Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos l. e. kanclerio pareigas, vykdančios Teisės departamento direktorės pareigas D. J., apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo pakeitimo ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 500 Eur bauda.

2. M. B. nubaustas už tai, kad jis, būdamas statinio ekspertizės vadovu (kvalifikacijos atestatas Nr. 39010), neturėdamas teisės būti statinio ekspertizės rangovu – verstis statinio ekspertizės rangovo veikla, ir nebūdamas ekspertizės įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės dokumentuose) paskirtas statinio bendrosios ekspertizės vadovu, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2019 m. spalio 9 d., Nr. CCE-100-191009-00769 prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pateikėjas ir dokumento kūrėjas, ir 2019 m. spalio 9 d. Nr. ACCE-100-191009-00775 deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, dokumento kūrėjas, atliko bendrąją statinio ekspertizę ir pateikė statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), tik M. B. pasirašytą statinio bendrosios ekspertizės 2019 m. spalio 9 d. aktą Nr. 2019/51, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, t. y. nepasirašytą statinio ekspertizės rangovo.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į M. B. apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniame skunde M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir bylą nutraukti nesant M. B. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad ANK 358 straipsnio 3 dalies analizė parodo, jog požymiai užsakovui yra perduodamas statinio ekspertizės aktas ir specialūs subjektai – asmenys, pasirašę statinio ekspertizės aktą yra susiję. Ar dokumentas kvalifikuotinas kaip statinio ekspertizės aktas, spręstinas ne pagal į dokumentą įrašytą jo pavadinimą, o pagal ekspertizės akto požymius, kurie yra nurodyti Statybos įstatyme ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.

3.2. Pirmas bendrosios statinio ekspertizės požymis yra susijęs su statinio ekspertizės akto subjektais. Dokumentas turi būti sudarytas specialaus juridinio asmens – statinio ekspertizės rangovo. Atlikti statinio ekspertizės rangovo funkcijas gali tik asmuo, kuris atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies apibrėžimą: Ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.

3.3. Pagal Statybos įstatymo 17 straipsnį, būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, kurio teisė atlikinėti statinio ekspertizes pripažinta SPSC išduodant atitinkamą atestatą; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla.

3.4. Fiziniai asmenys, kurie nėra susiję su Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais juridiniais asmenimis sutartiniais santykiais, ir veikiantys savarankiškai, negali būti laikomi statinių (jų dalių) ekspertizės rangovais, tokių fizinių asmenų atliktas konkretaus statinio patikrinimas (ir patikrinimo rezultatas), nors tokio patikrinimo turinys (patikrinimo apimtis) ir sutaptų su patikrinimu, nurodytu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 94 punkto apimtimi, neturės statinio ekspertizės statuso.

3.5. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, statinio ekspertizės rangovas privalo (statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus). Dėl statinio ekspertizės vadovo pasisakyta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.14 punkte: statinio ekspertizės (bendrosios) vadovas – statybos inžinierius [5.1], kuris organizuoja viso statinio ekspertizę, jai vadovauja, įvertina statinį, parengia ir pasirašo statinio ekspertizės aktą.

3.6. Asmuo turi teisę būti paskirtas atlikti konkretaus statinio ekspertizės vadovo funkcijas tik turėdamas atitinkamą SPSC atestatą. Atkreipė dėmesį, kad statinio ekspertizės vadovo atestatas savaime nesuteikia statinio ekspertizės vadovo subjektiškumo, o yra tik būtinoji tokio subjektiškumo prielaida; statinio ekspertizės vadovo subjektiškumas įgyjamas, kai statinio ekspertizės vadovo atestatą turinčiam asmeniui juridinis asmuo, turintis statinio ekspertizės rangovo statusą, paveda atlikti konkretaus statinio ekspertizę.

3.7. Iš Statybos įstatymo 17 straipsnio nuostatų išplaukia, kad yra šios sąlygos, susijusios su statinio ekspertizę atliekančiais asmenimis, kurios būtinos tam, kad konkretaus statinio patikrinimas ir tokio patikrinimo rezultatai turėtų statinio ekspertizės statusą: 1) atlikti ekspertizę turi įsipareigoti juridinis asmuo, atestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; 2) atlikti ekspertizę įsipareigojęs juridinis asmuo, statinio ekspertizes organizavimui, jos vadovavimui, statinio įvertinimui, ekspertizės akto parengimui ir pasirašymui turi paskirti statinio ekspertizės vadovu atestuotą šiai veiklai fizinį asmenį. Pažymėjo, kad šis fizinis asmuo gali būti minėto juridinio asmens darbuotoju, skiriamu juridinio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu arba gali būti nepriklausomas atestuotas šiai veiklai specialistas. Vadinasi, fizinis asmuo, kuris nėra ekspertizės įmonės paskirtas, įgaliotas ir/ar kuris neturi atitinkamo eksperto atestato, negali būti laikomas konkrečios statinio ekspertizės vadovu.

3.8. Vadinasi ANK 358 straipsnio 3 dalis taikytina tik šiems specialiems subjektams: asmeniui, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašė statinio ekspertizės aktą; asmeniui, turinčiam teisę būti statinio ekspertizės vadovu, kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą.

3.9. Antras bendrosios ekspertizės akto požymis yra susijęs su statinio ekspertizės akto forma ir turiniu. Forma turi atitikti bendrosios statinio ekspertizės akto struktūrą, o turinys – bendrosios statinio ekspertizės akto turinį. Aplinkos ministras 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. Dl-738 įsakymu patvirtino STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kurio 94 punktas detalizuoja tuos veiksmus, kurie yra būtini, atliekant bendrąją statinio ekspertizę, kai ji atliekama statytojo iniciatyva, užbaigiant statybą.

3.10. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, bendruoju atveju statinio ekspertizės rangovas privalo (statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis): 1) atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus); 3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; 4) nustatyti, kokius statybinius tyrimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti; 5) parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrimams atlikti subrangos pagrindu (jeigu tai numatyta statinio ekspertizės rangos sutartyje); 6) įvertinti statybinių tyrimų rezultatus; 7) pateikti statinio ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę; 8) išnagrinėti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, inicijavusio statinio ekspertizę, prieštaravimus dėl statinio ekspertizės akto, gautus po statinio ekspertizės akto pateikimo jiems, ir atsakyti jiems raštu.

3.11. Dėl ANK 358 straipsnio 3 dalies sudėties požymis, kad perduodamas statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodo, šis požymis egzistuoja tik tuomet, kai statinio ekspertizės akto forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau akte pateikta informacija neatitinka tikrovės.

3.12. Gretinant byloje nustatytas faktines aplinkybes su ANK 358 straipsnio 3 dalies sudėties objektyviais požymiais, matyti, kad: dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B., ir kurie įvardijami kaip „statinių ekspertizės aktai“ neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes: juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, neatestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; juose nurodytus patikrinimus atlikęs M. B. veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo. Todėl M. B. patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis. M. B., atlikdamas patikrinimus, nurodytus dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, veikė ne kaip minėtų statinių ekspertizės dalyvis, - ne kaip šių statinių ekspertizės vadovas, - o kaip savarankiškai veikiantis asmuo.

3.13. Byloje nustatyti faktai parodo, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje uždrausto nusižengimo objektyviųjų požymių, t. y.: M. B. perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai; M. B. perduotus dokumentus nepasirašė. Atkreipė dėmesį, kad byloje nenustatytas ir trečias ANK 358 straipsnio 3 dalies uždrausto nusižengimo objektyvusis požymis – nenustatyta, kad informacija apie statinį, esantį dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, neatitinka tikrovės.

4. Apeliaciniame skunde Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir skirti nuobaudą pagal ANK nustatytas taisykles, skiriant ne mažesnę kaip ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.

4.1. Nesutinka su paskirtos minimalios (500 Eur) nuobaudos dydžiu. Inspekcijos vertinimu, teismas nevertino administracinio pažeidimo pavojingumo, neįvertino jo pasekmių. M. B. teisės aktų nustatyta tvarka, kaip statybos dalyvis, atitinkamoje techninėje srityje buvo atestuotas, tą patvirtina VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). M. B., kad įgytų šį atestatą turėjo atitikti teisės aktų keliamus kvalifikacinius reikalavimus: išsilavinimo, profesinės patirties, išlaikyti atitinkamus profesinės ir teisinių žinių egzaminus (Statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis, statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo“ nuostatas). Taigi jo elgesiui ir vykdomai veiklai keliami aukšti standartai ir reikalavimai, kuriuos asmuo privalo atitikti. Teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė, kad asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, analogiškus neteisėtus veiksmus vykdė ne vieną kartą, o sistemiškai, daug kartų, skirtingiems asmenims sukeldamas padarinius, kas priešingai nei nustatė teismas, kaip tik asmenį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti pažeidimus ir nepaisyti galiojančių teisės aktų.

4.2. Papildė, kad M. B. viso proceso metu neigė savo kaltę, kaip tik siekė išvengti administracinės atsakomybės, nurodydamas, kad jis išvis neatliko statinio bendrosios ekspertizės, o tik rengė specialisto išvadą (teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarime paneigė šią aplinkybę).

4.3. Atkreipė dėmesį, kad precedentą turinčiose bylose Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-309-1121/2021 ir 2021 m. spalio 6 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-373-1121/2021 pažymėta, kad už pažeidimo padarymą, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, teismo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba minimali bauda neatitinka nuobaudų paskirties, tokios paskirtos baudos neproporcingos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui, taip pat baudų dydžiai nėra pakankami administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimui ir prevenciniams) užtikrinti. Šiose bylose Vilniaus apygardos teismas nutartimis M. B. už padarytus pažeidimus skyrė po 800 Eur baudos.

4.4. Apibendrindama Inspekcija skunde nurodė, kad teismas, paskirdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 500 Eur baudą, neatsižvelgė į pažeidimo pavojingumą, jo padarinius, nepagrįstai teigiamai charakterizavo M. B. (neatsižvelgė, kad buvo baustas administracine tvarka), taip pat nevertino, kad M. B. savo veiksmų nevertina kritiškai, nesigaili, o kaip tik siekė išvengti administracinės atsakomybės, nebuvo švelninančių aplinkybių, taip pat teismas pažeidė proporcingumo principą, pagal kurį tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio l7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-2012).

5. Atsiliepime į M. B. apeliacinį skundą Inspekcija nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu.

5.1. Nesutinkama, kad 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/51 nelaikytinas statinio bendrosios ekspertizės aktu. Pagal byloje pateiktus įrodymus 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/51 buvo pateiktas užsakovui, tačiau jis neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. M. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pateiktas „statinio bendrosios ekspertizės aktas“ nelaikytinas statinio bendrosios ekspertizės aktu, tačiau apeliaciniame skunde neargumentuoja, kuo laikytinas byloje pateiktas konkretus statinio bendrosios ekspertizės aktas. Pažymėjo, kad visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo perduotas statinio bendrosios ekspertizės aktas. Be kita ko, teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarime išdėstė įrodymais paremtą argumentaciją, kad 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/51 laikytinas ekspertizės aktu. Bylos nagrinėjimo metu M. B. teismui nurodė, kad byloje esantis dokumentas nelaikytinas statinio bendrosios ekspertizės aktu (laikytina specialisto išvada), o apeliaciniame skunde išvis neįvardija, kuo laikytinas šis dokumentas, o nurodo: „patikrinimai, nurodyti dokumentuose“. Taigi M. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl konkretaus byloje esančio 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. 2019/51 statuso prieštarauja jau byloje esantiems įrodymams. Atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip eksperto statusą turinčiam asmeniui, veikos padarymo metu aiškiai turėjo būti žinoma, kad specialisto išvadų ar kitų dokumentų kėlimas į IS „Infostatyba“, siekiant užbaigti statybos darbus, nėra tinkamas.

5.2. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad M. B. užsakovui parengė ir pateikė statinio bendrosios ekspertizės aktą ir įgaliojimo pagrindu atliko statybos užbaigimo procedūras pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, kurių metu M. B. IS „Infostatyba“ užpildė atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkėlė statytojo surašytos deklaracijos kopiją ir, be kita ko, statinio bendrosios ekspertizės akto kopiją, kuri būtent ir privalo būti teikiama statybos užbaigimo metu pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017, galiojęs administracinio nusižengimo padarymo metu) 101 ir 102 punktus ir kitus dokumentus pagal STR 1.05.01:2017 93.2 - 93.18 punktus. Taigi M. B. veikdamas pagal įgaliojimą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, savo veiksmais patvirtino, kad yra atlikta statinio bendroji ekspertizė ir vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 101 punktu į IS „Infostatyba“ įkėlė tik M. B. pasirašytą 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2019/51.

5.3. Pačiame statinio bendrosios ekspertizės akte nurodyta, kad aktas užsakovui parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) nustatytą sudėtį, taip pat pateikta konkreti statinio bendrosios ekspertizės išvada, todėl M. B. teiginiai, jog byloje esantis 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/51 nelaikytinas statinio bendrosios ekspertizės aktu visiškai nepagrįsti ir be to, konkrečiai statinio bendrosios ekspertizės akte nurodytas teisinis reglamentavimas, kuo remiantis parengtas šis dokumentas, kaip tik patvirtina, kad buvo rengiamas statinio bendrosios ekspertizės aktas, kokį M. B. ir parengė. Teismas vertino dokumento (statinio bendrosios ekspertizės akto) turinį, formą, dokumento parengimo tikslą ir atliekamus veiksmus su šiuo dokumentu.

5.4. Byloje esantis 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/51 pasirašytas M. B. parašu, be to, pagal byloje esančius įrodymus, veikdamas įgaliojimo pagrindu, jis kėlė dokumentus į IS „Infostatyba“, tarp kurių buvo tik jo parašu patvirtintas statinio bendrosios ekspertizės aktas (be kita ko, šalia parašo nurodė savo atestato numerį, šiame akte – pateikė aiškią išvadą dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams). M. B. skunde išdėstyti argumentai, kad statinio ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinio ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, taip pat, kad M. B. juos pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo, t. y. ne kaip statinio ekspertizės vadovas, kaip tik ne paneigia, o patvirtina M. B. kaltę dėl teisės aktų neatitinkančio statinio bendrosios ekspertizės akto pateikimo užsakovui ir fakto žinojimą, kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas. Be kita ko, 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. 2019/51 nurodyta, kad minėtą dokumentą surašė M. B., kaip statinio ekspertizės vadovas, ir šiame akte nurodytas jo kaip statinio ekspertizės vadovo kvalifikacinis atestatas Nr. 39010, kuris išduotas 2019 m. kovo 25 d. M. B. rengė statinio bendrosios ekspertizės aktą, jį pasirašė ir neatitinkantį teisės aktų reikalavimų perdavė užsakovui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Inspekcijos apeliacinis skundas tenkinamas, M. B. apeliacinis skundas atmetamas

Dėl ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde M. B. pateikia Statybos įstatymo, Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. įsakymu D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 nuostatų analizę ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ANK 358 straipsnio 3 dalyje uždrausto nusižengimo požymių – M. B. perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai (neturi statinio ekspertizės akto statuso, kadangi jis veikė ne kaip minėto statinio ekspertizės dalyvis ar šio statinio ekspertizės vadovas, o kaip savarankiškai veikiantis asmuo), jis perduotinų dokumentų nepasirašė, taip pat nenustatyta, kad informacija apie statinį, esantį dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamose kaip statinių ekspertizės aktai, neatitinka tikrovės. Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl M. B. paskirtos minimalios (500 Eur) nuobaudos dydžio.

7. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymis įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje. Taigi atskleidžiant reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo turinį, privalu remtis teisės aktais, reglamentuojančiais statinių projektavimo taisykles, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybų įstatymu.

8. Byloje nustatyta, kad užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į M. B. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydama atlikti statinio bendrąją ekspertizę, ar dvibutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumentų laidos) sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius reikalavimus (1 t., b. l. 55 kita pusė). Užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 7 d. įgaliojimu įgaliojo M. B. <...> teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio(-ių) statybos užbaigimą/statinio(-ių) paskirties pakeitimą (toliau – deklaracija), išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į IS „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su gyvenamaisiais namais, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (1 t., b. l. 41). Užsakovui buvo perduotas dokumentas – 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/51. Iš įgaliojimo ir užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimosi dėl statinio ekspertizės atlikimo turinio matyti, kad buvo tartasi būtent dėl statinio ekspertizės atlikimo, o ne dėl kitokio pobūdžio dokumento pateikimo. M. B., veikdamas pagal įgaliojimą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, savo veiksmais patvirtino, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi statinio ekspertizės aktą. Jis, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 101 punktu, į IS „Infostatyba“ įkėlė paties pasirašytą 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. 2019/51 kopiją. Jeigu, kaip teigia M. B., jis būtų parengęs specialisto išvadą (statinio ekspertizės akto statuso neturintį dokumentą), jam nebuvo pagrindo įkelti tokio dokumento į IS „Infostatyba“.

9. Ginčijamas subjekto požymis šiuo atveju tiesiogiai apibūdinamas minėto straipsnio 3 dalies sankcijoje – statinio ekspertizės aktą pasirašiusieji asmenys. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skunde nurodomu siaurinamuoju subjekto aiškinimu. Kaip minėta, byloje esantis 2019 m. spalio 9 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/51 yra patvirtintas būtent M. B. parašu. Jame nurodyta, kad minėtą dokumentą surašė M. B., kaip statinio ekspertizės vadovas, nurodytas ir jo kaip statinio ekspertizės vadovo kvalifikacinis atestatas Nr. 39010. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad statinio ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinio ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, o M. B. dokumentus pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo, t. y. ne kaip statinio ekspertizės vadovas, tik patvirtina, jog jis žinojo kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas bei pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį ekspertizės aktą užsakovui. Tai, kad M. B. žinojo, jog fizinis asmuo negali būti statinio ekspertizės rangovu patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad IS „Infostatyba“ kaip statinio ekspertizės rangovą jis nurodė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 71-72), nors ši įmonė jokių veiksmų atliekant šią ekspertizę neatliko ir paties akto nepasirašė joks šios įmonės įgaliotas tai padaryti asmuo.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. B. pateiktas statinio bendrosios ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą. Taigi, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo M. B. skunde nurodytais motyvais jį naikinti.

Dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos

11. Apygardos teismas, susipažinęs su Inspekcijos atstovės apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą nuobaudos individualizavimo kontekste, įvertinęs M. B. charakterizuojančius duomenis ir administracinio nusižengimo aplinkybes, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai M. B. paskyrė ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą bei padarė teisės taikymo klaidą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda (500 Eur bauda) neatitinka administracinių nuobaudų paskirties, kadangi ji – neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui. Be to, tokio dydžio bauda nėra pakankama administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.

12. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat susipažinus su Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, darytina išvada, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą, kuris negali būti laikomas atsitiktiniu ir (ar) spontaniško elgesio pasekme. Nors ekspertizės akte nebuvo pateikti akivaizdžiai neteisingi ar melagingi duomenys, klaidingos išvados ir kita informacija, tačiau vien ekspertizės atlikimas ir jos akto pasirašymas nekompetentingo tai atlikti asmens ir jo pateikimas užsakovui bei valstybės institucijai, yra ne tik priešingas teisei veiksmas, bet ir lengvabūdiškas elgesys, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra profesionalas, atliekantis funkcijas statybos srityje ir už tai gaunantis pastovias pajamas, todėl jam yra taikomi žymiai aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, M. B. privalėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąsias statinių ekspertizes, tačiau jų sąmoningai nesilaikė.

13. Nors M. B. dirba, iki byloje nagrinėjamo įvykio nebuvo baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, aukštojo išsilavinimo, tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo skirti minimalaus dydžio baudą. Pažymėtina, kad viso proceso metu M. B. kategoriškai neigė savo kaltę, elgesio nevertino kritiškai. Priešingai, padarytą teisės pažeidimą bandė pateisinti nurodydamas, kad jis neatliko ekspertizių, o atliko tik jų patikrinimą bei pateikė specialisto (konsultacines) išvadas, be to, administracinio nusižengimo padarymo faktą bandė perkelti kitiems asmenims. Visos šios aplinkybės patvirtina asmens neatsakingą elgesį, nesidomėjimą jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat toks elgesys sąlyginai diskredituoja jo kvalifikacijos specialistus visuomenėje. M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina šiek tiek didesnė nei minimalaus dydžio bauda, numatyta ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. 800 Eur, kas ne tik padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, bet atitiks ir teisingumo principą. Tokios pozicijos laikomasi ir ankstesnėse Vilniaus apygardos teismo nutartyse, priimtose M. B. atžvilgiu.

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinio skundo netenkinti, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą pakeisti – M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.