- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- TA-874-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02090-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 6-ojo būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui minėtoje patalpoje nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamasis plotas (negalėdavo pailsėti, išsimiegoti, laisvai judėti), tinkama oro temperatūra, jos medinės grindys išpuvusios. 6-ame būryje nebuvo socialinių darbuotojų kabineto (nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija), laisvalaikio kambario (nebuvo galimybės užsiimti prasminga veikla), drabužių ir avalynės džiovyklos (tekdavo vilkėti drėgnus rūbus; pareigūnai galėdavo nubausti už drabužių džiovinimą gyvenamojoje patalpoje), kambario maisto produktams laikyti (nebuvo galimybės įsigyti ir laikyti maisto produktus). Patalynė nebuvo savalaikiai keičiama (tekdavo miegoti ant smirdančios ir medikamentais suteptos patalynės; akcentuota pareiškėjo odos liga). Kirpykloje po apsikirpimo nebuvo galima išsiplauti plaukų, kirpimui naudojami instrumentai būdavo prieš tai nedezinfekuojami, laikomi nešvarioje talpykloje, būdavo naudojami nešvarūs apdangalai. Pareiškėjui nebuvo sudaryta papildoma galimybė naudotis dušu, nepaisant to, kad jis sirgo odos liga bei turėdavo naudoti medikamentus, kurių liekanų nepavykdavo nuplauti šaltu vandeniu. 1-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo dūmų detektoriaus, o 2020 metų pradžioje ant patalpos langų bei įėjimo į būrį durų įrengtos grotos, nepaliekant jokio atsarginio išėjimo gaisro atveju, būryje nebuvo aliarminio iškvietimo mygtukų. Valgykloje buvo nešvarūs indai ir padėklai, maistas prastos kokybės (pareiškėjas kartais net atsisakydavo maisto). 6-ajame būryje rytais nebuvo galima naudoti (atsigerti, nusiprausti) vandens iš čiaupo, nes vanduo būdavo šviesiai rudas, smirdėdavo srutomis. Pataisos įstaiga nepaisydavo pareiškėjo ir kitų asmenų nusiskundimų. Pareiškėjas tvirtino dėl tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimo patyręs įvairius neigiamus išgyvenimus, patyčias, jautęs pažeminimą, baimę užsikrėsti ligomis, tapęs konfliktiškas ir pan.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (teko 3,26 kv. m). Paaiškino, kad 6-ajame būryje nėra poilsio kambario, nes nuteistųjų pageidavimu jų vietoje įrengtos virtuvėlės, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. 6-ojo būrio gyvenamajame korpuse įrengtas socialinio darbuotojo kabinetas. 6-ajame būryje įrengtoje virtuvėlėje nuteistieji maistą gali laikyti tam skirtose spintelėse, numatytose vietose pastatytuose šaldytuvuose. 2-ajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius, viršutinius drabužius bei batus. Skalbimo mašinos su džiovinimo funkcijomis bei džiovyklos įrengtos būriuose numatytose vietose. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. 6-ojo būrio 1-oje patalpoje grindys tvarkingos, nesulūžusios, medinės. Įstaiga neturėjo galimybės (licencijos) atlikti oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei oro temperatūros matavimų. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės. Lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę. Kirpykloje įmontuotas karšto vandens boileris, panaudoti instrumentai valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno kirpimo. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo lengvajai ir paprastajai grupėms priskirtiems nuteistiesiems. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais, sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytos ir suderintos gaisrinės instrukcijos. Vandens tiekimo paslaugą pataisos įstaigai teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kaišiadorių vandenys“, vanduo tiekiamas švarus, skaidrus, geros kokybės; vandens tyrimus atlieka minėta bendrovė. Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, dušai nerakinami ir nuteistieji gali jais naudotis laisvai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių ir fizinių nepatogumų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos. Atsakovo įsitikinimu, jo atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas nepateikė patirtos žalos faktą patvirtinančių įrodymų.
5. Pareiškėjas 2020 m. spalio 1 d. gautame atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą nesutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, tvirtino, kad atsakovo atstovo pateikti dokumentai neatitinka tikrovės ir / arba nėra aktualūs ginčo laikotarpiui. Atsakovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių nurodytą 6-ojo būrio 1-osios gyvenamosios patalpos plotą bei kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, o į gyvenamosios patalpos plotą įskaičiuotas bendras koridorius. Aplinkybė, kad 6-ajame būryje vietoj laisvalaikio kambario įrengta virtuvėlė, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės dėl laisvalaikio kambario nebuvimo. Tai, kad atsiliepime į skundą pacituoti teisės aktų reikalavimai socialinio darbuotojo kabineto ar virtuvėlės įrengimui, savaime nereiškia, kad minėtos patalpos buvo įrengtos; teismui nebuvo pateiktos nuotraukos, vaizdo medžiaga ar kiti duomenys. Pareiškėjas pabrėžė, kad ginčo laikotarpiu būryje nebuvo skalbimo mašinų su džiovinimo funkcijomis, taip pat nebuvo džiovinimo vietų būrio kieme po stacionariais stogeliais. Kai kuriuos iš skunde nurodytųjų pažeidimų užfiksavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centas (pvz., dėl sulūžusių grindų, oro temperatūros, higienos reikalavimų nesilaikymo kirpykloje). Net ir esant būtinumui, į gyvenamąją patalpą nebūdavo išduodamas elektrinis šildytuvas, į tokį pareiškėjo prašymą net nebuvo atsakyta. Pareiškėjo pateikti skundo priedai patvirtino ir jo teiginius apie priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą, o iš atsakovo atstovo pateiktų dokumentų matyti, jog pataisos įstaiga gesintuvus įsigijo jau po ginčo laikotarpio. Pareiškėjo nusiskundimų dėl vandens kokybės pagrįstumą patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė konkrečių duomenų apie vykdytą pareiškėjo socialinę reabilitaciją. Priešingai nei nurodė atsakovas, 6-ajame būryje nebuvo įrengti dušai, todėl pareiškėjas negalėjo naudotis dušu tada, kai norėjo. Pareiškėjas negalėjo nusimaudyti būryje, nes jame įrengtos tik praustuvės, netiekiamas karštas vanduo. Pareiškėjo poreikis naudotis dušu dažniau nei kartą per savaitę buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017, 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1367-624/2019, tačiau Pravieniškių PN-AK nepaisė nei šių teismo išaiškinimų, nei gydytojo rekomendacijos. Pareiškėjas teigė, kad Psichologinės tarnybos specialistas nefiksuodavo nusiskundimų apie patiriamus dvasinius ir fizinius nepatogumus, nurodydavo nebendrausiantis su psichologine pagalba nesusijusiais klausimais. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad dėl nepakankamos galimybės pasinaudoti dušu jis galėjo dirbti tik du mėnesius, nes negalėdavo po darbo nusiprausti kasdien – tam skirtoje patalpoje maudydavosi vis skirtingų būrių nuteistieji, pareiškėjui nebuvo leidžiama su jais maudytis.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo M. A. skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 6-ojo būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. Teismas, nenustatęs priežasčių abejoti atsakovo atstovo pateikta informacija (pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, paneigiančių minėtus duomenis), vadovavosi pažymose pateiktais duomenimis, jog 6-ojo būrio 1-osios gyvenamosios patalpos plotas 52,16 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, nenurodyta, kad į gyvenamosios patalpos plotą įskaičiuotas ir koridoriaus, kitų patalpų plotas. Atsižvelgiant į tai, kad tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius visą ginčo laikotarpį nebuvo žinomas, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas apskaičiuotas patalpos plotą padalijant iš lovų skaičiaus (52,16 / 16 = 3,26). Konstatuota, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista 3,1 kv. m minimali gyvenamojo ploto norma, bei pažymėta, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla.
8. Teismas dėl pareiškėjo socialinės reabilitacijos atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis, 6-ojo būrio gyvenamajame korpuse įrengtas socialinio darbuotojo kabinetas, socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus viršininko 2020 m. spalio 27 d. pažymos Nr. 62-6799, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės (jos kopijos) duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjui 2018 m. kovo 29 d. buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 102-69. Šis planas sudarytas jam atvykus į pataisos įstaigą, kaip numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 137¹ straipsnio 4 dalis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 (kuriuo patvirtinta individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir jo rengimo metodika) 5 punktas. 2020 m. spalio 27 d. pažymoje nurodyta, kad: pagal plano 1-ą priemonę, pareiškėjas 3 mėnesius dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos programoje; pagal plano 2-ą priemonę, pareiškėjui atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika; pagal plano 3-ą priemonę pareiškėjas buvo įdarbintas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“ darbininko pareigose bei Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus valytojo pareigose; pagal plano 4-ą priemonę civiliniu ieškiniu iš pareiškėjo priteista suma buvo atskaičiuojama iš gaunamo darbo užmokesčio; pagal plano 5-ą priemonę pareiškėjui per 2018 metus buvo sudaryta galimybė dalyvauti organizuotose pozityvaus užimtumo priemonėse, per 2019 metus – 255 minėtose priemonėse, per 2020 metus – 381 minėtose priemonėse; pagal plano 6-tą priemonę pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos Įžanginėje grupėje, tačiau pareiškėjas nelankė šios grupės užsiėmimų; pagal plano 7-tą priemonę pareiškėjui bausmės atlikimo metu buvo sudaryta galimybė dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose, tačiau jis nesikreipė į Resocializacijos skyriaus psichologus individualių konsultacijų; pagal plano 8-tą priemonę pareiškėjui buvo taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos. Teismas, nenustatęs pagrindo abejoti šiais duomenimis, konstatavo, kad pareiškėjui buvo taikomos minėtos socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės. Be to, šiuos pažymos duomenis patvirtina kiti atsakovo atstovo pateikti dokumentai: Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė (jos kopija), iš kurios matyti, kad pareiškėjo (nuteistojo) adaptacijos programa buvo pradėta vykdyti 2018 m. kovo 19 d., jos vykdymas truko 3 mėn., pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo įvertinta 75 balais; VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas buvo paskirtas į darbą: nuo 2018 m. balandžio 9 d. į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialą, 1,0 etato darbininko (laikininko) pareigas, nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialą, 1,0 etato darbininko (siuvėjo, vienetininko) pareigas, nuo 2018 m. gruodžio 11 d. į Pravieniškių PN-AK 0,25 etato valytojo pareigas; Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialisto 2020 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 62-6800, kuria informuojama, kad pareiškėjas nelankė Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programos Įžanginės grupės užsiėmimų; užsiėmimai skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai; Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo 2020 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 86-272, kuria informuojama, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, nesikreipė į psichologus; Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus specialisto 2020 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 62-6798, kurioje yra duomenys apie ginčo laikotarpiu pareiškėjui paskirtas nuobaudas už pažeidimus ir paskatinimo priemonę už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Taigi, nebuvo pagrindo pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus šiuo aspektu.
9. Teismas dėl kambario maisto produktams laikyti įrengimo akcentavo, jog atsakovo atstovas nurodė, kad 6-ajame būryje įrengtoje virtuvėlėje nuteistieji maistą gali laikyti tam skirtose spintelėse, numatytose vietose pastatytuose šaldytuvuose. Tai nurodyta ir Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje. Pravieniškių PN-AK neneigė, kad kambarys maisto produktams laikyti 6-ajam būriui nebuvo įrengtas. Teismo vertinimu, nors ir nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, pareiškėjas galėjo maistą laikyti virtuvėlėje spintelėje ir šaldytuve, todėl jo poreikis laikyti maistą buvo patenkintas. Byloje nebuvo duomenų apie pareiškėjo pasikreipimą į pataisos namų administraciją, pareigūnus su pretenzijomis dėl to, kad jis neturi kur laikyti maisto produktus. Prieita prie išvados, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė žalą dėl to, kad nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti.
10. Teismas dėl laisvalaikio kambario neįrengimo pažymėjo, kad atsakovo atstovas paaiškino, jog 6-ajame būryje nėra poilsio kambario, nes nuteistųjų pageidavimu jo vietoje įrengtos virtuvėlės, o laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Tai nurodė ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje. Konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK neįvykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) 5.8 papunktyje įtvirtinto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį kiekvienam būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui. Aplinkybė, kad laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas dėl to, jog nuteistųjų pageidavimu jo vietoje įrengta virtuvėlė, neatleidžia atsakovo atstovo nuo pareigos įrengti laisvalaikio kambarį.
11. Teismas dėl skundo argumentų, jog 6-ajame būryje nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos, nurodė, kad šiuos pareiškėjo teiginius paneigė atsakovo atstovo pateikti duomenys, kuriais nebuvo pagrindo netikėti, jog 2-ajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius, viršutinius drabužius bei batus; skalbimo mašinos su džiovinimo funkcijomis bei džiovyklos įrengtos būriuose tam numatytose vietose; džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. Byloje nebuvo duomenų apie pareiškėjo pasikreipimą į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sunkumų džiovinant drabužius. Atsižvelgiant į tai, šios pareiškėjo pretenzijos laikytos nepagrįstomis.
12. Teismas dėl grindų 1-oje gyvenamojoje patalpoje būklės pabrėžė, jog, pagal Taisykles, po grindimis esantis pagrindas turi būti iš cementinio skiedinio, tačiau šis teisės aktas nenustato reikalavimo įrengti betonines grindis. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais, jog 6-ojo būrio 1-oje patalpoje grindys tvarkingos, nesulūžusios, medinės, todėl atmetė priešingus pareiškėjo argumentus.
13. Teismas dėl oro temperatūros gyvenamojoje patalpoje pastebėjo, kad nors atsakovo atstovas buvo nurodęs, jog įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei oro temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti tokius matavimus, tačiau jis nepaneigė pareiškėjo nusiskundimo, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinama bent minimali oro temperatūra. Pravieniškių PN-AK tvirtino, jog, esant būtinumui, į kameras išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai tinkamai oro drėgmei, oro temperatūrai ir oro judėjimo greičiui užtikrinti, tačiau pareiškėjas nesutiko su tokiais teiginiais ir nurodė, jog į gyvenamąją patalpą niekuomet nebuvo išduotas joks elektrinis šildytuvas, nors ir buvo labai šalta; šildytuvas nebuvo išduotas pagal jo 2020 m. sausio 6 d. prašymą. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. (2-22 4.80)2-21572 matyti, kad ši įstaiga 2019 m. kovo 16 d. atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatė, kad 2-ojo sektoriaus 6-tojo būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje oro temperatūra buvo 16,3–16,5 laipsniai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 p. pažeidimas). Teismas šiuo aspektu konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.
14. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl nepakankamai dažnai keičiamos patalynės, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktus dokumentus. Bendrosios praktikos slaugytojo 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 501 nurodyta, kad pagal pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (2016 m. liepos 11 d. pirminės gydytojo apžiūros lapo) duomenis, pareiškėjas serga psoriaze, jam nuolat buvo išduodami tepalai nuo psoriazės. Šie duomenys patvirtino pareiškėjo teiginius, kad jis sirgo psoriaze ir vartojo tepalą nuo šios ligos. Nuo tepalo pareiškėjo patalynė galėjo išsitepti. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje nurodė, kad lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę. Iš minėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. rašto matyti, kad ši įstaiga nustatė, jog 1-oje patalpoje gyvenantiems nuteistiesiems patalynė buvo surenkama ir išduodama rečiau kaip kartą per savaitę (Higienos normos HN 134:2015 43 p. pažeidimas). Taigi, šiuo aspektu pripažinti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
15. Teismas dėl sąlygų kirpykloje atsižvelgė į minėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. rašte užfiksuotas aplinkybes, kad į 2-ajame sektoriuje įrengtą kirpyklą nebuvo nuolat tiekiamas karštas vanduo, nes tikrinimo dieną iš čiaupo bėgo tik šaltas vanduo (Higienos normos HN 134:2015 18 p. pažeidimas); nebuvo instrumentams dezinfekuoti skirto indo (mirkymui), todėl kiekvienam asmeniui nėra naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir / ar įrankiai (Higienos normos HN 134:2015 22.3 p. pažeidimas); paruošti naudoti instrumentai laikomi ne švarioje, uždengtoje talpykloje, o dalis atvirai sudėti ant darbo stalo (Higienos normos HN 134:2015 22.4 p. pažeidimas); kiekvienam asmeniui nėra naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai bei servetėlės (Higienos normos HN 134:2015 22.5 p. pažeidimas). Teismas šias aplinkybes laikė neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais.
16. Teismas dėl galimybės pareiškėjui pasinaudoti dušu atkreipė dėmesį į atsakovo atstovo paaiškinimus, kuriais nenustatė pagrindo abejoti, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, dušai yra nerakinami ir nuteistieji jais gali naudotis laisvai; kada ir kiek kartų naudojamasi dušu, apskaita nėra vedama. Teismas nusprendė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše vieną kartą per savaitę (pareiškėjas skunde taip pat neneigė šios aplinkybės), kaip numato Higienos normos HN 134:2015 44 punktas, ir kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu, esant poreikiui, dažniau nei kartą per savaitę. Pareiškėjas, skunde teigdamas, jog jam nebuvo leista papildomai naudotis dušu, nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada jam tai nebuvo leista. Be to, teismas apžvelgė byloje esančius duomenis apie pareiškėjo sveikatą, be kita ko, kad 2018 m. balandžio 30 d. vidaus ligų gydytojas rekomendavo pareiškėjui praustis po dušu po darbo dienos; 2020 m. birželio 30 d. (po ginčo laikotarpio) gydytojas išrašė vienam mėnesiui leidimą praustis duše du kartus per savaitę; pareiškėjui nuolat buvo išduodami tepalai nuo psoriazės. Pareiškėjas, teigdamas, kad jis po darbo negalėjo maudytis kasdien (ir dėl to dirbo tik du mėnesius), nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada ir koks pataisos namų pareigūnas jam neleido po darbo nusiprausti duše. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu atmestos.
17. Teismas dėl patalpų atitikties priešgaisrinės saugos reikalavimams atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, kad įstaigoje sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytos ir suderintos gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje; ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje gaisrų nebuvo, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją, pareigūnus dėl priešgaisrinės saugos priemonių buvimo ar nebuvimo. Pažymėta, kad pareiškėjo pateiktame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2020 m. liepos 23 d. rašte Nr. 9.4-2-935 minimas patikrinimas buvo atliktas 2020 m. liepos 3 d.; atliekant patikrinimą nustatyta neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams – neatsirakino automatiškai atrakinamos durys iš budinčio asmens pulto patalpos, netvarkingos elektros paskirstymo dėžutės virtuvėje. Pareiškėjas skunde nesiskundė dėl šiame rašte nurodytų neatitikčių. Be to, minėtas patikrinimas buvo atliktas praėjus beveik 3 mėnesiams po ginčo laikotarpio, todėl šio patikrinimo nagrinėjamai bylai nėra aktualūs. Teismas akcentavo, kad Taisyklės numato, jog paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Tad pagal šią teisės normą, ant pareiškėjo gyvenamosios patalpos lango iš lauko pusės galėjo būti grotos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme pašalinti nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams neužfiksavo, kad būtent durys į pareiškėjo būrį (ir iš jo) buvo užrakintos. Teismas taip pat pažymėjo, kad Taisyklėse neįtvirtintas reikalavimas įrengti prižiūrėtojo iškvietimo sistemą paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose (pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei ir buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje), o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme nėra užfiksuota tokia neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams. Pravieniškių PN-AK Priešgaisrinės saugos 2020–2023 m. veiklos plano 2020 m. liepos 14 d. ataskaitos Nr. 77-1406 duomenimis, 2020 m. II–IV ketv. (t. y. ir ginčo laikotarpiu) 2-ame sektoriuje buvo atlikta vaizdo telefonspynių apžiūra, šiuo metu įrengiamos 8 telefonspynės 5–12 būriuose (tad ir būryje, kuriame buvo laikomas pareiškėjas); telefonspynės įrengiamos siekiant užtikrinti pareigūnų iškvietimą pavojaus ar kitais atvejais. Teismas pastebėjo ir tai, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme konstatavo neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams – nepakankamas gesintuvų kiekis ir kitas neatitiktis. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje teigė, kad 2020 m. balandžio 22 d. įstaiga nupirko 65 miltelinius gesintuvus, 2020 m. birželio 11 d. atlikta gesintuvų patikra; šiuos duomenis patvirtino minėta 2020 m. liepos 14 d. ataskaita. Kita vertus, pareiškėjas skunde nereiškė pretenzijų dėl gesintuvų nebuvimo. Teismas pabrėžė, kad minėtame 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nustatė ir neatitiktį bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams – gyvenamosiose patalpose neįrengti dūmų signalizatoriai. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje teigė, kad 2020 m. birželio 18 d. buvo nupirkti dūmų detektoriai, nuteistųjų gyvenamosiose patalpose dūmų detektoriai įrengti. Šiuos atsakovo teiginius patvirtino minėta 2020 m. liepos 14 d. ataskaita, tačiau, kaip matyti, autonominiai dūmų signalizatoriai buvo nupirkti po ginčo laikotarpio, todėl ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, įrengimas neatitiko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 88.5 papunkčio reikalavimų. Taigi, konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.
18. Teismas dėl sąlygų valgykloje, maisto kokybės pažymėjo, jog iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2020 m. liepos 10 d. rašto Nr. 33S-(33.6)-1497 matyti, kad ši tarnyba, 2020 m. liepos 9 d. atlikusi Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Maisto tvarkymo skyriaus, kuriame veiklą vykdo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“, neplaninį patikrinimą, nustatė, kad dalis naudojamų dubenų ir padėklų yra nelygiais kraštais, nepakankamai išdžiovinami, todėl neužtikrinama jų higiena. Šiame rašte neužfiksuota, kad valgykloje lėkštės, padėklai nešvarūs, kaip skunde teigė pareiškėjas. Be to, šis raštas ir jame nurodyti patikrinimo rezultatai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs, kadangi patikrinimas buvo atliktas praėjus beveik 3 mėnesiams po ginčo laikotarpio. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo atstovo paaiškinimus, kuriais nebuvo pagrindo abejoti, kad Pravieniškių PN-AK nuteistųjų maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintą valgiaraštį, maitinimo organizatorius VšĮ „Bruneros“ užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą. Pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada jam pateikta lėkštė ar padėklas valgykloje buvo nešvarūs, kada jam buvo patiektas netinkamos kokybės maistas. Atsižvelgiant į tai, šios pareiškėjo pretenzijos pripažintos nepagrįstomis.
19. Teismas dėl vandens kokybės pakartotinai akcentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020 m. liepos 10 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK geriamąjį vandenį tiekia UAB „Kaišiadorių vandenys“, įmonė vykdo geriamojo vandens programinę priežiūrą (nustatytu dažnumu tiria nurodytus kontroliuoti rodiklius) iki geriamojo vandens vartojimo vietos; atliekant patikrinimą nepateikė Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus vidaus tinklo geriamojo vandens tyrimų protokolo. Šiame rašte nėra nurodyta, kad buvo nustatytas pažeidimas dėl vandens kokybės, kaip skunde teigė pareiškėjas, be to, patikrinimas atliktas praėjus beveik 3 mėnesiams po ginčo laikotarpio, todėl jo rezultatai nagrinėjamai bylai nėra aktualūs. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo paaiškinimais, kad UAB „Kaišiadorių vandenys“ tiekiamas vanduo yra švarus, skaidrus, geros kokybės; vandens tyrimus atlieka UAB „Kaišiadorių vandenys“, todėl atmetė pareiškėjo nusiskundimus šiuo aspektu.
20. Teismas kitus ginčo šalių argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl detaliau dėl jų nepasisakė. Teismas apibendrino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo būriui nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, jo gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, pareiškėjo patalynė buvo keičiama rečiau kaip kartą per savaitę, į kirpyklą nebuvo nuolat tiekiamas karštas vanduo, kirpykloje kiekvienam asmeniui nebuvo naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir / ar įrankiai, paruošti naudoti instrumentai laikomi ne švarioje, uždengtoje talpykloje, kiekvienam asmeniui nebuvo naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai bei servetėlės, pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengtas dūmų signalizatorius. Tokios kalinimo sąlygos galėjo sukelti pareiškėjui diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju nustatyti visi deliktinės atsakomybės elementais.
21. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, akcentavo, jog byloje nenustatyta, kad nustatyti pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai, taip pat, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
III.
22. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą, teisingai ir protingai įvertinti jo patirtos neturtinės žalos dydį.
23. Pareiškėjas pakartoja, kad teismui nebuvo pateikti oficialiais dokumentais pagrįsti duomenys apie gyvenamosios patalpos plotą. Atsakovo atstovas taip pat dokumentais nepagrindė, ar pareiškėjui buvo sudarytos galimybės dalyvauti nurodytuose užsiėmimuose, priemonėse, kada ir kas pareiškėjui buvo siūloma ir pan. Kai pareiškėjas 2020 metais buvo perkeltas į 3-ąjį sektorių, jam nebegalėjo būti taikoma 381 priemonė. Pareiškėjo darbas atitinkamose pareigose nelaikytinas socialine reabilitacija. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas konkrečiais įrodymais (pvz., nuotraukomis) nepagrindė savo teiginių apie galimybes laikyti maisto produktus, įrengtą džiovyklą. Pareiškėjas tvirtina, jog jam nebuvo sudaryta galimybė nusimaudyti būrio patalpose, nes teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į būrius. Tai, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tik kartą per savaitę pasinaudoti dušu, nepaisant jo naudojamų medikamentų, patvirtina ir patvirtintas nuteistųjų maudymosi duše grafikas. Būtinybę nurodytomis aplinkybėmis papildomai pasinaudoti dušu yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjas negalėdavo maudytis su kitų būrių nuteistaisiais, nes tai draudžia nuteistųjų atskirą ar izoliuotą laikymą numatantys teisės aktai. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenustatė, kiek laiko nebuvo keičiama patalynė, kiek laiko teko kirptis netinkamomis sąlygomis, todėl manytina, jog byla išnagrinėta neobjektyviai. Byloje buvo patvirtintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ant langų, būrio durų įrengtų grotų, nors tai nustatyta tik praėjus 3 mėnesiams po ginčo laikotarpio. Pareiškėjas šią aplinkybę aiškino tuo, kad, prasidėjus COVID-19 pandemijai, į pataisos įstaigą nebuvo įleisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai. Pareiškėjas analogiškos pozicijos laikosi ir dėl telefonspynių įrengimo, neatitikimų valgykloje. Teismas nepagrįstai neįvertino minėtų aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, teismas, vertindamas jo patirtą neturtinę žalą, nevisiškai atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (2 metai), padarytą neigiamą poveikį jo sveikatai (ligos požymiai matomi vizualiai, patyrė neigiamus išgyvenimus).
Šalies argumentai
24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą, t. y. pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
25. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija. Byloje nenustatyta, kad konstatuoti pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai, jis nesikreipė psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. Pareiškėjo laikymo sąlygos nebuvo nesuderinamos su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Atsakovas pakartoja, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.
Atsiliepimas
26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, vadovautis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas nei faktu, nei teise.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.
28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, neužtikrinamos tinkamos oro temperatūros gyvenamojoje patalpoje, savalaikio patalynės keitimo, higienos reikalavimų laikymosi kirpykloje, taip pat gyvenamojoje patalpoje neįrengto dūmų signalizatoriaus yra pagrįsti, tačiau kitos pareiškėjo pretenzijos yra atmestinos. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidimų trukme (visų pažeidimų atžvilgiu) laikė ginčo laikotarpį, byloje nėra tokį vertinimą paneigiančių duomenų. Pareiškėjas ir atsakovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdu ir dydžiu, o pareiškėjas papildomai pažymi, kad teismas vadovavosi netinkamais dokumentais ir todėl nepagrįstai nenustatė kai kurių jo teisių pažeidimų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nusprendžia tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.
30. Akcentuotina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).
31. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Pravieniškių PN-AK buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą laikymo sąlygų apibūdinimą.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu 6-ojo būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydžiu ir tvirtina, kad atsakovo atstovas oficialiais dokumentais nepagrindė minėtos gyvenamosios patalpos ploto. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, koks, jo nuomone, yra minėtos gyvenamosios patalpos plotas, nepateikė jokių atsakovo atstovo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų. Pastarąją aplinkybę skundžiamame sprendime akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, tokie deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai apie atsakovo atstovo pateiktus klaidingus duomenis buvo pagrįstai atmesti.
33. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai įvertino jam (ne)taikytas socialinės reabilitacijos priemones. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie sudarytą ir vykdytą individualų socialinės reabilitacijos planą, pavyzdžiui, kad pareiškėjas dalyvavo naujai atvykusiųjų į pataisos įstaigą adaptacijos programoje, pareiškėjui atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, jam buvo taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos. Aplinkybė, kad pareiškėjas tam tikrų jo užimtumo formų (pvz., suteikto darbo) nelaiko socialine reabilitacija, vertintina kaip subjektyvi jo nuomonė, nepaneigianti pirmosios instancijos teismo išvadų, juolab kad ir Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu, be kita ko, taikomos nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonės. Apeliacinio skundo argumentais apie pareiškėjui nesudarytą galimybę naudotis tam tikromis socialinės reabilitacijos priemonėmis po to, kai jis 2020 metais buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių, nenagrinėtini, nes jie nesusiję su ginčo dalyku (pareiškėjas iki ginčo laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. balandžio 16 d., buvo laikomas 2-ajame sektoriuje). Pareiškėjo teiginiai apie neįrodytą galimybę jam dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio (neįvardyta, kokiuose renginiuose ar užsiėmimuose pareiškėjas norėjo dalyvauti, bet negalėjo, bei kokių socialinės reabilitacijos priemonių jam trūko), todėl atmestini. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas konkrečiais argumentais ir duomenimis neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo socialinės reabilitacijos vykdymo padarytos pažeidžiant anksčiau minėtas įrodymų vertinimo taisykles.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad atsakovo atstovo paaiškinimai apie nuteistiesiems sudarytas galimybes laikyti maisto produktus ir džiovinti drabužius nepagrįsti objektyviais įrodymais, pavyzdžiui, nuotraukomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog 6-ame būryje buvo įrengta virtuvėlė (vietoj laisvalaikio kambario), taigi, pirmosios instancijos teismui buvo prielaidos manyti, kad pareiškėjui suteikta vieta maisto produktams laikyti. Skundžiamame sprendime pagrįstai akcentuota, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus Pravieniškių PN-AK administracijai dėl sąlygų maisto produktams laikyti, drabužiams džiovinti nesudarymo, o pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigė šios aplinkybės. Pažymėtina, kad pareiškėjo įvardijamas įrodymų šaltinis – nuotraukos – savaime nepatvirtintų ir nepaneigtų minėtų jo pretenzijų, nes tokiose nuotraukose būtų užfiksuotos tik jų padarymo metu buvusios laikymo sąlygos (pastebėtina, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., tačiau jis į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 10 d. (žyma apie išsiuntimą ant voko, b. l. 11)). Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė kartą per savaitę nusiprausti duše (Higienos normos HN 134:2015 44 p.), tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai tvirtina, kad jam turėjo būti sudaryta galimybė pasinaudoti dušu dažniau, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę (odos ligą) bei naudojamus medikamentus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, paneigiančių atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengti dušai, kurie nerakinami, ir nuteistieji gali jais laisvai naudotis. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai tvirtina, jog 6-ajame būryje nebuvo dušo ir jo būrys eidavo maudytis į kitame lokaliniame sektoriuje esančias patalpas pagal patvirtintą grafiką, tačiau jis nepateikė atsakovo atstovo pateiktus įrodymus paneigiančių konkrečių duomenų ar dokumentų; priešingai, pareiškėjo kartu su skundu pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. rašte Nr. (2.22 4.80)2-21572 (b. l. 6–8) ne kartą paminėta, jog 6-ajame būryje yra dušas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus atvejo, kai jam nebuvo leista papildomai pasinaudoti dušu, ir byloje nėra duomenų apie ginčo laikotarpiu gydytojo pateiktą rekomendaciją pareiškėjui naudotis dušu dažniau nei kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl nepakankamos galimybės pasinaudoti dušu.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pakartoja savo nusiskundimus dėl pažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų, t. y. kad ant gyvenamosios patalpos langų ir būrio durų įrengtos grotos, ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos (telefonspynės įrengtos tik vėliau). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teisės aktai numato galimybę pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose ant langų įrengti grotas (Taisyklių 11.5 p.). Priešingai nei teigia pareiškėjas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme nekonstatavo, kad būtent durys į pareiškėjo būrį (ir iš jo) buvo užrakintos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Taisyklėse nėra įvirtintas reikalavimas paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose (bendrabučio tipo patalpose) įrengti prižiūrėtojo iškvietimo sistemą; be to, papildomai pastebėtina, kad pareiškėjas neįvardijo jokių konkrečių atvejų, kai jam reikėjo išsikviesti prižiūrėtoją, tačiau jis negalėjo to padaryti. Taigi, šie pareiškėjo nusiskundimai buvo pagrįstai laikomi neįrodytais.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tam tikri teisės aktų reikalavimų pažeidimai negalėjo būti savalaikiai nustatyti, nes dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos atitinkamų įstaigų specialistai nebuvo įleidžiami į pataisos įstaigą. Primintina, kad pareiškėjo nurodytas ginčo laikotarpis – nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. Karantinas dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207, taigi, karantino laikotarpis sutampa tik su nedidele nagrinėjamo ginčo laikotarpio dalimi. Pareiškėjas konkrečiai neįvardija, kokius skundus ir kam jis teikė ginčo laikotarpiu, kurie nebuvo išnagrinėti arba kurių nagrinėjimas užtruko dėl su anksčiau minėta pandemija susijusių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie deklaratyvūs pareiškėjo argumentai yra atmestini.
38. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (ginčo laikotarpiu, trukusiu daugiau nei 2 metus, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė naudotis laisvalaikio kambariu, gyvenamojoje patalpoje neužtikrinta tinkama oro temperatūra, savalaikis patalynės keitimas, dūmų signalizatoriaus įrengimas, o kirpykloje nebuvo nuolat tiekiamas karštas vanduo, kiekvienam asmeniui nebuvo naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir / ar įrankiai, paruošti naudoti instrumentai laikomi ne švarioje, uždengtoje talpykloje, kiekvienam asmeniui nebuvo naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai bei servetėlės), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad byloje nėra sveikatos priežiūros specialistų išvadų apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti nelaikytinas nesuderinamu su bendraisiais teisinės valstybės principais, be kita ko – teisingumo principu, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., skundžiamame sprendime nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-662/2020).
39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o pareiškėjo ir atsakovo argumentai, jog teismas netinkamai parinko neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdą ir dydį, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.