, kraujosruva dešinio kelio vidinėje dalyje. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimų pobūdis, vaizdas, lokalizacija, išsidėstymas leidžia teigti, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Po kaktos dešinės pusės išilginės krypties muštinės žaizdos gydymo likęs randas, kuris negali būti pašalintas. Likęs randas po kaktos dešinės pusės išilginės krypties muštinės žaizdos gydymo laikomas kosmetiniu, todėl, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo 50.1 punktu, laikomas neryškiu veido pažeidimu, dėl kurio prarandama 10 procentų bendro darbingumo, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo 50.1 punktu, likęs randas po kaktos dešinės pusės išilginės krypties muštinės žaizdos gydymo laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 192-193 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 120/14(06) V. N. konstatuotas veido sumušimas, nosies kaulų lūžimas, poodinė hematoma kairės blauzdos srityje, odos nubrozdinimas veido srityje, jie galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Likusieji sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 178-179 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. PG26/14(02) E. P. nustatyta kraujosruva nosies srityje. Sužalojimas padarytas buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., 14-15 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 105/14(06) E. K. kliniškai nustatyta krūtinės kairės pusės sumušimas, dešinio dilbio sumušimas, kraujosruva odoje ir poodyje dešinės alkūnės srityje. Sužalojimai padaryti veikiant krūtinės ląstos kairę pusę ir dešinę ranką kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, galėjo būti padaryti autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 18-20 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 138/14(06) M. K. konstatuotas galvos sumušimas, kuris galėjo būti padarytas kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, jis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 27-28 b.l.).
Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimą, vairuojant transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. M. B., vairuodama J. D. S. priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama nuo Birštono miesto ir iš šalutinio kelio sankryžoje išvažiuodama į pagrindinio kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 92 kilometro ruožą, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintą bendrąją eismo dalyvio pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, ir Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 11 d.) 158 punkto reikalavimą, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kelių sankryža buvo aiškiai paženklinta pirmumo ženklais – prieš šalutinio kelio, kuriuo kaltinamoji artėjo prie pagrindinio, pabaigą stovėjo kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Dėl M. B. sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: nežymiai sutrikdyta E. P., E. K., M. K. sveikata ir nesunkiai sutrikdyta V. N. ir A. A. sveikata. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialisto išvados, nukentėjusiųjų parodymai, kaltinamoji taip pat neneigia šių padarinių kilimo. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamosios M. B. veiksmai buvo kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Taigi, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.
Bausmės skyrimo klausimai
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji M. B. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 2 dalis), dėl kurio nukentėjo penki asmenys, patirdami nesunkaus ir nežymaus laipsnių sveikatos sutrikdymą. M. B. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jos kaltę lengvinančia aplinkybe. Ji anksčiau neteista (2 t., 35 b.l.), administracinėmis nuobaudomis nebausta (2 t., 34 b.l.), psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašyta (2 t., 35 b.l.), dirba pagal verslo liudijimą , kolegų charakterizuojama teigiamai (2 t., b.l. 191). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas mano, jog esant šioms aplinkybėms, bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, daugiau nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta, paskyrus M. B. lengviausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į teigiamą kaltinamosios asmenybę, nustatomas mažesnis nei bausmės, numatančios atsakomybę už neatsargią nusikalstamą veiką, vidurkis. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajai šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010). M. B. nusikaltimą padarė blaivi (1 t., 80 b.l.), o jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybišku, nes buvo nulemtas neatidumo ir meteorologinių sąlygų. Bylos medžiagoje jokių duomenų, kad M. B. būtų bausta administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo M. B. uždrausti vairuoti transporto priemones.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinių ieškinių išsprendimas
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. A. ieškinys
Nukentėjusioji A. A. byloje kaltinamajai ir civiliniam atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančioje per Lietuvos filialą, pareiškė civilinį ieškinį dėl 11000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 32-39 b.l.). Ieškinyje nurodė, taip pat paaiškino teisiamajame posėdyje, kad dėl kaktoje padarytos muštinės žaizdos likęs randas matomas, plastikos chirurgų teigimu, jis savaime neišnyks, jo nebus įmanoma visiškai panaikinti. Žmonės jį pastebi, tai jai sukelia nemalonius pojūčius, išgyvenimus. Dėl dantų sužalojimo teko nešioti priekinių dantų įtvarą, juos taisyti. Priekiniai dantys suskilę, skausmingi, dėl jų pažeidimo ilgą laiką negalėjo ir šiuo metu dar negali valgyti nieko kieto, pasak specialistų, nėra jokių garantijų, kad jie ateityje nepakeis spalvos ar net iškris ir juos reikės protezuoti. Randas kaktoje kartais kraujuoja. Dėl sužalojimų, jų lokalizacijos ir jų gydymo patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus buityje bei didelius nepatogumus kasdieniniame gyvenime. Šis įvykis taip pat pareikalavo ir jos šeimos narių daug laiko ir kantrybės viso gydymo metu. Iki šiol bijo vairuoti ir važiuoti transporto priemone. Draudimo įmonė AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino iki šiol patirtą turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos: pagal 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą išmokėta 1853,45 litų, pagal 2014 m. birželio 19 d. sprendimą – 3142,80 litų. Iki šiol patirta turtinė žala yra visiškai atlyginta. Draudimo išmokėta formaliai paskaičiuota neturtinės žalos kompensacija (po 20 Lt per dieną už nedarbingumo laikotarpį) (iš viso 360 Lt) bei papildomai išmokėta 3072,80 Lt yra per maža, neatitinka patirtos neturtinės žalos, kuri pagal teismų praktiką tokio sužalojimo atveju svyruoja iki 100000 litų, vidutiniškai iki 20000 litų. Todėl prašė atlyginti 11000 litų neturtinės žalos (įvertinus atlygintą neturtinės žalos dydį), teisiamajame posėdyje sutiko, kad būtų priteista 10000 Lt. Mano, kad pagal naujausią formuojamą Europos Teisingumo Teismo (prejudiciniai sprendimai bylose C-22/12, C-277/12 ir sprendimas byloje C-371/12) bei Lietuvos teismų praktiką, kadangi bendras atlygintinos žalos asmeniui dydis, numatytas įstatyme, yra 5000000 eurų, būtent draudimo bendrovė turėtų atlyginti visą jos patirtą neturtinę žalą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. P. ieškinys
Nukentėjusioji E. P. kaltinamajai ir civiliniam atsakovui AAS Gjensidige Baltic, Lietuvos Respublikoje veikiančioje per Lietuvos filialą, pareiškė civilinį ieškinį dėl 2555 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 59-62 b.l.), kurį, bylą perdavus teismui, papildė, prašydama priteisti dar ir 973 Lt turtinės žalos (2 t., 166-173 b.l.). Ieškinyje nurodė, taip pat paaiškino teisiamajame posėdyje, kad jai konstatuota galvos veidinės dalies sumušimas, lengvos formos trauminė smegenų liga, kairio peties sąnario sumušimas, kurie sukėlė didelius nepatogumus, turėjo įtakos bendraujant su aplinkiniais, buityje, didelį diskomfortą patyrė dėl galvos smegenų sutrenkimo ir peties sužalojimo, praėjus metams nuo įvykio, dėl peties skausmo tebejaučia pasekmes. Jai ne kartą taikyta žmogui kenksminga rentgeno spinduliuotė dėl galvos ir peties, atsisakius pakartotinai tirti rentgenu dėl nosies lūžio, konstatuotas mažesnis sužalojimo laipsnis. Asmens sveikatos istorijoje nurodoma, kad 2013 m. lapkričio 22 d. patirta trauma eismo įvykio metu, dėl to E. P. objektyviai konstatuojama nosies sparnelių srityje daugiau kairėje pusėje patinimas, čiuopiant ryškus skausmingumas, kairio peties sąnario judesiai riboti, skausmingi visomis kryptimis. Konsultuota LOR bei traumatologo. Atlikus rentgenogramas, patvirtinta nosies kaulų lūžimas. Diagnozuota galvos smegenų trauminė liga ūmus periodas lengva forma, sukrėtimo sindromas, astenovegetacinis sindromas. Konsultuota oftalmologo, diagnozuotas stiklakūnio atšokimas galimai dėl galvos traumos. Išlieka rūkas dešinėje akyje, pablogėjęs regėjimas. Paskirtas medikamentinis gydymas ir kontrolinė konsultacija po 3 mėn. Po patirtos traumos sutriko regėjimas. Po eismo įvykio ji mėnesį praleido namuose, kompiuteriu dirbti neteko, todėl tik pradėjusi vėl dirbti, pastebėjo regos sutrikimus, regėjimas pasidarė drumstas, pavasarį buvo pastiprintos akinių dioptrijos, kad stipriau dirbtų kairė akis. Pagal gydytojos receptą jai pritaikė naujus akinių rėmus ir įdėjo stipresnių dioptrijų akinių lęšius. Dėl peties daugiau nesigydė, lūžio nebuvo, todėl tik iki vasario mėnesio lankė procedūras. Dėl sužalojimų, jų lokalizacijos ir jų gydymo patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus buityje dėl judėjimo apsunkinimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, negalėjo savimi pasirūpinti, apsunko buitis. Sužalojimai moters veide visada atkreipia pašalinių asmenų dėmesį, todėl jautė diskomfortą. Darbui jai būtinas geras regėjimas, todėl po traumos jai skirtas iki šiol trunkantis akių gydymas. Neprognozuojami liekamieji reiškiniai po galvos smegenų trauminės ligos, tai kelia didelį susirūpinimą dėl ateities. Nuolatinis gydymo įstaigų lankymas dėl šio įvykio pareikalavo ir jos šeimos narių daug laiko ir kantrybės viso gydymo metu. Mano, kad padaryta iš viso 6000 Lt neturtinė žala. Draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atlygino dalį patirtos turtinės ir neturtinės žalos, iš viso 3392,80 Lt neturtinės žalos. Patirtą neatlygintą neturtinę žalą mažina iki 2555 litų (730 eurų). Analogiškai, remdamasi Europos Teisingumo Teismo (prejudiciniai sprendimai bylose C-22/12, C-277/12 ir C-371/12) bei Lietuvos teismų praktika, mano, kad draudimo bendrovė turėtų atlyginti visą jos patirtą neturtinę žalą, neapsiribodama įstatymo numatyta 5000 eurų suma neturtinei žalai, padarytai vienu eismo įvykiu, atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. N. ieškinys
Nukentėjusysis V. N. byloje kaltinamajai ir civiliniam atsakovui AAS Gjensidige Baltic, Lietuvos Respublikoje veikiančioje per Lietuvos filialą, pareiškė civilinį ieškinį dėl 3901,66 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 43-55 b.l.). Ieškinyje nurodė, taip pat paaiškino teisiamajame posėdyje, kad draudimo kompanijos AS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas jam atlygino visą turtinę žalą - 474 litų, bei dalį neturtinės žalos – 3452 litų. Visą patirtą neturtinę žalą vertina 7600 litų, tačiau sumažina likusią neatlygintą neturtinę žalą iki 3901,66 Lt (1 t., 40-41 b.l.). Jam buvo sumuštas veidas, lūžo nosies kaulas, nosis dislokuota į kairę pusę, ištinusi, padaryta poodinė hematoma kairėje pusėje, sumuštos abi blauzdos, padaryta kairės pėdos hematoma, odos nubrozdinimas veido srityje, kaktos srityje, negali pakelti pilnai dešinės rankos, ją skauda, vidinėje pusėje nutirpęs penktas pirštas, galvos sutrenkimas, galvos smegenų sutrenkimas. Patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, nepatogumus buityje, nepatogumus poilsio, miego metu, reikėjo miegoti ant nugaros, miego metu save reikėjo kontroliuoti. Dėl nosies kaulo lūžimo, dešinės krūtinės ląstos trečio, ketvirto, penkto šonkaulio sumušimo buvo pasunkėjęs kvėpavimas. Dėl nosies kaulo lūžimo, ištinimo, akies ištinimo, galvos sutrenkimo tris savaites negalėjo nešioti akinių, kuriuos reikia nešioti nuolat, patyrė judėjimo nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo pats savimi pasirūpinti, pablogėjo gyvenimo kokybė, apsunko buitis. Sužalojimai veide atkreipia pašalinių dėmesį, jautė diskomfortą dėl veido sužalojimo. Patiria skausmą, nepatogumus, stresą. Gydymo metu skaudėjo galvą, pykino, nusilpo regėjimas, kreipėsi į akių klinikas. Dėl gausos rentgeno nuotraukų (švietė nosį, galvą, krūtinę, dešinę ranką, abi blauzdas) patyrė labai didelę žmogui kenksmingą jonizuojančią spinduliuotę, gydymas pareikalavo šeimos narių laiko ir kantrybės. Nedarbingas buvo vieną mėnesį. Kauno klinikose buvo darytas kompiuterinis tomografas dėl galvos sumušimo ir konstatavo galvos smegenų sutrenkimą. Nosyje jaučiasi randas, kur buvo lūžis. Akivaizdžių žymių neliko. Nosies chirurginė operacija nebuvo atliekama, tik atstatyta mechaniniu funkciniu būdu LOR specialisto. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 iki 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010). Nurodė, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma jam nėra didelė, veikiau simbolinė, sudaro vos nepilnus du jo mėnesinius atlyginimus.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t.y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą maksimali galima neturtinės žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5000 eurų (17264 Lt).
Draudimo liudijimas LT/ABA 7390121 patvirtina, kad automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (1 t., 86 b.l.). Civilinis atsakovas - draudimo kompanija AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė duomenis, jog A. A. išmokėjo 4996,25 Lt, tame tarpe 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, E. P. – 4890,20 Lt, tame tarpe 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, V. N. – 3926,79 Lt, tame tarpe 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 93-94 b.l., 2 t., 112-116, 119-137 b.l.). Neturtinės žalos dydį draudimo kompanija apskaičiavo, atsižvelgiant į padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir nedarbingumo trukmę.
Dėl E. P. reikalavimo atlyginti 973 Lt turtinę žalą. Nukentėjusioji pateikė 2014 m. lapkričio 10 d. akinių receptą, akinių pagaminimo išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus (2 t., 168-171 b.l.). Pateiktuose medicinos dokumentų išrašuose nurodyta, jog E. P. regėjimas pagal jos nusiskundimus blogėjančiu regėjimu dešinėje akyje tikrintas 2014 m. liepos 7 d., lapkričio 10 ir 27 d., tikslu pagerinti regėjimo aštrumą į tolį, stiprinami akiniai (2 t., 167, 172-173 b.l.). Civilinis atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, jog nukentėjusioji E. P. konsultuota dėl trumparegystės ir stiklakūnio padrumstėjimo, o ne dėl atšokimo patyrus traumą. Gydytojo oftalmologo 2014 m. lapkričio 10 d. išraše nurodytos diagnozės: Myopia II-III laipsnio. TLK kodas H52.1. prirašyta - offuscatio corporis vitrei (stiklakūnio drumstėjimas), kuris yra degeneracinio pobūdžio. Senstant stiklakūnis skystėja, atsiranda pakitusių ląstelių, kurias matome kaip museles, ir traukiasi, trumparegiams šis procesas prasideda anksčiau ir dažniau. Padrumstėjimas gydomas akių lašais. Akiniai sutrikusio regėjimo dėl stiklakūnio drumstėjimo nepagerina, nes vaizdas yra neaiškus dėl drumsčių stiklakūnyje, o ne pakitus akies ilgiui, lęšiui. E. P. skirtas gydymas bei koreguotas regėjimas akiniais dėl ligos, t.y. trumparegystės, o ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.
Teismas sprendžia, jog byloje nepateikta jokių duomenų, kad būtent dėl M. B. sukelto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pablogėjo E. P. regėjimas. Bylos duomenys patvirtina, jog E. P. dar 1997 m. nustatyta abiejų akių trumparegystė. Specialisto išvadoje Nr. PG26/14(02) nurodyta, kad 2014 m. vasario 12 d. E. P. nustatytas regėjimo aštrumas yra geresnis nei 2000 m. kovo 10 d., todėl specialistas, atsižvelgdamas į tai, kad E. P. ne iš karto po eismo įvykio kreipėsi dėl staiga atsiradusio žaibavimo dešinėje akyje ir nepastovaus matomumo lyg per rūką, į tai, kad jai 2014 m. vasario 12 d. oftalmologo nustatyta diagnozė –stiklakūnio atšoka gali būti ir netrauminės kilmės, šių duomenų nekvalifikavo, nustatydamas sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi, bylos duomenimis priežastinis ryšys tarp E. P. pablogėjusio regėjimo aštrumo į tolį ir M. B. veiksmų nenustatytas, civilinė ieškovė neįrodė, kad būtent M. B. veiksmais jai padaryta ši 973 Lt turtinė žala. Todėl pagrindo priteisti turtinę žalą už akinių pagaminimą E. P. nėra.
Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (civilinė byla Nr. 3K-3-371/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-89/2012, 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, 2K-280/2010, Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013 ir kt.). Pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 15000 Lt neturtinės žalos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteista 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti, esant dešiniojo alkūnkaulio vainikinės ataugos priekinio kampo lūžiui (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-231/2012), 1500 Lt, kai padarytas dešinio stipinkaulio lūžis (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-363/2010), 6500 Lt, kai nukentėjusiajam padaryta muštinė viršugalvio pakaušio dešinės pusės žaizda, dešinės plaštakos 4-o piršto tiesėjo sausgyslės plyšimas, dešinio šeivikaulio išorinės kulkšnies lūžis bei dešinio kelio blauzdos odos nubrozdinimai (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-370/2013), 10000 Lt, kaip padaryta kairės ausies būgnelio trauminė perforacija, muštinės žaizdos veido srityje, dešinės pusės skruostikaulio–viršutinio žandikaulio komplekso lūžis, išmušti trys dantys apatiniame žandikaulyje (kasacinė civilinė byla Nr. 3K-3-127/2012), 10000 Lt, kai vaikui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kuris komplikavosi galvos smegenų vandene (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K–385/2011), 8000 Lt, kai padarytas dešinio žastikaulio lūžis (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K–465/2009), 9726,40 Lt, kai padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatytas galvos smegenų sukrėtimas (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K–179/2009), 9726,40 Lt, kai padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos dešinio peties, dešinio klubo srityje, krūtinės ląstos sumušimas, XII krūtinės slankstelio kompresinis lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K–179/2011), 10000 Lt, kai padarytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, buvo atliktos operacijos, į koją įstatytas metalinis įtvaras, vėliau reikės atlikti dar vieną operaciją varžtų pašalinimui, nukentėjusysis buvo nedarbingas 4 mėnesius (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-17/2011), 10000 Lt, kai dėl padaryto sužalojimo - muštinės plėštinės žaizdos kairėje ausyje su ausies odos ir kremzlės defektu atsirado neigiami liekamieji reiškiniai – nukentėjusiajai reikalingas ausies protezas (baudžiamoji byla Nr. 2K-461/2010), 10000 Lt, kai padarytas skeveldriniai dešinės blauzdos kaulų lūžiai su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairiojo X-o šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-280/2010), 10000 Lt, lūžus dešinės kojos kulkšniai, kai dėl to koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tebetęsiamas, planuojama dar viena operacija (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-200/2010), 10000 Lt, kai padarytas galvos, krūtinės, abiejų kelių sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kelių srityje, kairio žastikaulio kaklo lūžimas (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-44/2008), 12000 Lt, kai padarytas dešinės plaštakos suspaudimas su žaizdomis IV, V pirštuose, III piršto pamatinio pirštakaulio bei V delnakaulio lūžiai (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K–350/2012), 17000 Lt, kai nukentėjusioji patyrė rimtus gyvybiškai svarbių organų (galvos) sužalojimus, buvo prarasti 45 procentai bendrojo darbingumo, sveikatos sugrąžinimas yra sudėtingesnis stipriai sužalotas gyvybiškai svarbus organizmo centras – padarytas pakauškaulio lūžimas (atviras kaukolės lūžis) (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-551/2013), 40000 Lt, kai padarytas dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-68/2008).
Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog M. B. sąmoningai nesiekė nukentėjusiems sutrikdyti sveikatos, o jos padarytas KET pažeidimas nebuvo ypatingai šiurkštus, eismo įvykį ji sukėlė, būdama blaivi. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: ji dirba individualiai manikiūrininke, 2013 metais jos bendros darbinės pajamos, neatskaičius privalomų mokėti mokesčių ir veiklos sąnaudų, buvo 30000 Lt, t.y. 2500 Lt per mėnesį (2 t., 192-193 b.l.), kaip parodė pati kaltinamoji, daug kainuoja darbo medžiagos, ji turi mokėti Sodros mokesčius, už patentą, nuomojamas patalpas ir pan., taigi, pajamos nėra didelės. M. B. yra jauno amžiaus, todėl neturi sukaupusi santaupų ar kitokio turto. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Būtent todėl, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertintina ne tai, ar prašoma priteisti suma yra didelė nukentėjusiajam – priešingai, turi būti įvertinta kaltinamojo turtinė padėtis, kad priteista suma netaptų pernelyg didele finansine našta būtent jam.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai A. A. eismo įvykio metu padaryta žaizda kaktos dešinėje, kraujosruvos po akimis, nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kraujosruvos lūpose, kraujosruva kairio klubikaulio srityje iš nugaros pusės, kraujosruva kairio klubo sąnario srityje, kraujosruva kairės šlaunies srityje, kraujosruva dešinio kelio vidinėje dalyje, jos sveikatos sutrikdymas būtent dėl po kaktos dešinės pusės išilginės krypties muštinės žaizdos gydymo likusio rando kvalifikuotas kaip nesunkus, likę sužalojimai specialisto įvertinti tik kaip nežymūs. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sumušimų A. A. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, ypač dėl kaktos centrinėje dalyje likusio apie 6 cm ilgio rando. Teismas įvertina ir tai, kad A. A. buvo gydoma ambulatoriškai, nebuvo apribotos jos judėjimo galimybės, ji galėjo pati savimi pasirūpinti. Tačiau išlikę fizinės pasekmės – randas matomoje vietoje nukentėjusiajai ir toliau kels neigiamus išgyvenimus. Iš bylos duomenų matyti, kad randą galima koreguoti lazeriu, nulyginant likusius odos laiptelius ir tokiu būdu jį padaryti mažiau pastebimą, taigi, yra objektyvi galimybė A. A. likusias sužalojimo pasekmes sušvelninti. Įvertinęs tai, jog įstatymo numatytus kriterijus, aukščiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga ir pakankama piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai A. A. priteistinos neturtinės žalos dydį iš viso 8000 Lt. Tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamosios turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. AAS „Gjensidige Baltic“ jau atlygino nukentėjusiajai A. A. 3452,80 Lt neturtinės žalos, ši suma įskaitytina į atlygintinos neturtinės žalos dydį. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. A. iš kaltinamosios civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ priteistina 4547,20 Lt (1316,96 Eur) neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusiajai E. P. byloje buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos nosies srityje. Jos ieškinyje nurodyti sužalojimai: lengvos formos trauminė smegenų liga, kairio peties sąnario sumušimas objektyviai diagnozuoti nebuvo, šie sužalojimai, kaip ir nosies kaulų lūžimas buvo tik įtarti kliniškai, nosies kaulų lūžio diagnozė buvo paneigta gydytojo radiologo, todėl nėra pagrindo manyti, kad E. P. patyrė didesnius sužalojimus, nei nustatė specialistas išvadoje Nr. PG26/14(02). Specialistas išvadą pateikė, remdamasis ne subjektyviais nukentėjusiosios nusiskundimais, o įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus bei gavęs reikiamą informaciją, reikalingą tinkamam tyrimo atlikimui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių dėl eismo įvykio metu atsiradusių sužalojimo kilusias ilgalaikes neigiamas fizines ar emocines pasekmes. AAS „Gjensidige Baltic“ E. P. atlygino 3452,80 Lt neturtinės žalos, o toks dydis, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, teisminę praktiką šios kategorijos bylose, yra teisinga ir pakankama piniginė kompensacija už patirtą skriaudą. Todėl civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusysis V. N. nurodė, kad jam buvo sumuštas veidas, lūžo nosies kaulas, nosis dislokuota į kairę pusę, padaryta poodinė hematoma kairėje pusėje, sumuštos abi blauzdos, padaryta kairės pėdos hematoma, odos nubrozdinimas veido srityje, kaktos srityje, negalėjo pakelti pilnai dešinės rankos, ją skaudėjo, buvo nutirpęs penktas pirštas, galvos sutrenkimas, galvos smegenų sutrenkimas. Patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus buityje, nes reikėjo miegoti ant nugaros, dėl nosies kaulo lūžimo, dešinės krūtinės ląstos trečio, ketvirto, penkto šonkaulio sumušimo buvo pasunkėjęs kvėpavimas.
Nekyla abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos V. N. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Tačiau pastebėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G 120/14(06) dėl V. N. eismo įvykio metu padarytų sužalojimų neužfiksuotas nei galvos smegenų sutrenkimas, nei krūtinės ląstos trečio, ketvirto, penkto šonkaulio sumušimas: jam objektyviai konstatuotas tik veido sumušimas, nosies kaulų lūžimas, poodinė hematoma kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas veide, iš šių sužalojimų tik nosies kaulų lūžimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, likę sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai, operuotas nebuvo, judėjimo galimybės nebuvo apribotos, objektyvių duomenų, kad negalėjo savimi pats pasirūpinti, taip pat nėra. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių dėl eismo įvykio metu atsiradusių sužalojimų kilusias ilgalaikes neigiamas fizines ar emocines pasekmes. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, aukščiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga ir pakankama piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam V. N. priteistinos neturtinės žalos dydį iš viso 5000 Lt. Tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamosios turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. AAS „Gjensidige Baltic“ jau atlygino nukentėjusiajam V. N. 3452,80 Lt neturtinės žalos, ši suma įskaitytina į atlygintinos neturtinės žalos dydį. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. N. iš kaltinamosios civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ priteistina 1547,20 Lt (448,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis),
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti I. B., grąžintinas savininkei Janinai D. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kompaktinis diskas su A. A. sužalojimų užfiksavimu paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312 -313 straipsniais,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 18 MGL, t.y. 2340 (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties) litų (677,71 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. 12 MGL, t.y. 1560 (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties) litų (451,81 eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. A. iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti 4547,20 Lt (1316,96 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. N. iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti 1547,20 Lt (448,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. P. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkei J. D. S..
Kompaktinis diskas su A. A. sužalojimų užfiksavimu paliktinas saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.