- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2-374-267/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00195-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- J. Ž., UAB Mažeikių MCT, AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- VšĮ Mažeikių ligoninė
- Advokatai
- Arūnas Zeleckis, Arūnas Zaleckis
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Mažeikių ligoninė atstovams direktoriui V. D., advokatui Arūnui Zeleckiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei VšĮ Mažeikių ligoninė dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos gydytojo J. Ž. veiksmais, pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, tretieji asmenys J. Ž., UAB Mažeikių MCT, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei VšĮ Mažeikių ligoninė, tretiesiems asmenims J. Ž., UAB Mažeikių MCT, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje dėl gydytojo J. Ž. veiksmų, dėl kurių ieškovei buvo nustatytas invalidumas ir sunkus sveikatos sutrikimas. Prašo priteisti iš atsakovės 505,32 Eur materialinių išlaidų kompensaciją, taip pat priteisti 1737,72 Eur, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-09-30, 899,27 Eur, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31, ir 1800,00 Eur, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30, negautų pajamų, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų sutrikdyta ieškovės sveikata ir toliau mokėti kas mėnesį indeksuojant pagal LR vyriausybės nutarimus minimalų valandinį atlyginimą iki 2024-07-16, t.y. iki ieškovei sukaks pensijinis amžius, taip pat priteisti 289620 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. lapkričio 8 d. ieškovei buvo atlikta kairiojo kelio sąnario endoprotezavimo operacija. Tačiau po operacijos ieškovė pradėjo jausti pastovų skausmą, ypač judant; ankštumą lenkiant koją ir vaikštant; ieškovė negali lipti laiptais, jai sunku įlipti ar išlipti iš transporto priemonės; sąnarys nestabilus, nelaiko, vaikštant ar lankstant traška, t. y., girdisi garsas; koja visą laiką yra sutinusi; sėdint ieškovė nevaldo kojos, t. y. negali pakelti nuo žemės, pastumti ar kitaip pakeisti kojos padėties; operuota koja yra ilgesnė beveik 3 cm, todėl ieškovė vaikšto su lazda; koja nuo pat šlaunies lyg „medinė“ ir sustingusi, pastoviai traukia mėšlungis. Ieškovė teigia, kad gydytojas neišsiaiškino apie gretutines ieškovės ligas ar susirgimus (1999-12-02 buvo pašalinta kairioji skydliaukės skiltis; 2006-11-14 atlikta kairės alkūnės revisio decompressio et transpositio n. ulnaris sin; 2007-03-29 atlikta gimdos amputacija su priedais; 2008-08-12 atlikta kairio kelio sąnario artroskopija; 2011-10-05 pašalinta tulžies pūslė; 2012-05-21 atlikta kairiojo kulnikaulio kaulinės išaugos rezekcija bei pado fascektomija), turiu problemų su stuburu, yra kaulų retėjimas, be to yra didelis viršsvoris (operacijos metu svėriau 124 kg), ko gydytojas niekaip negalėjo nepastebėti. Nebuvo jokių įspėjimų, kad visos gretutinės ligos ir viršsvoris turės kokią įtaką po operacijos. Ieškovės teigimu, gydytojas jai nesuteikė absoliučiai jokios informacijos, kokios gali būti komplikacijos ir pasekmės po operacijos. Jeigu ieškovei prieš operaciją būtų išsamiai paaiškinta, kokios galimos komplikacijos ir pasekmės, ji teigia nebūtų sutikusi operuotis. Nurodo, kad 2014-03-25 ieškovei buvo nustatytas 50 % darbingumo lygis, iki 2015-04-30 ji buvo registruota darbo biržoje, tačiau darbo neatsirado, ieškovė nurodo bandžiusi ieškotis darbo savarankiškai, buvo radusi, tačiau šiam darbui reikalingas automobilis. Kadangi po operacijos ieškovė nebegali vairuoti automobilio (dėl sunkiai valdomos kairės kojos), todėl teko atsisakyti minties dirbti. Tačiau, ieškovės manymu, ne tik tai lėmė jos esamą padėtį, bet ir gydytojo J. Ž. operacijos metu atlikos chirurginės klaidos. Po atliktos operacijos skausmai, ankštumas, sąnario nestabilumas ir išklibimas, judesių ribotumas yra ryškiai išreikšti, todėl susidaro įspūdis, kad gydytojas J. Ž. neturi jokio supratimo, kaip atliekamos tokio pobūdžio operacijos. Ieškovė nurodo 2014 m. lapkričio 27 d. gavusi atsakymą į skundą iš atsakovės, kuriuo ieškovės skundas buvo netenkintas, po to, 2014 m. spalio 29 d., ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2015 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės skundo netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Mažeikių ligoninė atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės teiginiai apie tariamai neteisėtus atsakovės veiksmus nėra pagrįsti specialiomis medicinos mokslo žiniomis paremtomis įrodinėjimo priemonėmis. Priešingai, pati ieškovė į bylą pateikė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 56-54, kuriame yra pateiktos VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos – traumatologijos centro vadovo prof. N. P. išvados ir jos paneigia ieškovės nepagrįstus teiginius apie tariamai nepagrįstai paskirtą ir netinkamai atliktą kairio kelio sąnario endoprotezavimo operaciją. Nors ieškinyje teigiama, kad kairio kelio sąnario endoprotezavimo operacija ieškovei buvo paskirta nepagrįstai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių (gretutinių ligų, viršsvorio ir pan.), šiuos ieškovės teiginius visiškai paneigia prof. N. P. išvados, kad gydymo taktika ieškovei VšĮ Mažeikių ligoninėje buvo tinkama, kad paliatyvios chirurginio gydymo priemonės buvo išnaudotos ir buvo aiškios indikacijos endoprotezavimo operacijai, kad paciento viršsvoris nėra tiesioginė kontraindikacija operaciniam gydymui. Be to, nurodo, kad tai, jog ieškovės gretutinės ligos ir viršsvoris buvo įvertinti patvirtinta ir Operacijos ir nejautros (anestezijos) sutartis, pasirašyta su ieškove prieš operaciją, kurios 2 punkte yra išvardintos konkrečios ieškovės patologijos, didinančios operacijos rizikos laipsnį. Atsakovės teigimu, atvykusi į VšĮ Mažeikių ligoninę ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su jai diagnozuota liga, numatyta operacija, galimomis operacijos ir nejautros komplikacijomis ir rizikomis (ieškovė pasirašė operacijos ir nejautros (anestezijos) sutartį). Ieškovės teiginiai, kad jai nebuvo sudaryta galimybė su šia sutartimi susipažinti yra visiškai nepagrįsti. Sutartis ieškovei buvo pateikta iš anksto ir ieškovė turėjo teisę šią sutartį studijuoti tiek laiko, kiek jai reikėjo. Nors ieškovė teigia, kad kairio kelio sąnario endoprotezavimo operacija jai buvo atlikta netinkamai, šiuos ieškovės teiginius visiškai paneigia ne tik prof. N. P. išvados, bet ir UAB „Palangos lino“ epikrizė iš ligos istorijos. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės teiginiai apie gydytojo J. Ž. tariamai netinkamai pasirinktą pooperacinę priežiūrą pabaigus reabilitaciją, nėra susiję su VšĮ Mažeikių ligoninė civiline atsakomybe, nes ieškovei šios konsultacijos buvo teikiamos UAB Mažeikių MCT. Atsakovės teigimu, ieškovė turi įrodyti ne tik neteisėtus atsakovės veiksmus, bet ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir jos patirtos žalos, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį, ieškovė nėra pateikusi. Dėl visų nurodytų aplinkybių atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma atlyginti neturtine ir turtine žala.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB Mažeikių MCT atsiliepime į ieškinį prašė pašalinti UAB Mažeikių MCT iš bylos, nurodydama, kad įvertinus ieškinį, ieškinio faktinius pagrindus ir reikalavimus, akivaizdu, kad jame ieškovės reiškiami reikalavimai nėra sietini su klinikoje jai teiktomis ambulatorinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Papildomai nurodo, kad nors ieškovė atsakovės VšĮ Mažeikių ligoninė neteisėtus veiksmus įrodinėja pasiremdama mokamąja knyga „Kelio sąnario endoprotezavimas“, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015-06-04 sprendimu Nr. 56-54 A. M. pareiškimo netenkino, atmesdama pareiškėjos prielaidas dėl neteisėtų veiksmų ir paneigė tai remdamasi medicinos specialisto – konsultanto prof. N. P. teiktomis išvadomis dėl A. M. sveikatos būklės ir paslaugų įvertinimo.
Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo ieškovės ieškinį visiškai atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistu paaiškinimai. Asmens, neturinčio medicininio išsilavinimo, asmeninė nuomonė nėra tinkamas argumentas ar įrodymas tokio pobūdžio bylose. Teigia, kad nors ieškovė reikalauja priteisti jai patirtą turtinę ir neturtinę žalą, ji nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti konkretų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį. Trečiasis asmuo nurodo, kad nors ieškovė savo ieškinyje teigia, jog buvo priversta kentėti fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, įvertinus tai, kad ieškovei buvo būtinas endoprotezavimas, t. y. klubo sąnario pilno pakeitimo operacija, galima teigti, jog problemų dėl bendravimo sumažėjimo galimybių ir skausmo ieškovė turėjo ir anksčiau. Taigi šie išvardinti nepatogumai negali pagrįsti neturtinio reikalavimo. Taip pat mano, kad ieškovės nurodomas reikalaujamas neturtinės žalos dydis - 289620,00 EUR nėra proporcingas bei pagrįstas.
Liudytoja E. B. paaiškino, kad yra šeimos gydytoja, nurodė, kad pacientei ilgai skaudėjo kelio sąnarį, buvo nuspręsta siųsti ieškovę traumatologo konsultacijai, traumatologas nusprendė taikyti kelio protezavimą. Nurodė, kad po operacijos pacientė iš karto skundėsi skausmais, tinimais, sunkumu vaikščioti, buvo tęsiamas nedarbingumas. Liudytojos manymu, po operacijos ieškovei prasidėjo uždegimas, kuris ir sąlygojo skausmus ir tinimus, tačiau kokios buvo uždegimo priežastys liudytoja negalėjo nurodyti.
Liudytojas A. Š. nurodė, kad dirba VšĮ Mažeikių ligoninė Traumatologijos skyriuje, paaiškino, kad yra tvarka, pagal kurią asmuo, kuriam reikalingas protezavimas, įtraukiamas į eilę, t. y. asmuo ligonių kasai rašo prašymą, po to gydytojas, į kurį buvo kreiptasi konsultacijos, apžiūrėjęs pacientą, įvertinęs jo būklę, išrašo pažymą dėl protezo reikalingumo. Nurodė, kad konsultavęs gydytojas ir operavęs gydytojas gali skirtis. Taip pat nurodė, kad operuojantis gydytojas supažindina pacientą su rizikomis ir pavojais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė A. M. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, nurodė ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes bei motyvus, teigdama, kad jai nebuvo suteikta visa reikiama informacija apie būsimą operaciją, nenurodytos visos galimos rizikos dėl ieškovės sveikatos būklės, buvusių operacijų ir ligų, o sutartis dėl operacijos rizikos buvo atnešta pasirašyti likus pusvalandžiui iki operacijos. Nurodė, kad po operacijos į gydytoją kreipėsi daug kartų, apie 2 kartus į mėnesį, ieškovei buvo išrašomi įvairūs vaistai, tačiau nei vizitai, nei vaistai nebuvo fiksuojami ieškovės medicininėje kortelėje.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės VšĮ Mažeikių ligoninė atstovas advokatas Arūnas Zaleckis prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į ieškinį, rėmėsi profesoriaus N. P. išvada, teigė, kad prieš operaciją buvo nustatytos visos indikacijos, iki operacijos ieškovė pati turėjo daug laiko išsiaiškinti visą informaciją apie būsimą operaciją, ji pasirašė sutartį dėl operacijos, pasirašytinai susipažino su rizikomis ir pavojais, komplikacijomis dėl jos esamos sveikatos būklės. Atstovas taip pat pažymėjo, kad visos prieš operacinės konsultacijos buvo atliktos UAB Mažeikių MCT, taip pat kaip ir pooperacinė priežiūra, todėl būtent ši klinika atsakinga už suteiktų paslaugų kokybę.
Atsakovės VšĮ Mažeikių ligoninė direktoriaus pavaduotojas medicinai V. D. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ligoninė negali prisiimti atsakomybės už pacientės ištyrimą iki operacijos, ieškovė turėjo laiko apsisprendimui dėl operacijos, o jos ieškinys patvirtina, kad ji pati galėjo gerai susipažinti su būsima operacija, kontraindikacijomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis asmuo J. Ž. nurodė, kad su paciente bendravo daug metų, ją konsultavo, tinkamai atliko operaciją, todėl prašė ieškinį atmesti.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovei A. M. VšĮ Mažeikių ligoninėje 2013-11-08 atlikta planinė kelio sąnario keitimo operacija, 2013-11-25 ieškovė reabilitacinį gydymą tęsė UAB „Palangos linas“, ieškovei nuo 214-03-25 iki 2015-03-24, 2015-03-24 iki 2017-03-23 nustatytas netektas 50 procentų darbingumas (1 t., 16, 26 b. l.). LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-06-04 sprendimu nuspręsta, kad žala A. M. sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Mažeikių ligoninėje, nebuvo padaryta (1 t., 32–36 b. l.).
Byloje ieškovė pateikė materialinių išlaidų paskaičiavimo lentelę su priedais (1 t., 7–9, 13–25, 27, 29, 31, 38, 132–135 b. l.), išrašus iš medicininių dokumentų (1 t., 14–15, 30, 40–46, b. l.), 2014-08-08 magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo vertinimą (1 t., 17 b. l.), operacijos ir nejautros (anestezijos) sutartį (1 t., 39 b. l.), epikrizę iš ligos istorijos (1 t., 73 b. l.), išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (1t., 128 b. l.).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. M. ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią ji patyrė dėl gydytojo J. Ž. veiksmų, ir dėl to buvo sutrikdyta jos sveikata, atlyginimo.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygų
Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 str., 6.264 str., 6.283 str.). Pareiškus ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens kaltė preziumuojama, tačiau turi būti įrodytas pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimas (neteisėti veiksmai ar neveikimas), žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008).
Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl šios įstaigos veiksmais teikiant medicinines paslaugas padarytos žalos sveikatai atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Neteisėti veiksmai, ieškovės teigimu, pasireiškė atsakovo netinkamai teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Neįvertinus anamnezės ieškovei buvo paskirta kairio kelio sąnario endoprotezavimo operacija, neatsižvelgta į gretutinių ligų ir viršsvorio faktorius, nebuvo suteikta reikalinga informacija apie operaciją, o pati operacija atlikta netinkamai.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovei 2013-11-08 buvo atlikta kairio kelio sąnario endoprotezavimo operacija, nes šis sąnarys buvo labiau deformuotas, nestabilus ir kėlė daugiau problemų už ketintą atlikti dešinio kelio sąnario endoprotezavimą. Taigi, byloje ieškovė neginčija aplinkybės, kad kairiojo kelio sąnario endoprotezavimo operacija jai buvo būtina.
Dėl pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pacientui pažeidimo
Ieškovė neteisėtus atsakovės ligoninės (gydytojo) veiksmus įrodinėja remdamasi mokomąja knyga „Kelio sąnario endoprotezavimas“. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015-06-04 sprendimu Nr. 56-54 atmetė ieškovės A. M. prielaidas dėl neteisėtų veiksmų, paneigdama tai medicinos specialisto – konsultanto prof. N. P. teiktomis išvadomis dėl ieškovės sveiktos būklės ir suteiktų medicininių paslaugų įvertinimo (1 t., 32–36 b. l.). Minėtu sprendimu komisija nusprendė, kad žala ieškovės A. M. sveikatai, teikiant skundžiamas sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Mažeikių ligoninėje, nebuvo padaryta. Priešingai, nei įrodinėja ieškovė, komisijos sprendime konstatuota, kad gydymo taktika ieškovei buvo tinkama, kad palatyvios chirurginio gydymo priemonės buvo išnaudotos ir buvo aiškios indikacijos endoprotezavimo operacijai, kad taikytas įprastas pooperacinis ir atstatomasis gydymas, kokį gauna visi pacientai po tokios operacijos, ir nėra duomenų, jog pacientei būtų buvę padaryta diagnostikos ar gydymo klaidų, taip pat nėra ir duomenų, kad pacientei būtų padaryta žala, nesilaikant diagnostikos, operacinio gydymo ir pooperacinio gydymo taktikos. Atsižvelgiant į tai teismas, vertindamas ieškovės ieškinio pagrįstumą, vadovaujasi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. birelio 4 d. sprendimu Nr. 56-54.
Dėl paciento teisės gauti informaciją apie taikytinus gydymo metodus
Lietuvos teisė aiškiai įtvirtina nuostatą, kad bet kuri operacija pacientui gali būti daroma tik pacientui sutikus (CK 2.25 straipsnio 2 dalis, 6.729 straipsnis, LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnis). Toks reikalavimas paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Asmens gydymas be jo sutikimo galimas tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais. Prieš prašant paciento sutikimo, jam išaiškinami intervencijos tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai.
Ieškovė įsitikinusi, kad nebuvo supažindinta su reikalinga informacija apie kairio kelio sąnario endoprotezavimo operaciją ir jai nebuvo išaiškinta apie galimas pooperacines komplikacijas. Ieškovės teigimu, kairio kelio sąnario endoprotezavimo operacija jai buvo paskirta neįvertinus tiek kontraindikacijų, tiek gretutinių ligų, viršsvorio ir panašiai. Tokiai ieškovės pozicijai teismas nepritaria:
Visų pirma, ieškovė nuo 2012 m. balandžio mėnesio įtraukta į eilę nemokamam sąnario endoprotezui gauti, o po pusantrų metų, 2013-11-08, jai atlikta planinė kelio sąnario keitimo operacija. Taigi, pati ieškovė pasirinko gydymo įstaigą, operaciją atliksiantį gydytoją ir sutiko būti operuojama. Byloje esantys medicininiai išrašai patvirtina, kad ieškovė 2013-10-01 buvo konsultuota ortopedo traumatologo, iki operacijos atlikimo dar du kartus konsultuota gydytojo ortopedo traumatologo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė nebuvo supažindinta su reikalinga informacija apie ketinamą atlikti operaciją. Teismas atmeta ieškovės argumentus dėl informacijos apie ligos anamnezę stoką, viršsvorio faktoriaus neįvertinimą, nes byloje pateikta operacijos ir nejautros (anestezijos) sutartis, pasirašyta su ieškove prieš operaciją, kurios 2 punkte yra išvardytos konkrečios ieškovės patologijos, didinančios operacijos rizikos laipsnį, paneigia ieškovės teiginius (1 t., 39 b. l.).
LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, vadinasi, pacientas gavo tinkamą informaciją. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovei buvo paaiškinta gydymo taktika ir suteikta reikalinga informacija apie ketinamą atlikti operaciją.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog su gydytoju J. Ž. bendravo daugelį metų, yra jo pacientė, o 2008-08-13 gydytojas J. Ž. ieškovei atliko kairio kelio sąnario artroskopiją.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovės apsisprendimą gydytis atsakovo ligoninėje patvirtina jos pasirašytas sutikimas. Be to, gydytojo pasirinkto gydymo metodų tinkamumą patvirtina Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvados.
Dėl tariamai netinkamai atliktos operacijos ir jos pasekmių
Aplinkybę, jog VšĮ Mažeikių ligoninėje operacija atlikta netinkamai, ieškovė įrodinėja po operacijos atsiradusiais skausmais, reabilitacijos metu didėjančiu skausmu, protezo nestabilumo atsiradimu, dideliu kojos tinimu.
Teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovei tiek operacinė, tiek pooperacinė eiga būtų buvusi nesklandi, sąnario ar kitokių pooperacinių komplikacijų nėra nustatyta. Teismui nekyla abejonių, kad pooperacinis skausmas yra neišvengiamas, todėl ieškovei buvo skirti skausmą malšinantys vaistai. Esant gerai pacientės būklei po operacijos, 2013-11-25 ieškovė nukreipta reabilitaciniam gydymui. Teismo įsitikinimą, kad operacija ieškovei buvo atlikta tinkamai, sustiprina UAB „Palangos lino“ epikrizės duomenys iš ligos istorijos Nr. 28181, ten nurodyta, kad reabilitacijos metu ieškovei pagerėjo bendra savijauta, judėjimo, apsitarnavimo funkcijos, padidėjo aktyvumas, pagerėjo bendra fizinė būklė, padidėjo fizinio krūvio tolerancija, sumažėjo kairio kelio sąnario, kairios kojos skausmai, patinimas, padidėjo kairio kelio sąnario judesių amplitudė, kairės kojos jėga. Ieškinio argumentus paneigia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. birelio 4 d. sprendime Nr. 56-54 profesoriaus N. P. pateikta išvada, kad ieškovei parinktas tinkamas endoprotezas, kad pooperacinėse rentgenogramose matoma simetriška erdvinė endoprotezo komponentų padėtis, kojos mechaninė ašis po operacijos yra gera, gydymo klaidų ieškovei nebuvo padaryta. Teismas vertina ir byloje apklaustos liudytojos, šeimos gydytojos E. B. parodymus, kad po operacijos ieškovei prasidėjo uždegimas, kuris ir lėmė skausmus, tinimus. Liudytoja paaiškino, kad pooperaciniai skausmai, besitęsiantis net iki šešių mėnesių, po tokių operacijų būdingi daugumai ligonių. Be to, šeimos gydytoja pripažino, kad paciento viršsvoris tėra tik reliatyvi kontraindikacija atliekant kelio sąnario endoprotezavimo operaciją. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovei buvo suteiktos tinkamos kokybės gydymo paslaugos.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės argumentai dėl gydytojo J. Ž. tariamai netinkamai pasirinktos pooperacinės priežiūros pasibaigus reabilitacijai nėra susiję su VšĮ Mažeikių ligoninės civiline atsakomybe, nes ieškovei konsultacijos buvo teikiamos UAB Mažeikių MCT.
Atskirai teismas pastebi, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato.
Ieškovė stipriai pablogėjusią savo sveikatos būklę po kairio kelio endoprotezavimo operacijos įrodinėja medicininių dokumentų išrašais, kurie iš tiesų patvirtina, jog po operacijos pacientė eina šlubuodama ir remiasi lazdele, yra vidutinis šoninių kelio sąnario raiščių laisvumas, dėl to pusiau sulenktoje padėtyje pacientė jaučia sąnario nestabilumą, vidurinio lenkimo laisvumas, žemesnis paterialinis kairiosios kojos refleksas, kuris gali būti dėl esamos pooperacinės būklės, iki galo pakelti kairės kojos negali. Šiuo atveju pateikta išvada, kad yra akivaizdus skausminis operuoto kairio kelio sąnario sindromas, kairio kelio sąnario funkcijos sutrikimas. Vertebrogeninės kilmės skausminis sindromas, osteochondrozė ir L3 slankstelio anterolistezė. Dėl išvardytų pakitimų nurodyta, kad ieškovei tikslingas simptominis gydymas, sąnario ir raumenyno mankšta. Stuburo konservatyvus atstatomasis gydymas, sekimas pas ortopedą, ateityje gali būti sindikuota revizinė kairio kelio sąnario EP operacija.
Teismo vertinimu, ieškovės gretutinės ligos ir susirgimai, t. y. 1999 m. pašalinta kairioji skydliaukės skiltis, 2006 m. atlikta kairės alkūnės revisio operacija, 2007 m. atlikta gimdos amputacija, 2008 m. atlikta kairio kelio sąnario artroskopija, 2011 m. pašalinta tulžies pūslė, 2012 m. atlikta kairiojo kulnikaulio kailinės išaugos rezekcija bei pado fascektomija, lemiamos reikšmės atliktai operacijai neturėjo.
Teismas sutinka su komisijos išvada, kad po endoprotezavimo operacijos atsiradęs skausmas kairėje kojoje, funkcinis sutrikimas ir kita, dėl ko pacientė vaikšto su lazdele ir turi 50 procentų darbingumo lygį, yra ne operavusio gydytojo ortopedo traumatologo padaryta klaida, bet individuali pacientės organizmo reakcija. Kadangi gydytojų veiksmai vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, pažymėtina, kad tam tikros komplikacijos asmeniui dėl taikyto chirurginio gydymo gali atsirasti ir dėl individualių jo savybių (amžiaus, pagrindinės ligos pobūdžio ir jos trukmės, kitų turimų ligų ar sveikatos sutrikimų ir pan.). Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį, tačiau jis negali atsakyti už rezultatą, kuris nepasiekiamas dėl objektyvių priežasčių, jau minėtų individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų. Taigi gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Todėl nenustačius netinkamo gydymo proceso (neteisėtų veiksmų ar neveikimo) negali kilti ir gydymo įstaigos (gydytojo) civilinė atsakomybė.
Vien tai, jog ieškovė po jai atliktos kairio kelio sąnario endoprotezavimo operacijos jaučia fizinį skausmą, vartoja nuskausminamuosius vaistus, patiria nepatogumus dėl galūnių asimetrijos, nenustačius, jog tam tiesioginės įtakos turėjo ieškovės nurodomi medikų veiksmai, nesudaro pagrindo priteisti jai prašomą žalos atlyginimą. Nenustačius atsakovės (jo darbuotojo) neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas – būtina civilinės atsakomybės sąlyga (CPK 6.246 straipsnis).
Šiame kontekste aktualu pastebėti ir tai, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų buvimo įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais. Žodinio bylos nagrinėjimo metu teismas kelis kartus siūlė spręsti ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau ieškovė ekspertizės atsisakė. Todėl subjektyvus asmens, manančio, jog neigiami padariniai atsirado būtent dėl medicinos darbuotojų veiksmų, vertinimas, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti.
Ieškovės argumentas dėl galimo operacijos ir nejautros (anestezijos) sutarties datos klastojimo taip pat nėra patvirtintas leistinais įrodymais.
Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.) konstatuojamas nustačius, kad medicinos įstaigos darbuotojų veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo ir dėmesingumo standarto, taikomo profesionalams, t. y. nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių išvengti neigiamų padarinių, konstatuotinas faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp pacientui atsiradusių pasekmių ir neteisėtų veiksmų buvimas.
Pažymėtina, kad ieškovę gydžiusio mediko elgesys negali būti vertinamas kaip stokojantis rūpestingumo bei dėmesingumo. VšĮ Mažeikių ligoninėje ieškovei taikytas gydymas buvo kokybiškas, pooperacinis periodas praėjo sklandžiai. Byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovės sveikatos būklės ir gydytojo, dėjusio visas pastangas pagydyti ieškovę, veiksmų, ir tai daro negalimą žalos atlyginimo priteisimą iš atsakovės VšĮ Mažeikių ligoninės. Taip pat pažymėtina, kad LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-06-04 Sprendimo ieškovė neginčijo, teismo ekspertizės atsisakė. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad nepaneigtos žalos nustatymo komisijos 2015-06-04 išvados, kuriose nurodoma, kad žala pacientės sveikatai nebuvo padaryta, todėl manytina, kad paslaugos teiktos taikant maksimalaus atidumo ir rūpestingumo standartus.
Neturtinės žalos atsiradimo faktas neįrodytas, taip pat byloje nenustatytos kitos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės motyvai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio iš esmės nedetalizuotini, nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų žalai atlyginti (CK 6.247 straipsnis). Ieškovės pateiktas nuostolių apskaičiavimas yra neįrodytas, ieškovė, įvertindama žalos dydį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o taip pat proporcingumo principu.
Apibendrindamas tai, kas pasakyta, ieškovės ieškinį teismas atmeta kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei VšĮ Mažeikių ligoninei priteisiama 825,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., 139–145 b. l., 2 t., 6–9 b. l.), o trečiajam asmeniui UAB „Mažeikių MCT“ 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., 97–100 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) atsakovės VšĮ Mažeikių ligoninė (įmonės kodas 166913899, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 24, Mažeikiai) naudai 825,36 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens UAB Mažeikių MCT (įmonės kodas 167397528, buveinės adresas J. Jablonskio g. 9, Mažeikiai) naudai 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.