Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-209-91/2013 pagal ieškovės K. M. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl leidimo be bendrasavininko sutikimo atlikti buto remonto-rekonstrukcijos darbus ir kt. reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nurodo, kad teismas tirdamas ir vertindamas pateiktus įrodymus ir jais remdamasis darė savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą, deklaratyviai išdėstė ieškovės ir atsakovės argumentus, tačiau jų nevertino. Teismo posėdžio metu ieškovė nesugebėjo nurodyti, kokius konkrečiai remonto - rekonstrukcijos darbus ketina atlikti. Nebuvo pateikta jokių planų, brėžinių ar priešprojektinių pasiūlymų, iš kurių būtų galima matyti, kokius konkrečiai remonto - rekonstrukcijos darbus ketina atlikti ieškovė. Tai reiškia, kad teismas negalėjo ieškinio tenkinti, nežinodamas, ką konkrečiai ketina daryti Ieškovė. Vadovaujantis tokia teismo logika ieškovė šiuo metu gali atlikti bet kokius remonto - rekonstrukcijos darbus, kaip pavyzdžiui įsirengti patalpą visoje palėpėje arba statyti priestatus ir pan. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė negalėjo nurodyti, kokio dydžio yra įrengta palėpė, todėl nėra aišku, ar palėpės dydis nėra proporcingai per didelis ir nepažeidžia kitų bendraturčių interesų. Teismas nurodė, kad ieškovė jau pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, 2010-06-15 pirkdama butą ir žinodama, kad pirko savavališką statybą, prisiėmė visą atsakomybę dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Tačiau šį argumentą teismas vertino ieškovės naudai. Pastebėtina, kad ieškovė įsigijo tik 24,72 kv.m. butą, tačiau neįsigijo lentų priestato (2,70 m 2,70 m) prie buto laukinių durų, bei įrengtos patalpos palėpės. Atsižvelgiant į tai, ieškovė galėjo pasinaudoti savo teise ir pareiga prašyti pardavėjo A. Š. gauti tokį sutikimą iš bendraturčių arba įteisinti minėtą rekonstrukciją, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi naudotis neteisėta rekonstrukcija, kuri pažeidžia kitų bendraturčių teisėtus interesus. Teismas manė, kad nesuteikus galimybės ieškovei K. M. V. įteisinti savavališką statybą šio termino ribose, bus pažeistas protingumo bei sąžiningumo principas. Toks teismo argumentas pagrįstas, tačiau visiškai nesuprantama teismo pozicija, kad byloje yra duomenys, jog ieškovė turi sveikatos problemų. Tokie teismo argumentai visiškai nesuprantami ir teisiškai nepagrįsti. Ieškovės sveikatos problemos negali atsverti teisinio reglamentavimo, juolab, kad ieškovės sveikatos problemos niekaip nesusiję su nagrinėjama byla. Teismas be kita ko manė, kad sudarant galimybę įteisinti savavališką statybą, nebus pažeisti ir gyvybiškai svarbūs I. B. interesai, kadangi taip bus išnaudotos viso galimybės kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp bendrasavininkių. Vien tik palankaus teismo sprendimo priėmimas pažeidžiant teisės aktus negali atkurti teisinės taikos tarp bendrasavininkių. Priešingai, toks teismo argumentavimas tik rodo, kad teismas sprendimą grindė subjektyviuoju pagrindu, tai yra ieškovės liga, kas yra nepateisinama teisinėje valstybėje.Teismas, vadovaujantis tuo, kad terminas įteisinti savavališką statybą dar nepasibaigė bei tai, kad visi asmenys yra lygiateisiai ir turi turėti galimybę tinkamai naudotis savo turtu bei teisėmis, padarė išvadą, kad vadovaujantis išdėstytais motyvais bei teisingumo ir protingumo principais (LR CK 1.5 str.) turi būti suteikta galimybė Ieškovei gauti leidimą be bendrasavininko atsakovės I. B. sutikimo. Teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje bendraturčių.

Nurodo, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog remonto - rekonstrukcijos darbai faktiškai jau yra atlikti, o su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi vykdydama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo ieškovei buvo leista per nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą statybai/rekonstrukcijai savavališkai pastatyto priestato ir pastogės patalpoms (duomenys neskelbtini).Iš byloje esančios medžiagos taip pat akivaizdu, kokie konkrečiai rekonstrukcijos darbai jau yra atlikti, t. y. prie buto Nr. 1A įėjimo durų pastatytas lentų priestatas 2,70 x 2,70 m dydžio ir virš ieškovės nuosavybėje esančio buto įrengta pastogės patalpa, neperžengianti ieškovės buto ribų. Iš byloje esančios medžiagos yra visiškai aišku, kad virš ieškovės buto įrengtos palėpės dydis nėra neproporcingai per didelis ir nepažeidžia jokių kitų bendraturčių interesų.Marijampolės rajono apylinkės teismas savo sprendimu suteikdamas ieškovei galimybę įteisinti savavališką statybą, nepažeidė nei protingumo, nei sąžiningumo principų, o tik jais vadovavosi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra grįstas subjektyviuoju pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingą ir pagrįstą sprendimą priėmė tik visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, bei teisingai taikęs materialines ir procesines teisės normas.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė savo nuosavybės teise valdomame bute Nr. 1, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, juo nesidomi, neprižiūri nei paties buto, nei aplinkos, pati niekada nėra išreiškusi ketinimo atlikti kokius nors savo būsto remonto/rekonstrukcijos darbus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šią statytojo pareigą pabrėžė ir Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad nuosavybės teisinių santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 15 d. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi A. Š. pardavė ieškovei K. M. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 24.72 kv. m. (b.l. 47-51). Taip pat ieškovei priklauso 95/912 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kitos dalys nuosavybės teise priklauso ir kitiems bendrasavininkams – I. B., D. A., Lietuvos Respublikai (b.l. 6-7). Kaip nustatyta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-19-399/2012, gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovei priklausantis butas, taip pat yra negyvenamosios paskirties patalpos, priklausančios Marijampolės savivaldybei, butas (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovei I. B., butas (duomenys neskelbtini), priklausantis D. A. (b.l. 14-15). Taip pat anksčiau minėtame teismo sprendime nustatyta, jog A. Š., parduodamas butą ieškovei, dar 2003-2005 metais savavališkai pastatė medinę verandą bei pastogę virš savo buto, pertvarkytą į gyvenamąją patalpą, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu, įvertinęs visas bylos aplinkybes, leido K. M. V. teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą statybai/rekonstrukcijai savavališkai pastato priestato (verandos) ir pastogės patalpoms.

Nagrinėjamoje byloje šalys yra gyvenamojo pastato bendraturčiai. A. Š. neturėdamas bendraturtės, šioje byloje atsakovės, rašytinio sutikimo, rekonstravo bendraturčių dalinę nuosavybę, pastatė priestatą (verandą), pastogę virš savo buto, pertvarkytą į gyvenamąją patalpą, užstatė bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį. Tokias rekonstruotas patalpas nupirko ieškovė. Teisėjų kolegija nurodo, kad bendraturčio teisė būti statytoju yra vienas iš statinio ir žemės sklypo savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo aspektų ir ši teisė turi būti įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatyta tvarka: parengtas statybos projektas ir gautas statybos leidimas. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1, 4–6 straipsniai). Minėta, kad nors nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Tokie ribojimai yra nustatyti ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vienas jų – pareiga pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą rekonstruoti statinį.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punktas, kuriame apibrėžtas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Nurodyto dokumento reikalavimai detalizuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“). Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 33 punkte nurodyti reikalavimai statybą leidžiančiam dokumentui: būtinas rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos. Šios normos yra imperatyvaus pobūdžio.

Statinys turi būti rekonstruotas taip, kad ne tik atitiktų esminius statinio reikalavimus, kurie nustatyti Statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet taip pat statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybos veiklos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), t. y. pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė naudotis inžineriniais tinklais, patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad statytojo pareiga pateikti bendraturčio rašytinį sutikimą rekonstruoti statinį atitinka bendraturčio teisę, kad be jo sutikimo statinys bus rekonstruotas pažeidžiant Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Kaip jau yra nustatyta įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimu (b.l. 12-17), savavališka statyba faktiškai atlikta savininku esant A. Š., o I. B., kol savininku buvo jos brolis A. Š., nesiėmė iniciatyvos, kad būtų šalinami savavališkos statybos padariniai, tokių veiksmų ji ėmėsi savininke tapus giminystės ryšiais nesusijusiam asmeniui – K. M. V.. I. B. pati patvirtino, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) negyvena, todėl teismas minėtame sprendime konstatavo, kad sudarant galimybę K. M. V. įteisinti savavališką statybą nustatytu teismo terminu, nebus pažeisti ir gyvybiškai svarbūs I. B. interesai, kadangi taip bus išnaudotos viso galimybės kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp bendrasavininkių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2011 m. spalio 12 d. kreipėsi į atsakovę I. B. dėl sutikimo statybos/rekonstrukcijos darbams atlikti (b.l. 11), tačiau atsakovė į šį prašymą nieko neatsakė, tačiau ir jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat pažymėtina, kad kita bendrasavininkė D. A. dar 2008 m. vasario 26 d. yra davusi sutikimą A. Š. atlikti statybos/rekonstrukcijos darbus (b.l. 59).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė projektų, planų, įrodymų kokius rekonstrukcijos darbus ketina atlikta. Kaip teisingai nurodė ieškovė, ji siekia įteisinti jau pastatytus savavališkus statinius, kuriuos įteisinti galimybė yra suteikta įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimu. Pagal civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi jau prieš tai minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime teismas konstatavo, jog sudarant galimybę K. M. V. įteisinti savavališką statybą nustatytu teismo terminu, nebus pažeisti ir gyvybiškai svarbūs bendraturtės I. B. interesai, kadangi taip bus išnaudotos viso galimybės kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp bendrasavininkių, todėl apeliantės argumentai, kad teismas sprendimą grindė subjektyviuoju pagrindu atmestini, kaip nepagrįsti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog atsakovė, neduodama sutikimo ieškovei įteisinti iš ankstesnio savininko įsigytą nekilnojamąjį turtą, nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl savavališki statiniai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.