Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-374-267/2016 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Mažeikių ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių MCT“, apdrošinašanas akciju sabiedriba „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Mažeikių ligoninės 597,72 Eur materialinių išlaidų kompensaciją, taip pat priteisti 1 737,72 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., 899,27 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 1 800 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., negautų pajamų, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų sutrikdyta ieškovės sveikata ir toliau mokėti kas mėnesį indeksuojant pagal Vyriausybės nutarimus minimalų valandinį atlyginimą iki 2024 m. liepos 16 d., t. y. iki ieškovei sukaks pensinis amžius, taip pat priteisti 289 620 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 1–6, 129).Neteisėti veiksmai, ieškovės teigimu, pasireiškė atsakovės netinkamai teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Neįvertinus anamnezės, ieškovei buvo paskirta ir 2013 m. lapkričio 8 d. atlikta kairio kelio sąnario endoprotezavimo operacija, neatsižvelgta į gretutinių ligų ir viršsvorio faktorius, nebuvo suteikta reikalinga informacija apie operaciją ir galimas komplikacijas ir pasekmes po operacijos, o pati operacija atlikta netinkamai. Po operacijos ieškovė pradėjo jausti pastovų skausmą, ypač judant; ankštumą lenkiant koją ir vaikštant; ieškovė negali lipti laiptais, jai sunku įlipti ar išlipti iš transporto priemonės; sąnarys nestabilus, nelaiko, vaikštant ar lankstant traška, t. y. girdisi garsas; koja visą laiką yra sutinusi; sėdint ieškovė nevaldo kojos, t. y. negali pakelti nuo žemės, pastumti ar kitaip pakeisti kojos padėties; operuota koja yra ilgesnė beveik 3 cm, todėl ieškovė vaikšto su lazda; koja nuo pat šlaunies lyg „medinė“ ir sustingusi, pastoviai traukia mėšlungis. 2014 m. kovo 25 d. ieškovei buvo nustatytas 50 % darbingumo lygis. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau - Komisija) 2015 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės skundo netenkino.

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui uab „Mažeikių MCT“ jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 15–23).Teismas pritarė Komisijos 2015 m. birželio 4 d. sprendime Nr. 56-54 išdėstytoms išvadoms. Sprendė, kad pati ieškovė pasirinko gydymo įstaigą, operaciją atliksiantį gydytoją ir sutiko būti operuojama, tą patvirtina byloje esantys medicininiai išrašai ir operacijos ir nejautros (anestezijos) sutartis. Teismas vertino, kad operacija įvertinus UAB „Palangos lino“ epikrizės duomenis iš ieškovės ligos istorijos, Komisijos 2015 m. birželio 4 d. sprendime Nr. 56-54 profesoriaus N. P. pateiktą išvadą, liudytojos, šeimos gydytojos E. B. parodymus, atlikta tinkamai. Ieškovės argumentai dėl gydytojo J. Ž. netinkamai pasirinktos pooperacinės priežiūros nėra susiję su VšĮ Mažeikių ligoninės civiline atsakomybe, nes ieškovei konsultacijos buvo teikiamos UAB „Mažeikių MCT“. Teismas pabrėžė, kad gydytojų veiksmai vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, ir darė išvadą, jog po operacijos ieškovei kilusios neigiamos pasekmės yra ne operavusio gydytojo ortopedo traumatologo padaryta klaida, bet individuali pacientės organizmo reakcija. Teismas pažymėjo ir tai, kad kelis kartus siūlė spręsti ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau ieškovė ekspertizės atsisakė. Todėl subjektyvus asmens, manančio, jog neigiami padariniai atsirado būtent dėl medicinos darbuotojų veiksmų, vertinimas, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti.

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą ir išnagrinėti bylą iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 2, b. l. 31–35). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog bylą išnagrinėjusi teisėja buvo neobjektyvi ir šališka, neteisingus atsakovės atstovo teiginius priėmė kaip pagrįstus. Prof. N. P. išvados patvirtina, kad apeliantės būklė po operacijos žymiai pablogėjo. Gydytojas J. Ž. operacijos ir nejautros (anestezijos) sutartį apeliantei pateikė pasirašyti likus pusvalandžiui iki operacijos, todėl galimybės su ja susipažinti apeliantė neturėjo. Tą įrodo ir sutarties datos klastojimo faktas – jos ištaisymas iš 8 dienos į 7 dieną. Gydytojas J. Ž. dirba UAB „Mažeikių MCT“ antraeilėse pareigose. J. Ž. paskirdavo susitikimus konsultacijai UAB „Mažeikių MCT“, kad apeliantei nereikėtų toli vaikščioti, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Mažeikių MCT“, nes šis trečiasis asmuo 2015 m. lapkričio 11 d. rašte atsisakė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendime prieštaringai vertinama, kad, viena vertus, byloje kilo specialiųjų žinių poreikis, kita vertus, reikalaujama iš apeliantės viską žinoti apie būsimą operaciją. Nė vienas alternatyvus gydymo metodas gydytojo J. Ž. apeliantei niekada net nebuvo pasiūlytas ar taikytas. J. Ž. paaiškinimai patvirtina, kad apie būsimą operaciją apeliantei suteikė tik informaciją apie tai, ką galima valgyti ar nevalgyti, tokiu būdu pripažindamas, kad jokios kitos informacijos apie galimus pavojus, riziką ar komplikacijas nesuteikė. Po operacijos apeliantė daugybę kartų lankėsi pas gydytoją J. Ž., tačiau vizitai ir apeliantės nusiskundimai bei išrašomi receptai vaistams nebuvo fiksuojami apeliantės medicinos dokumentuose.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Mažeikių ligoninė prašo skundo netenkinti (t. 2, b. l. 49–53). Prof. N. P. išvadose nurodyta, kad apeliantei nebuvo padaryta gydymo klaidų, taip pat paaiškinta, jog medicinos mokslas dar negali atsakyti į visus klausimus dėl nesėkmingų kelio endoprotezavimo operacijos rezultatų. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine. Prof. N. P. nurodė, jog paliatyvios chirurginio gydymo priemonės buvo išnaudotos ir buvo aiškios indikacijos endoprotezavimo operacijai. Absoliučių kontraindikacijų operacijai nebuvo, apie santykines kontraindikacijas, didinančias operacijos rizikos laipsnį, apeliantė buvo informuota raštu. Todėl operacija apeliantei buvo paskirta pagrįstai. Iki atvykimo operacijai apeliantė du kartus buvo konsultuota UAB „Mažeikių MCT“ gydytojo ortopedo traumatologo, kuris apeliantei turėjo suteikti visą esminę informaciją apie numatomą operaciją. Apeliantė posėdžių metu patvirtino, kad gydytoja anesteziologė buvo atėjusi ir dokumentus davė pasirašyti operacijos išvakarėse. Kadangi sutartis anestezijai ir operacijai yra vienas dokumentas, akivaizdu, kad jis apeliantei pateiktas 2013 m. lapkričio 7 d. Apeliantės pooperacinę priežiūrą gydytojas J. Ž. atliko dirbdamas UAB „Mažeikių MCT“ šios bendrovės patalpose ir pildydamas šios bendrovės medicinos dokumentus, todėl atsakovė neturi jokių galimybių kontroliuoti gydytojo veiklos šiam dirbant kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo skundo netenkinti (t. 2, b. l. 42–45). Atsiliepime nurodomi atsikirtimai, jog prof. N. P. išvada vienareikšmė – „gydymo taktika pacientei buvo tinkama“, „pacientei endoprotezas buvo parinktas tinkamai“, „duomenų, kad pacientei būtų buvę padaryta diagnostikos ar gydymo klaidų, nerandu“, „duomenų, kad pacientei būtų padaryta žala, nesilaikant diagnostikos, operacinio gydymo ir pooperacinio gydymo taktikos, nerandu“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Nuo įsirašymo į eilę nemokamam endoprotezui gauti iki operacijos praėjo pusantrų metų, per kuriuos ieškovė, remiantis bonus pater familias principu elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, turėjo pati įvertinti ir pasidomėti tokios medicininės intervencijos galimybėmis ir pasekmėmis. Ieškovė prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos neįrodė.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė skunde yra išreiškusi prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė savo iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau šalys turi teisę teikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris turi būti pagrįstas, nurodant išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė poreikį skirti žodinį bylos nagrinėjimą motyvuoja tuo, jog bylos nagrinėjimo eigoje gali iškilti ir nauji, jos skunde nepaminėti faktai. Taigi apeliantė nenurodė konkrečių žodinio bylos nagrinėjimo poreikį pagrindžiančių aplinkybių, o vien hipotetinė galimybė, jog žodinio bylos nagrinėjimo metu galėtų iškilti naujų faktų, nėra pakankama tokiam poreikiui konstatuoti. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, jog byloje nėra jokių kitų duomenų, kad apeliantės teisė būti išklausytai būtų buvusi kaip nors pažeista, atsižvelgdama į apeliacinio teismo paskirtį, sprendžia, jog byla tinkamai gali būti išnagrinėta ir rašytinio proceso tvarka, todėl prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Byloje kilo ginčas dėl pacientės (apeliantės) teisės reikalauti žalos atlyginimo iš sveikatos priežiūros įstaigos, pastarosios neteisėtus veiksmus siejant su paciento informavimo pareigos neįvykdymu bei nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu atliekant operaciją ir pooperaciniu laikotarpiu. Apeliacinis teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų (CPK 320 str.).Apeliacinis skundas atmestinas.Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 str.). Asmuo (šiuo atveju ieškovė), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1d.).Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; kt.).

Dėl paciento teisės gauti informaciją

Apeliantės teigimu, jokia informacija apie alternatyvius gydymo metodus, atliekamos operacijos keliamus galimus pavojus, riziką ar komplikacijas jai nebuvo suteikta. Su tokiu apeliantės vertinimu teisėjų kolegija sutikti negali. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽAĮ) nustato paciento teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo (5 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vadovaujantis PTŽAĮ 17 straipsnio 2 dalimi, prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtintas Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašas numato, kokie reikalavimai keliami sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir / ar intervencinės procedūros atlikimo formai. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta 2013 m. lapkričio 7 d. operacijos ir nejautros (anestezijos) sutartis (t. 1, b. l. 39), kurioje yra aprašyta, kokia operacija numatoma atlikti, gydytojas, atliksiantis chirurginę operaciją (J. Ž.), patvirtinimas, jog gydytojas informavo apeliantę apie kitus jos ligos gydymo būdus, kurie gali būti taikomi. Šioje sutartyje apeliantė išreiškė patvirtinimą, jog ši operacija turi rizikos laipsnį, kurį lemia ir jos sveikatos būklė – sutarties 2 punkte išvardyti konkretūs su ieškovės sveikata sietini faktoriai, didinantys operacijos rizikos laipsnį. Nurodytos galimos chirurginių operacijų komplikacijos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės pasirašytoje sutartyje išreikštas sutikimas atitiko teisės aktų reikalaujamą formą ir išpildė minėto aprašo 9.1–9.12 punktuose numatytus sutikimo formos reikalavimus. Apeliantės skunde taip pat keliamas klausimas dėl pavėluoto operacijos ir nejautros (anestezijos) sutarties pateikimo jai pasirašyti, nesudarant realių sąlygų susipažinti su jos sąlygomis ir jų įvertinti. Teisėjų kolegija su šiais argumentais pagrindo sutikti neturi. Iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 13-7419 matyti, jog apeliantė Mažeikių ligoninėje buvo paguldyta 2013 m. lapkričio 7 d. (nevieša bylos medžiaga). Apeliantė yra prie 2013 m. lapkričio 7 d. datos pasirašiusi, jog jai buvo paaiškinta jos liga, jos galima eiga bei komplikacijos, taip pat nurodyta, jog pacientė sutinka su numatomu tyrimo bei gydymo planu, gydymo tikslu, taip pat jog laikysis paskirto režimo. Ties antrašte „nusiskundimai, anamnezės, dienynas ir kiti įrašai“ taip pat fiksuojama, jog pacientė 2013 m. lapkričio 7 d., 06:25 val., paguldyta stacionare planine tvarka kairio kelio sąnario endoprotezavimui. 2013 m. lapkričio 8 d. atliktas įrašas apie tai, jog atlikta kairio kelio sąnario endoprotezavimo operacija, kurios eiga sklandi. Apeliantė taip pat pasirašė paciento sutikimą, pasirenkant brangesnius medikamentus ir / ar medicinos pagalbos priemones, taip pat sutartį dėl gydymosi mokamoje palatoje, nurodant 2013 m. lapkričio 7 d. datą. Trečiasis asmuo J. Ž., operavęs pacientę, paaiškino, jog operacijos sutartis duodama pacientui pasirašyti jam atsigulus į ligoninę, o operuojama kitą dieną (2015 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 01:40:17 iki 01:40:35 val.). Iš aptartų įrodymų teisėjų kolegija sprendžia esant labiau tikėtina, jog operacijos ir nejautros (anestezijos) sutartis buvo pasirašyta 2013 m. lapkričio 7 d., t. y. iš anksto prieš numatytą operaciją, kuri atlikta kitą dieną, o sutartyje prieš taisymą įžiūrima 2013 m. lapkričio 8 d. data – rašymo apsirikimas. Todėl nesutiktina su apeliante, jog sutarties data buvo suklastota – iš 8 dienos perrašyta į 7 dieną. Apeliantė teiginių, jog sutartis jai buvo duota pasirašyti likus pusvalandžiui iki operacijos, įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, jog gydytojo J. Ž. paaiškinimai patvirtina, kad apie būsimą operaciją apeliantei jis suteikė tik informaciją apie tai, ką galima valgyti ar nevalgyti, tokiu būdu pripažindamas, kad jokios kitos informacijos apie galimus pavojus, riziką ar komplikacijas nesuteikė. Trečiojo asmens J. Ž. teisme duoti paaiškinimai patvirtina, kad galimos komplikacijos apeliantei buvo paaiškintos, o apeliantė laikėsi nuomonės, jog blogiau nei yra jau nebus (2015 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 01:37:15 iki 01:38:35 val.). Kaip minėta, apeliantė ne vieną kartą raštu yra patvirtinusi, jog jai buvo suteikta tinkama informacija apie būsimą operaciją ir jos keliamas rizikas bei galimas komplikacijas, o priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta duomenų, jog apeliantės teisė gauti informaciją būtų buvusi pažeista ir dėl to būtų galėjusi kilti apeliantės nurodoma žala.

Dėl (ne)tinkamai atliktos operacijos ir suteiktų pooperacinės priežiūros paslaugų

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra ir kaip patikimesni gali būti vertinami teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Komisijos 2015 m. birželio 4 d. sprendime Nr. 56-54 išvada apie tai, jog žala apeliantės sveikatai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Mažeikių ligoninėje nebuvo padaryta, grindžiama VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedijos-traumatologijos centro vadovo prof. N. P. išvadomis kaip specialiųjų žinių šaltiniu (t. 1, b. l. 32–36). Viena vertus, apeliantė teisi teigdama, jog prof. N. P. išvadose konstatuoja, jog apeliantės būklė po operacijos žymiai pablogėjo. Kita vertus, šiose išvadose taip pat pateiktas vertinimas, jog diagnostikos ar gydymo klaidų nebuvo padaryta. Anot prof. N. P., gydymo taktika pacientei buvo tinkama; egzistavo indikacija pacientės kelio sąnario endoprotezavimui, o prieš operaciją buvo išnaudotos paliatyvios chirurginio gydymo priemonės. Nurodoma, jog pacientei endoprotezas buvo parinktas tinkamai. Išreikšta nuomonė, jog paciento svoris nėra tiesioginė kontraindikacija operaciniam gydymui. Apibendrinant daroma išvada, jog duomenų, kad pacientei būtų padaryta žala, nesilaikant diagnostikos, operacinio gydymo ir pooperacinio gydymo taktikos, nerasta. Apeliantės pateiktoje mokomojoje knygoje „Kelio sąnario endoprotezavimas“ taip pat nurodoma, jog ryškus viršsvoris yra viena iš reliatyvių, o ne absoliučių, kontraindikacijų kelio sąnario endoprotezavimui (t. 1, b. l. 48). Apeliacinis teismas, neturėdamas kitų (priešingų) įrodymų, negali vertinti specialisto išvadų kitaip ir daryti priešingas išvadas, jeigu pats specialiųjų žinių šaltinis trūkumų neturi, o jame pateiktos išvados pagrįstos atliktais tyrimais. Matyti, jog specialisto išvados buvo pateiktos atlikus ne vien apeliantės medicininių dokumentų tyrimą, tačiau ir apžiūrėjus apeliantę bei su ja pabendravus. Išvadų turinys rodo, jog jos padarytos įvertinus konkrečius operacijos rezultatams keliamus reikalavimus, kurie išvadose aptarti (simetriška erdvinė endoprotezo komponentų padėtis, kojos mechaninė ašis). Iš esmės apeliaciniame skunde ir nėra remiamasi kuriais nors šio įrodymo trūkumais ar aplinkybėmis, dėl kurių nebūtų galima juo vadovautis, o sisteminis prof. N. P. išvadų vertinimas leidžia daryti išvadą, jog specialistas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų bent daryti prielaidą apie atsakovės neteisėtų veiksmų buvimą.Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 13-7419 ties antrašte „nusiskundimai, anamnezės, dienynas ir kiti įrašai“ be kita ko fiksuojamos kitos apeliantės ligos, jos viršsvoris, gydymo planas. Apeliantės sveikatos būklė, galinti turėti įtakos ir operacijos sėkmei, aptarta ir 2013 m. lapkričio 7 d. operacijos ir nejautros (anestezijos) sutarties 2 punkte. Byloje taip pat yra 2013 m. lapkričio 7 d. gydytojo anestiozologo-reanimatologo priešoperacinės apžiūros protokolas, kuriame fiksuojami apeliantės buvę / esami susirgimai, buvusios operacijos / anestezijos, vartojami medikamentai. Iš to spręstina, jog prieš atliekant operaciją, priešingai nei teigė apeliantė, jos ligos ir nusiskundimai buvo įvertinti. Tą patvirtino ir gydytojo J. Ž. teisme duoti paaiškinimai, jog prieš atlikdamas operaciją jis žinojo rizikos faktorius, o poreikio skirti apeliantei papildomų tyrimų prieš atliekant operaciją nebuvo (2015 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 01:47:11 iki 01:47:30 val.).Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 16 d. parengiamojo teismo posėdžio ir 2015 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu siūlė skirti ekspertizę, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamame sprendime, apeliantė pasinaudoti šia galimybe atsisakė. Bylą išnagrinėjusio teismo posėdžiuose buvo išklausyti apeliantei operaciją atlikusio gydytojo trečiojo asmens J. Ž. paaiškinimai, liudytojais apklausta šeimos gydytoja E. B. ir traumatologas A. Š., išreikalauta apeliantės sveikatos istorija (t. 1, b. l. 101; nevieša bylos medžiaga), todėl apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai. Atsižvelgdama į šios nutarties 19 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką ir pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu pateiktiems argumentams, teisėjų kolegija pažymi, jog vien ieškovės paaiškinimai ir faktas, jog jos sveikatos būklė po operacijos atlikimo pablogėjo, savaime nėra pakankami, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad byloje specialiųjų žinių pagrindu gauti įrodymai paneigia sveikatos priežiūros paslaugas teikusio gydytojo veiksmų neteisėtumą bei jo kaltę, išvadai apie gydytojo profesinį aplaidumą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškinys nėra įrodytas. Vertinant apeliantės argumentus dėl galbūt netinkamai atliktos pooperacinės priežiūros, viena vertus, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog jie nėra susiję su VšĮ Mažeikių ligoninės civiline atsakomybe, nes ieškovei konsultacijos buvo teikiamos UAB „Mažeikių MCT“. Tokio vertinimo nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog UAB „Mažeikių MCT“ konsultacijas apeliantei teikė tas pats gydytojas J. Ž., atlikęs apeliantei operaciją. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė neturi jokių galimybių kontroliuoti gydytojo veiklos, šiam dirbant kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kita vertus, apeliantė ir neįrodo, kokie konkretūs neteisėti veiksmai buvo atlikti jai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pooperaciniu laikotarpiu bei kaip tam tikrų apeliantei išrašytų vaistų neįtraukimo į apeliantės sveikatos istoriją faktas, jeigu jis pasitvirtintų, galėjo turėti įtakos apeliantės sveikatos būklei (CPK 178 str.).Apeliantės argumentai, jog bylą išnagrinėjusi teisėja buvo neobjektyvi ir šališka, iš esmės grindžiami vien tuo faktu, jog bylą išnagrinėjęs teismas pritarė atsakovės argumentams. Tačiau pati savaime ši aplinkybė, apeliantei nenurodžius, o ir apeliaciniam teismui nenustačius jokių kitų bylą išnagrinėjusio teismo neobjektyvumą ir šališkumą patvirtinančių faktų, apeliaciniam teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymais, neįrodo teismo šališkumo. Tai, jog teismas, aprašydamas trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje poziciją nagrinėjamoje byloje, pakartojo trečiojo asmens klaidingai nurodyta faktinę aplinkybę, jog ieškovei buvo būtina klubo sąnario pilno pakeitimo operacija, teismo šališkumo taip pat neįrodo, esant neginčijamai nustatyta, jog teismo sprendimo dalyje, kurioje pateikiamas paties teismo vertinimas, ši faktinė aplinkybė nustatyta tinkamai – teismas teisingai konstatavo, jog ieškovei buvo atlikta ne klubo sąnario pilno pakeitimo operacija, o kairio kelio sąnario endoprotezavimo operacija. Todėl teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutikti negali.Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, reikšdama ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai, neįrodė, kad jos sveikatos būklė yra gydytojo (anot apeliantės) neteisėtų veiksmų pasekmė, o ir apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčo esmės nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 str.),.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui

Tačiau teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pritaria apeliantės argumentams, jog teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Mažeikių MCT“, nes jis 2015 m. lapkričio 11 d. rašte atsisakė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 114). Šalys ir kiti proceso dalyviai pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 13 str.). Todėl teismas, trečiajam asmeniui aiškiai išreiškus savo atsisakymą reikalauti teisinių paslaugų išlaidų priteisimo, neturėjo įstatyminio pagrindo jas iš apeliantės priteisti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas materialinių reikalavimų dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kadangi procesinio pobūdžio klausimo (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) neteisingas išsprendimas nekeičia sprendimo esmės, teisėjų kolegija palieka skundžiamą sprendimą iš esmės nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau pašalina iš rezoliucinės dalies 350 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimą trečiojo asmens UAB „Mažeikių MCT“ naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies jos dalį, kurioje iš ieškovės A. M. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių MCT“ priteista 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.