- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 2-209-91/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03398-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Švetkauskas
- Ieškovas
- K-M, Kristinos-M
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Erikas Rugienius, Rūta Januškaitė
- Kategorijos
- 128.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei, dalyvaujant : ieškovei K-M. V., jos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Januškaitei, atsakovei I. B. nedalyvaujant, dalyvaujant jos atstovui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui. Trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Marijampolės savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant (yra prašymas-sutikimas), trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje A. Š..
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kristinos-M. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl leidimo be bendrasavininko sutikimo atlikti buto remonto-rekonstrukcijos darbus ir kt. reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K.-M. V. ir jos atstovė prašo teismą leisti be bendrasavininkės atsakovės I. B., sutikimo atlikti statybos, rekonstrukcijos darbus ieškovei K. M. V, nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame bute, kurio unikalus Nr. 4400-0545-2473:3481, esančiame P. Vaičaičio g. 1A - 1 A., Marijampolės mieste. (b.l. 3-4). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jinai 2010 m. birželio 15 d. pagal pirkimo -pardavimo sutartį, patvirtintą Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės, iš pardavėjo atsakovės brolio A. Š., įsigijo 24,72 kv. m bendro ploto butą, kurio unikalus Nr. 4400-0545-2473:3481, esantį P. Vaičaičio g. 1A – 1A, Marijampolės mieste. Ieškovė pagal dovanojimo sutartį įsigijo 95/912 dalis 0,0912 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 1801-0037-0033, kadastrinis Nr. 1801/0037/:33, esančio P. Vaičaičio Marijampolės mieste. Gyvenamąjį butą šiuo metu valdo nuosavybės teise, 95/912 dalis žemės sklypo valdo nuosavybės teise kartu su bendrasavininkais : D. A., ir atsakove I. B.. Minėtą gyvenamą butą ieškovė nusipirko su lentų priestatu, prie buto lauko durų, kurio plotas 2,70X2,70 kv.m. bei įrengta patalpa palėpėje, kuri buvo visų namo esančio P. Vaičaičio g. , butų savininkų bendro naudojimo patalpa. Rekonstrukcijos darbus, tai yra priestato statybą ir palėpės patalpos įrengimą atliko ankstesnis šio buto savininkas atsakovės brolis A. Š.. Kaip ieškovei žinoma, A. Š., prieš atlikdamas statybos rekonstrukcijos darbus, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, reglamentuojančio statybas normomis, kreipėsi į bendrasavininkus D. A. ir į savo sesę atsakovę I. B. su prašymu dėl sutikimo statybos - rekonstrukcijos darbams. 2008 m. vasario 26 d. D. A. pateikė Marijampolės savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriui Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės patvirtintą sutikimą, jog ji sutinka, kad buto savininkas A. Š. atliktų savo buto rekonstrukcijos darbus ir leidimas rekonstrukcijai būtų išduotas A. Š.. Tačiau, kaip ieškovei žinoma, tokio sutikimo nedavė žemės sklypo, ir namo bendrasavininkė atsakovė I. B.. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas, Statybos įstatymo normas, ankstesnio savininko A. Š. atliktiems rekonstrukcijos darbams buvo reikalingi bendro naudojimo patalpos - palėpės naudotojų (kaimynų) bei žemės sklypo, esančio po gyvenamuoju namu, esančiu P. Vaičaičio g, A. M. mieste, bendrasavininkų sutikimai, kurie turėjo būti pateikti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui, kad būtų išduotas leidimas rekonstrukcijai. Negavęs vieno iš bendraturčių atsakovės savo sesės I. B. sutikimo, A. Š. savavališkai atliko rekonstrukcijos darbus, tai yra įsirengė patalpą palėpėje virš nuosavybės teise valdyto gyvenamojo buto Nr. 1A, kurią pertvarkė į gyvenamąją patalpą, bei prie buto Nr. 1A lauko durų pastatė lentų priestatą. Ieškovė, pirkdama butą Nr. 1A, esantį P. Vaičaičio g. 1A g. Marijampolės mieste, žinojo, kad šį butą perka su įrengta gyvenamąja patalpa palėpėje bei pastatytu priestatu, tačiau nežinojo visų aplinkybių, dėl kurių bendrasavininkė I. B. atsisakė pateikti notaro patvirtintą sutikimą, todėl manė, kad galės be kliūčių pati gauti I. B. sutikimą ir įstatymų nustatyta tvarka įteisinti ankstesnio buto savininko A. Š. savavališką buto rekonstrukciją. Ieškovė įsigijusi minėtą butą, ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę I. B. telefonu dėl sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus, tačiau ši iš pradžių atsakė, kad tokio sutikimo neduos, vėliau atsisakydavo su ieškove kalbėtis. Kadangi atsakovė I. B. jau keturiolika metų, negyvena jai priklausančiame bute, butas yra labai apleistas, pro stogą teka vanduo, drėgsta ir pelija sienos, 2011 m. spalio 12 d. raštišku prašymu (nusiųsdama registruotą laišką ) kreipėsi į atsakovę I. B., prašydama gauti iki 2011 m. spalio 25 d. sutikimą. Tačiau toks I. B. sutikimas nebuvo išduotas, taip pat ieškovė negavo jokio atsakymo į nurodytą prašymą. Pagal atsakovės skundus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius buvo pateikęs ieškovei reikalavimą ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2010 m. rugsėjo 15 d. surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. SSA-40-100915-00014, padarinius, tai yra nugriauti savavališkai pastatytą priestatą ir pertvarkyti savavališkai įrengtas gyvenamąsias patalpas pastogėje. Taip pat iki nurodyto termino ieškovei buvo leista teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus. Kadangi bendrasavininkė atsakovė I. B. nedavė reikalaujamo sutikimo, ieškovė iki paskirto termino neturėjo galimybės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikti statybą leidžiančius dokumentus, todėl minėta įstaiga kreipėsi su ieškiniu į Marijampolės rajono apylinkės teismą su reikalavimu įpareigoti ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Marijampolės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-19-399/20121 ir 2012 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo leido ieškovei teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstrukcijai savavališkai pastatyto priestato (verandos) ir pastogės patalpoms P. Vaičaičio g. 1A-1 A, Marijampolės mieste. Tikslu įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą, tai yra teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą-rekonstrukcijai leidžiantį dokumentą, ieškovė kitokiu būdu negali gauti sutikimo, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu dėl leidimo be bendrasavininko sutikimo atlikti statybos- rekonstrukcijos darbus jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė negali įvykdyti 2012 m. birželio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo priimto sprendimo. Teismo sprendimai teisinėje valstybėje besąlygiškai privalomi vykdyti be išimties visiems piliečiams ir organizacijoms, o per atsakovę I. B. to padaryti negalima.
Atsiliepimas
A. I. B. atstovas su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo teismą, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą į ieškinį palaiko pilnai ir teismo posėdyje paaiškino, kad jo atstovaujama atsakovė I. B. bendrojoje dalinėje nuosavybėje valdo vieno kambario butą, esantį P. Vaičaičio g. 1A/ Vytauto g. 31, Marijampolės mieste. A. I. B. atstovo nuomone, turėjo būti parengtas bendras namo ar jo dalies rekonstravimo projektas. Šis projektas turėjo būti derinamas su kitais bendraturčiais, kadangi bendras namo estetinis vaizdas turėjo atitikti šiuo metu besipuošiančio Marijampolės miesto vaizdą. Atsakovės atstovo manymu šiuo metu atlikti rekonstrukcijos darbai pažeidžia jo atstovaujamos atsakovės I. B. interesus, kadangi pastatytas priestatas užstoja saulė į atsakovės langą, ko pasėkoje sumažinama natūrali šviesa. Atsakovės atstovo manymu atlikti statybos darbai, pažeidžia ne tik jo atstovaujamos atsakovės interesus, bet ir norminius aktus, kurie reglamentuoja tokio pobūdžio statybos darbus, Statybos techninio reglamente 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai" yra nurodyti privalomi dokumentai statant tokio tipo statinį. Minėtas statinys yra apibūdintas Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" (Žin., 2009, 111-4733). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad veranda pastatyta ant žemės sklypo kuris priklauso visiems bendraturčiams, ko pasėkoje sumažėjo kitų bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalies dydis. Be to, pastatyta veranda ribojasi su atsakovei priskirtinos namo dalies siena, ko pasėkoje užkertamas kelias pačiai atsakovei I. B., įstatymų nustatyta tvarka pasistatyti priestatą. Atsakovės atstovo manymu ir pati ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad minėtą gyvenamą butą nusipirko su lentų priestatu, prie buto lauko durų, bei įrengta patalpa palėpėje, kuri buvovisio buto, esančio P. Vaičaičio g. A. M. mieste, butų savininkų bendro naudojimo patalpa. Šiuo atveju iš kitų bendraturčių buvo atimta dalis nuosavybės, tai yra palėpės. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai bendraturtis atsisako duoti sutikimą statyti statinius, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pirmiau nurodytame įstatymo lydimajame teisės akte įtvirtintas reikalavimas nukreiptas priestato bei palėpės statybos interesą turinčiam suinteresuotam asmeniui reiškia, kad, gavęs bendraturčio rašytinį sutikimą, ieškovė įgytų statymo teisę, kuri nėra ginčijama. Bnedraturčio duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos ant žemės sklypo ar didinant statinio tūrį kitu būdu, leidimas sukurtų statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu pareigą jį sudariusiam asmeniui, tai yra rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis sutikimas sukuria jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę. Tai, kad statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo nėra gavęs bendraturčio rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos, reiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma. Atsakovės atstovo manymu Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnis nustato, kad jeigu statinys, jo dalis yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu, jo dalimi naudotis ar ji parduoti, dovanoti draudžiama. Koks statinys arba jo dalis yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. A. I. B. atstovo manymu ieškovė Kristina-M. V. kreipėsi į teismą, remdamasi tuo, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovės atstovo manymu Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nustatyta, jog šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Šiuo atveju I. K.-M. V. savo ieškinį turi pagrįsti teisėtais įrodymais. Vien tik tai, kad siekiama įteisinti nelegalią statybą, neįrodo ieškovės pažeistų interesų. Kaip žinome, teisingumą vykdo teismas, taikydamas teisės normas. Imperatyviosios teisės normos pažeidimas suponuoja pažeidėjui atitinkamos sankcijos taikymą. Šiuo metu teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją ar kitą šio straipsnio pirmos dalies pirmame punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo pirmame priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kaduž padarytą teisės pažeidimą teisės normoje nustatytos sankcijos taikymą lemia ne tik pats pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Aplinkybės, turinčios reikšmės taikant sankciją, parenkant jos dydį, gali būti įstatyme nustatytos ar net nenustatytos. Taikyti ar netaikyti įstatymo nustatytą sankciją, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Atsakovės atstovas aiškindamas Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 1 d. ir CK 1.5 str. 4 d. įtvirtinta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas vadovaujasi ne tiesiogiai, o aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, todėl šių principų taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso ir nuo faktinių bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis nuoseklią teismų praktiką, yra pasisakęs, kad „civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas gali reikšti piktnaudžiavimą teise arba kitus kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo elgiasi neteisingai, neprotingai ir nesąžiningai, teismas gali atsisakyti ginti jo teises . Atsakovės atstovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad šiuo atveju ieškinio tenkinimas neatitiktų jokių teisingumo, protingumo kriterijų, kadangi gavus visus leidimus, sutikimus ir kitus dokumentus toks statinys pažeistų jo atstovaujamos atsakovės I. B. interesus. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo Marijampolės savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė savo atsiliepimą į ieškinį, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 25-26,39).
Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad butą paveldėjo 2004 metais iš tėvų. Namas yra 110 metų amžiaus, buvusios arklidės. Jis į šį namą įvedė vandenį, įrengė santechniką, vonią, kad nors šiek teik būtų name gvenantiems žmonės civilizacijos. Kaip jis statė prie lauko durų verandą norėjo taip padaryti ir savo sesei, bet jinai nesutiko. Sesuo I. B. neprieštaravo, kad jis įsirengtų palėpę ir pasistatytų verandą, kuri sulaikys butę šilumą ir apsaugos nuo vėjų. Kaip norėjo savo butą parduoti pirmiausia pasiųlė seserei I. B., jinai nesutiko. Vėliau rado pirkėją kuris būtų nupirkęs abu butus, bes I. B. nesutiko. Sesuo, atsakovė jau daugiau kaip keturiolika metų negyvena bute, butas labai yra apleista, reikalinga stogo remontas pro stogą teka vanduo, pelyja sienos. Jam neaišku dėl kokių priežasčių sesuo neduoda leidimo. Namo architektūra nesugadinta tik pagerinta aplinka ir namo vaizdas ir tai niekam netrugdo tik puošia namą ir miesto vaizdo negadina. Būtina žmonėms gyventi draugiškai ir gerbti tuos žmonis kurie sąžiningai dirba ir puošia savo darbais miestą. Būtina prieš sesers I. B. valią išduoti leidimą, kad ieškovė įsiteisėtų jo padarytą buto pagerinimą, kitaip jinai sutikimo negaus. Byloje yra Marijampolės apskrities archyvo pažyma (b.l.132), kad duomenų jog A. Š. būtų buvę surašyti kokie akrai, reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo , nebuvo ir nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamo fakto buvus, nei jo nebuvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. (LR CPK 12 str.). Teismas pagal byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei bylos dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, nustatė tokias faktines bylos aplinkybes. Ginčo šioje byloje esmė – prašymas leidimo išdavimas be bendrasavininko sutikimo atliktų buto rekonstrukcijos darbų įforminimo, pagal 2010-06-15 pirkimo-pardavimo sutartį. Bylas teismas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus ir pasisako tik dėl tų reikalavimų kurie yra pareikšti, tai yra dėl tų ieškinio reikalavimų dėl kurių iškelta civilinė byla ir kuriuos palaiko ieškovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo pabaigoje, o būtent ieškovas palaiko ieškinį, (LR CPK 5 str., 135 str). Byloje yra pateikta Faktinių duomenų patikrinimo vietoje reikalavimas dėl savavališkos statybos, pašalinti savavališkos statybos padarinius, - nugriauti priestatą ir pertvarkyti savavališkai įrengtas patalpas pastogėje iki 2011-10-14, šiame Reikalavime atsakovei buvo išaiškinta galimybė kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento ir projektinės dokumentacijos gavimo, tuo pačiu nurodant, kad terminas gali būti vieną kartą pratęstas dėl svarbių priežasčių ir šios priežastys išvardintos. (b.l. 8-10). Savavališkos statybos padariniai nustatytu terminu (tai yra iki 2011-10-14) nebuvo pašalinti. Ieškovė ir jos atstovė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, grindžia tuo, kad jos yra bloga sveikata, neturėjo galimybės įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Bendrasavininkė, kuri neduoda leidimo be jos sutikimo neatlikti buto remonto darbų, jau keturiolika metų kaip negyvena bute, esančiame P. Vaičaičio g. 1A – 2, Marijampolės mieste, gyvena Mineiškiemio kaime, Saldutiškės seniūnijoje, Utenos rajono savivaldybėje, į jai rašytus prašymus jokių atsakymų negauna, sutikimo užsispyrusiai neduoda, nors kita kaimynė D. A. davė sutikimą 2008-02-26, kuris patvirtintas Marijampolės savivaldybės notaro. (b.l. 58). Kadangi ieškovė išnaudojo visas galimybes dėl leidimo be bendrasavininko sutikimo atlikti buto remonto-rekonstrukcijos darbu, negavusi bendrasavininko I. B. sutikimo, kreipėsi į teismą tinkamu procesiniu dokumentu, kad būtų sprendžiamas klausimas, esant pagrindams, leisti jai šalinti savavališkos statybos trūkumus be I. B. sutikimo. (LR CPK 5 str., 143 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė buto, esančio Marijampolė, Vaičaičio g. 1A.-1A savininke tapo pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, tai yra ji 2010-06-15 butą nusipirko iš A. Š.. Pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. 3601 (b.l.47-51) nurodyta, kad atsakovė nusipirko butą 24,72 kv. m bendro ploto. Žemės sklypas, unikalus Nr. 1801-0037-0033, kuriame yra butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, I. B., D. A. ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise (b.l.4-5). Gyvenamajame name, unikalus Nr. 1889-0001-0023, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, taip pat yra patalpos (negyvenamosios paskirties ) priklausančios Marijampolės savivaldybei nuo 2007-01-05, anksčiau priklausę Marijampolės savivaldybės tarybai, butas P.Vaičaičio 1A-1 priklausantis I. B., butas P.Vaičaičio g. 1A-1A priklausantis ieškovei K-M. V. ir butas P.Vaičaičio g. 1A-2 priklausantis D. A.. VĮ Registrų centras duomenų išraše 2011-11-04 (b.l. 40) užfiksuoti duomenys, kad butas yra 24,72 kv. m bendro ploto ir šie duomenys laikomi teisingais kol nenuginčyti. Bylos duomenų, kad priestatas – veranda – yra 2.70mX2.70m 6,25 kv. m užstatymo ploto, o pertvarkyta į gyvenamą patalpą pastogėje, ieškovė ir jos atstovė neginčijo ir šios aplinkybės laikomos nustatytos. I. K.-M. V., aktyviai kiek leidžia jos sveikata ir turimos lėšos, kreipėsi prašymu LR CPK 579-582 str. tvarka į Marijampolės rajono apylinkės teismą ir prašė išduoti teismo leidimą be bendrasavininkės I. B. sutikimo atlikti statybos-rekonstrukcijos darbus bute P.Vaičaičio g. 1A-A. M. rajono apylinkės teismo nutartimi 2012-03-08 (b.l. 131, civilinė byla Nr. S2-1358-374/2012) buvo atsisakyta priimti atsakovės prašymą kaip nenagrinėtiną LR CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek jos atstovė patvirtino, kad kitų bylų iškeltų nėra, Marijampolės savivaldybės atstovė patvirtino, kad ieškovė nesikreipusi į savivaldybę dėl statybos leidimo ir projektinės dokumentacijos gavimo, ieškovė K-M. V. nėra gavusi vieno iš bendrasavininkų atsakovės I. B. sutikimo, toks kreipimasis būtų netikslingas ir būtų atsisakyta jį priimti ir klausimą spręsti iš esmės. Todėl akivaizdu, kad tokio pobūdžio ginčai turi būti sprendžiami teisme, ir esant palankiam ieškovei K-m V teismo sprendimui, šis suteiktų jai kreiptis į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo bei tinkamo savavališkos statybos įteisinimo. Ieškovė neginčijusi (neskundusi) administracinių aktų, o būtent savavališkos statybos akto, reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikalavimo. (b.l. 8-9). Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė neginčijo savavališkos statybos fakto tik teigė, kad ne ji pati pastatė priestatą ar pertvarkė pastogę, tvirtindama jog tokius veiksmus atliko ankstesnis savininkas A. Š.. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nekilo, o būtent visi dalyvaujantys byloje asmenys sutiko, kad faktinius veiksmus atlikęs A. Š., tai patvirtino ir jis pats teismo posėdžio metu. Kiekvienas asmuo turi būti atidus ir rūpestingas bei nesielgti taip, kad būtų pažeistos (veikimu-neveikimu) imperatyvios įstatymų nuostatos ir savo civilines teises turi įgyvendinti sąžiningai. Tai reiškia, kad ieškovė jau pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu 2010-06-15 pirkdama butą ir žinodama, kad prie jo yra savavališka statyba, toks atsakovės žinojimas neginčytinai nustatytas bylos duomenimis, prisiėmė visą atsakomybę dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.(b.l. 48-53). Savavališkos statybos padariniai gali būti šalinami tik LR CK 4.103 str. 3d. numatytais būdais. Parenkant savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą vadovaujamasi ir tuo, kad nuo 2010-10-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymui Nr. XI-992, atsirado galimybė įteisinti savavališkai statomus (pastatytus) statinius, tai yra teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tokį dokumentą gauti ir įteisinti savavališką statybą trukdo bendrasavininkė I. B., tą patvirtino ir Marijampolės savivaldybės administracija savo atsiliepime į ieškovės ieškinį. (b.l. 25-26). Be Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų teismas vadovaujasi ir bendromis LR civilinio kodekso normomis, o būtent tuo, kad nuo 2010-10-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymui Nr. XI-992 (toliau įstatymas), šio įstatymo yra nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies tokia redakcija, kad jo nuostatos dėl savavališkų statybų taikomos ir santykiams atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Ginčo veranda pastatyta bei pastogė pertvarkyta tarp 2005- 2010 metų, vadinasi minėto įstatymo nuostatos apima ginčą nagrinėjamą šioje byloje. Įstatymo 24 str. 4 d. numatyta, kad statytojas turi teisę nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 kreiptis į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Savavališkos statybos įteisinimo terminas atsirado ieškovės naudai (LR CK 1.123 str. 3 d.). terminas nustatytas minėto įstatymo 24 str. 4 d. nepasibaigęs ir teismas mano, kad nesuteikus galimybės ieškovei K-M. V. įteisinti savavališką statybą šio termino ribose, nebus pažeistas be kitų ir protingumo bei sąžiningumo principas, byloje yra duomenys, kad ieškovė turi sveikatos problemų (b.l. 59-61) ir gal ne visada suvokia pasekmes savo neaktyvumo. Ieškovei atsižvelgiant į statinio kategoriją ir paskirtį, statytojo veiksmus, į tai, kad šio statinio statyba nebuvo sukelta žalingų padarinių aplinkai (LR CK 4.103 str. 1 ir 3 d., LR CPK LR Statybos įstatymo 28 str.) Šioje byloje nustatyta, kad savavališka statyba faktiškai atlikta savininku esant A. Š. ir I. B. kol savininku buvo jos brolis A. Š. nesiėmė iniciatyvos, kad būtų šalinami savavališkos statybos padariniai, tokių veiksmų ji ėmėsi savininke tapus svetimam asmeniui – ieškovei K-M. V.. A. I. B. atstovas patvirtino, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Marijampolė, P.Vaičaičio g. 1A-1 negyvena, todėl teismas mano, kad sudarant galimybę atsakovei įteisinti savavališką statybą, nebus pažeisti ir gyvybiškai svarbūs trečiojo asmens I. B. interesai, kadangi taip bus išnaudotos viso galimybės kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp bendrasavininkių. Teismas vadovaujantis tuo, kad terminas įteisinti savavališką statybą dar nepasibaigė, (Ieškinys paduotas teismui 2012-08-29) terminas baigėsi 2012-12-31 bei į tai, kad visi asmenys yra lygiateisiai ir turi turėti galimybę tinkamai naudotis savo turtu bei teisėmis , daro išvadą, kad vadovaujantis išdėstytais motyvais bei teisingumo ir protingumo principais (LR CK 1.5 str.). turi būti suteikta galimybė ieškovei gauti leidimą be bendrasavininko atsakovės I. B. sutikimo ir Marijampolės savivaldybės administracijoje gauti atitinkamus dokumentus įteisinančius savavališką statybą, negali įsiteisinti savavališkos statybos padarinius kitu būdu LR CK 4.103 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 28 str.(redakcija galiojanti nuo 2010-10-01) 7 d. numatytu būdu, tai yra leidžiant teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo ieškinio palikti nenagrinėto LR CPK 296 str. 1 d. 12 p. pagrindu, kadangi to neprašo nei ieškovas, nei atsakovės atstovas, o vienas iš civilinio proceso principų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių ir išspręsti kilusį ginčą, todėl ginčas ir spręstinas iš esmės. I. K.-M. V., be atsakovės I. B. leidimo niekaip negali ir negalės įgyvendinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą. (b.l. 12-17). Teismo manymu atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.72-4.92 str., leisti be bendrasavininkės I. B., sutikimo atlikti statybos-rekonstrukcijos darbus K- M. V., nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame bute, kurio unikalus Nr. 4400-0545-2473:3481, esančiame P. Vaičaičio g. 1A - 1 A., Marijampolės mieste. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pasisakė, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisinius pažeidimus, privalu paisyti protingumo-sąžiningumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje ir taikomos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui. Kiekvienas pilietis turi teisę savo būste įgyvendinti savo sumanymus ir siekius, gerindamas savo buitį, įdėti savos kūrybos, kad būstas būtų mielas ir patrauklus ir taptų tvirtove, nevirstų bendrabučiais, dėžutėmis ir kašarais.
Patenkinus ieškinį iš esmės visiškai, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo, bylinėjimosi išlaidas turėtas už pasinaudojimą kvalifikuota advokato padėjėjo teisinėmis paslaugomis ruošiant procesinius dokumetus ir atstovavimą teismo posėdyje, bei žyminio mokesčio valstybei sumokėjimą paduodant ieškinį teismui 141 litą ir pašto išlaidas susijusiais su procesinių dokumentų ir šaukimų siuntimu šalims. ( Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 93 str. 1 d., 89 str., 92 str.93 str. 98 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270, 275, 305 ir 307 str.str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Leisti be atsakovės, bendrasavininkės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sutikimo įteisinti atliktus buto remonto-rekonstrukcijos darbus ieškovei K-M V, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausančiame gyvenamajame bute, kurio unikalus Nr. 4400-0545-2473:3481, esančiame (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei Kristinai-M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 141 litą sumokėto žyminio mokesčio valstybei paduodant ieškinį teismui ir 400 litų (keturis šimtus litų) sumokėtų advokato padėjėjui už suteiktą teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme.
Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 19,95 litus (devyniolika litų 95 ct) valstybei turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą šalims.
( Gera valia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“ banko kodas 7300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.