Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė išnagrinėjo prokuroro Arūno Čepkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

J. S., asmens kodas a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.;

2. 2018 m. spalio 5 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. 11.11 val. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 11.05 val., t. y. 1 para, ji prilyginta 6 viešųjų darbų valandoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

turėdamas pareigą ir žinodamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-20673-451/2017, kuriuo nustatyta teikti nepilnamečiui vaikui K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pervedant jas į E. S. (Š.) einamąją sąskaitą iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., be objektyviai pateisinamos priežasties vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį sūnų K. S., mokėti lėšas jam išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą dėl ko iki 2025 m. gegužės 1 d. susidarė 16666,74 Eur skola.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 164 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Iš byloje pateikto E. Š. 2017 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo Nr. 2YT-20673-451/2017 nuorašo matyti, kad III skyriaus 3.4 ir 3.5 punktuose nurodyta, kad pareiškėjas J. S. įsipareigoja savo nepilnamečiui sūnui K. S. teikti 180 Eur dydžio išlaikymą vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėjai susitaria, kad pinigai į pareiškėjos E. S. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą bus pervedami iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki tol, kol sūnus K. S. taps pilnamečiu. Pareiškėjai sutaria, kad E. S., nepilnamečiui sūnui K. S. mokamas periodines išmokas valdys uzufrukto teise ( 1 t., b.l. 11-14).

? 2025 m. birželio 20 d. Kitų objektų apžiūros protokole (J. S. sodros) nurodyta, kad apžiūros objektai yra duomenų apie asmenį Sodros DB išrašai J. S. vardu, darbo santykiais susije su MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, „J. S. įgijęs verslo liudijimą“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie asmenį Sodros DB išrašą J. S. vardu, skiltyje „Pajamos“ nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. buvo atlikti 8 išmokėjimai kurių suma yra 1317,87 Eur. Apžiūrint „J. S. įgyjęs verslo lidyjimą“ duomenų apie asmenį Sodros DB išrašą J. S. vardu, skiltyje „Pajamos“ nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. vasario 28 d. buvo atlikti 9 išmokėjimai, kurių suma yra 77,07 Eur. Apžiūrint MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie asmenį Sodros DB išrašą J. S. vardu, skiltyje „Pajamos“ nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo atlikti 10 išmokėjimų kurių suma yra 1082,56 Eur. Apžiūrint MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie asmenį Sodros DB išrašą J. S. vardu, skiltyje „Pajamos“ nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo atlikti 10 išmokėjimų kurių suma yra 1648 Eur. Apžiūrint MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie asmenį Sodros DB išrašą J. S. vardu, skiltyje „Pajamos“ nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. buvo atlikti 30 išmokėjimų kurių suma yra 6901,41 Eur (1 t., e. b.l. 1103-105).

Apklausta ikitiesminiame tyrime liudytoja E. Š. parodė, kad 2017 m. oficialiai išsiskyrė su savo buvusiu vyru J. S., gimusiu (duomenys neskelbtini). (civilinės bylos Nr. 2YT-20673-451/2017). 2017 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu jai priskirta vaiko K. S. globa, J. S. įpareigotas teikti 180 Eur dydžio išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Dalį išmokų gaudavo iš jo darbovietės MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), o kai kuriais mėnesiais apskritai nieko nemokėdavo. J. S. retkarčiais atvažiuodavo aplankyti vaiko, visiškai neprisidėdavo prie pastarojo gėrovės ir nesilaikė Kauno apylinkės teismo skirtų įpareigojimų. Dėl šios priežasties 2018 m. ji kreipėsi į anstolę Danutę Marčiukaitienę ir tų metų spalio mėnesį gavo patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-18-100-29104, kuriame nurodoma, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 2118 Eur.Tuomet J. kurį laiką po patvarkymo gavimo dienos dar vis mokėjo pinigus, tačiau jie buvo mokami įvairiomis, nelygiomis sumomis. Pavyzdžiui, vieną mėnesį gaudavo 120 Eur, sekantį jau 150 Eur ir panašiai. 2019 m. jis visiškai nustojo mokėti vaiko išlaikymui skirtą išmoka, su sūnumi K. vangiai bendrauja, visiškai jam neskiria dėmesio, tik retkarčiais, dažniausiai vieną kartą į mėnesį, parašo per „Messenger“ programėlę. 2024 m. birželio mėnesį pastarasis buvo atvykęs į vaiko pirmąją komuniją ir po to karto daugiau susitikęs su K. nebuvo. Vis sūnui K. žadėdavo apie atvykimą, tačiau taip niekad ir nebuvo atvažiavęs, taip pat atsisakydavo vaiko pasiūlymams, kad jį atvežtų iki jo jį ir pastarasis šiek tiek praleistų kartu laiko. Dėl tokio J. S. elgesio, sūnaus K. elgesys yra pakitęs: turi elgesio problemų ir mokykloje, ir namuose. Vis naiviai tikisi, kad tėtis atvažiuos jį aplankyti, tačiau po kiekvieno pažado vis nusivilia ir dėl to dingsta pasitikėjimas. Bendraujant su antstole Danute Marčiukaitienę, ji visiškai ignoruoja jos siunčiamus raštus, taip pat negrąžina vykdomojo rašto ir dėl šios priežasties negali kreiptis į kitą antstolį dėl skolos išieškojimo ir kitų procesinių veiksmų atlikimo. Kelis kartus pastaroji teigė, kad vykdomąjį raštą išsiuntė paštu, tačiau nuvykus į paštą, ten dirbančios darbuotojos nurodo, kad jokių laiškų nėra gavusi. Vėl bandant susisiekti su D. Marčiukaitiene, ši vis nurodo, kad yra užsiėmusi ir neturi laiko susitikimui ir vykdomojo rašto perdavimui. Pageidauja, kad dėl tokių J. S. veiksmų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atsakytų įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, informuos tyrimą atliekantį pareigūnų elektroniniu paštu arba telefonu (1 t., e. b.l. 42-45).?

Ikiteisminiame tyrime papildomai apklausta E. Š. parodė, kad prašo vadovautis jos duotais pirminiais parodymais. Tik papildomai nori pasakyti, kad ji yra K. S., gimusio (duomenys neskelbtini) mama, ikiteisminiame tyrime atstovaus nepilnamečio sūnaus K. S. interesus, todėl byloje prašo ją, jo mamą pripažinti nukentėjusiąją.

E. Š. atsiųstame el. laiške nurodyta, kad E. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), ikiteisminiame tyrime 01-1-15741-25 civilinio ieškinio neteiks, tačiau prašo, kad jos buvęs vyras J. S. būtu nubaustas pagal LR BK 164 straipsnį, t.y. ir pasmerktas dėl savo veiksmų (vaiko neišlaikymo) viešai (1 t., e. b.l. 81).

Byloje apteiktas 2025 m. kiepos 1 d. J. S. rašytinis pasižadėjimas, kuriuo įsipareigojo mokėti jam 2017 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. 2YT-20673-451/2017 priteistas vaiko išlaikymo įmokas E. Š., bei įsipareigojo grąžinti 16666,74 Eur susidariusią skolą už nemokėtas vaiko išlaikymo periodines išmokas.?

2025 m. liepos 2 d. E. Š. raštiškai sutiko su J. S. pateiktu įsipareigojimu, taip pat nurodė, kad civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime 01-1-15741-25 nereikš.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 164 straipsnyje, kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Aptariant šios nusikalstamos veikos sudėtį teismų praktikoje, pripažįstama, kad šios šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro vengimo požymis, kuris konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, Nr. 2K-7-68/2009, Nr. 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Kaltinamasis J. S., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad su vaiko motina E. Š. išsiskyrė 2017 metais, ir teismo sprendimu jam buvo priteista buvusiai žmonai E. Š. kas mėnesį pervesti po 180 Eur jų bendro vaiko išlaikymui. Tačiau jis teismo sprendimo nevykdė ir E. Š. į jos einamąją sąskaita priteistų mėnesinių įmokų nemokėjo, todėl susidarė skola. Vėliau jo buvusi žmona E. Š. jį padavė antstoliams t.y. kad antstoliai iš jo išieškotu susidariusią skolą dėl jo nemokamų periodinių įmokų vaiko išlaikymui. Neturi jokio neįgalumo, nepagydomomis ligomis taip pat neserga, jis yra darbingas ir šiuo metu dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju. Savo buvusiai žmonai E. Š. nemokėjo, jam priteistų vaiko išlaikymo periodinių įmokų, nes pradžioje po skyrybų jam buvo sunkus gyvenimo periodas, t.y. neturėjo pakankamai lėšų, o vėliau nebendravo nei su buvusią žmona, nei su savo vaiku K., todėl tarp jo ir sūnaus K. nesusiformavo tėviškas ryšis, todėl negali įvardinti tikslios priežasties, nusprendė jam priteistų periodinių įmokų už jo vaiko K. išlaikymą nebemokėti. Tačiau šiuo metu gailisi, kad taip darė, stengsis atkurti ryšį su savo sūnumi ir pagal savo turimas finansines galimybes pradės mokėti periodines išmokas už K., bei stengsis atlygintinį esamą skolą 16666 Eur. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (1 t., e. b.l. 200-203).

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-20673-451/2017, jam nustatyta teikti nepilnamečiui vaikui K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini)., išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pervedant jas į E. S. (Š.) einamąją sąskaitą iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. nevykdė minėto įsipareigojimo. Nustatyta, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2018 m. pabaigos J. S. mokėdavo išlaikymą vaikui, tačiau nereguliariai ir nepilnas sumas nustatytas sprendimu. Tačiau nuo 2019 m. jis visiškai nustojo mokėti vaiko išlaikymui skirtą išmoka, ir liudytojos E. Š. parodymu, pastarasis su sūnumi K. vangiai bendrauja, visiškai jam neskiria dėmesio, tik retkarčiais, dažniausiai vieną kartą į mėnesį, parašo per „Messenger“ programėlę. 2024 m. birželio mėnesį pastarasis buvo atvykęs į vaiko pirmąją komuniją ir po to karto daugiau susitikęs su K. nebuvo. Vis sūnui K. žadėdavo apie atvykimą, tačiau taip niekad ir nebuvo atvažiavęs, taip pat atsisakydavo vaiko pasiūlymams, kad jį atvežtų iki jo jį ir pastarasis šiek tiek praleistų kartu laiko. Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad pagal Teismo vykdomąjį raštą Nr. 2YT-20673-451/2017 J. S. įsiskolinimas vaiko išlaikymui yra 16 666,74 Eur, įsiskolinimas yra nuo 2017 m. spalio 10 d. (b.l. 45-46). Taigi byloje aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. S. nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., be objektyviai pateisinamos priežasties vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį sūnų K. S., mokėti lėšas jam išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą dėl ko iki 2025 m. gegužės 1 d. susidarė 16666,74 Eurų skola.

Savo neveikimą kaltimasis pateisino tuo, kad pradžioje po skyrybų jam buvo sunkus gyvenimo periodas, t.y. neturėjo pakankamai lėšų, o vėliau nebendravo nei su buvusią žmona, nei su savo vaiku K., todėl tarp jo ir sūnaus K. nesusiformavo tėviškas ryšis, todėl negali įvardinti tikslios priežasties, nusprendė jam priteistų periodinių įmokų už jo vaiko K. išlaikymą nebemokėti. Byloje nėra nustatyta kitų objektyvių aplinkybių nepriklausančių nuo kaltinamojo valios dėl kurių asmuo negalėjo oficialiai dirbti ir mokėti alimentus. Kaltinamasis nesirgo ligomis dėl kurių negalėtų dirbti, šiuos duomenis patvirtina 2025 m. birželio 20 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo ikiteisminiame tyrime pateikti duomenys iš Sodros apie J. S. darbovietes nuo 2018 metų bei kaip pats ikiteisminiame tyrime nurodė J. S., jog minėtu laikotapiu neturėjo jokio neįgalumo, nepagydomomis ligomis taip pat neserga, yra darbingas ir šiuo metu dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. S. turėdamas pareigą ir žinodamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-20673-451/2017, kuriuo nustatyta teikti nepilnamečiui vaikui K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pervedant jas į E. S. (Š.) einamąją sąskaitą iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., be objektyviai pateisinamos priežasties vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį sūnų K. S., mokėti lėšas jam išlaikyti ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą dėl ko iki 2025 m. gegužės 1 d. susidarė 16666,74 Eurų skola.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 9-10). E. Š. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., el. b. l. 11-12).

BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę J. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką vaiko ir šeimos interesams, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

J. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ankščiau teistas, teistumas išnykęs,tačiau 5 metų laikotarpyje yra baustas 16 kartų už padarytus administracinius nusižengimus. Duomenų apie J. S. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

V. Kiti klausimai

J. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)– paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti nėra, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam - 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.

Išaiškinti J. S. kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad J. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.