Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SNORO LIZINGAS“ ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos, delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis (b. l. 3-6, 10-13) nustatyta, jog šalys 2007 m. birželio 15 d. sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VBŪ7061502P, 2007 m. lapkričio 3 d. sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VBM711032JPC (toliau tekste – Sutartys), pagal kurias ieškovas įsipareigojo už Sutartyse nustatytas kainas nupirkti iš trečiųjų asmenų atsakovo pasirinktas prekes – televizorių SHARP ir nešiojamąjį kompiuterį SAMSUNG – ir perduoti jas atsakovui valdyti ir naudoti su sąlyga, kad, atsakovui įvykdžius Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, nurodytos prekės pereis atsakovui nuosavybės teise, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui eilines įmokas ir kitus mokėjimus Sutartyse nustatytomis dalimis ir terminais.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Bylos duomenys – 2007 m. birželio 15 d. ir 2007 m. lapkričio 3 d. prekių perdavimo-priėmimo aktai (b. l. 5, 12) – patvirtina, jog ieškovas Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Bylos duomenų visetas (b. l. 7-9, 14-16) patvirtina, jog atsakovas Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolingas ieškovui 995,21 Lt sumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sąlygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sąlygos. Neabejotina, kad vartotojas visą dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sąlygas, labai dažnai į kitas sąlygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina šalių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Teismas, įvertinęs Sutarčių dalykus, jų prigimtį, konstatuoja, jog Sutartys yra vartojimo sutartys.

Pagal Sutarčių 3.9 punktus atsakovas, nesumokėjęs Sutartyse nustatytų pradinių įmokų, eilinių įmokų ar Sutarčių mokesčių, privalo mokėti ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius už visas laiku nesumokėtas sumas už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną. Nurodyti delspinigiai, mokėtini kas dieną, sudaro net 182,50 procento per metus, todėl tokios vartojimo sutarčių nuostatos dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintinos nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.

Minėta, kad pagal Sutarčių 3.9 punktus atsakovas, nesumokėjęs Sutartyse nustatytų pradinių įmokų, eilinių įmokų ar Sutarčių mokesčių, privalo mokėti ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius už visas laiku nesumokėtas sumas už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra per dideli.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Viena vertus, šalys Sutartis sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, ieškovo komercinė veikla, be kita ko, – vartojimo kreditų teikimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.

Byloje esantys delspinigių paskaičiavimai (b. l. 18, 19) patvirtina, kad atsakovui pagal Sutartis priskaičiuoti 0,5 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 5607,23 Lt sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai vertine išraiška sudaro 560,72 Lt sumą. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų už skolos sumą priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 89,33 procento. Esant nurodytai aplinkybei, ieškovui iš atsakovo priteistina 46,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai yra žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 2,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais UAB „SNORO LIZINGAS“ ir S. B. 2007 m. birželio 15 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VBŪ7061502P ir 2007 m. lapkričio 3 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VBM711032JPC 3.9 punktus ta apimtimi, kuria nustatoma, kad pirkėjas, nesumokėjęs sutartyje nustatytos pradinės įmokos, eilinės įmokos ar sutarties mokesčio, privalo mokėti bendrovei 0,5 procento dydžio delspinigius už visą laiku nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną.

Priteisti iš S. B. 995,21 Lt skolą, 560,72 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 995,21 Lt skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012 m. gegužės 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,45 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „SNORO LIZINGAS“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.