Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – R. K., valstybės įmonė Turto bankas ir Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Žana Bžuškevič.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. (duomenys neskelbtini) jo tėvas A. O. mirė. Mirties dieną pareiškėjo tėvui priklausė nekilnojamasis turtas: ½ dalis 68,01 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini) R. O. yra mirusio A. O. sūnus – įpėdinis pagal įstatymą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalimi, nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, dėl to terminas priimti palikimą yra praleistas, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo A. O. mirties, pradėdamas faktiškai visą turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo R. O. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai A. O. ir B. O. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: 68,01 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą buvo pateiktas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, kuriuo A. O. ir B. O. santuoka buvo nutraukta, o santuokos nutraukimo metu turtas padalintas nebuvo. Santuokos nutraukimo faktą patvirtina ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas. Pareiškėjo tėvų minėto nekilnojamojo turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – ir SŠK).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, jog CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Atsižvelgiant į tai, teismui nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo padarinių po 2001 m. liepos 1 d. taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

13. Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas, – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

14. Vadinasi, atsižvelgiant į to laikotarpio bei šių dienų reglamentavimą, minėtas nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėjo tėvai įsigijo santuokos metu, buvo jo tėvų A. O. ir B. O. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas A. O., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu A. O. priklausė ½ dalis nekilnojamojo turto - 68,01 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Po A. O. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjo teigimu, jis po tėvo A. O. mirties visą palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą valdyti. Teismo vertinimu, tai, be kita ko, patvirtina ir su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą bei už elektros energiją. Be to, 2025 m. sausio 13 d. Gyventojų registro išrašo duomenys patvirtina, kad nuo 2013 m. spalio 23 d. iki šiol pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra jo tėvams priklausiusiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Čia taip pat yra deklaruota ir pareiškėjo sūnų gyvenamoji vieta. Pareiškėjo vienintelė sesuo R. K. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškime nurodytais faktais sutinka, į po tėvo mirties likusį turtą nepretenduoja, prieštaravimų neturi.

16. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

17. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27–28 punktai).

18. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas neįžvelgia pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjas po tėvo A. O. mirties faktiškai pradėjo valdyti pareiškime nurodytą palikėjo nekilnojamąjį turtą, juo rūpindamasis kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po A. O. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti ir juo rūpintis juo kaip savo turtu, ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad R. K. (pareiškėjo sesuo) neturi jokių pretenzijų į jų tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

19. Taigi, mirusiojo A. O. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), tokiais savo veiksmais R. O. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

20. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas R. O. po tėvo A. O. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. O. mirties, paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo R. O. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. O., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. O. (A. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.