- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-1540-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04747-2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant ieškovei B. M., jos atstovei adv. Svetlanai Radionovai, atsakovui M. M., jo atstovui adv. S. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamąją vietą, kuri yra nustatyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-05 sprendimu, ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove), priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio mėn., kai buvo nagrinėjama civilinė byla pagal jos ir atsakovo prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, ji dėl ligos vartojo vaistus, dėl to buvo silpna, be to buvo įbauginta vyro nesakyti visos tiesos apie sveikatą. Todėl ji neprieštaravo, kad teismas sūnaus D. gyvenamąją vietą nustatytų su tėvu M. M.. Pažymėjo, kad jos sveikatos būklė pagerėjo jai 2009 m. sausio mėn. apsigyvenus pas savo tėvus. Kaip nurodė ieškovė, 2009 m. vasario mėn. pagal gydytojų nurodymus ji nutraukė vaistų vartojimą, jos sveikatos būklė žymiai pagerėjo, todėl norėjo nuolat bendrauti su sūnumi, laisvai dalyvauti jo auklėjime. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymui turėjo įtakos tai, kad bylos nagrinėjimo metu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu buvo veikiama sutuoktinio M. M. naudojamo nuolatinio psichologinio spaudimo. Nurodė, kad visą laiką siekė laisvai ir nevaržomai dalyvauti sūnaus D. auklėjime, tačiau atsakovas nuolat varžydavo jos teises, sudarydavo konfliktines situacijas, atsakovo požiūris į ją neužtikrindavo tinkamo jos ir vaiko bendravimo. Tokie atsakovo veiksmai, ieškovės nuomone, pažeidžia ir jos, ir vaiko interesus, neužtikrina deramo vaiko auklėjimo. Dėl atsakovo netinkamo auklėjimo daroma žala sūnui ir tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip iš esmės pasikeitusia aplinkybe, sudarančia pagrindą pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant kartu su motina (ieškove).
Atsakovas M. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta šalių sūnaus D. gyvenamoji vieta su atsakovu (tėvu), esminių pasikeitimų neįvyko. Neprieštaravo, jog būtų nustatyta galutinė ieškovės bendravimo su sūnumi D. tvarka, remiantis teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi dėl laikinosios ieškovės bendravimo su sūnumi tvarkos, o taip pat neprieštaravo, kad papildomai turėtų būti nustatyta ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka metinių švenčių ir atostogų dienomis pagal jo pasiūlytą variantą. Nurodė, kad ieškovė bando jį apibūdinti kaip tėvą, kliudantį sūnui D. bendrauti su motina, tačiau tai yra netiesa. Jo manymu, pati ieškovė yra kalta, kad iki šiol nėra pilnai atkurtas jos ir mažamečio sūnaus ryšys. Atkreipė dėmesį, kad jis nuo pat sūnaus D. gimimo jį augino, prižiūrėjo ir rūpinosi ne tik sūnumi, bet ir sergančia ieškove. Nurodė, kad sūnus su juo gyvena nuo pat gimimo, atsakovas yra prie sūnaus labai prisirišęs, kaip ir sūnus D. yra labai prisirišęs prie jo, vaikui pas atsakovą yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Jo teigimu, ieškovė neįrodė, jog pas ją vaikui gyventi būtų geriau. Nors ieškovė remiasi specialistų išvadomis, jog jis neva trukdo motinai bendrauti su sūnumi, tačiau ieškovė neįvertina visų galutinių kompleksinio psichiatrinio psichologinio tyrimo išvadų, o išsirenka tik jai palankias išvadų vietas. Ieškovė neatsižvelgia į specialistų išvadas, kad šiuo metu pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nukentėtų vaiko psichologinė savijauta ir tai prieštarautų vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu netenkino ieškovės B. M. ieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas viršijo pareikštus reikalavimus ir nustatė ieškovės B. M. bendravimo su sūnumi D. M. ir jos dalyvavimo auklėjant sūnų tvarką sekančiai: 1. Ieškovė B. M. turi teisę kiekvieno mėnesio kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su sūnumi D. M. nuo 18.00 valandos iki 20.00 valandos ieškovės pasirinktoje vietoje. Ieškovė privalo pati pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar iš švietimo ar ugdymo įstaigos ir parvežti vaiką į gyvenamąją vietą po pasimatymo iki 20.30 valandos. 2. Ieškovė B. M. turi teisę kas antrą šeštadienį ir sekmadienį pasiimti sūnų D. M. iš jo gyvenamosios vietos ir praleisti kartu laiką nuo šeštadienio 10.00 valandos iki sekmadienio 20.00 valandos. Ieškovė privalo pati paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežti jį į jo gyvenamąją vietą iki 20.30 valandos. Sūnui D. pareikalavus grįžti į savo gyvenamąją vietą, ieškovė B. M. turi nedelsdama atvežti sūnų D. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, prieš tai įspėjusi vaiko tėvą M. M.. 3. Mažamečio D. M. ligos atveju kiekviena iš šalių, su kuria bebūtų vaikas, jo susirgimo metu privalo apie tai informuoti kitą tėvą, sudaryti sąlygas dalyvauti vizituose pas gydytojus ir slaugyti vaiką. Vaikui susirgus apsilankymų pas ieškovę metu, vaikas turi būti grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pasibaigus tvarkoje nustatytam apsilankymo pas ieškovę laikui. Vaikui ligos atveju būnant namuose, ieškovė turi teisę jį lankyti bendravimo tvarkoje nustatytu metu. 4. Šalys įpareigojamos fiksuoti ieškovės bendravimo su sūnumi vietą, laiką bei trukmę rašytinės formos akte, kuris turi būti surašomas dviem egzemplioriais ir abiejų šalių pasirašomas, vienas iš jų įteikiamas atsakovui. 5. Ieškovė B. M. poriniais metais metinių švenčių metu (Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių švenčių metu) turi teisę bendrauti su sūnumi D. nepertraukiamai savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui priimtinoje aplinkoje. Neporiniais metais metines šventes mažametis D. praleidžia su tėvu M. M.. Motinos dieną mažametis D. praleidžia kartu su motina B. M., o Tėvo dieną – kartu su tėvu M. M.. Mažamečio D. M. gimtadienį kiekvienas iš tėvų kartu su vaiku praleidžia pakaitomis kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, ar tėvų numatytoje kitoje vietovėje. 6. Ieškovė B. M. ir atsakovas M. M. turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti su sūnumi D., išsivežant jį iš jo gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Ieškovė ir atsakovas kasmetinių atostogų grafiką privalo pranešti vienas kitam iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydami, kur sūnus D. bus tokių atostogų metu. Ieškovė B. M. ir atsakovas M. M., keliaudami už Lietuvos Respublikos ribų, privalo ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomos kelionės pradžios informuoti kitą šalį apie planuojamos kelionės datas, numatomas aplankyti šalis bei kelionės tikslą. Tokiu atveju atsakovas M. M. savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje abiem tėvam priimtinoje vietoje perduoda ieškovei B. M. sūnaus D. M. pasą. Praėjus po kelionės ne mažiau kaip trims dienoms, ieškovė B. M. grąžina atsakovui M. M. sūnaus D. M. pasą. 7. Esant abiejų tėvų B. M. ir M. M. bendram susitarimui telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ar šalims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo šiuo teismo sprendimu nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė B. M. ir atsakovas M. M. yra mažamečio D. M. tėvai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-05 sprendimu mažamečio D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu M. M. (atsakovu). Vilniaus apygardos teismo 2010-01-11 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-05 sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2008-12-05 priimant sprendimą dėl mažamečio D. gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės sveikatos būklė nebuvo gera. Tuo laikotarpiu ieškovei buvo nustatytas 60 procentų nedarbingumo lygis ir pati ieškovė siekė, jog mažamečio sūnaus D. auklėjimas būtų patikėtas atsakovui. Į šiuos reikšmingus faktus buvo atsižvelgta, teismui priimant sprendimą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas konstatavo, kad po nurodyto teismo sprendimo priėmimo ieškovės sveikata pagerėjo, ji pradėjo dirbti ir gauti pastovias pajamas. Ieškovei pareiškus ieškinį atsakovui dėl sūnaus D. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ieškovės bendravimas su sūnumi D. ir dalyvavimas jo auklėjime vyko ir vyksta pagal teismo nutartimis nustatytą laikinąją ieškovės bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką, per šį laikotarpį ieškovės ir jos mažamečio sūnaus D. tarpusavio ryšys žymiai sustiprėjo. Tačiau vien šios teismo nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas keisti teismo sprendimu nustatytą mažamečio D. gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys neteikia pagrindo išvadai, jog mažamečio D. gyvenimas pas tėvą prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga yra ta aplinkybė, jog mažametis gyvena kartu su tėvu nuo pat jo gimimo dienos, tai yra gyvena kartu su tėvu ilgą laiką ir vaiko gyvenimo aplinka yra stabili. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Teismo vertinimu, ieškovės išdėstyti argumentai nepateisina ir nepatvirtina būtinumo keisti šiuo laikotarpiu šalių vaiko gyvenamosios vietos. Teismas akcentavo Vaikų raidos centro atliktą Kompleksinį psichiatrinį psichologinį mažamečio vaiko D. M. ir jo šeimos įvertinimą ir jo metu padarytas išvadas, ypač tai, jog specialistų išvadose nurodyta, jog šiuo laikotarpiu nerekomenduojama staigiai pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nes galimos nepageidaujamos jo vystymuisi bei psichinei sveikatai pasekmės, tai yra gali padidėti nerimas, atsirasti nesaugumas, baimės. Teismas nurodė, kad nurodyto įvertinimo išvadose esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl pažymėjo, kad šioje byloje nesivadovauja tiek vienos, tiek ir kitos šalies liudytojų parodymais. Be to, teismo posėdyje apklausti liudytojai apibūdino šalių tarpusavio santykius ir jų santykius su mažamečiu vaiku tuo laikotarpiu, kai šalys dar gyveno kartu ir netrukus po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Atsižvelgdamas į šiuo metu nusistovėjusį mažamečio D. stabilų ryšį su tėvu, teismas darė išvadą, kad būtent mažamečio D., o ne ieškovės ar atsakovo interesus šiuo konkrečiu laikotarpiu labiausiai atitinka sprendimas nekeisti vaiko gyvenamosios vietos. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas pripažino, kad šiuo laikotarpiu mažamečio vaiko interesas gyventi kartu su tėvu susiformavo natūraliai, o ne dėl vaiko tėvo įtakos. Kaip nurodyta psichiatrų psichologų išvadose, mažametis D. yra prisirišęs prie tėvo, vaiko ir tėvo santykių stebėjimo metu jų bendravimas buvo natūralus, D. jautėsi saugiai. Atlikto tyrimo metu nebuvo stebėta M. M. psichologinio spaudimo sūnaus D. atžvilgiu, siekiant izoliuoti vaiką nuo motinos. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi D. ir dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarką pareikštas nebuvo, tačiau, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas viršyti pareikštus reikalavimus. Teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykių sudėtingumą, darė išvadą, kad būtina teismo sprendimu nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi D. ir dalyvavimo sūnaus D. auklėjime tvarką. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys teismo posėdyje patvirtino, kad sutinka su teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka, bei įvertindamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pasiūlymą, teismas nustatė ieškovės bendravimo su sūnumi ir jos dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarką teismo 2011-09-15 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribose, papildomai nustatydamas ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką metinių švenčių ir šalių atostogų metu. Teismas pažymėjo, kad nustatyta tvarka [jos sąlygos] neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė B. M. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kurią teismas atmetė reikalavimą nustatyti sūnaus D. M. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Patikslintame apeliaciniame skunde pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, atsisako reikalavimo dalies dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, neatskleidė nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės, todėl padarė formalią ir nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo keisti mažamečio D. M. gyvenamąją vietą. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė pagrindinį vaikų teisių apsaugos principą - neatsižvelgė į tai, kad sūnus D. yra mažametis ir jam yra reikalingesnė motinos priežiūra. Mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat suformavo nuostatą, kad mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, dėl to motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti. Atidavus vaiką tėvui, nukentėtų vaiko psichologinė savijauta, tai pakenktų jo vystymuisi. Nurodė, kad šiuo metu neturi psichikos sutrikimų, kurie trukdytų jai tinkamai auginti vaiką, yra socialiai orientuota, supratinga gyvenimiškose situacijose, susijusiose su vaiko priežiūra ir auklėjimu. Teismas nepagrįstai nurodė sprendime, jog, ieškovei pareiškus ieškinį, ieškovės bendravimas su sūnumi D. ir dalyvavimas jo auklėjime vyko pagal teismo nutartimis nustatytą laikinąją ieškovės bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarką. Šis teiginys neatitinka tikrovės, nes atsakovas M. M. iš esmės nevykdė teismo nustatytos laikinosios jos su sūnumi D. bendravimo tvarkos arba ją vykdė tik iš dalies. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-12-05 sprendimu nutraukė šalių santuoką bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau pastaroji sutartis buvo pasirašyta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, neigiamai įtakojama sutuoktinio. Ieškovės teigimu, teismas neteisingai vertino specialistų išvadas, o byloje yra kitų įrodymų, kurių teismas net nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teiginius apie tai, kad M. M. žaloja sūnų D., teismas paneigia tik teiginiu, jog tyrimo metu specialistai nepastebėjo psichologinio spaudimo. Su tokiu teismo motyvavimu nesutiko dėl to, kad išvadoje nurodyta, jog tokio spaudimo nebuvo pastebėta tyrimo metu. Byloje yra kiti įrodymai, patvirtinantys M. M., jo sesers E. R. psichologinio spaudimo naudojimą sūnaus D. atžvilgiu. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad specialistai atliekant tyrimą nustatė M. M. piktnaudžiavimą tėvystės teisėmis, nustatė, jog atsakovas daro žalą sūnaus savijautai, vystymuisi, visapusiškai raidai, saugumui. Atsakovo veiksmai, trukdant motinai bendrauti su sūnumi ir jį auklėti, turi įtakos vaiko vystymuisi bei psicho-emocinei būsenai. Netgi individualių užsiėmimų metu stebėtas padidėjęs vaiko nerimas, pyktis, agresija, nuotaikų kaita, impulsyvumas. Klinikinio stebėjimo metu netgi buvo pastebėta, kad atsakovo elgesys neskatina motinos ir sūnaus bendravimo, trukdo normaliam ryšių funkcionavimui, būdamas kartu atsakovas atitraukia vaiko dėmesį nuo mamos, nevengia konfliktinių situacijų. Vadovaujantis specialistų išvadomis, darė išvadą, kad dėl atsakovo piktnaudžiavimo tėvystės teisėmis kyla grėsmė sūnaus D. saugumui ir savijautai, sūnui sukeliama žala gali būti nepataisoma. Mano, kad būtina nutraukti atsakovo veiksmus, piktnaudžiaujant, manipuliuojant tėvystės teisėmis, pašalinti atsakovo veiksmų neigiamus padarinius. Nurodė, kad teismui buvo žinoma, kad sūnaus vaikų darželyje auklėtojos yra atsakovo motina I. M. ir jo sesuo E. R., kurios priešiškai nusiteikusios ieškovės atžvilgiu, todėl ji negali darželyje jaustis saugiai ir laisvai. Teismas nepagrįstai nustatė, jog būtent šiuo laikotarpiu mažamečio D. interesas gyventi kartu su tėvu susiformavo natūraliai. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovės santykiai su sūnumi formavosi sudėtingomis sąlygomis. Trukdė ne tik jos liga, bet svarbiausia, kad santykių su sūnumi D. formavimuisi trukdė atsakovo neteisėtas elgesys. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė ne kartą siūlė atsakovui kartu su ieškove ir vaiku kreiptis į Vaiko raidos centrą, tikslu specialistų pagalba išspręsti susidariusias problemas, bet atsakovas atsisakė lankytis pas specialistus. Toks atsakovo elgesys įrodo jo vengimą tinkamai įvertinti situaciją bei nesugebėjimą paisyti vaiko ir ieškovės interesų. Teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad M. M. be ieškovės žinios išvežė sūnų D. pastoviam gyvenimui į UK ir ieškovė nieko nežinojo apie savo sūnų beveik 3 mėnesius. Neteisėtas sūnaus D. išvežimas taip pat įrodo M. M. piktnaudžiavimą tėvystės teisėmis, jo siekį atskirti nuo ieškovės sūnų, tėvo sūnui daromą žalą. Teismo teiginys, kad sūnaus aplinka yra stabili, taip pat neatitinka tikrovės, nes nuo 2010 m. vasaros M. M. šeima jau tris kartus pakeitė gyvenamąją vieta, be to M. M. buvo išvežęs sūnų į svetimą šalį. Apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimus M. M. nė karto nepranešė nei ieškovei, nei teismui. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ją su sūnumi D. sieja labai glaudus ryšys. Pažymėjo, kad nuo šių metų spalio pabaigos ji bendrauja su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje. Susiklostė tokia padėtis, kad sūnus D. sunkiai skiriasi su ja, nenori grįžti pas tėvą, kiekvieną kartą prašo pasilikti nakvoti, verkia, teigia, kad nenori grįžti namo, nori būti pas ieškovę, sako, kad nenori į savo namus, nes I. (M. M. žmona) jo nemyli, muša jį, kad jį muša S., M. M. žmonos dukra. Svarbus yra tas faktas, kad M. M. vedė antrą kartą, susilaukė antro sūnaus. Kartu su jais gyvena antros žmonos dukra iš pirmosios santuokos. Todėl nėra aišku, kaip klostosi sūnaus santykiai su naujais šeimos nariais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant apsaugoti mažametį sūnų D. nuo nepataisomos žalos, prašė patenkinti jos ieškinį ir nustatyti sūnaus D. gyvenamąją vietą su motina. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į M. M. neteisėtus veiksmus, teismas neturėjo pagrindo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei 1000 Lt už advokato paslaugas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. M. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, ieškovė siekia bet kokia kaina pasiimti vaiką gyventi pas save, neatsižvelgiant į vaiko interesus. Specialistų išvados atitinka vaiko interesus ir suformuluotos kaip teorinės išvados, o specialistai nerekomenduoja keisti vaiko gyvenamosios aplinkos. Vaikui jau yra daugiau nei puspenktų metukų. Vaikas gali pats išreikšti valią su kuo gyventi, tačiau ieškovė net neprašė to teismo. Nesiekė, kad vaikas būtų apklaustas teisme, nes pati puikiai suvokia, kad neturi reikiamo emocinio ir psichologinio ryšio su vaiku. Ieškovė visokiais būdais stengiasi įrodyti, kad jis žaloja vaiką, kliudydamas jai bendrauti su vaiku, tačiau tai visiškai prieštarauja bylos aplinkybėms. Nurodė, kad jis siekia ir skatina, kad vaikas bendrautų su motina, mokė motiną elementaraus bendravimo su vaiku, o ne „papirkinėjimo“ saldainiais, vaisiais ir žaislais. Atsakovo teigimu, pakeisti dabar vaiko gyvenamąją vietą nėra jokios galimybės, nesukeliant vaikui streso ir psichologinių išgyvenimų. Nurodė, kad būtent jis vaiką nuo gimimo užaugino, todėl ieškovė prarado bet kokį psichologinį ryšį su vaiku ir dabar stengiasi jį atkurti. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu po apsilankymų pas specialistus jis sutiko, kad vaikas su motina bendrautų jos tėvų namuose, tačiau vaikui toks bendravimas kelia stresą ir psichologinę įtampą. Vaikas vengia tokių susitikimų. Atvirkščiai nei teigia iškovė, ji ne tik kad nekliudo tokiam bendravimui, bet kiekvieną kartą psichologiškai rengia vaiką išvykoms pas mamą. Atsakovo teigimu, ieškovė nerodo jokio geranoriškumo, jai nerūpi vaiko išgyvenimai, jo psichologinė būsena. Vaikas pats gali išreikšti savo norus. Ieškovei tik reikia kantrybės, kol vaikas pripras prie jos. Dabar teismo nustatytas labai palankus bendravimas tam, kad vaikas psichologiškai galėtų priprasti prie motinos, senolių ir jų aplinkos. Nurodė, kad jis gerbia ir gerbs vaiko teisę bendrauti su motina, tačiau tik ne vaiko interesų sąskaita. Vėliau, motinai labiau atstačius emocinį-psichologinį ryšį su vaiku ir vaikui išreiškus norą, neprieštaraus, kad jis gyventų su motina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingus bylai faktus, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas apeliacine tvarka ir priimtinas naujas sprendimas [LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.].
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu nutraukė ginčo šalių B. M. ir M. M. santuoką. Sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys nustatė, kad nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu M. M.. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, spręsdamas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto klausimą, teismas rėmėsi šalių nurodytomis aplinkybės, kad berniukas yra labiau prisirišęs prie tėvo, būtent tėvas finansiškai pajėgus išlaikyti vaiką, nes tuo metu vaiko motina [ieškovė] nedirbo. Bylos medžiaga patvirtina ir tokias aplinkybes, kad šalių santuokos nutraukimo metu ieškovė turėjo rimtų sveikatos problemų, jai buvo suteiktas 60 proc. nedarbingumo lygis, o apie šias aplinkybes, sprendžiant iš teismo sprendimo turinio, nebuvo pateikta ir žinoma bylą nagrinėjančiam teismui. Nors ir buvo atnaujintas procesas santuokos nutraukimo byloje, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė B. M., pareikšdama teismui ieškinį, prašė pakeisti ginčo šalių mažamečio vaiko D. gyvenamąją vietą, ją nustatant kartu su motina [šiuo atveju ieškove].
LR CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005]. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu nustatytos D. M. gyvenamosios vietos su tėvu [atsakovu] pakeitimo, turėjo įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta kartu su atsakovu, arba kad sūnus buvo atiduotos auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurios buvo teismui priimant 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto su tėvu, pripažinimo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Tokias aplinkybes teismas įvardijo sekančiai: teigiami ieškovės sveikatos pokyčiai, Ieškovė pradėjo dirbti ir gauti pastovias pajamas. Itin svarbi aplinkybė ta, kad žymiai sustiprėjo mažamečio sūnaus D. tarpusavio ryšys su jo motina. Vienok pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas keisti teismo sprendimu nustatytą mažamečio D. gyvenamąją vietą. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad vaikas su tėvu gyvena ilgą laiką, vaikas prie tėvo yra prisirišęs, gyvenamoji aplinka su tėvu vaikui yra stabili ir saugi, sprendė, kad tokiu atveju nėra pateisinamas ir būtinas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas. Priimdamas skundžiamą sprendimą nekeisti vaiko gyvenamosios vietos teismas už pagrindą ėmė Vaiko raidos centro atliktą Kompleksinį psichiatrinį psichologinį D. ir jo šeimos įvertinimą, šio vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas, specialistų rekomendaciją staigiai nekeisti vaiko gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad teismo padarytos išvados nekeisti mažamečio D. gyvenamosios vietos buvo neteisingos, tinkamai neįvertinant byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bei jų turinio, įskaitant pačioje Vaiko raidos centro specialistų vertinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, neatsižvelgiant į bylai teisingai išspręsti svarbias faktines aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, turi būti įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai bei jų pobūdis, vaiko norai ir kt. [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010]. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009]. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011]. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienu atveju kasacinio teismo išaiškinimai yra suformuluojami nutartyse, priimtose konkrečiose civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, tačiau tėvų tarpusavio ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendimo požiūriu nurodyta kasacinio teismo praktika kaip tokia yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas vienareikšmiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra objektyvių duomenų bei įrodymų, jog mažamečio D. gyvenimas pas tėvą prieštarautų mažamečio vaiko interesams. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinkta medžiaga suteikia pagrindą daryti išvadą, kad mažamečio D. gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatyta su motina [ieškove], o gyvenamosios vietos pakeitimas labiausiai atitiks vaiko interesus. Neabejotina, kad mažamečiui vaikui reikšmingi bei reikalingi abu tėvai, ką pažymi bei nurodo šioje byloje specialistai, tačiau spręstina, kad šiuo atveju ieškovės, kaip motinos, vaidmuo D. gyvenime, jį auklėjant, vystant bei lavinant, turi didesnę reikšmę. Nors kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokio pobūdžio bylose teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, tačiau teismas negali neimti duomėn šioje byloje psichologų-psichiatrų pateiktų išvadų, kad vaikui motina yra būtina, jos niekas negali pakeisti ir būtent motina suteikia vaikui saugumo jausmą. Kaip jau nurodyta aukščiau, šiai dienai yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurioms esant teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Bylos duomenys patvirtina apie iš esmės pagėrėjusią ieškovės [motinos] sveikatą, stabilizavusią jos socialinę ir finansinę padėtį. Kaip nurodoma 2012 m. kovo 28 d. išraše iš medicininių dokumentų, paskutinį kartą ieškovei medikamentai buvo skirti 2009 m. vasario 2 d. Paskutinis ieškovės vizitas pas daktarus buvo 2010 m. rugpjūčio 24 d. ir tai buvo profilaktinis patikrinimas. Nuo 2011 m. liepos 25 d. moteris įsidarbino UAB „Baltic foods“ tiekimo vadybininke. Darbdavys ieškovę charakterizavo kaip tvarkingą darbuotoją, kuri be to yra sąžininga, atidi, paslaugi, imli įvairioms naujovėms. Kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, ji gauna 1500 Lt dydžio mėn. atlyginimą „į rankas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be pastarųjų aplinkybių itin svarbią reikšmę sprendžiant dėl vaikos gyvenamosios vietos pakeitimo turi tai, kad per pastarąjį laikotarpį atsirado itin artimas, stiprus ieškovės, kaip motinos, ir mažamečio vaiko D. ryšys ir pats berniukas išreiškė valią bei norą gyventi būtent su motina. Po paskutinio atlikto berniuko psichologinio įvertinimo [2012-06-07 – 2012-07-02] buvo pateikta psichologo išvada, kad šiai dienai berniukas pagal savo amžių ir kitas individualias savybes gali reikšti nuomonę dėl tolimesnio gyvenimo su vienu iš tėvų. Psichologo išvadoje nurodoma, kad berniukas, klausiamas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, kiekvieną kartą atsakė, jog nori ilgiau būti pas mamą, dažniau ją lankyti. Vaikas nurodė ir tai, kad jam patinka būti su mama, saugiai jaučiasi tiek tėčio, tiek mamos namuose. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl nepakankamo amžiaus berniukas dar negalėjo būti apklaustas ir išklausyta jo nuomonė bei valia gyventi su vienu iš tėvų, tačiau, teismo vertinimu, netgi nesant vaiko nuomonės šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai atidus, vertindamas ankstesniąją berniuko kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvadą. Nenuginčyta, kad berniukas, pasak specialistų, tuo metu geriau jautėsi su tėvu, prie kurio jis buvo prisirišęs, sunkiai su juo skyrėsi, tačiau pastebėtina, kad tokie vaiko ir tėvo santykiai susiformavo natūraliai per ilgą laiką, iš esmės tėvui auginant ir rūpinantis vaiku. Vienok, analizuojant vaiko ir motinos santykius, buvo pažymėta, kad šiuo atveju apie lygiaverčius santykius negalima kalbėti, nes mamos ir vaiko santykiai formavosi sudėtingomis sąlygomis, juos apsunkino motinos liga, taip pat netinkamos motinos susitikimų su vaiku sąlygos. Šiuo atveju pastebėtas svarbus bei ydingas tėvo [atsakovo] elgesys, kuris neskatino vaiko santykių su mama, manipuliavo savo teisėmis, elgėsi savininkiškai berniuko atžvilgiu, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo teisėmis. Aplinkybes, kad atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų motinai pilnavertiškai bendrauti su vaiku, jį auklėti bei rūpintis patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti ir apie tam tikrą atsakovo asmenybę, būdo savybes, kurios rodomos vaiko atžvilgiu ir daro neigiamą poveikį jo asmenybės formavimuisi. Teismo sprendimą vaiko gyvenamą vietą nustatyti su motina apsprendžia motinos pastangos bei galimybės suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, motinos asmeniniai bruožai bei savybės. Byloje esantis Vaiko teisių skyriaus atliktas ieškovės buities tyrimo aktas leidžia spręsti, kad moteris turi tinkamas gyvenimo sąlygas mažamečiui vaikui. Moteris gyvena 2 kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. Buities tyrimo akte pažymėta, kad butas gražiai įrengtas, apstatytas būtinais baldais, švarus, jaukus. Vaikų psichiatrės ir psichologės teigimu, motina geba rūpintis vaiku, gali jam suteikti saugią ir ramią aplinką, ji yra orientuota į vaiko gerovę. Pažymėtina, kad, spręsdamas apie tėvų asmenines savybes bei vaiko ir tėvų santykių pobūdį, teismas kritiškai vertina byloje apklaustų šalių liudytojų parodymus, kurie iš esmės yra prieštaringi bei nėra aktualūs, vertinant esamą situaciją. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tokais aplinkybes, kad nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas yra sukūręs naują šeimą, be D. turi kitą mažametį vaiką su antra žmona bei kartu augina antros žmonos mergaitę iš jos pirmos santuokos. Taigi atsakovas, kaip tėvas, gali pilnai save realizuoti naujoje šeimoje, tuo tarpu ieškovei jų sūnus D. yra vienintelis vaikas, kuriam ji gali skirti visą savo laiką, rūpestį ir meilę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ankstesnėje specialistų išvadoje buvo duota rekomendacija staigiai nekeisti vaiko gyvenamosios vietos, tačiau akivaizdu, kad tokia rekomendacija buvo sąlygota įvertinant tuo metu esančią situaciją dėl vaiko ir motinos trapaus ryšio, motinos ir vaiko „nesaugaus“ santykio, kuris šiai dienai iš esmės yra pasikeitęs. Vertinant visų aukščiau byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė [motina] pagal savo asmenines savybes pajėgi tinkamai išauklėti savo sūnų, suteikti savo vaikui reikiamas sąlygas jo vystymuisi, tobulėjimui, todėl ir esant paties vaiko norui ir valiai, teismas neturi pagrindo išspręsti ginčą kitaip, todėl tenkina ieškovės ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Patikslintame apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, tačiau, teismas, atsižvelgdamas į kiekvienos šalies turtinę padėtį, mažamečio vaiko poreikius bei jo normaliam vystymuisi reikalingas sąlygas, sprendžia, kad yra pagrindas, išeinant už ieškinio reikalavimo ribų [LR CPK 376 str. 2 d.], priteisti iš atsakovo jo mažamečio vaiko naudai išlaikymą. LR CK 3.192 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinus vaikui vystyti sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai [LR CK 3.192 str. 3 d.]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009]. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010]. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo šalių turtinė padėtis nėra vienoda, todėl kiekvienas iš tėvų gali skirti nevienodą lėšų sumą jų mažamečio D. išlaikymui. Duomenų bei įrodymų, kad ieškovė B. M. turi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, teismas neturi. Ieškovė išlaikytinų asmenų neturi. Kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, jos darbinės pajamos per mėn. sudaro 1500 Lt „į rankas“. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad asmeninės nuosavybės teise atsakovas turi 3 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2011-09-19 atsakovas dirba UAB „Skominta“ suvirintoju, tačiau duomenų bei įrodymų apie savo darbines pajamas atsakovas į bylą nepateikė. Patikrinus viešai prieinamus duomenimis SODRA duomenų bazėje, nustatyta, kad per paskutinius 4 mėnesius [2012-04-04 – 2012-07-01] atsakovo darbo užmokestis svyravo nuo 2700 Lt iki 3500 Lt, neatskaičius mokesčių. Atsakovas vedė antrą kartą, susilaukė antro sūnaus. Kartu su nauja jo šeima gyvena antros žmonos nepilnametė dukra iš pirmos santuokos. Duomenų bei įrodymų apie bendras šeimos pajamas byloje nėra. Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas ne kartą pažymėjo, kad jis turi didelių finansinių galimybių bei ketina savo tėvams nupirkti butą. Paaiškino, kad šiuo metu jo tėvai gyvena jam priklausančiame bute, todėl jis su antra žmona nuomojasi šeimai reikalingą didelį trijų kambarių butą. Atkreiptinas dėmesys, kad prieštaravimų bei argumentų dėl ieškovės reikalavimų priteisti išlaikymą D. naudai atsakovas nereiškė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Vertinant ginčo šalių sūnaus D. poreikius, būtinas išlaidas jo normaliam vystymuisi užtikrinti, pastebėtina, kad be būtinųjų išlaidų elementariems ir būtiniems poreikiams tenkinti [maistui, drabužiams, higienos prekėms, žaislams ir kt.], berniukui, turinčiam nuolatinių sveikatos problemų, būtinos papildomos išlaidos vaistams, gydymui. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams [CK 3.192 str. 3 d.], teismas sprendžia, kad 400 Lt išlaikymo dydžio suma yra protinga bei proporcinga tėvo turtinei padėčiai bei berniuko poreikiams tenkinti, todėl priteistina iš atsakovo jo sūnui D. M.
Nesvarbu, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų nustatyta jų vaiko gyvenamoji vieta, kiekvienas iš tėvų turi teisę bei pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata [LR CK 3.155 str. 2 d.], bendrauti su savo vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu mažamečio D. gyvenamoji vieta keičiama, gyvenamąją vietą nustatant su motina, tuo tarpu ginčo šalių, kaip vaiko tėvų, santykiai yra itin konfliktiški, todėl teismas sprendžia, kad būtina išeiti iš ieškinio reikalavimo ribų bei nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi D. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką. Skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatyta motinos ir sūnaus bendravimo tvarka. Nei viena iš ginčo šalių nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta tvarka neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia šalių ir jų mažamečio D. teisų ir teisėtų interesų, tuo pačiu nustatoma tvarka užtikrina atsakovo, kaip tėvo, teisių bei pareigų įgyvendinimą jo sūnaus D. atžvilgiu, todėl spręstina, kad yra pagrįsta nustatyti analogišką tėvo [atsakovo] ir jo sūnaus bendravimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartimi buvo nustatyta mažamečio D. ir jo senelių iš ieškovės pusės bendravimo tvarka, tačiau šiuo atveju tvirtintina tėvo ir vaiko bendravimo tvarka „nesikerta“ su aukščiau patvirtinta vaiko ir senelių bendravimo tvarka.
Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos [LR CPK 93 str. 5 d.]. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė: 129 L žyminis mokestis, 1200 Lt išlaidos už ekspertizę, 3000 Lt išlaidos advokatei už teisinę pagalbą, 350 Lt vertimų išlaidos, 363 Lt išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso 5042 Lt, o apeliacinės instancijos teisme tokias išlaidas sudarė 139 Lt sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, todėl, patenkinus apeliacinį skundą, šios išlaidos [bendra 5181 Lt suma] priteistina iš atsakovo ieškovės naudai [ LR CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1 d.].
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 146,06 Lt, tokios išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 8,44 Lt, todėl bendra jų suma [154,50 Lt] priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą [LR CPK 96 str. 1 d.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės B. M. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina B. M. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo M. M. (duomenys neskelbtini) 400 Lt dydžio išlaikymą sūnui D. M. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti motinai B. M.
Nustatyti atsakovo M. M. bendravimo su sūnumi D. M. ir jo dalyvavimo auklėjant sūnų tvarką:
1. Atsakovas M. M. turi teisę kiekvieno mėnesio kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su sūnumi D. M. nuo 18.00 valandos iki 20.00 valandos ieškovo pasirinktoje vietoje. Ieškovas privalo pats pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar iš švietimo ar ugdymo įstaigos ir parvežti vaiką į gyvenamąją vietą po pasimatymo iki 20.30 valandos.
2. Atsakovas M. M. turi teisę kas antrą šeštadienį ir sekmadienį pasiimti sūnų D. M. iš jo gyvenamosios vietos ir praleisti kartu laiką nuo šeštadienio 10.00 valandos iki sekmadienio 20.00 valandos. Ieškovas privalo pats paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parvežti jį į jo gyvenamąją vietą iki 20.30 valandos. Sūnui D. pareikalavus grįžti į savo gyvenamąją vietą, atsakovas M. M. turi nedelsdamas atvežti sūnų Dominiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, prieš tai įspėjęs vaiko motiną B. M.
3. Mažamečio D. M. ligos atveju kiekviena iš šalių, su kuria bebūtų vaikas, jo susirgimo metu privalo apie tai informuoti kitą tėvą, sudaryti sąlygas dalyvauti vizituose pas gydytojus ir slaugyti vaiką. Vaikui susirgus apsilankymų pas atsakovą metu, vaikas turi būti grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pasibaigus tvarkoje nustatytam apsilankymo pas atsakovą laikui. Vaikui ligos atveju būnant namuose, atsakovas turi teisę jį lankyti bendravimo tvarkoje nustatytu metu.
4. Šalys įpareigojamos fiksuoti atsakovo bendravimo su sūnumi vietą, laiką bei trukmę rašytinės formos akte, kuris turi būti surašomas dviem egzemplioriais ir abiejų šalių pasirašomas, vienas iš jų įteikiamas ieškovei.
5. Ieškovė B. M. poriniais metais metinių švenčių metu (Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių švenčių metu) turi teisę bendrauti su sūnumi D. nepertraukiamai savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui priimtinoje aplinkoje. Neporiniais metais metines šventes mažametis D. praleidžia su tėvu M. M.. Motinos dieną mažametis D. praleidžia kartu su motina B. M., o Tėvo dieną – kartu su tėvu M. M.. Mažamečio D. M. gimtadienį kiekvienas iš tėvų kartu su vaiku praleidžia pakaitomis kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, ar tėvų numatytoje kitoje vietovėje.
6. Ieškovė B. M. ir atsakovas M. M. turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti su sūnumi D., išsivežant jį iš jo gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Ieškovė ir atsakovas kasmetinių atostogų grafiką privalo pranešti vienas kitam iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydami, kur sūnus D. bus tokių atostogų metu. Ieškovė B. M. ir atsakovas M. M., keliaudami už Lietuvos Respublikos ribų, privalo ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomos kelionės pradžios informuoti kitą šalį apie planuojamos kelionės datas, numatomas aplankyti šalis bei kelionės tikslą. Tokiu atveju ieškovė B. M. savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje abiem tėvam priimtinoje vietoje perduoda atsakovui M. M. sūnaus D. M. pasą. Praėjus po kelionės ne mažiau kaip trims dienoms, atsakovas M. M. grąžina ieškovei B. M. sūnaus D. M. pasą.
7. Esant abiejų tėvų B. M. ir M. M. bendram susitarimui telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ar šalims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo šiuo teismo sprendimu nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams.
Priteisti iš atsakovo M. M. ieškovės B. M. naudai 5181 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. M. į valstybės biudžetą 154,50 Lt bylinėjimo išlaidų.