Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-157-866/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-08
Bylos Nr.: e2A-157-866/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01368-2025-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Neringa Švedienė, Rūta Latvelė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „ENERGOSTATIKA“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis paslaugų centras“
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „APS Energyline“, uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių energetinė statyba“

Kategorijos

3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-157-866/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01368-2025-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENERGOSTATIKA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENERGOSTATIKA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis paslaugų centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „APS Energyline“, uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių energetinė statyba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ENERGOSTATIKA“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės UAB „Ignitis paslaugų centras“ (toliau – Perkančioji organizacija) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą, kuriuo ieškovė UAB „ENERGOSTATIKA“ pašalinta iš pirkimo ir jos pasiūlymas atmestas, o UAB „APS Energyline“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu; įpareigoti atsakovę tęsti pirkimo procedūras ir nustačius, kad UAB „ENERGOSTATIKA“ atitinka konkurso reikalavimus, pripažinti ją laimėtoja; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą riboto konkurso būdu per kvalifikacijos vertinimo sistemą (2025-ESO-1086) dėl Elektros tinklo projektavimo, įrengimo, planinių ir avarinių darbų sutarties pirkimo Vilniaus reg. (Vilniaus r. sav., Maišiagalos, Nemenčinės, Nemenčinės m., Paberžės, Riešės, Sužionių sen.) (toliau – Pirkimas), kuriame ieškovė pateikė pasiūlymą.

3. Ieškovė, 2025 m. rugsėjo 26 d. gavusi prašymą paaiškinti pateikto pasiūlymo galimo derinimo su kitu tiekėju požymius, pateikė atsakovei paaiškinimą. Atsakovė 2025 m. spalio 2 d. pakartotinai paprašė paaiškinti galimo derinimo su kitu tiekėju požymius, į kurį ieškovė išsamiai atsakė 2025 m. spalio 8 d. Perkančiosios organizacijos prašymu 2025 m. spalio 21 d. buvo pateiktas dar vienas paaiškinimas, tačiau 2025 m. lapkričio 5 d. atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė, nurodydama, kad pasiūlymas yra atmetamas dėl to, jog ieškovė neva sudarė susitarimų su kitais tiekėjais, konkrečiai su UAB „Anykščių energetinė statyba“, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime ir Perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų, t. y. ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ nurodė, jog subtiekėjais pasitelks vienas kitą; abu nurodyti tiekėjai yra kontroliuojami tų pačių asmenų; abiejų tiekėjų pasiūlymų darbų lentelėse sutapo 778 įkainiai, o medžiagų 526 įkainiai, o ieškovė nepagrindė konkrečių įkainių skaičiavimų; abiejų tiekėjų vienas dokumentas buvo koreguotas to paties asmens ir abiejų tiekėjų teiktų dokumentų rašymo stilius yra panašus.

4. Ieškovė, nesutikdama su Perkančiosios organizacijos sprendimu, bei manydama, kad pateiktas pasiūlymas ir teikti paaiškinimai įvertinti netinkamai, pateikė pretenziją, kurią atsakovė atmetė, nenurodydama, kokius neteisėtus veiksmus atliko ieškovė ir dėl ko ji pašalinta iš Pirkimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad tiek ieškovė UAB „ENERGOSTATIKA“, tiek trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“, teikdami pasiūlymus Pirkime nurodė, kad naudosis ir remsis vienas kito, kaip subtiekėjų, pajėgumais tame pačiame Pirkime.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą, nurodė, jog abi tiekėjas kontroliuoja tie patys asmenys, t. y. UAB „ENERGOSTATIKA“ akcininkais yra S. B., turintis 40 proc. įmonės akcijų, T. B. – 40 proc. įmonės akcijų, P. B. – 20 proc. įmonės akcijų. Tuo pačiu T. B. turi 26,98 proc. UAB „Anykščių energetinė statyba“ akcijų, S. B. – 16,53 proc., R. B. – 8,28 proc., kiti akcininkai – 7,08 proc., abi pirkimo dalyvės numatė pasitelkti viena kitą daliai darbų (subrangove).

8. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ nusprendė tarpusavyje bendradarbiauti ir subrangos pagrindu, savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie derino savo bendrą dalyvavimą Pirkime (dalinosi rinką) arba vienas kitam atskleidė jautrią ir Pirkimo eigą galinčią pakeisti informaciją, arba ėmėsi kitokių sąžiningą ir laisvą konkurentų varžymąsi iškreipiančių veiksmų. Vien tai, kad trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ nurodytas ieškovės pasiūlyme kaip subrangovas, pateikė atskirą pasiūlymą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog nurodyti tiekėjai Pirkime dalyvavo nesavarankiškai ir tai galėtų turėti įtakos teikiamų pasiūlymų derinimui, taip sudarant susitarimą ribojantį konkurenciją. Kitas iš atsakovės nurodytų teisėtumo vertinimo kriterijų, nustatytų vertinant tiekėjų ieškovės ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymus, dėl kurio ginčijosi byloje dalyvaujantys asmenys – atskirų darbų (778 pozicijose) ir medžiagų (526 pozicijose) įkainių sutapimas ir vienodų koeficientų reikšmių nurodymas.

9. Teismas pažymėjo, kad Perkančiosioms organizacijoms kyla bendroji aktyvaus veikimo pareiga užtikrinant viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą tiek vertikalaus, tiek horizontalaus interesų konfliktų atvejais. Byloje nustatyta, kad atsakovė aiškinosi, ar šių ūkio subjektų ryšiai ir (ar) kitos aplinkybės užtikrina laisvą ir sąžiningą tarpusavio varžymąsi, kelis kartus prašydama ieškovės paaiškinti tokį didelį darbų ir įkainių sutapimą, vienodų koeficientų reikšmių nurodymą.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovė, atsakydama į Perkančiosios organizacijos klausimus, nepateikė objektyvių įrodymų (pvz., savarankiškos kainodaros, atskirų skaičiavimų), todėl neįtikinami paaiškinimai nepašalino Perkančiosios organizacijos abejonių dėl pasiūlymų rengimo koordinavimo. Teismas pažymėjo, kad Perkančioji organizacija tinkamai įvertino sutapimus bendroje konteksto analizėje, išnagrinėjo tiekėjų pateiktus paaiškinimus ir pagrįstai konstatavo, jog šie paaiškinimai nepašalina abejonių dėl pasiūlymų savarankiškumo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumą, iš esmės vienodą rašymo būdą būtų galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Ieškovė nepateikė ir kitų įtikinamų argumentų, paaiškinančių minėtų dokumentų panašumą ir (ar) vienodumą. Nustatytas aplinkybes dėl ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymų, paaiškinimų panašumo, teismas kvalifikavo kaip įstatymų draudžiamus suderintus veiksmus.

11. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad tiekėjai yra tarpusavyje susijusios įmonės (dalis tų pačių akcininkų), jos dalyvavo tame pačiame Pirkime pateikdamos atskirus pasiūlymus, nors viena kitą nurodė kaip subrangovę, pasiūlymuose dalis nurodytų darbų ir medžiagų įkainių yra identiški ar perkelti jų nemodifikavus, paaiškinimai Perkančiajai organizacijai yra iš esmės tapatūs ir turi vienodas struktūrines bei lingvistines ypatybes. Nors kiekviena iš šių aplinkybių atskirai nebūtinai reikštų draudžiamą susitarimą, tačiau nagrinėjamu atveju egzistuoja ne pavieniai sutapimai, o objektyvių ir logiškai susijusių požymių visuma, kuri leido atsakovei pagrįstai abejoti pasiūlymų rengimo savarankiškumu, ir tai sudarė pakankamą teisinį pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.

12. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog Perkančioji organizacija padarė akivaizdžią pasiūlymų vertinimo klaidą, pažeidė procedūras, nesuteikdama ieškovei pateikti paaiškinimų dėl pasiūlymo, pateikė nemotyvuotą sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, kas įrodo, kad Perkančioji organizacija neperžengė jai suteiktos diskrecijos. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „ENERGOSTATIKA“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1. Kauno apygardos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, tinkamai jų nenustatė, sprendimą priėmė aplaidžiai ir neatskleidė bylos esmės, neįvertinęs ieškovės teiktų paaiškinimų ir įrodymų. Susipažinus su sprendimo turiniu, taip ir neaišku, dėl kokių priežasčių teismas nevertino VPĮ 18 straipsnio 2 dalies numatančio, kad bendras įmonių dalyvavimas viešajame pirkime (jungtinė veikla ar subranga) pats savaime nėra draudžiamas.

12.2. Teismų praktikoje nurodoma, kad dviem įmonėms nėra draudžiama dalyvauti konkurse bei būti viena kitos subtiekėjais. Atitinkamai, nepažeisdamas teisės normų, trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ savarankiškai rengė pasiūlymą ir dalyvavo konkurse, subtiekėju nurodydama UAB „ENERGOSTATIKA“. Teismas, priimdamas sprendimą, šio fakto nevertino bei nenurodė, dėl kokių priežasčių yra nukrypstama nuo formuojamos teismų praktikos ir priimamas prieštaringas sprendimas.

12.3. Perkančioji organizacija nepagrįstai nurodo, jog įkainiai galėjo būti pateikti tik konkretiems pasitelktiems darbų kodams, t. y. 0.3, 1.1, 1.2, 3.2, 3.3, 7.1, 7.2, 7.3, 8.1, 8.2. Toks Perkančiosios organizacijos argumentas yra nepagrįstas, nes visų pirma įstatymai nereglamentuoja tokios pareigos. Antra, Perkančiosios organizacijos Kvalifikacijos sistemos vertinimo sąlygų 7.1 papunktis numato, kad prašymus tiekėjai gali teikti bet kuriuo metu, kas reiškia, kad esant poreikiui ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ ieškovę galėjo įsitraukti ir papildomiems darbų kodams. To neneigė ir atsakovė, atsiliepime patvirtindama, kad iki sutarties vykdymo pradžios tiekėjas turi teisę tikslinti subrangovų sąrašą.

12.4. UAB „Anykščių energetinė statyba“ prašė pateikti pilną pasiūlymą subrangos darbams, o ieškovė, būdama verslo subjektu, vykdydama veiklą, siekia kaip įmanoma daugiau parduoti ir gauti pelno. Atitinkamai, ieškovė, siekdama kuo daugiau parduoti, pateikė savo pasiūlymą visiems darbams Pirkime, taip kaip ir buvo paprašyta, nes visus juos galėjo atlikti. Būtina pažymėti, kad rengiant subrangos pasiūlymą, nurodyti darbų kodai ir sudarė išimtinai didžiąją daugumą įkainių. Aiškumo dėlei ieškovė parengė „Excel“ lentelę, kurioje akivaizdžiai matomi priskirti kodai, pagal kuriuos ieškovė privalėjo teikti kainas. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės prašymą, papildomai pateikė ir kitus įkainius, kurių darbus galėjo atlikti. Ieškovė, kaip subtiekėja, pagal trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ darbuotojo prašymą, suformavo pasiūlymą su savo, kaip subrangovės, taikomais įkainiais, bei pateikė jį nurodytoje „Excel“ lentelėje patogumo dėlei. Galutiniai trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ pateikti įkainiai konkurse ar kitos teikto pasiūlymo detalės ieškovei nėra žinomos. Galutines kainas derino, modifikavo bei visą pasiūlymą rengė ir teikė UAB „Anykščių energetinė statyba“ savarankiškai. Būtent todėl ieškovei nėra žinoma, ar pasiūlymas buvo modifikuotas.

12.5. Abiejų įmonių galutiniai pasiūlymai skyrėsi, tą patvirtina Perkančioji organizacija, nurodydama, kad tik dalis įkainių sutapo, iš to galima daryti objektyvią išvadą, jog galutinės pasiūlytos kainos buvo skirtingos, atitinkamai nurodytos įmonės įkainių nederino ir draudžiamų susitarimų nesudarė bei tarpusavyje konkuravo. Būtina pažymėti ir tai, kad ieškovė neatliko jokių veiksmų, kurie iškreiptų rinką, atitinkamai, remiantis kasacinio teismo praktika, nenormalių konkurencijos sąlygų rinkoje neatsirado, todėl ir nebuvo padarytas pažeidimas. Taigi, galima daryti objektyvią išvadą, jog ieškovė iš Pirkimo buvo pašalinta neteisėtai.

12.6. Sprendime taip pat nurodoma, kad abiejų įmonių siūlomi įkainiai yra identiški ir neva ieškovės nepagrįsti, kas iš esmės rodo teismo neįsigilinimą į bylos esmę ir aplaidaus sprendimo priėmimą. Ieškovė, tiek atsakydama į Perkančiosios organizacijos pretenzijas, tiek procesiniuose dokumentuose byloje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ruošiantis Pirkimui bei siekiant nustatyti konkurencingas kainas, ji kreipėsi į UAB „Jodesta“ dėl pilnos apimties darbų dalies įkainių pateikimo. Taip pat, telefonu buvo pasikreipta į kitus subtiekėjus, tarp UAB „Anykščių energetinė statyba“ dėl jų taikomų darbų įkainių pateikimo, siekiant pateikti konkurencingiausią pasiūlymą. Taip pat buvo kreiptasi į UAB „Elmaga“ ir UAB „Elektrokomplektas“ dėl medžiagų dalies įkainių pateikimo. Būtina pažymėti, kad įkainių informacijos gavimas telefonu nėra neteisėtas, todėl įstatymo nuostatoms neprieštarauja.

12.7. Skiltyje „Darbų įkainiai“ atskirose grafose yra pateikti UAB „Jodesta“ įkainiai. Palyginimui taip pat pateikti kituose dviejuose viešuosiuose pirkimuose (2024-ESO-726) ir (2024-ESO-547), kuriuose dalyvavo tiekėja, teikti įkainiai. Šiuose nurodytuose pirkimuose trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ nedalyvavo. Atitinkamai, pateikti įkainiai patvirtina, jog Pirkime siūlomi įkainiai nebuvo ir negalėjo būti suderinti, nes praktiškai tokie patys buvo siūlyti ir kituose pirkimuose (2024- ESO- 726) bei (2024- ESO- 547), kuriuose dalyvavo tik ieškovė. Būtina pažymėti ir tai, kad visuose pirkimuose ieškovė „SISTELOS koeficientai“ visuomet siūlo 0,00. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant pateikti konkurencingiausią pasiūlymą buvo papildomai vertinti ir pirkime 2025-ESO917 teikti įkainiai.

12.8. Byloje nėra pateikta objektyvios, patikrinamos informacijos, patvirtinančios, kad vienas ir tas pats asmuo būtų rengęs visus atsakymus ar juos derinęs. Atsitiktiniai sutapimai ar prezumpcijos nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo atlikti neteisėtos konkurencijos veiksmai.

12.9. Sprendime teismas nenurodė nė vienos pagrindžiančios aplinkybės, kuria remiasi, konstatuodamas, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Dar daugiau, teismas sprendime nurodė, kad faktas, jog įmonės susijusios per akcininkus nėra pakankamas pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų ir yra būtina įrodyti, kad tokie ryšiai turi įtakos pasiūlymų turiniui, tačiau priimant sprendimą taip ir nebuvo nurodyta, kokie konkretūs ryšiai turėjo ir kokios įtakos turėjo neva neteisėtiems veiksmams.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokios susidarytų proceso eigoje. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

12.10. Atsižvelgdama į konkurencijos teisės normas, teismų praktiką, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – OECD) parengtas rekomendacijas, o taip pat Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) viešai skelbiamą informaciją, kaip atpažinti konkurenciją ribojančius tiekėjų susitarimus viešuosiuose pirkimuose, bei įvertinusi ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ Pirkimo metu pateiktus dokumentus bei papildomus paaiškinimus į Perkančiosios organizacijos užklausimus, atsakovė nustatė veiksmų derinimą tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ nagrinėjamame Pirkime rodančius požymius. Šių požymių visuma leido pagrįstai nuspręsti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ Pirkime buvo sudarę draudžiamą susitarimą – suderino perkančiajai organizacijai teikiamų pasiūlymų sąlygas ir nekonkuravo tarpusavyje.

12.11. Atsakovei abu tiekėjai nurodė, kad daliai darbų pasitelks subrangovu vienas kitą. Šis požymis, remiantis minėtomis OECD bei Konkurencijos tarybos pateikiamomis gairėmis yra laikomas vienu iš galimų konkurenciją ribojančių susitarimų viešuosiuose pirkimuose sudarymo požymių. Abu tiekėjai yra kontroliuojami tų pačių asmenų, kas, įvertinus visas kitas nustatytas aplinkybes, leidžia pagrįstai įtarti, kad veiksmai tarp tiekėjų Pirkime galėjo būti koordinuojami: UAB „ENERGOSTATIKA“ akcijos priklauso: 40 proc. – S. B., 40 proc. – T. B., 20 proc. – P. B.. UAB „Anykščių energetinė statyba“ akcijos priklauso: 26,98 proc. akcijų – T. B., 16,53 proc. – S. B., 8,28 proc. – R. B., 7,08 proc. – kitiems smulkiems akcininkams. Ieškovės ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ atsakovei pateiktame dokumente „Įkainių ir sistelos koeficientų lentelės (39 dalyje)“ lape „Darbų įkainių lentelė“ sutapo net 778 (iš 809) darbų įkainiai, t. y. iš viso nustatyta absoliuti dauguma – net 96,17 proc. sutampančių darbų įkainių. Sutampa net ir tų darbų įkainiai, kuriems tiekėjai nėra pasitelkę vienas kito subrangovais. Taip pat dokumente „Įkainių ir sistelos koeficientų lentelės (39 dalyje)“ lape „Medžiagų įkainių lentelė“ sutapo net 526 (iš 544) darbų įkainiai, t. y. iš viso nustatyta absoliuti dauguma – net 96,69 proc. sutampančių medžiagų įkainių. Dokumente „Įkainių ir sistelos koeficientų lentelės (39 dalyje)“ lape „SISTELOS koeficientai“ eilutėje „Siūloma maksimali reikšmė, (Rangovo) (negali būti daugiau nei 3 skaičiai po kablelio)“ abu tiekėjai nurodė vienodas reikšmes, t. y. 0,000.

12.12. Paaiškinimais atsakovei tiekėjai nepagrindė, kodėl pasiūlymuose sutapo tiek daug darbų ir medžiagų įkainių, nors tiekėjai vienas kitą subrangai pasitelkė tik dėl dalies darbų atlikimo. Sutapo net ir tie darbų įkainiai, kuriems tiekėjai vienas kito subrangovais nepasitelkė. Be to, 2025 m. spalio 15 d. raštu atsakovė prašė pateikti išsamius skaičiavimus, naudotas formules ir kitus galutiniame pasiūlyme nurodytus darbų įkainius pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė motyvuotai bei argumentuotai nepaaiškino, kaip buvo apskaičiuoti pateikti įkainiai. Paaiškinime buvo nurodyta tik skaičiavimo formulė, o ne konkretūs kiekvieno įkainio skaičiavimai. Tuo tarpu sprendžiant iš UAB „Anykščių energetinė statyba“ paaiškinimo, ji jokių skaičiavimų pati apskritai neatliko (pateikė Perkančiajai organizacijai ieškovės užpildytą „Excel“ dokumentą su visais įkainiais), nors ieškovė Pirkime šio tiekėjo buvo pasitelktas tik daliai darbų. 2025 m. spalio 21 d. paaiškinime UAB „Anykščių energetinė statyba“ nurodė, kad: „<...> mums nėra žinoma, kokia tvarka ar metodika buvo apskaičiuoti ar numatyti tiekėjo pasiūlyme nurodyti darbų, medžiagų įkainiai ir „SISTELOS koeficientai“.

12.13. Vadovaujantis OECD parengtomis gairėmis, skirtinguose pasiūlymuose nurodomos tapačios tam tikrų prekių ar paslaugų sąnaudų apskaičiavimo reikšmės arba identiškos kainos, yra vienas iš kartelį pirkime rodančių požymių. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia ieškovė, identiškų įkainių pirkime teikimas, iš anksto juos suderinus tarpusavyje, reikšmingai iškraipo konkurenciją, nes tiekėjai, vietoj savarankiško įkainių skaičiavimo, pateikia tarpusavyje suderintus įkainius, tokiu būdu perkančiajai organizacijai prarandant galimybę prekes ir paslaugas nusipirkti konkurencingomis (mažesnėmis) kainomis.

12.14. Trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“, gavęs ieškovės pateiktus įkainius, neišvengiamai turėjo modifikuoti savo pasiūlymą, jei iš tiesų norėjo konkuruoti nagrinėjamame Pirkime, tačiau to nepadarė, kas atsakovei leidžia pagrįstai įtarti, kad ieškovė ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ savo pasiūlymų sąlygas derino iš anksto (susitarė, kuri bendrovė Pirkime teiks mažesnes kainas ir nekonkuravo tarpusavyje). Priešingas vertinimas neturi jokio ekonominio ir loginio paaiškinimo. Egzistavo reali rizika, kad ieškovė taip pat dalyvaus šiame Pirkime ir, žinodama, kokius įkainius (visa apimtimi) pateikė kitam Pirkimo dalyviui, savo įkainius pasiūlyme sumažins (faktinės aplinkybės įrodo, kad taip ir nutiko). Taigi, toks ieškovės elgesys (UAB „Anykščių energetinė statyba“ iš kito tiekėjo (ieškovės) gautų įkainių nekoregavimas) yra pagrįstas įrodymas, kad ieškovė ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ šiame Pirkime tarpusavyje sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. UAB „Anykščių energetinė statyba“ Pirkime tik imitavo konkurenciją ir net nesiekė jo laimėti. Ši aplinkybė, kartu su aplinkybe, kad abu dokumentus rengė vienas ir tas pats asmuo (ieškovės UAB „ENERGOSTATIKA“ atstovė, kuri, pasak ieškovės, buvo atsakinga ir už ieškovės pasiūlymo Pirkime parengimą) atsakovei leido pagrįstai įtarti, kad UAB „Anykščių energetinė statyba“ pateiktas pasiūlymas šiame Pirkime tėra priedanga, t. y. Pirkime buvo konkuruojama dirbtinai, imituojant konkurenciją, o pasiūlymus (už abu tiekėjus) visa apimtimi parengė vienas ir tas pats asmuo – ieškovės darbuotoja.

12.15. Negalėjo būti jokio teisėto pagrindo ieškovės atstovei E. M. už UAB „Anykščių energetinė statyba“ užpildyti visus duomenis dokumente „2.2.1. Įkainių ir sistelos koeficientų lentelės (39 dalyje) (2)“, taip pat negalėjo būti jokio teisėto pagrindo UAB „Anykščių energetinė statyba“ jų nemodifikavus pateikti Perkančiajai organizacijai. Taigi, visus įkainius, kuriuos (didžiąja dalimi) ta pati ieškovės atstovė nurodė ir pildydama ieškovės UAB „ENERGOSTATIKA“ „Excel“ dokumentą, ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Anykščių energetinė statyba“ atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, susijusią su Pirkime pateikiamomis kainomis (ieškovė atskleidė kitam tiekėjui savo pasiūlymo turinį), kas yra laikytina Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymo) 5 straipsnio nuostatų pažeidimu.

12.16. Atsižvelgiant į trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ pateiktus paaiškinimų prieštaravimus (iš pradžių nurodant, kad ieškovės pateikti darbų bei medžiagų įkainiai buvo įtraukti į UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymą, o vėlesniame paaiškinime nurodant, kad UAB „Anykščių energetinė statyba“ ieškovės pasiūlymą priėmė visa apimtimi), o taip pat ieškovės paaiškinimus, kad savarankiškai Pirkimo sutarties ši bendrovė negalėtų įvykdyti, todėl kreipėsi į subrangovus (įskaitant UAB „Anykščių energetinė statyba“), leidžia atsakovei pagrįstai įtarti, kad tiek ieškovė, tiek UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymų sąlygas suderino.

Šalies argumentai

12.17. Ieškovė savo paaiškinimuose neatsakė į atsakovės klausimą ir nenurodė nei pasiūlymo pateikimo datos, nei kas ir kam šį pasiūlymą teikė. Be to, nenurodė ir pateiktų darbų kainų. Atsakovės vertinimu, tai reiškia, kad ieškovė tikslingai nesudarė galimybės atsakovei įvertinti pateikiamos informacijos pagrįstumo; tiekėjas atsakovę klaidina ir nėra suinteresuotas objektyviai paaiškinti ir atsakyti į atsakovei kilusias abejones dėl tiekėjų veiksmų šiame Pirkime. Atsakovės nuomone, Perkančiajai organizacijai kilus pagrįstiems įtarimams dėl galimų draudžiamų susitarimų jos organizuotame viešajame Pirkime, tiekėjai, į kuriuos Perkančioji organizacija kreipiasi dėl papildomų paaiškinimų pateikimo, turėtų dėti maksimalias pastangas šioms abejonėms išsklaidyti, o ne vengti teikti atsakymus į perkančiosios organizacijos klausimus.

12.18. Tiekėjų Perkančiajai organizacijai pateiktuose paaiškinimuose pastebėti dokumentų turinio ir formos panašumai, tapačios ar panašios atsakymų formuluotės, kas, šalia kitų nustatytų aplinkybių, taip pat sudaro pagrindą įtarti, kad tiekėjai ne tik įgyvendino iš anksto suderintą bendrą strategiją viešajame Pirkime, bet derino ir paaiškinimų Perkančiajai organizacijai teikimo bendrą strategiją, t. y. net paaiškinimai buvo rengti vieno ir to paties asmens. Paaiškinimuose naudojamos tapačios arba panašios atsakymų į Perkančiosios organizacijos užklausimus formuluotės.

12.19. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto kontekste vertintina visų nustatytų požymių, o ne vieno kurio nors požymio, izoliuoto nuo kitų požymių, visuma. Atsakovė neteigia, kad subranga savaime yra neteisėta, jeigu tokios įmonės (pasitelkiančios viena kitą subrangai) iš tiesų pasiūlymus Pirkime rengia ir teikia savarankiškai. Sprendimas atmesti tiekėjų pasiūlymus priimtas įvertinus visų šiame konkrečiame Pirkime nustatytų aplinkybių ir draudžiamą susitarimą rodančių požymių visumą, o ne tik kurį nors vieną požymį atskirai: tiekėjų pateiktus sutampančius įkainius Pirkime (absoliučią jų daugumą), tiekėjų elgesį teikiant pasiūlymus (Perkančiajai organizacijai teikiant kito tiekėjo užpildytus įkainius (visa apimtimi) jų nemodifikuojant, tiekėjų paaiškinimus dėl Perkančiajai organizacijai kilusių įtarimų ir tų paaiškinimų nenuoseklumą, dokumentuose rastus specifinius stiliaus ir rašybos sutapimus bei specifines žymas dokumentuose, aplinkybę, kad tiekėjai vienas kitą pasitelkė subrangai, o taip pat tarpusavio sąsajas per tapačius akcininkus (abu tiekėjai kontroliuojami tų pačių fizinių asmenų).

12.20. Dėl abiejų tiekėjų veiksmų Perkančioji organizacija prarado galimybę darbus ir medžiagas šiame Pirkime įsigyti pigiau, jei tiekėjai iš tiesų būtų konkuravę. Taigi dėl ieškovės ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ veiksmų suderinant pasiūlymų kainas, todėl Pirkime buvo pasiūlytos didesnės kainos nei įprastai kituose pirkimuose siūlo UAB „Anykščių energetinė statyba“ atsirado nenormalių konkurencijos sąlygų rinkoje. Aptariamuose pirkimuose perkamų darbų kaina turi įtakos energijos skirstymo operatoriaus infrastruktūros įrengimo kaštams bei galutinei elektros energijos kainai, kurią moka visi elektros energijos vartotojai Lietuvoje (pirkimo metu įsigyjamų darbų kaina didžiąją dalimi yra įskaičiuojama skaičiuojant reguliuojamąją elektros energijos kainos dalį – persiuntimo paslaugos kainą).

12.21. Ieškovė įrodinėja tik savo pasiūlytus įkainius Pirkime, jų atitikimą jų įprastai veiklai, tačiau šiuo atveju atsakovė ir neteigia, kad būtent ieškovės įkainiai neatitinka verslo logikos. Neteisėtame susitarime suderinant pasiūlymų kainas dalyvauja du subjektai – šiuo atveju ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“. Taigi, natūralu, kad vieno jų kainos gali būti pagrindžiamos, tačiau kitas pirkime pasiūlo su pirmuoju tiekėju suderintas kainas, kurių negali pagrįsti savo verslo logika, nes pats realiai net nesiekia laimėti. Pirkimo kainas priderina taip, kad pirmasis tiekėjas laimėtų Pirkimą.

12.22. Trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ veiksmai susitarus su ieškove dėl pasiūlymų kainų (susitarus, kurio tiekėjo įkainiai Pirkime bus mažesni) dirbtinai padidino kainas, iškreipiant rinką, dirbtinai sudarė sąlygas Pirkimą laimėti ieškovei, nors pagal įprastą UAB „Anykščių energetinė statyba“ elgesį rinkoje, būtent UAB „Anykščių energetinė statyba“ siūlo mažesnius už ieškovę įkainius tokiuose pirkimuose ir įprastinėje konkurencinėje kovoje UAB „Anykščių energetinė statyba“ laimėtų Pirkimą.

12.23. Nagrinėjamu atveju atsakovė įvertino daugelį aplinkybių – tiek tiekėjų elgesį Pirkime, tiek tiekėjų paaiškinimus Perkančiajai organizacijai, tiek Pirkimo metu tiekėjų teiktus dokumentus ir paaiškinimus, tiek tiekėjų tarpusavio sąsajas per bendrus akcininkus ir pasitelkimą vienas kito subrangovu ir, tiekėjams neišsklaidžius kilusių įtarimų dėl veiksmų koordinavimo šiame Pirkime, priėmė pagrįstą sprendimą atmesti abiejų tiekėjų pasiūlymus, kas visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ prašo ieškovės UAB „ENERGOSTATIKA“ apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimą; priteisti iš atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.24. Atsakovė, priimdama sprendimą atmesti pasiūlymus Pirkime, grindė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto bei Pirkimo bendrųjų sąlygų 38.1 papunkčio nuostatomis, kurios taikomos tik tuo atveju, kai perkančioji organizacija turi įtikinamų, patikimų ir pakankamų duomenų apie tiekėjų sudarytą susitarimą, kuriuo iškreipiama konkurencija. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir sprendime turėjo būti atskleista, ar buvo įtikinamų duomenų, patvirtinančių trečiojo asmens ir ieškovės susitarimą bei jo tikslą – iškraipyti konkurenciją. Tačiau sprendime tik formaliai pasisakyta, kad susitarimas egzistavo, su kuo trečiasis asmuo nesutinka, tačiau jame nebuvo konstatuota, kad tokio susitarimo egzistavimas faktiškai lemtų tiekėjų elgesio koordinavimą ar konkurencijos iškraipymą.

12.25. Nepagrįsta atsakovės pozicija, jog trečiasis asmuo, gavęs ieškovės pasiūlymą, neva privalėjo jį modifikuoti, priešingu atveju, būtų paneigta tokio elgesio loginė ir ekonominė prasmė. Tokia argumentacija grindžiama prielaida apie iš anksto egzistavusį suderintą veikimą, tačiau ji neatitinka faktinių aplinkybių ir Pirkimo eigos logikos. Trečiojo asmens dalyvavimas Pirkime buvo objektyviai pagrįstas savarankišku siekiu gauti finansinę naudą ir laimėti Pirkimą konkurencinėmis sąlygomis. Nesant ekonominio suinteresuotumo, trečiasis asmuo apskritai nebūtų dalyvavęs Pirkime.

12.26. Net ir hipotetiškai darant prielaidą apie atsakovės minimą susitarimą, toks susitarimas savaime negarantuotų nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui Pirkimo laimėjimo. Pirkime dalyvavo daugiau nei du tiekėjai, todėl galutinis rezultatas priklausė nuo visų dalyvių pateiktų pasiūlymų turinio ir jų konkurencingumo. Pažymėtina ir tai, kad nė vienas iš dalyvių iki pasiūlymų pateikimo momento nežinojo kitų tiekėjų galutinių pasiūlymų turinio, o aplinkybė, jog dalis įkainių sutapo, paaiškėjo tik po pasiūlymų pateikimo ir jų atskleidimo.

12.27. Paskelbus Pirkimą, trečiasis asmuo pasiūlymo rengimo etape sistemiškai ir atsakingai vertino galimas dalyvavimo alternatyvas – tiek savarankišką dalyvavimą, tiek pasiūlymo teikimą pasitelkiant subrangovą. Toks vertinimas buvo nulemtas siekio pasirinkti ekonomiškai racionaliausią ir veiklos požiūriu efektyviausią Pirkimo įgyvendinimo modelį. Vertinant, kuris iš galimų dalyvavimo modelių būtų buvęs trečiajam asmeniui patraukliausias ir racionaliausias, buvo atsižvelgta į visumą reikšmingų aplinkybių, inter alia (be kita ko), į tuo metu turimų įsipareigojimų apimtį, jų vykdymo intensyvumą bei trukmę. Trečiasis asmuo, veikdamas atsakingai ir siekdamas neperimti tokių įsipareigojimų, kurių savarankiškas įvykdymas dėl objektyvių darbo krūvio ar laiko resursų ribojimų galėtų tapti apsunkintas, paraleliai vertino ir subrangovo pasitelkimo alternatyvą.

12.28. Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą esą pagrindžia trečiojo asmens pasiūlyme pateiktų įkainių dydis, kuris, atsakovės vertinimu, nėra tipiškas trečiojo asmens veiksmams. Vien aplinkybė, kad pasiūlyti įkainiai, atsakovės nuomone, skiriasi nuo įprastai trečiojo asmens taikomų, savaime negali būti laikoma pakankamu ir objektyviu įrodymu, patvirtinančiu suderintų veiksmų buvimą. Analizuojant bendradarbiavimo su subrangovu galimybę, pirmiausia buvo vertinamas šio modelio finansinis priimtinumas, t. y. ar subrangos pasitelkimas būtų ekonomiškai pagrįstas, užtikrintų kaštų ir naudos pusiausvyrą, sudarytų galimybę pasiūlyti konkurencingą kainą bei kartu išlaikyti tinkamą darbų kokybės lygį ir veiksmingą rizikų valdymą. Tokia analizė atitinka įprastą, atsakingą ir racionalų verslo sprendimų priėmimo procesą ir negali būti vertinama kaip suderintų veiksmų požymis.

12.29. Atmestina išvada, kad nagrinėjamu atveju tiekėjų veiksmai savaime patvirtina iš anksto suderintą elgesį ar konkurencijos imitavimą. Elgesį rinkoje ir siūlomų kainų dydį tokio pobūdžio pirkimuose lemia ne iš anksto nustatytos taisyklės ar mechaninis įkainių mažinimas nuo Perkančiosios organizacijos nustatytų maksimalių kainų, bet kiekvieno konkretaus pirkimo individuali ekonominė analizė. Kainodara formuojama įvertinus būsimos sutarties vykdymo kaštus ir rizikas, t. y. darbų vykdymo geografinę vietą ir logistinį patogumą, transportavimo bei administravimo sąnaudas, tuo metu turimų darbų apimtį ir jų intensyvumą, turimus vidinius pajėgumus, galimų subrangovų pasitelkimo poreikį bei sąlygas, taip pat kitus su konkrečiu projektu susijusius veiksnius. Todėl vien aplinkybė, kad tam tikrais atvejais trečiasis asmuo kituose pirkimuose galėjo siūlyti mažesnius įkainius, savaime nereiškia, jog taip turėjo būti ir šiuo konkrečiu atveju. Kiekvienas pirkimas yra savarankiškas ekonominis sprendimas, o kainų lygis priklauso nuo konkrečios situacijos ir individualiai įvertintų sąnaudų struktūros.

12.30. Trečiasis asmuo siekė pateikti atsakovei konkurencingą ir ekonomiškai patrauklų pasiūlymą. Pateiktas pasiūlymas buvo savarankiškas trečiojo asmens komercinis sprendimas, priimtas įvertinus gauto subrangos pasiūlymo finansinį priimtinumą bei bendrą Pirkimo ekonominę logiką. Visa ši informacija atsakovei buvo atskleista Pirkimo procedūrų metu, užtikrinant skaidrumą ir objektyvų pasiūlymo vertinimą. Po subrangos pasiūlymo pateikimo tolesnė komunikacija su ieškove nevyko, todėl ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti jokios informacijos apie tai, kokias konkrečias kainas ar galutinį pasiūlymą (bendrą kainą ir (ar) įkainius) trečiasis asmuo pateikė Perkančiajai organizacijai.

12.31. Vien aplinkybė, kad ieškovė, teikdama subrangos pasiūlymą, pateikė trečiajam asmeniui savo darbų ir tiektinų medžiagų įkainius (kas yra būtina bet kokio subrangos pasiūlymo pateikimo sąlyga), savaime negali būti laikoma konfidencialios informacijos atskleidimu ar draudžiamu susitarimu. Tokie veiksmai neatitinka ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintų pažeidimo sudėties požymių.

12.32. Ginčijamame sprendime rangovo ir subrangovo santykio turinys bei jo reikšmė nebuvo atskleisti ir įvertinti. Neatskleidus šio santykio esmės, nėra galimybės tinkamai nustatyti trečiojo asmens pateikto pasiūlymo pagrįstumo. Taigi, teismo išvada neišvengiamai tampa deklaratyvi, nes ji nėra grindžiama visapusiškai ir sistemiškai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis.

12.33. Nei VPĮ, nei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymas, taip pat šiuos įstatymus aiškinančioje teismų praktikoje nėra įtvirtinta nuostata, pagal kurią tiekėjas privalėtų siūlyti įkainius tik tiems darbų kodams, kuriuos jis pats tiesiogiai vykdys, ar kad pasiūlymo turinys turėtų būti ribojamas išimtinai jo paties faktiškai atliekamų darbų apimtimi. Priešingas aiškinimas iš esmės reikštų nepagrįstą tiekėjo teisės pasitelkti subrangovus apribojimą, dirbtinai susiaurinant tiek subrangovų pasirinkimo laisvę, tiek jų pasitelkimo apimtį. Toks ribojimas ne tik neturėtų aiškaus teisinio pagrindo, bet ir prieštarautų viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintam principui, jog tiekėjas turi teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir organizuoti sutarties vykdymą verslo požiūriu racionaliausiu būdu.

12.34. Rengdamas pasiūlymą, trečiasis asmuo įvertino visas reikšmingas aplinkybes – veiklos užimtumą, turimų darbų apimtį, vykdymo vietovę ir turimus išteklius – ir siekdamas užtikrinti veiklos tęstinumą nustatė konkurencingus, ekonomiškai pagrįstus įkainius. Toks elgesys atitinka racionalius verslo sprendimus ir jokiu būdu nepatvirtina neleistino elgesio ar konkurencijos iškraipymo. Tai kad ieškovė, teikdama pasiūlymą, įskaitant ir dėl tų darbų, kurių pati savarankiškai atlikti negali, turėjo teisę remtis savo pasirinktų subtiekėjų pajėgumais bei perduoti atitinkamų darbų atlikimą subrangovui. Tokie subtiekėjai galėjo būti įtraukti į atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ kvalifikuotų tiekėjų sąrašus, jų kvalifikacija įvertinta ir jiems suteikti atitinkami darbų kodai, suteikiantys teisę vykdyti konkrečias darbų rūšis. Todėl vien aplinkybė, kad tam tikrų darbų ieškovė pati nevykdo, savaime nereiškia, jog ji negalėjo teisėtai pretenduoti į jų atlikimą, pasitelkdama tinkamos kvalifikacijos subrangovus ir perduodama jiems atitinkamų darbų vykdymą.

12.35. Trečiasis asmuo nesutinka, kad esą ieškovė galėjo pateikti pasiūlymą tik tiems darbams, kurių kodai jai yra atsakovės priskirti. Atsakovė klaidingai interpretuoja Pirkimo sąlygų nuostatas, suteikdama įspūdį, kad pasiūlymo turinys turėtų būti apribotas tik jau priskirtais darbų kodais. Pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų priedo „Sutarties projektas“ 14.2 papunktį darbus gali vykdyti tik tie subrangovai ir tik tie darbai, kurie yra numatyti sutartyje bei Rangovo pasiūlyme iki Sutarties vykdymo pradžios. Ši nuostata aiškiai siejama su pasiūlymo turiniu. Pirkimo bendrųjų sąlygų 10.3 papunktis reikalauja, kad būtų nurodyti subtiekėjai (subrangovai), kurie nėra įtraukti į kvalifikacijos vertinimo sistemą. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra įtraukta į kvalifikacijos sistemą, jos gebėjimas vykdyti darbus buvo apibrėžtas jai priskirtų darbų kodais, o subrangovų ir jiems perduodamų darbų sąrašas buvo iš anksto išviešintas.

12.36. Trečiasis asmuo atsakovei išsamiai atskleidė subrangos santykius su ieškove, nurodydamas, kad ieškovė pateikė komercinį pasiūlymą subrangai, pagal kurį suformuotas trečiojo asmens pasiūlymas. Pasiūlymo dalies „2.2.1. Įkainių ir SISTELOS koeficientų lentelės (39 dalyje)“ pateikti įkainiai leistų trečiajam asmeniui tiek savarankiškai vykdyti darbus, tiek, esant poreikiui, pasitelkti subrangovą. Be to SISTELOS lentelėje nurodyti įkainiai atitinka ne tik trečiojo asmens praktiką viešuosiuose pirkimuose, bet ir rinkoje nusistovėjusią konkurencinę aplinką, nes kiti tiekėjai dažnai pateikia tokius pasiūlymus ir tarpusavyje konkuruodami naudoja 0,000 koeficientus. Medžiagų įkainių sutapimas objektyviai paaiškinamas įprastais rinkos principais, nes trečiasis asmuo ieškovės pateiktą pasiūlymą įvertino kaip vieno iš galimų tiekėjų pasiūlymą, lygino jį su kitų tiekėjų įkainiais ir pripažino ekonomiškai pagrįstu. Nei VPĮ, nei Pirkimo sąlygos neriboja tiekėjų teisės teikti pasiūlymus ar jų apimties, o galimi tiekėjo–subrangovo santykiai neturi įtakos pasiūlymo pateikimo teisėtumui ar savarankiškumui.

12.37. Būtinoji konkurencijos iškraipymo sąlyga – suderintais veiksmais dirbtinai padidinti kainas ar sudaryti prielaidas konkrečiam tiekėjui laimėti – nebuvo išpildyta. Pirkime dalyvavo daugiau nei du tiekėjai, o laimėtojo pasiūlymo vertė buvo daug didesnė, kas savaime paneigia motyvą dėl pasiūlymo kainos (bei įkainių) derinimą siekiant iškraipyti Pirkime konkurenciją. Taigi dirbtinio pasiūlymo kainų padidinimo nebuvo, o Pirkimo procedūroje egzistavo reali ir veiksminga konkurencija tarp nepriklausomų tiekėjų.

12.38. Galutinis trečiojo asmens pasiūlymas nebuvo žinomas nei ieškovei, nei kitiems tiekėjams. Po gauto ieškovės pasiūlymo nebuvo žinoma, ar jame pateikti įkainiai buvo modifikuoti, todėl Pirkimo rezultatai aiškiai patvirtina, kad trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymai konkuravo savarankiškai, nesudarant jokio susitarimo. Sprendime tik formaliai nurodyta, kad trečiasis asmuo neva derino su ieškove ir atsakovei teiktus paaiškinimus, nes sutapo jų struktūros ir lingvistikos ypatybės. Trečiasis asmuo su tokiu teiginiu nesutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paaiškinimus trečiasis asmuo rengė savarankiškai ir atsakinėjo tik į atsakovės pateiktus klausimus, bei tik tiek, kiek jie susiję su Pirkime pateiktu pasiūlymu. Jų turinys tapo žinomas išimtinai tik atsakovei, jokiu būdu nesusijęs su ieškove ar jos teiktais paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

Atsakovė pagal įgaliojimą AB „Energijos skirstymo operatorius“ vardu ir naudai per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą vykdė Pirkimą „(2025-ESO-1086) Elektros tinklo projektavimo, įrengimo, planinių ir avarinių darbų sutarties pirkimas Vilniaus reg. (Vilniaus r. sav., Maišiagalos, Nemenčinės, Nemenčinės m., Paberžės, Riešės, Sužionių sen.). Ilgalaikė sutartis 39 dalyje“. Pirkimas vykdytas riboto konkurso būdu per kvalifikacijos vertinimo sistemą, paskelbtas 2025 m. rugsėjo 5 d., Pirkimo Nr. 4385376.

Ieškovė, trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ ir trečiasis asmuo UAB „APS Energyline“ pateikė pasiūlymus Pirkime.

Atsakovei nustačius ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymuose galimo derinimo požymius, 2025 m. rugsėjo 26 d. ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Anykščių energetinė statyba“ išsiųsti prašymai paaiškinti pateiktų pasiūlymų galimo derinimo su kitu tiekėju požymius. 2025 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimą pateikė ieškovė. UAB „Anykščių energetinė statyba“ paaiškinimą pateikė 2025 m. rugsėjo 29 d.

2025 m. spalio 2 d. atsakovė išsiuntė dar vieną prašymą ieškovei ir UAB „Anykščių energetinė statyba“, prašydama paaiškinti nustatytus galimo pasiūlymų derinimo tarp šių dviejų bendrovių požymius. 2025 m. spalio 8 d. buvo gauti ieškovės ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ paaiškinimai.

2025 m. spalio 15 d. atsakovė išsiuntė dar vieną prašymą ieškovei ir UAB „Anykščių energetinė statyba“, prašydama argumentuotai ir motyvuotai paaiškinti nustatytus (nurodant konkrečius nustatytus požymius) pasiūlymų galimo derinimo požymius. 2025 m. spalio 21 d. buvo gauti ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ paaiškinimai.

Atsakovė, įvertinusi ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymus, gautus jų paaiškinimus į siųstus paklausimus, 2025 m. lapkričio 5 d. pranešimu dėl Pirkimo rezultatų ieškovė ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ informuoti apie priimtą sprendimą atmesti ieškovės ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymus, vadovaujantis Pirkimo bendrųjų pirkimo sąlygų 38.1 (c) papunkčio nuostatomis (jis yra nepriimtinas, nes dėl jo Pirkimo vykdytojas turi įtikinamų duomenų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus). Bendrovės taip pat informuotos, kad laimėjusiu pasiūlymu pripažintas trečiojo asmens UAB „APS Energyline“ pateiktas pasiūlymas 100,00 balų (6 046 075,51 Eur be PVM).

2025 m. lapkričio 11 d. pateikė Perkančiajai organizacijai pretenziją, reikalaudama panaikinti atsakovės 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą, o UAB „APS Energyline“ pasiūlymas pripažintas ir laimėtoju; nustačius, kad ieškovė atitinka Konkurso reikalavimus, pripažinti jos pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą. Atsakovė ieškovės pateiktos pretenzijos netenkino.

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėjas iš Pirkimo teisėtumo

Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojus, kai perkančioji organizacija turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, jog ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais sudarė susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją.

VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte, kuriuo įgyvendinta ši Direktyvos 2014/24/ES nuostata, nurodyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų.

VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas privalomas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindas, perkančioji organizacija neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jie nustatyti pirkimo dokumentuose ar ne, komentuojami pašalinimo pagrindai yra privalomai taikomi.

Aiškindamas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant ūkio subjektų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turi būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, 49 punktas). Suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose Nr. C-89/85, C-104/85, C-l 14/85, C-l 16/85, C-l 17/85 ir C-125/85 iki C-129/85, 61–72 punktus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016, 33 punktas).

Draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016).

Pasisakydamas dėl susijusių subjektų („motininės“ ir „dukterinės“ bendrovių, dviejų „dukterinių“ bendrovių ir pan.) atskiro dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto kontekste, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks dalyvavimas yra leistinas ir teisėtas, todėl, siekiant įvertinti ir nustatyti tokių tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse galimą nesavarankiškumą, vien jų sąsajos faktas be papildomų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo nepateisina tokių tiekėjų pasiūlymų atmetimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 71 punktas).

Susijusių asmenų antikonkurencinį elgesį galima nustatyti iš konkrečių aplinkybių, inter alia (be kita ko) netiesioginių įrodymų, kurie būtų objektyvūs ir nuoseklūs (o susijusiems asmenims būtų suteikta teisė pateikti priešingų įrodymų), visumos, nereikalaujant konkrečiai konstatuoti, jog tarpusavyje susiję asmenys susitarė veikti nesavarankiškai, nesąžiningai. Dėl to konkreti susijusių subjektų ryšio įtaka jų pasiūlymų nepriklausomumui gali būti nustatyta ir pagal vieno iš jų elgesį, veiksmus, nereikalaujant įrodyti, kad kitas apie juos žinojo. Pakanka nustatyti, ar vieno susijusio subjekto veiksmai (teisėti ar neteisėti) sudarė sąlygas kitam dėl to gauti naudos. Nors ieškovams nepakanka nurodyti tik kelių dalyvių ryšių fakto tam, kad būtų įrodytas (pagrįstas) antikonkurencinis jų elgesys, tačiau iš ieškovų taip pat negali būti reikalaujama konkrečiai įrodyti, kad tarpusavyje susiję subjektai susitarė veikti nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 76, 81 punktai).

Nors nagrinėjamos kategorijos bylose taikomas žemesnis įrodinėjimo standartas, o teisiškai reikšmingomis pripažįstamų aplinkybių visuma neapsiriboja dalyvių veiksmais ar neveikimu pirkimo procedūrų metu (reikia atsižvelgti ir į vėlesnį dalyvių elgesį, inter alia (be kita ko), teismo procese), tai vis tiek visiškai neatleidžia ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos. Todėl tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų įrodytas (pagrįstas) antikonkurencinis susijusių tiekėjų elgesys, ieškovei nepakako nurodyti tik tiekėjų ryšių fakto, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kurių visuma sudarytų pagrindą padaryti išvadą dėl neteisėtų šių ūkio subjektų veiksmų. Savo ruožtu tokiais veiksmais įtariami tiekėjai ir perkančioji organizacija – už viešųjų pirkimų skaidrumą atsakingas subjektas – turėjo teikti ieškovės reikalavimą paneigiančius argumentus, t. y. įrodyti, kad draudžiamu susitarimu įtariamų tiekėjų veiksmai atitinka įprastinę verslo praktiką, buvo pagrįsti kokių nors objektyvių priežasčių ir pan. (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023).

Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad tiekėjas UAB „ENERGOSTATIKA“ ir UAB „Anykščių energetinė statyba“ kontroliuoja tie patys asmenys, t. y. UAB „ENERGOSTATIKA“ akcininkais yra S. B., turintis 40 proc. įmonės akcijų, T. B. – 40 proc. įmonės akcijų, P. B. – 20 proc. įmonės akcijų. Tuo pačiu T. B. turi 26,98 proc. UAB „Anykščių energetinė statyba“ akcijų, S. B. – 16,53 proc., R. B. – 8,28 proc., kiti akcininkai – 7,08 proc. Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina; kad tiekėja UAB „ENERGOSTATIKA“ ir tiekėja UAB „Anykščių energetinė statyba“ yra susijusios įmonės.

Aukščiau pateiktuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose akcentuota, kad pats tiekėjų sąsajumo faktas savaime neužkerta kelio tokiems tiekėjams dalyvauti tuose pačiuose viešuosiuose pirkimuose bei negali būti pagrindu pašalinti susijusius tiekėjus iš viešojo pirkimo procedūrų. Vis dėlto, toks varžymosi modelis yra rizikingesnis už situacijas, kai pasiūlymus pateikia vien nepriklausomi ūkio subjektai. Todėl tarpusavyje susiję asmenys pirkimo ir priežiūros procedūrų metu turėtų būti suinteresuoti elgtis taip, kad jų elgesys sukeltų kuo mažiau abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018).

Atsakovė, aiškindamasi aplinkybes, susijusias su tiekėjų pasiūlymų pateikimu, nustatė, kad Pirkime abiejų tiekėjų (ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“) pasiūlymus užpildė ieškovės atstovė E. M.. Atsakovė pateikė įrodymus byloje apie ieškovės ir trečiojo asmens atsakovei pateiktus „Excel“ formatu dokumentų „2.2.1. Įkainių ir sistelos koeficientų lentelės (39 dalyje)“ metaduomenis, iš kurių matyti, kad jie buvo pateikti už abi įmones to paties asmens – ieškovės atstovės E. M.. Atsakovė padarė išvadą, kad ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Anykščių energetinė statyba“ atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, susijusią su Pirkime pateikiamomis kainomis (ieškovė atskleidė kitam tiekėjui savo pasiūlymo turinį), kas yra laikytina Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimu. Teisėjų kolegija su šia atsakovės išvada sutinka ir pažymi, kad ieškovė šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad taip tiekėjos turėjo visas realias galimybes suderinti savo veiksmus Pirkime.

Negalima laikyti atsitiktinumu to, kad ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ pasiūlymuose sutampa net 778 darbų įkainiai, 526 medžiagų įkainiai ir visi Sistelos koeficientai. Kai tuo tarpu lyginant UAB „Anykščių energetinė statyba“ ir kito Pirkime dalyvavusio tiekėjo UAB „APS Energyline“ yra itin maža darbų ir įkainių sutaptis (atsakovės pateiktais į bylą duomenimis, sutampa tik 31 darbų įkainiai, 20 medžiagų įkainių).

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad abiejų įmonių galutiniai pasiūlymai skyrėsi, tą patvirtina pati Perkančioji organizacija nurodydama, jog tik dalis įkainių sutapo, iš to galima daryti objektyvią išvadą, jog galutinės pasiūlytos kainos buvo skirtingos, atitinkamai nurodytos įmonės įkainių nederino ir draudžiamų susitarimų nesudarė bei tarpusavyje konkuravo. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad trečiojo asmens dalyvavimas Pirkime buvo objektyviai pagrįstas savarankišku siekiu gauti finansinę naudą ir laimėti Pirkimą konkurencinėmis sąlygomis. Nesutikdama su šiais argumentais, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė akcentavo tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ skirtumas tarp įkainių jų pasiūlymuose buvo tik nedidelė dalis, o visus besiskiriančius įkainius pakeitė (sumažino) tik ieškovė. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“, gavęs ieškovės už jį užpildytus įkainius, jų savo pasiūlyme apskritai niekaip nemodifikavo ir juos tokius, kokius gavo iš ieškovės, pateikė Perkančiajai organizacijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad trečiasis asmuo nebuvo suinteresuotas tapti Pirkimo laimėtoju. Kaip pagrįstai atsakovė nurodo, nė vienas verslininkas, jei iš tiesų siektų konkuruoti, gavęs kito potencialaus konkurento Pirkime užpildytus visus įkainius, neteiks jų pirkime nemodifikavęs, nebent iš tiesų nesiekiama konkuruoti ir pasiūlymų teikimo strategija perkančiajai organizacijai tarp tiekėjų yra iš anksto suderinta. Juo labiau, kad trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ paaiškinimai Perkančiajai organizacijai patvirtina, kad jis paprastai siūlo net 30 proc. mažesnius įkainius nei šiame Pirkime.

Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės darbuotoja E. M., kuri pateikė atsakovei pasiūlymus su įkainiais Pirkime, disponavo dviejų įmonių konfidencialia informacija, susijusia su Pirkime pateiktais pasiūlymais. Nekyla abejonių, kad šios ieškovės darbuotojos disponavimas tokia informacija neužtikrina tiekėjų nepriklausomumo teikiant pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose. Iš esmės dviejų tarpusavyje susijusių tiekėjų pasiūlymai Pirkime buvo pateikti taip, kad ieškovės pasiūlymas būtų geresnis nei trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad bendras įmonių dalyvavimas viešajame pirkime (jungtinė veikla ar subranga) pats savaime nėra draudžiamas, taip pat šios įmonės gali būti viena kitos subtiekėjais. Pasak ieškovės, ji turėjo teisę su subtiekėju suderinti įkainius. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės sprendimą, kuriuo netenkinta ieškovės pretenzija, pažymi, kad atsakovė šios aplinkybės savaime nevertino kaip įrodančios konkurencinį šalių susitarimą. Aplinkybė, susijusi su ieškovės pasitelktu vienu iš subtiekėju, buvo įvertinta kartu su aplinkybių visuma, kuri ir sudarė pagrindą išvadai, kad buvo ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ susitarimas dėl pasiūlymo derinimo, t. y. nekonkuravimo tarpusavyje. Atsakovė įvertino, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu vienas kitą subrangai pasitelkė tik labai konkretiems darbų kodams (5.2, 0.3, 1.1, 1.2, 3.2, 3.3, 7.1, 7.2, 7.3, 8.1) ir į atsakovės paklausimus nė vienas iš jų tinkamai nepaaiškino, kodėl sutampa ir įkainiai darbų, kuriems įmonės viena kitos nepasitelkia.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ruošiantis Pirkimui bei siekiant nustatyti konkurencingas kainas, ieškovė kreipėsi į UAB „Jodesta“ dėl pilnos apimties darbų dalies įkainių pateikimo. Taip pat telefonu buvo pasikreipta į kitus subtiekėjus, tarp jų į UAB „Anykščių energetinė statyba“ dėl jų taikomų darbų įkainių pateikimo, siekiant pateikti konkurencingiausią pasiūlymą. Taip pat buvo kreiptasi į UAB „Elmaga“ ir UAB „Elektrokomplektas“ dėl medžiagų dalies įkainių pateikimo. Ieškovė pateikė šių subtiekėjais nurodytų įmonių jai pateiktus pasiūlymus. Šių įkainių, kurie gauti iš subtiekėjų, pateikimas į bylą, pasak ieškovės, įrodo ieškovės savarankiškumą ruošiantis pateikti pasiūlymą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, pastebi, kad nors ieškovė be subtiekėjos UAB „Anykščių energetinė statyba“ yra nurodžiusi dar 9 subtiekėjus savo pasiūlyme ir yra gavusi iš kitų tiekėjų jų pasiūlytas kainas, tačiau visą savo pasiūlymą atskleidė tik su ja susijusiai įmonei – UAB „Anykščių energetinė statyba“, kuri yra tame pačiame Pirkime tiekėja. Ieškovė trečiąjį asmenį UAB „Anykščių energetinė statyba“ kaip ir kitus subtiekėjus yra pasitelkusi tik konkretiems darbų kodams ir tik daliai darbų. Atsižvelgiant į tai, nėra logiškai paaiškinama, kodėl vienam iš subtiekėjų kilo būtinybė persiųsti visą pasiūlymą.

Pagal Pirkimo bendrųjų sąlygų 10.3 papunktį tiekėjas pasiūlyme privalo nurodyti, kokias sutarties dalis vykdys subtiekėjai ir tuos subtiekėjus įvardinti, jeigu jie yra žinomi, ir jei tai nebuvo nurodyta prašyme įtraukti į kvalifikacijos vertinimo sistemą. Pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 14.2 papunktį darbus gali vykdyti tik tie subrangovai ir atlikti tuos darbus, kurie yra numatyti sutartyje ir yra numatyti iš anksto rangovo pateiktame pasiūlyme iki sutarties vykdymo pradžios. Taigi, Pirkimo sąlygose yra numatyta, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi nurodyti darbus ir subtiekėjus, kuriuos jis pasitelks konkretiems darbams atlikti, vykdydamas sutartį. Tačiau nurodytos Pirkimo nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad tiekėjas su subtiekėju turi apsikeisti visa pasiūlymo informacija ir visais įkainiais, tuo labiau kad jie Pirkime yra konkurentai, nes teikia pasiūlymus ir siekia laimėti konkursą. Darytina išvada, kad ieškovei su trečiuoju asmeniu UAB „Anykščių energetinė statyba“ Pirkime nebuvo jokios būtinybės vienas su kitu pasidalinti savo pasiūlymais. To nenumato ir Pirkimo sąlygos.

Aplinkybę, kad veiksmai buvo derinami tarp dviejų tiekėjų jiems dalyvaujant Pirkimo procedūrose, patvirtina ir atsakovės ikiteisminėje ginčo stadijoje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“, teikdami atsakymus į atsakovės klausimus dėl galimų susitarimų tarp tiekėjų, teikė dokumentus, turinčius turinio ir formos panašumus, juose nurodytos tapačios ar panašios atsakymų formuluotės. Visos šios aplinkybės be kitų nustatytų aplinkybių, pagrįstai atsakovei sudarė pagrindą įtarti, kad tiekėjai ne tik įgyvendino iš anksto suderintą bendrą strategiją viešajame Pirkime, bet derino ir paaiškinimų Perkančiajai organizacijai teikimo bendrą strategiją, t. y. net paaiškinimai buvo rengti vieno ir to paties asmens.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, VPĮ 46 straipsnio 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, taip pat taikant Pirkimo bendrųjų pirkimo sąlygų 38.1 (c) papunkčio nuostatą, numatančią, kad dalyvio pasiūlymas atmetamas, nes dėl jo Pirkimo vykdytojas turi įtikinamų duomenų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės sprendimas pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūros ir jos pasiūlymą atmesti buvo teisėtas bei pagrįstas. Ieškovė neįrodė jos ir trečiojo asmens UAB „Anykščių energetinė statyba“ pateiktų pasiūlymų nepriklausomumo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Anykščių energetinė statyba“ ne tik buvo sudariusios draudžiamą susitarimą, bet kartu jį realizavo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atmesti ieškovės UAB „ENERGOSTATIKA“ ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Apeliacinis skundas netenkintas, todėl ieškovei ir trečiajam asmeniui, palaikiusiam ieškovės pusę, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei nepasisakoma, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ji nepateikė dokumentų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta LatvelėAsta PikelienėNeringa Švedienė