- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- I-889-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03811-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- S. B., K. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. B. ir K. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai S. B. (toliau – ir pareiškėja) ir K. B. (toliau – ir pareiškėjas, kartu su pareiškėja – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydami iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos 8kio ministerijos (toliau – ir Ministerija), priteisti pareiškėjams solidariai iš viso 752,62 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. su BUAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004106 dėl kelionės dviem asmenims į Hurgadą nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d., bendra užsakymo kaina 856,70 Eur (toliau – ir Paslaugų sutartis). Pareiškėjas už kelionę sumokėjo pinigus. Kelionė neįvyko, nes BUAB „Freshtravel“ tapo nemokia. Dėl neįvykusios kelionės pasikreipę į draudimo bendrovę Ergo Insurance SE Lietuvos filialais kaip kompensaciją, kuri jiems išmokėjo 39,25 Eur. Taip pat, kadangi pareiškėjai kelionę pirko iš individualios įmonės „Kelionių galerija“, ji jiems grąžino 64,83 Eur savo komisinius, kurie jai priklauso kaip atlygis už parduotą kelionę. Nurodė, kad nors ir dėl likusios negrąžintos 752,62 Eur sumos pareiškėjai kreipėsi į Valstybinį turizmo departamentą prie Ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas, tačiau jiems likusi negrąžinta suma už neįvykusią kelionę nebuvo grąžinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) yra nurodyta, jog 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva Nr. 90/314/EE B „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) yra įgyvendinamasis Europos Sąjungos aktas. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio nuostatomis, teigė, kad šio straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, buvo nepakankamos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. Pareiškėjo teigimu, valstybė narė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos akcentavo, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė. Akcentavo, kad dėl netinkamai įgyvendintos Direktyvos ir neužtikrintos pareiškėjo teisių apsaugos valstybei kyla atsakomybė, kadangi būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą ir atlygini žalą už Direktyvos neįgyvendinimą.
Pareiškėjai, grįsdami savo skundo reikalavimą atlyginti turtinę žalą, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017, nagrinėdamas iš esmės analogišką faktinėmis aplinkybėmis administracinę bylą dėl turtinės žalos, patirtos turisto kelionių organizatoriui BUAB „Freshtravel“ tapus nemokia, kompensavimo konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga. Tai įrodo, kad pareiškėjų patirtą turtinę žalą Lietuvos valstybės, atstovaujama Ministerijos, privalo pareiškėjams atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 19–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjai skunde išdėstytais argumentais kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymą, tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymą, politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo ir dydžio požiūriu ir prašo teismo šį tikslingumą įvertinti, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas. Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Akcentavo, kad spręsti, ar į nacionalinę teisę valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas gali tik Komisija arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad Komisija arba ESTT būtų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas. Byloje nesant minėtų įrodymų, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad yra nustatyta ir egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė, veikdama per įstatymų leidžiamąją instituciją – Seimą, yra atlikusi neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjams kilo atlygintina turtinė žala ir procesinės palūkanos. Ministerijos teigimu, pareiškėjai žalą galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, todėl neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp valstybės veiksmų perkeliant Direktyvą į nacionalinę teisę bei pareiškėjų patirtos žalos.
Ministerija atsiliepime akcentavo, vizų mokesčiai, kaip turtinės žalos atlyginimas, nagrinėjamu atveju pareiškėjams negali būti priteisiamas iš Lietuvos valstybės.
Be to, Ministerijos nuomone, pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia, kad būtų pareiškėjas atliko mokėjimus už kelionių organizatoriaus BUAB „Freshtravel“ organizuotas keliones. Asmens nurodymo sutartyje aplinkybė nepatvirtina fakto, kad toks asmuo pagal sutartį realiai sumokėjo už kelionę, nes atliktą mokėjimą pagrindžia ne sutartis, o mokėjimą patvirtinantys dokumentai, kurių byloje pareiškėjo atžvilgiu nėra.
Atsiliepimas
Ministerija atsiliepime pabrėžė, kad pareiškėjai neturi teisės gauti dvigubo žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 pareiškėja su 791,87 Eur finansiniu reikalavimu yra įtraukta į BUAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą BUAB „Freshtravel“ bankroto byloje, todėl, patenkinus skundą, pareiškėja įgis teisę iš BUAB „Freshtravel“ ir Lietuvos valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo. Taip būtų pažeistas viešasis interesas racionaliai naudoti Lietuvos valstybės biudžeto lėšas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 52–59) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad teismui nusprendus apskaičiuoti pareiškėjams priteistos žalos dydį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl už vizas sumokėto mokesčio eliminavimo iš atlygintos neįvykusios kelionės kainos. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjai žalos atlyginimo pirmiausiai turėtų reikalauti iš žalą sukėlusių asmenų, t. y. BUAB „Freshtravel“, kadangi pareiškėja yra įtraukta į BUAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą, o ne iš Lietuvos valstybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Freshtravel“ atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija, trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ginčas kilo dėl žalos, pareiškėjų teigimu, atsiradusios dėl netinkamo Direktyvos nuostatų, susijusių su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, atlyginimo.
Nustatyta, kad pareiškėja su kelionių organizatoriumi BUAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 5 d. sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004106 (b. l. 11), kuria pareiškėjai įsigijo šešių parų kelionę į Hurgadą.
Iš 2014 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 8492250 (b. l. 12) matyti, kad pareiškėja sumokėjo BUAB „Freshtravel“ 856,70 Eur už poilsinę kelionę į Egiptą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi BUAB „Freshtravel“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Valdsita“.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi (b. l. 28–50) patvirtintas patikslintas BUAB „Freshtravel“ kreditorių reikalavimų sąrašas, kurio 87 punkte nurodyta pareiškėja (b. l. 32), bendrovė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta, kad ji likviduota dėl bankroto.
Pareiškėjai su 2014 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Turizmo departamentą, prašydami inicijuoti BUAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedūrą pagal Paslaugų sutartį. Prašyme nurodyta, kad už turistinę kelionę sumokėta ir prašoma kompensuoti 2 958 Lt (856,70 Eur; b. l. 14).
BUAB „Freshtravel“ draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas pareiškėjai išmokėjo 39,25 Eur draudimo išmoką dėl kelionių organizatoriaus prievolių, numatytų Paslaugų sutartyje (b. l. 14).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjai bankiniu pavedimu individuali įmonė „Kelionė galerija“ grąžino 223,84 Lt (64,83 Eur) komisinį atlyginimą (b. l. 15).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.
Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Kaip minėta, pareiškėjai teigia žalą patyrę dėl to, kad Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas, susijusias su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, į nacionalinės teisės aktus.
Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. ESTT yra konstatavęs, kad Direktyvos 7 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties Ilona Baradics ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 punktai).
Direktyva, kartu su kitais Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimą, Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Turizmo įstatymu.
Turizmo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra: 1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu; 2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 33 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui (Aprašo 29.2–29.4 ir 29.1 papunkčiuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti).
Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, kuri kompensuojama pagal Aprašo 33 punktą, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas.
LVAT, nagrinėdamas iš esmės analogišką faktinėmis aplinkybėmis administracinę bylą dėl nuostolių, turisto patirtų kelionių organizatoriui BUAB „Freshtravel“ tapus nemokiu, kompensavimo (žr. 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017), padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos. Šioje administracinėje byloje LVAT konstatavo, kad Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį, t. y. nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti.
Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčui aktualios faktinės aplinkybės yra iš esmės analogiškos, tai darytina išvada, kad nacionaliniais teisės aktais nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiškėjai patyrė nuostolius, kuriuos Lietuvos valstybė turi jiems atlyginti. Kaip nustatyta, toks aiškinimas atitinka ir aktualią LVAT formuojamą praktiką (žr. 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai pagrįstai grindžia skunde reiškiamus reikalavimus, atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjų turtinę žalą.
Kadangi pareiškėjams BUAB „Freshtravel“ draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo 39,25 Eur draudimo išmoką, individuali įmonė „Kelionių galerija“ išmokėjo 64,83 Eur komisinį atlyginimą, jie teisme reiškia reikalavimą atlyginti 752,62 Eur turtinę žalą (856,70 – 39,25 – 64,83) (b. l. 11, 12, 14, 15).
Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjams priteistinos turtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nurodo, jog patyrė 752,62 Eur turtinę žalą. Kaip nustatyta, pareiškėjai neprašo atlyginti sumų, gautų iš draudimo bendrovės ir individualios įmonės „Kelionių galerija“ (b. l. 14, 15), tačiau akivaizdu, kad pareiškėjai prašo atlyginti kartu ir išlaidas, patirtas už įsigytas vizas. Teismo vertinimu, pareiškėjų patirtos išlaidos vizoms turi būti atimtos iš kelionės kainos, nes, kaip pagrįstai nurodo atsakovės atstovė atsiliepime, kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių (Turizmo įstatymo 8 straipsnis). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovės atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos mokėtina pinigų suma už keturias Egipto Arabų Respublikos vizas sudaro 79,89 Eur, todėl ši suma turėtų būti sumažinta prašoma priteisti suma. Nors teismas sutinka, kad pareiškėjams priteistina turtinė žala neapima kelionės vizų mokesčių, visgi nesutinka su atsakovės atstovės pozicija, kad pareiškėjų prašoma suma turi būti sumažinta suma, mokėtina už keturias vizas, kadangi Paslaugų sutarties grafoje „Papildomos paslaugos“ matyti, kad pareiškėjai sumokėjo ne už keturias, o už dvi vizas (2 suaugusiems) (b. l. 11). Šioje vietoje pažymėtina, kad nors trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai už vizas sumokėjo 46,34 Eur, tačiau nepateikė jokių šią sumą pagrindžiančių rašytinių dokumentų, todėl jų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis viešai paskelbtais duomenimis, sprendžia, kad Egipto Arabų Respublikos vizos jų įsigijimo metu kainavo 19,97 Eur. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjų prašomas priteisti turtinės žalos dydis mažinamas už dvi Egipto Arabų Respublikos vizas mokėtina suma, t. y. 39,94 Eur (19,97 x 2), priteisiant pareiškėjams 712,68 Eur turtinės žalos (752,62 – 39,94).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimą priteisti turtinę žalą, todėl pareiškėjams lygiomis dalimis iš atsakovės priteistina 712,68 Eur turtinė žala, t. y. po 356,34 Eur kiekvienam pareiškėjui.
Atsakovės atstovės atsiliepimo į skundą argumentai, kad pareiškėjai siekia dvigubo žalos atlyginimo, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pareiškėja 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 įtraukta į BUAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą su 791,87 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (b. l. 32) nepaneigia pareiškėjų teisės kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjai turi teisę ginti jų pažeistas teises pasirinktu būdu ir kreiptis į teismą, reikalaudamas iš valstybės atlyginti turtinę žalą. Konstatuotina, kad jei Direktyvos 7 straipsnis būtų tinkamai įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisėje, kelionių organizatoriaus nemokumo (bankroto) atveju asmeniui būtų kompensuota visa už neįvykusią kelionę sumokėta suma. Pažymėtina, kad nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti. Akivaizdu, kad tokią pareigą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Toks aiškinimas pateiktas ir LVAT 2017 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjams atlygintina 712,68 Eur turtinė žala, t. y. po 356,34 Eur kiekvienam pareiškėjui, o likusi skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Pareiškėjai taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal LVAT jurisprudenciją, bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjams iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas teisme priimtas 2017 m. lapkričio 6 d. (b. l. 16), todėl nuo šios dienos priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų S. B. ir K. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 356,34 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus trisdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti pareiškėjui K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 356,34 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus trisdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.