- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-636-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01147-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos tvarkymas“
- Atsakovas
- draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.8Kito turto draudimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos tvarkymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1117-656/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos tvarkymas“ ieškinį atsakovei draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“, veikiančiai per Lietuvos filialą, dėl neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Jūsų patarėjas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aplinkos tvarkymas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per Lietuvos filialą, trečiojo asmens (naudos gavėjo) Caterpillar Financial Services Poland Sp. z.o.o naudai 57 145,20 Eur draudimo išmoką, įpareigojant atsakovę ją išmokėti ieškovei, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 28 d. su trečiuoju asmeniu Caterpillar Financial Services Poland Sp. z.o.o (lizingo davėjas) sudarė lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. FL/LT-000250, pagal kurią trečiasis asmuo Caterpillar Financial Services Poland Sp. z.o.o nuosavybės teise iš UAB „Witraktor“ įsigijo ir perdavė naudoti ieškovei universalų mini krautuvą CATERPILLAR 299D XHP valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) (toliau – Krautuvas). Krautuvo vertė (su PVM) – 117 936,28 Eur (97 468 Eur be PVM). Vykdydama Lizingo sutarties sąlygas, ieškovė 2019 m. sausio 24 d. su atsakove sudarė mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią ieškovė apdraudė trečiojo asmens (lizingo davėjo) naudai trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį Krautuvą nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų draudžiamųjų įvykių. Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma – 97 468 Eur, draudžiama nauja atkuriamąja verte; draudimo išskaita – 289 Eur; sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2020 m. sausio 23 d.; Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo taisyklės Nr. 025 (toliau – ir Taisyklės) yra sudedamoji draudimo sutarties dalis.
3. 2019 m. rugsėjo 26 d. kilus gaisrui, Krautuvas buvo nepataisomai sugadintas. Atsakovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir, nustačiusi, kad Krautuvo remontas ekonomiškai netikslingas, naudos gavėjui mokėtiną draudimo išmoką apskaičiavo remdamasi Krautuvo rinkos verte iki apgadinimo. Atsakovės užsakymu UAB „Insereg Group“ parengtoje 2019 m. gruodžio 4 d. vertinimo ataskaitoje Nr. SID191596 (toliau – Vertinimo ataskaita) nustatyta, kad Krautuvo rinkos vertė prieš apgadinimą – 41 400 Eur (be PVM). Atsakovė iš nustatytos Krautuvo rinkos vertės (41 400 Eur) atėmusi po draudžiamojo įvykio išlikusią turto vertę (1 356,20 Eur) ir besąlyginę išskaitą (289 Eur), sprendė, kad dėl Krautuvo sugadinimo trečiajam asmeniui padaryta žala sudaro 39 754,80 Eur.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, atsakovė dėl Krautuvo sugadinimo trečiajam asmeniui mokėtiną draudimo išmokos dydį nustatė neteisingai, pažeisdama Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) nuostatas. Draudimo sutartimi Krautuvas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, kuri, vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, prilyginama naujo įrenginio įsigijimo vertei. Taisyklių 70 punkte numatyta, kad, jeigu turtas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, draudimo išmoka mokama remiantis turto nauja atkuriamąja verte tik tuomet, kai draudėjas (naudos gavėjas) draudikui įrodo ir dokumentais patvirtina, kad gautą išmoką panaudos sugadinto turto remontui ar analogiškam (arba geresnės kokybės ar geresnių techninių charakteristikų) turtui įsigyti, pagaminti. Neįvykdžius šios sąlygos, nuostolis apskaičiuojamas ir draudimo išmoka mokama remiantis turto rinkos verte. 2020 m. sausio 28 d. komercinis pasiūlymas (analogiškam kelmų / krūmų frezavimo aparatui įsigyti), patvirtina, kad ieškovė buvo užsakiusi įrenginį, kurio kaina – 96 900 Eur (be PVM). Kadangi gaisro metu Krautuvas, apdraustas nauja atkuriamąja verte, buvo sunaikintas, draudimo išmoka už Krautuvą, draudėjui (naudos gavėjui) įrodžius ir dokumentais patvirtinus, kad gautą išmoką jis panaudos analogiškam (arba geresnės kokybės ar geresnių techninių charakteristikų) turtui įsigyti, ieškovės teigimu, turi būti skaičiuojama pagal naujo įrenginio įsigijimo kainą (Taisyklių 70 punktas). Skirtumas tarp ieškovės įsigyto naujo ir sunaikinto Krautuvo vertės ir atsakovės išmokėtos draudimo išmokos už sunaikintą Krautuvą sudaro 57 145,20 Eur (96 900 Eur –39 754,80 Eur = 57 145,20 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad draudikas nėra įsipareigojęs kiekvienu atveju įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjui atlyginami tie nuostoliai, kurie yra realiai patirti dėl draudžiamojo įvykio.
7. Nagrinėjamos bylos kontekste sistemiškai aiškindamas Taisyklių nuostatas, teismas darė išvadą, kad šalys susitarė dėl dviejų skirtingų turto, apdrausto nauja atkuriamąja verte bei sugadinto draudžiamojo įvykio metu, nuostolių apskaičiavimo metodų.
8. Pagal Taisyklių 12 punktą ne senesni kaip 5 metų įrenginiai draudžiami nauja atkuriamąja verte. Sunaikintas įrenginys pagamintas 2014 metais. Draudimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2019 m. sausio 24 d., Krautuvas buvo ne senesnis kaip 5 metų, todėl, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte.
9. Teismas atskyrė du dalykus – draudimo vertę ir nuostolio nustatymo tvarką. Taisyklių 64 punkte numatyta, kokia tvarka yra nustatomas nuostolio dydis (kai įrenginys sugadintas, kai įrenginys sunaikintas ir pan.), o Taisyklių 64.3 punkte detalizuota nuostolio nustatymo tvarka, kai įrenginys sunaikintas.
10. Pagal Taisyklių 64.3 papunktį tuo atveju, jei rinkoje įsigyti analogiško įrenginio nebūtų galimybės, nuostolis turi būti skaičiuojamas iš naujos atkuriamosios vertės (97 468 Eur) atimant nusidėvėjimą. Taisyklių 5 puslapyje esančioje lentelėje Nr. 2 nustatyta, kad 6 metų įrenginiui taikytinas 59 proc. nusidėvėjimas. Taigi, tokiu atveju, t. y. rinkoje nesant analogiško įrenginio, nuostolio dydis būtų 39 961,88 Eur (97 468 Eur x 59 proc.). Ši suma yra artima turto vertintojo nustatytai sunaikinto įrenginio rinkos vertei įvykio dieną (41 400 Eur).
11. Teismas sprendė, kad Taisyklių 70 punkto nuostata ginčo atveju netaikoma, todėl, kad nuostolis žalos byloje buvo skaičiuojamas ne nauja verte, kaip nurodoma Taisyklių 70 punkte, bet rinkos verte, kaip tai numatyta Taisyklių 64.3 papunktyje. Teismo vertinimu, Taisyklių 70 punktas būtų aktualus tuo atveju, jei nuostolis būtų skaičiuojamas, vadovaujantis Taisyklių 64.1 papunkčiu (kai įrenginys draustas nauja atkuriamąja verte ir jo remontas ekonomiškai tikslingas).
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors ieškovė teigia, jog ji yra užsisakiusi naują įrenginį, tačiau kartu su ieškiniu pateikė tik komercinį pasiūlymą, kuris neįrodo, kad įrenginį ieškovė įsigijo. Be to, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į draudimo santykiuose taikomą kompensacijos principą, ieškovė negali būti grąžinta į materialinę padėtį, buvusią draudimo sutarties sudarymo metu, o turi būti grąžinta į padėtį prieš pat draudžiamojo įvykio atsitikimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė „Aplinkos tvarkymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Draudimo suma ir draudimo išmoka yra skirtingi dalykai, tačiau tai nereiškia, kad tam tikrais atvejais draudimo išmoka negali būti lygi draudimo sumai. Tokie atvejai, kai abi šios sąvokos sutampa, yra galimi tuomet, kai dėl draudžiamojo įvykio apdraustas daiktas visiškai parandamas, t. y. draudėjo turtiniai praradimai yra lygūs jo apdrausto turtinio intereso piniginei vertei. Draudimo sutartimi Krautuvas buvo apdraustas 97 468 Eur draudimo suma bei nauja atkuriamąja verte. Atsakovės dėl draudžiamojo įvykio išmokėta draudimo išmokos suma nesiekia net 50 proc. draudimo sumos, t. y. ieškovės turtinio intereso piniginės vertės dydžio. Laikantis atsakovės pozicijos dėl draudimo išmokos apskaičiavimo, tampa akivaizdu, kad Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma visa apimtimi niekada realiai neveiktų (t. y. neužtikrintų draudėjui tokios draudimo apsaugos apimties, kokią apibrėžia draudimo suma), o draudimo būdas nauja atkuriamąja verte iš esmės nėra toks, kokį suponuoja ši individuali Draudimo sutarties sąlyga. Atsakovės, kaip profesionalaus draudiko, atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, atitinkančią draudimo sumą, šiuo atveju reiškia sutarties nevykdymą.
13.2. Krautuvo apdraudimo nauja atkuriamąja verte sąlyga yra įrašyta Draudimo liudijime (polise), serija CPM Nr. 00009362, kur nėra numatyta, kad kokiais nors atvejais Draudimo sutartyje nustatyta draudimo nauja atkuriamąja verte sąlyga būtų taikoma su išimtimis. Atsakovė draudimo išmoką skaičiuoja taip tarsi Krautuvas būtų buvęs apdraustas rinkos verte. Tokia atsakovės pozicija suponuoja paradoksalią situaciją, kad, draudžiant ir už tokią sąlygą mokant didesnę draudimo įmoką, galioja naujos atkuriamosios vertės principas, tačiau, jeigu įvyksta draudžiamasis įvykis, draudimo išmoka skaičiuojama remiantis visai kitu (rinkos vertės) draudimo principu, tai negali būti laikoma sąžininga draudėjos (ieškovės) atžvilgiu. Taisyklėse yra pateikiami skirtingi naujos atkuriamosios vertės ir rinkos vertės apibrėžimai. Taisyklių 12 punkte nurodoma, kad nauja atkuriamoji vertė prilyginama naujo įrenginio įsigijimo vertei, t. y. draudimo liudijime nurodyta turto draudimo suma negali būti mažesnė nei naujo analogiško įrenginio įsigijimo vertė, įskaitant atvežimo ir montavimo išlaidas, galimus mokesčius ir muitus. Sudarant Draudimo sutartį, ieškovei buvo išaiškinta, kad Krautuvo apdraudimas nauja atkuriamąja verte reiškia, jog, įvykus bet kokiam draudžiamajam įvykiui, bus atlyginamas apdrausto turto remontas naujomis dalimis, o nesant galimybės jį suremontuoti – atlyginama naujo įrenginio įsigijimo vertė. Tai patvirtina ir trečiojo asmens uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (toliau – UADBB) „Jūsų patarėjas“, per kurį ir buvo sudaryta Draudimo sutartis, atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija. Draudimo išmoka šiuo atveju turi būti išmokama, remiantis Draudimo sutarties sąlygose numatytu draudimo nauja atkuriamąja verte principu.
13.3. Ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią naujo įrenginio įsigijimą, teisėjo rezoliucija šis įrodymas buvo priimtas. Tai reiškia, kad ieškovė įvykdė Taisyklių 70 punkto sąlygą, kad, jeigu turtas apdraustas nauja atkuriamąja verte, draudimo išmoka remiantis turto nauja atkuriamąja verte mokama tuomet, kai draudėjas draudikui įrodo ir dokumentais patvirtina, jog gautą išmoką panaudos sugadinto turto remontui ar analogiškam (arba geresnės kokybės ar geresnių techninių charakteristikų) turtui įsigyti, pagaminti.
13.4. Taisyklių 63 punkte nurodoma, kad turtas laikomas sunaikintu, jeigu jo remontas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba ekonominiu požiūriu netikslingas. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jei būtinosios turto remonto išlaidos viršija 75 proc. sugadinto turto draudimo vertės (naujos atkuriamosios ar rinkos vertės, atsižvelgiant į tai, kokia verte turtas draustas). Krautuvas buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, todėl atsakovė turėjo įrodyti, kad apdrausto turto būtinosios remonto išlaidos viršija 73 101 Eur (75 proc. nuo 97 468 Eur draudimo sumos). Remiantis pačios atsakovės parengtomis Taisyklėmis, būtent atsakovė šiuo atveju turėjo pateikti tinkamus įrodymus, kurių pagrindu ji nusprendė, kad turto remontas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba netikslingas ekonominiu požiūriu, tačiau tokie įrodymai, išskyrus dvi Krautuvo fotonuotraukas, pateikti nebuvo, o atsakovės pasamdytam turto vertintojui užduotis nustatyti remonto kaštų dydį netgi nebuvo kelta.
Atsiliepimas
14. Atsakovė „If P&C Insurance AS“, veikianti per Lietuvos filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. Draudimo vertė ir / ar draudimo suma nėra laikoma iš anksto numatyta nuostolių suma, kurią draudėjas patirs draudžiamojo įvykio atveju ir kurių dydis neprivalo būti pagrįstas. Draudimo vertė ir / ar draudimo suma, kaip ir franšizė bei kitos reikšmingos aplinkybės, yra vienas iš sudedamųjų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius ir draudimo išmokos dydį. Draudikas nėra įsipareigojęs kiekvienu atveju, įvykus draudžiamajam įvykiui, mokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai. Draudikas atlygina tik tuos nuostolius, kurie yra objektyviai pagrįsti. Tai reiškia, kad Draudimo išmoka gali būti tik tokio dydžio, kuri leistų draudėją grąžinti į prieš draudžiamąjį įvykį buvusią padėtį, o ne ją pagerinti.
14.2. Draudimo sutartis buvo sudaryta ne tiesiogiai, o naudojantis draudimo brokerio UADBB „Jūsų patarėjas“ paslaugomis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė patvirtino, kad dėl Draudimo sutarties sudarymo bendravo tik su UADBB „Jūsų patarėjas“, tačiau nepageidavo apklausti UADBB „Jūsų patarėjas“ atstovų.
14.3. Pagrindinės draudimo sutarties sąlygos nurodomos draudimo liudijime (polise), jos gali būti detalizuojamos, papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Nagrinėjamu atveju Draudimo sutartis buvo sudaryta Taisyklių, kurios yra Draudimo sutarties sudėtinė bei neatskiriama dalis, pagrindu. Draudimo sutartyje nurodyta, kad draudėjas, pasirašydamas draudimo liudijimą arba pagal jį sumokėdamas draudimo įmoką, patvirtina, jog Taisyklių kopiją gavo, su Taisyklių sąlygomis susipažino, Draudimo sutarties sąlygoms pritaria ir šių sąlygų pagrindu sudaro Draudimo sutartį. Ieškovė UAB Aplinkos tvarkymas“ yra verslininkė, turinti nemažai patirties sudarant įvairius sandorius, todėl neabejotina, kad ji turėjo žinoti, jog Draudimo sutartis sudaroma draudimo Taisyklių pagrindu. Susipažinusi su Draudimo sutarties ir Taisyklių sąlygomis, ieškovė turėjo suprasti taikomos draudimo apsaugos apimtis.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad svarbu atskirti draudimo vertę ir nuostolio nustatymo tvarką. Taisyklių 64 punkte detalizuota, kokia tvarka yra nustatomas nuostolio dydis, kai įrenginys sugadintas, kai įrenginys sunaikintas ir pan., o Taisyklių 64.3 papunktyje numatyta nuostolio nustatymo tvarka, kai įrenginys sunaikintas. Nuostolių dydis ginčo atveju buvo nustatytas vadovaujantis Taisyklių 64.3 papunkčiu. Taisyklių struktūra ir punktų apie nuostolio nustatymo tvarkos išdėstymas rodo, kad Taisyklių 70 punktas yra įtvirtintas ne prie nuostolių nustatymo tvarkos, o prie draudimo išmokos išmokėjimą reglamentuojančių punktų.
14.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, nors ieškovė nurodo, jog ji neva yra užsisakiusi naują įrenginį, tačiau kartu su ieškiniu pateikė tik komercinį pasiūlymą, kuris neįrodo, kad įrenginį ieškovė įsigijo. Ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra LTFLDP2010016 16 062,75 Eur sumai nėra susijusi su nagrinėjamu ginču, kadangi ji yra dėl įrenginio, dėl kurio įsigijimo lizingo būdu ieškovė sutartį buvo pasirašiusi dar prieš įvykstant Krautuvo gaisrui.
14.6. Apeliantės argumentas, kad atsakovė išvadą, jog Krautuvas buvo visiškai sugadintas ir jo remontas buvo ekonomiškai nenaudingas, padarė tik iš dviejų fotonuotraukų, yra nepagrįstas, kadangi atsakovės užsakyto kilnojamojo turto – transporto priemonės – vertinimo, kurio ataskaitą Nr. SID1919596, kartu su ieškiniu pateikė pati ieškovė, metu Krautuvas buvo nuodugniai apžiūrėtas, jo apžiūros duomenys pateikti minėtoje Vertinimo ataskaitoje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nekėlė klausimo dėl atsakovės užsakymu parengtos Vertinimo ataskaitos, nepridėjo nei vieno įrodymo, paneigiančio vertinimo metu nustatytą krautuvo rinkos vertę, neprašė skirti teismo ekspertizės krautuvo remonto kainos ir / ar rinkos vertės nustatymui, o apeliacinėje instancijoje nauji reikalavimai negali būti keliami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. sausio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta Draudimo sutartis, kurią patvirtina draudimo polisas Serija CPM Nr. 00009362. Draudimo sutartis sudaryta Caterpillar Financial Services Poland Sp. z.o.o (naudos gavėjas) naudai. Draudimo sutartis galiojo nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2020 m. sausio 23 d. Draudimo sutartimi nuo joje numatytų rizikų nauja atkuriamąja verte buvo apdraustas naudotas 2014 metų gamybos Krautuvas, draudimo suma – 97 468 Eur, draudžiama nauja atkuriamąja verte. Draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant draudimo brokeriui UADBB „Jūsų patarėjas“.
17. 2019 m. spalio 23 d. draudikas (atsakovė) buvo informuotas apie 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykį, kurio metu apdraustas Krautuvas visiškai sudegė. Buvo užregistruota žalos byla Nr. IFCPM0000109 ir pradėti žalos administravimo veiksmai.
18. Siekiant nustatyti Krautuvo rinkos vertę draudžiamojo įvykio dienai, draudikas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Insereg Group“, kuris Vertinimo ataskaitoje nustatė, kad krautuvo rinkos vertė prieš draudžiamąjį įvykį buvo 41 400 Eur.
19. Krautuvo likutinė vertė – 1 356, 20 Eur be PVM (atitinkamai 1 641 Eur su PVM), buvo nustatyta aukciono būdu.
20. Atsakovė iš nustatytos krautuvo rinkos vertės (41 400 Eur) atėmusi po draudžiamojo įvykio išlikusią turto vertę (1 356,20 Eur) ir besąlyginę išskaitą (289 Eur), sprendė, kad dėl Krautuvo sugadinimo trečiojo asmens patirti nuostoliai sudaro 39 754,80 Eur.
Dėl draudimo išmokos dydžio
21. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis).
22. Turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu (CK 6.997 straipsnio 1 dalis).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui, tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013).
24. Draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. Nr. e3K-3-413-378/2017; kt.).
25. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju 2019 m. sausio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta Draudimo sutartis, kurią patvirtina draudimo polisas Serija CPM Nr. 00009362. Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma – 97 468 Eur, išskaita – 289 Eur, draudimo vertė – nauja atkuriamoji vertė. Draudimo sutartį sudaro draudimo liudijimas ir Mobiliųjų įrenginių ir statybos mašinų draudimo taisyklės Nr. 025.
26. Draudimo sutartis buvo sudaryta per draudimo brokerį UADBB „Jūsų patarėjas“, kuriam šiuo atveju kilo pareiga supažindinti draudėją (ieškovę) su Taisyklėmis, kurių pagrindu yra sudaroma Draudimo sutartis. Draudimo brokeris, kuris į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį tik nurodė, kad sutinka su ieškiniu, tačiau nepaaiškino draudėjo supažindinimo su Taisyklėmis aplinkybių, o pati ieškovė nepageidavo, jog draudimo brokerio atstovai, su kuriais tiesiogiai buvo bendraujama sudarant Draudimo sutartį, būtų apklausti teismo posėdžio metu.
27. Pačioje Draudimo sutartyje nurodyta, kad: „Pasirašydamas šį draudimo liudijimą ir / ar sumokėdamas pirmąją draudimo įmoką pagal jį, Draudėjas patvirtina, kad šiame draudimo liudijime nurodytų draudimo taisyklių kopiją gavo, su taisyklėmis susipažino ir su jomis sutinka.“. Ginčo dėl to, kad, pasirašydama Draudimo sutartį, ieškovė gavo Taisyklių kopiją ir su jomis susipažino, nėra, tačiau šalys, skirtingai aiškindamos, kuris Taisyklių punktas šiuo atveju turi būti taikomas apskaičiuojant dėl draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių dydį, nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio.
28. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos, o įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014). Jeigu sutarties sąlygos yra parengtos aiškiai ir suprantamai, jos neturi būti aiškinamos per plačiai, kadangi priešingu atveju būtų nepagrįstai išplečiami draudiko prisiimti įsipareigojimai.
29. Nagrinėjamu atveju Taisyklių 12 punkte numatyta, kad įrenginiai, kurie draudimo sutarties sudarymo dieną yra ne senesni kaip 5 metų, draudžiami nauja atkuriamąja verte, jei draudimo sutartyje nenurodyta kitaip. Nauja atkuriamoji vertė prilyginama naujo įrenginio įsigijimo vertei, t. y. draudimo liudijime nurodyta turto draudimo suma negali būti mažesnė nei naujo analogiško įrenginio įsigijimo vertė, įskaitant atvežimo ir montavimo išlaidas, galimus mokesčius ir muitus.
30. Ginčo Krautuvas buvo pagamintas 2014 metais, Draudimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2019 m. sausio 24 d., jis buvo ne senesnis kaip 5 metų, todėl, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, buvo apdraustas nauja atkuriamąja verte, nurodant, kad draudimo suma yra 97 468 Eur.
31. Draudimo suma yra draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 2 straipsnio 27 dalis).
32. Tuo tarpu draudimo išmoka yra pinigų suma, kurią, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas).
33. Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis. Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai. Tuo tarpu nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 2–4 dalys).
34. Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos (Draudimo įstatymo 2straipsnio 85 punktas).
35. Draudimo įstatymo 105 straipsnyje numatyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir / ar kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, jog draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
36. Taigi, apsidraudęs turto draudimo sutartimi, draudėjas įgyja lūkestį, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjui draudimo išmokos forma bus atlyginti dėl draudžiamojo įvykio patirti nuostoliai. Analogišką vertinimą šiuo aspektu yra pateikęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris išaiškino, kad turto draudimo sutartis savo prigimtimi yra kompensacinio pobūdžio, kurios pagrindu už vieną draudimo įvykį draudėjas negali gauti didesnės draudimo išmokos negu faktiškai jo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014).
37. Nagrinėjamam ginčui taikytinų Taisyklių 64.1–64.5 papunkčiuose detalizuota nuostolių apskaičiavimo tvarka. Taisyklių 64.1 papunktyje numatyta, kad, jei dėl draudžiamojo įvykio sugadinamas mobilusis įrenginys, apdraustas nauja atkuriamąja verte, ir remontas yra ekonomiškai tikslingas (t. y. remonto sąnaudos neviršija 75 proc. tokio mobiliojo įrenginio naujos atkuriamosios vertės), keičiant sugadintas mobiliojo įrenginio detales naujomis nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Tuo tarpu 64.3 papunktyje, kuriuo šiuo atveju vadovavosi draudikas, įtvirtinta, kad, jeigu mobilusis įrenginys dėl draudžiamojo įvykio visiškai sunaikinamas, t. y. remonto sąnaudos viršija 75 proc. tokio mobiliojo įrenginio naujos atkuriamosios vertės, ar prarandamas, nuostolis atlyginamas įsigyjant tos pačios paskirties, amžiaus, analogiškų parametrų ir techninių charakteristikų naudotą mobilųjį įrenginį. Jei analogiško įrenginio rinkoje įsigyti nėra galimybių, nuostolis apskaičiuojamas iš naujos atkuriamosios vertės atimant nusidėvėjimo procentą, kuris pareiktas lentelėje Nr. 2 ir priklauso nuo mobiliojo įrenginio amžiaus.
38. Turtas laikomas sugadintu, jei jį įmanoma ir ekonomiškai tikslinga remontuoti. Turtas laikomas sunaikintu, jeigu jo remontas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba ekonominiu požiūriu netikslingas. Turto remontuoti ekonomiškai netikslinga, jei būtinosios turto remonto išlaidos viršija 75 proc. sugadinto turto draudimo vertės (naujos atkuriamosios ar rinkos vertės, atsižvelgiant į tai, kokia verte turtas draustas) (Taisyklių 63 punktas).
39. Šiuo atveju Krautuvas buvo visiškai sugadintas. Vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad sunaikinto Krautuvo rinkos vertė prieš pat draudimo įvykį buvo 41 400 Eur. Ieškovė atsakovės užsakymu parengtoje Vertinimo ataskaitoje padarytų išvadų neginčijo, jos pačios užsakymu atlikto vertinimo nepateikė, todėl, nagrinėjant šį tarp šalių kilusį ginčą, nėra jokio pagrindo nesivadovauti minėta Vertinimo ataskaitoje nustatyta Krautuvo rinkos verte.
40. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad rado panašų įrenginį į sugadintą Krautuvą, tačiau jo nepirko, nes neturėjo pakankamai lėšų. Kaip matyti iš Taisyklių 5 puslapyje esančios lentelės Nr. 2, 5 metų įrenginiui taikytinas 52 proc., o 6 metų įrenginiui 59 proc. nusidėvėjimas (įrenginiui ėjo šešti metai). Tokiu atveju, nesant rinkoje analogiško įrenginio, pagal Taisyklių 64.3 papunktį nuostolio dydis būtų 46 784,64 Eur arba 39 961,88 Eur (97 468 Eur x 52 proc.; 97 468 Eur x 59 proc.). Šios sumos iš esmės labai nesiskiria nuo turto vertintojo nustatytos sunaikinto Krautuvo rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną (41 400 Eur), kuria ir buvo vadovaujamasi nustatant draudimo išmokos dydį.
41. Pagal Taisyklių 69 punktą draudimo išmoka yra nuostolio, apskaičiuoto Taisyklėse ir / arba draudimo sutartyje nurodyta tvarka, suma, nustatyta įvertinus dvigubą draudimą, draudimą padidintomis sumomis ir / arba nevisišką draudimą ir kitus draudimo išmokos mažinimo pagrindus, nurodytus Taisyklėse ir / arba draudimo sutartyje, ir atėmus išskaitą. Bet kokiu atveju draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir turto rinkos vertės įvykio dieną.
42. Bylos medžiaga patvirtina, kad, kaip ir numatyta Taisyklių 69 punkte, nagrinėjamu atveju 39 754,80 Eur draudimo išmoka buvo apskaičiuota iš Krautuvo rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną (41 400 Eur) atėmus Krautuvo likutinę vertę (1 356,20 Eur) ir Draudimo sutartyje numatytą išskaitą (289 Eur).
43. Sutiktina tiek su atsakove, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė šiuo atveju nepagrįstai nuostolį skaičiuoja remdamasi Taisyklių 70 punktu, kuris įtvirtintas ne prie nuostolio apskaičiavimo tvarkos, nustatytos Taisyklių 64 punkte, o prie nuostatų, reglamentuojančių draudimo išmokos išmokėjimą.
44. Ieškovės samprotavimai, kad Taisyklių 70 punktas yra specialusis punktas, skirtas nuostolių apskaičiavimui tais atvejais, kai turtas apdraustas nauja atkuriamąja verte, stokoja pagrįstumo. Sistemiškai įvertinusi Taisyklių nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su atsakovės paaiškinimais, kad Taisyklių 70 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi nuostolis šiuo konkrečiu atveju žalos byloje buvo skaičiuojamas ne nauja atkuriamąja verte, kaip nurodoma Taisyklių 70 punkte, bet rinkos verte, kaip tai numatyta Taisyklių 64.3 papunktyje. Taisyklių 70 punktas būtų aktualus tik tuo atveju, jei nuostolis būtų skaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 64.1 papunkčiu – kai įrenginys draustas nauja atkuriamąja verte ir jo remontas ekonomiškai tikslingas. Kaip ir nurodo atsakovė, 70 punktas Taisyklėse įtvirtintas kaip papildomas saugiklis, siekiant įsitikinti, kad draudimo išmoka būtų panaudota tikslingai.
45. Taigi, priešingai nei siekia įrodyti ieškovė, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjui atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra realiai patirti dėl draudžiamojo įvykio, o draudimo išmoka gali būti tik tokio dydžio, kuri leistų draudėją grąžinti į prieš draudžiamąjį įvykį buvusią padėtį. Jeigu draudimo įmonė būtų įpareigota atlyginti ne nuostolius, o draudimo sutartyje nustatytą visą draudimo sumą, būtų paneigta kompensacinė turto draudimo esmė, o draudėjas nepagrįstai praturtėtų draudimo įmonės sąskaita.
46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, atmesdamas ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 57 145,20 Eur draudimo išmoką, pirmosios instancijos teismo tinkamai aiškino ir taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir skundžiamame sprendime pateiktais motyvais, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
50. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
51. Netenkinus apeliacinio skundo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė, tačiau pastaroji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.