- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- N1-221-813/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00405-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Kaltinamasis
- T. K.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. T. K. 2023 m. gegužės 14 dieną, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 18.00 val. savo vartojimui prie prekybos centro „X“, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 20 eurų įsigijo elektroninei cigaretei skirto skysčio, turinčio savo sudėtyje ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, kurį po to neteisėtai atgabeno į mišką, esantį šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur dalį minėtos psichotropinės medžiagos surūkė pats, o kitą dalį perdavė nepilnamečiui E. K..
2. Be to, jis 2023 m. gegužės 14 d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val., miškelyje, esančiame šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neatlygintinai perdavė nepilnamečiui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), rūkyti elektroninę cigaretę su skysčiu, turinčiu savo sudėtyje tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, po ko nepilnamečiui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), parūkius duotą elektroninę cigaretę su skysčiu, T. K. tokiu būdu išplatino psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA nepilnamečiui.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
3. Kaltinamasis T. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 261 straipsnyje, padarymo prisipažino visiškai, o dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neprisipažino. Paaiškino, kad E. K. yra jo pažįstamas, su juo kartu vartodavo „smailą“, t. y. narkotikus, pilamus į elektroninę cigaretę, vadinamą „veipu“. Kaltinamasis su E. K. susipažino 2023 m. (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Susipažinimo dieną E. K. rūkė elektroninę cigaretę („veipino“). T. K. paprašė jos parūkyti ir E. K. davė kaltinamajam savo elektroninę cigaretę. Tuo metu T. K. jau rūkydavo nikotiną ir ,,smailą“. Nuo to karto jie pradėjo draugauti, nes matė galimybę nemokamai parūkyti ,,smailą“. Kai E. K. jo turėdavo, atsiųsdavo T. K. per ,,snapchat“ buteliukų nuotraukų ir tokiu būdu kviesdavo jį vartoti kartu. Jie abu turėjo elektronines cigaretes. Susitikę rūkydavo kartais nikotiną, kartais ,,smailą“, kurio visada gaudavo iš E. K.. Vėliau jie abu kartu pradėjo rinkti po 10 eurų ir E. K. už jų bendrą sumą ,,smailą“ pirkdavo pagal savo ryšius iš narkotikų platintojo (,,barygos“) (duomenys neskelbtini). Viena „smailo“ dozė kainuoja 20 eurų, o jeigu ,,baryga“ privažiuoja ir ,,smailą“ priveža, tai dar papildomai 5 eurai. Kiek žino, E. K. pinigų gaudavo pardavęs vario laidus, juos išardęs iš apleisto namo (duomenys neskelbtini). Pats kaltinamasis pinigų turėdavo iš santaupų (gimtadienio pinigai). Jis pats taip pat turėjo ryšių, iš kur nusipirkti ,,smailo“. Pirkdavo per „snapchatą“ iš anketų pavadinimais: ,, (duomenys neskelbtini)“ arba ,,s.“. Kaltinamasis paaiškino, kad su E. K. rūkė „smailą“ iki 2023 m. gegužės 14 d. įvykio, o po to rūkydavo vienas ir tai tęsėsi iki tol, kol atsidūrė reabilitacijoje.
2023 m. gegužės 14 d. T. K. susitiko su E. K. lauke, žaidimų aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Y.“ (duomenys neskelbtini).. Dėl susitikimo jie susirašė, susiskambino per „snapchatą“. E. K. turėjo nikotino. Susitikus E. K. pasiūlė susimest po 10 eurų ir nusipirkti ,,smailo“. Kaltinamasis su pasiūlymu sutiko. Tada E. K. jam davė 10 eurų ir T. K. parašė ,,s.“ per „snapchat“, iš kurio susitarė nupirkti ,,smailo“. Tą kartą T. K. vienas nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės ,,X“. Su E. K. važiuoti vengė, nes prieš savo draugus jam buvo gėda pasirodyti prieš savo draugus. Ten ,,s.“ privežė vieną buteliuką „smailo“, už kurį T. K. jam sumokėjo 20 eurų. Įsigijęs ,,smailą“, T. K. autobusu grįžo iki namų. Grįžęs namo, parašė E. K. per „snapchat“ ir jie apie 18 val. susitiko toje pačioje žaidimų aikštelėje. Susitikę kartu nuėjo į miškelį, esantį šalia tos žaidimų aikštelės, ir ten rūkė nusipirktą ,,smailą“. Tada T. K. savo elektroninės cigaretės su savimi neturėjo. Ją turėjo tik E. K., kuris iš savo elektroninės cigaretės išpylė joje buvusį skystį - nikotiną ir tuomet įpylė ,,smailą“. Tuomet T. K. pirmas į plaučius įtraukė elektroninę cigaretę. Kai apsvaigo, elektroninę cigaretę perdavė E. K.. Šis į plaučius įtraukė daugiau kartų. Po to netikėtai juos pradėjo kviesti pažįstamas, vietinis apie 19 metų amžiaus vaikinas, vardu R.. Kai R. juos pakvietė, T. K. kartu su E. K. jau apsvaigę nuo rūkymo išėjo iš miškelio ir priėjo prie R., kuris tuo metu buvo su savo broliu, sese ir dar kažkokiu vaiku, kurio nepažįsta. R., pamatęs E. K., pradėjo jį drausminti, sakydamas, kad šis apsirūkęs. E. K. išsigando R., nieko jam net neatsakė, žiūrėjo į jį išsigandęs. Tuomet jie visi kartu ėjo gatvele, R. toliau rėkė ant E. K.. Staiga E. K. pasidarė bloga. Jis pradėjo atsilikti, jo veidas pasidarė baltai pilkas. T. K. padėjo E. K. eiti ir jie nuėjo iki netoliese esančio medžio rąsto, ant kurio pasodino E. K.. Tuo tarpu visi kiti buvo šalia ir juokėsi iš E. K.. Po to pamatė, kad nuo gatvelės ateina suaugę žmonės. Vienas jų, kažkoks vyras paklausė T. K., ar šis buvo su E. K.. T. K. pradėjo gintis kad E. K. nepažįsta, kad tokį jį rado, kad bandė jam padėti. Tuomet išgirdo, kad kažkas iš suaugusių asmenų ketina kviesti medikus ir policiją. T. K. išsigando policijos ir neatkreipdamas į save dėmesio pasišalino iš tos vietos ir parbėgo namo. Elektroninė cigaretė turėjo likti pas E. K., o į namus T. K. parsinešė tą buteliuką su ,,smailu“ ir jį paslėpė. Šį likutį T. K. vienas surūkė per penkias dienas. Tėvams nieko nepasakojo apie tai, kas įvyko lauke. Po kelių dienų T. K. atsitiktinai susitiko su E. K., kuris pasakė, kad viskas gerai, kad nieko blogo nebuvo. Paklaustas, ar E. K. sakė ką nors apie T. K., atsakė, kad ne. Daugiau su E. K. susitikę nebuvo, vienas kitą „snapchate“ užblokavo, nes bijojo, kad neatsitiktų kažkas panašaus. T. K. matė, kad E. K. tuomet tikrai prastai buvo nuo to ,,smailo“. Po to, kai nustojo bendrauti su E. K., ,,smailą“ T. K. rūkydavo vienas. Tėvai šito nežinojo iki kol 2023 m. rudenį mama užtiko jį apsvaigusį, prisirūkiusį ir jo kambaryje surado elektroninę cigaretę. Nuo tada su tėvais daug kalbėjo apie tai, lankėsi pas psichologą, ten kalbėdavo apie priklausomybę, apie narkotikus. Iš karto tėvams atvirai nepasakojo, kad seniai vartoja, sakė, kad tai buvo vienkartinis kartas. Tik vėliau tėvai sužinojo, kad vartoja ,,smailą“ nuo 8 klasės, bet tėvams apie įvykį su E. K. nebuvo pasakojęs. Kažkuriuo momentu psichologė rekomendavo apsilankyti (duomenys neskelbtini) reabilitacijoje, ką ir padarė 2023 m. lapkričio 7 d. Ten dalyvavo užsiėmimuose su kitais vaikais, kalbėdavo su psichologais ir taip tęsėsi apie 2 mėnesius. Reabilitaciją baigė 2023 m. gruodžio pabaigoje. Kol buvo (duomenys neskelbtini), mokyklos nelankė, pamokos vykdavo pačiame (duomenys neskelbtini). Jam buvimas (duomenys neskelbtini) labai padėjo, „prašviesėjo protas“. Suprato, kad „smailas“ yra narkotikų kokteilis, kad jį galima lyginti su heroinu. Jį šios žinios šokiravo. Po reabilitacijos T. K. visiškai atsisakė ,,smailo“ vartojimo. Labai gailisi, kad juos vartojo. Taip pat supranta, kad ,,smailo“ davimas E. K., buvo labai blogas dalykas, nuoširdžiai dėl to gailisi. T. K. nežinojo, jog elektroninės cigaretės davimas yra narkotikų platinimas ir kad tai užtraukia sunkias teisines pasekmes. Apie tai, kad tai yra draudžiama, sužinojo tik iš savo advokato. T. K. labai gailisi dėl visos šios susiklosčiusios situacijos. Jam baisiausia yra tai, kad tokiais veiksmais galimai sukėlė grėsmę E. K. gyvybei.
4. Nepilnametis liudytojas E. K. nebuvo pašauktas į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jis yra nepilnametis, todėl teisiamajame posėdyje balsu perskaityti jo parodymai, duoti 2024 m. kovo 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjai (1 t., b. l. 87-90). Nepilnametis liudytojas E. K. parodė, kad 2023 m. gegužės 14 d. jis susitiko su T. K. ir kartu iš elektroninės cigaretės parūkė narkotiko „THC“, jam pasidarė labai bloga, jis pradėjo alpti. Jam atnešė vandens ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Po to greitoji jį išvežė į ligoninę. Ten jam padarė narkotikų testą ir E. K. policijai papasakojo kaip viskas buvo. Tai buvo 2023 m. gegužės 4 d. sekmadienis. Jis susitiko su T. K. tiesiog pabendrauti. Jie abu buvo įsirengę namelį miškelyje yra (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ,,Y.“, (duomenys neskelbtini). Tame namelyje E. K. su T. K. rūkė iš elektroninės cigaretės, kurią turėjo T. K.. Iš kur šis gavo elektroninę cigaretę ir skystą jos turinį su narkotiku, E. K. nežino, bet tikriausiai T. K. nusipirko. Po to, kai jie parūkė, T. K. pasakė, kad tai yra narkotinė medžiaga „THC“. Rūkant E. K. galvojo, kad tai buvo paprastas skystis su nikotinu. Kai suprato, kad tai buvo narkotinė medžiaga, E. K. pasidarė bloga, jis griuvinėjo. Tai buvo pirmas kartas, kai jis su T. K. rūkė „THC“. Anksčiau kelis kartus su T. K. rūkydavo elektroninę cigaretę tik su nikotinu. E. K. atrodė, kad jis prisigėrė kažko, kad įkrenta į kažkokią komą ir vėl atsikelia. Jis nelabai viską atsimena, dėl to, kad daug laiko praėjo. T. K. žinojo E. K. amžių, nes pats jam tai sakė. E. K. su T. K. nėra aptarinėję, iš kur šis perka narkotines medžiagas ir kaltinamasis to jam nėra sakęs. Po šio įvykio E. K. su T. K. nebendrauja, nes šis negerai su juo pasielgė.
Nepilnametis liudytojas E. K. teigė, jog tuomet, kai elektronines cigaretes rūkė su T. K., jos visada būdavo T.. Pats E. K. niekada neturėjo savo elektroninės cigaretės. Kai rūkė su T. K., ji jau buvo užpildyta skysčiu, tačiau E. K. nežinojo jo sudėties. Kitus kartus, kai rūkė su T. elektronines cigaretes, jos kartais būdavo pildomos prie E. K. akių, kartais būdavo rūkomos jau užpildytos. Parūkymo su T. K. buvo iš viso 2-3 kartai. Visus tuos kartus T. K. nemokamai vaišino E. K. ir už tai nereikėjo mokėti pinigų. E. K. nežino, kas yra ,,smailas“, tačiau žino, jog „baryga“ - tai žmogus, kuris pardavinėja cigaretes, kurių negali nusipirkti nepilnamečiai. E. K. nepažįsta jokio „barygos“. E. K. turi ,,snapchat“ paskyrą, kuri vadinasi „e.“. Anksčiau turėjo kitą paskyrą, kurios pavadinimo neprisimena, bet gal „E.“. Su T. K. per seną ,,snapchat“ paskyrą yra bendravęs, o per naują - ne. E. K. kartais pats užsidirba pinigų, kartais pasitaupo nuo to, ką jam mama duoda mokykloje pavalgyti. Į savaitę jam duoda apie 12 Eur. Naują ,,snapchat“ paskyrą jis susikūrė dėl to, kad sudaužė savo telefoną ir neprisiminė senos paskyros prisijungimo duomenų, todėl gavęs naują telefoną, susikūrė naują paskyrą. Iš kur T. K. gauna skysčių ir elektroninių cigarečių, E. K. nežino. Matė, kad T. K. turėjo pinigų, bet daugiausiai 10 eurų. Kai jis su T. namelyje rūkė, namelyje daugiau žmonių nebuvo, bet kai jie ėjo, tai buvo kiti vaikai, jie nematė, kaip E. K. su T. K. rūkė. Jie visą laiką rūkė tik dviese su T. E. K. galvojo, kad tai paprastas skystis ir T. K. pasiūlė parūkyti, nes jie buvo draugai.
5. Liudytoja R. K. teisme parodė, kad 2023 m. gegužės 14 d., būdama namuose girdėjo, kad sūnui E. vis skamba telefonas, jis susirašinėjo su kažkuo. Maždaug apie 18 valandą E. jos paklausė ar gali eiti su draugu į lauką. Ji nieko neįtarusi išleido jį. Su kuo jis išėjo ir su kokiu draugu jis turėjo susitikti, ji nežinojo, E. neklausė. Tik vėliau sužinojo, kad jis lauke buvo su T. K.. Šio berniuko ji nepažįsta, nežino, kur jis gyvena ir kokią mokyklą lanko. Kaip E. su juo susipažino, taip pat nežino. Ar E. anksčiau leisdavo laiką su T. K., ji nežino, E. jai nėra sakęs, kad eidavo su juo į lauką. Taigi, kai E. išėjo į lauką, ji su savo vyru ir vyresniuoju sūnumi liko namuose. Maždaug po pusvalandžio, apie 18.30 val. pas juos į namus atbėgo du berniukai – K. ir G. Šie berniukai yra sūnaus E. pažįstami, o galbūt draugai. Ji jų nepažįsta, matė juos tą dieną pirmą kartą. Minėti berniukai jai paaiškino, kad E. prie prekybos centro „Y.“ esančio miškelio guli prisirūkęs ir sukniubęs ant žemės. Tie berniukai, kurie šitaip pasakė, patys atrodė išsigandę ir pasimetę. Jos vyras taip pat girdėjo, ką šie berniukai pasakojo. Jie greit su vyru sėdo į automobilį, įsisodino ir tuos du berniukus ir kartu su jais nuvyko prie E., kuris tuo metu buvo prie (duomenys neskelbtini) namo. Atvykusi pamatė, kad E. sėdi ant žemės ir verkia. Šalia jo buvo moteris, kurį jį ramino. Iš tos moters suprato, kad iškviesta greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP). Daugiau kitų asmenų, vaikų nebuvo. Po kelių sekundžių atvyko policija ir po to atvyko greitoji medicinos pagalba. Ji E. nieko neklausinėjo, nes jai svarbu buvo tik jo sveikata ir leido gydytojams jį apžiūrėti. Su ta moterimi, kuri buvo prie E., nekalbėjo. Vėliau matė, kad prisirinko daugiau vaikų, bet jie atėjo iš šalies, kurie buvo atėję iš smalsumo stebėti, kas vyksta. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo E. ir nusprendė jį vežti į Kauno klinikas tolimesnei apžiūrai. Liudytoja išvažiavo su GMP ir E. į Kauno klinikas. Kai buvo Kauno klinikose, E. jį apžiūrėjusiam gydytojui paaiškino, kad jis kartu su T. kartu rūkė elektroninę cigaretę, kurią T. K. turėjo su savimi. Pasak E., T. E. pasiūlė pabandyti parūkyti minėtą elektroninę cigaretę. E. paaiškino, kad minėtą elektroninę cigaretę su neaiškios kilmės skysčiu įtraukė keletą kartų, bet kiek tiksliai jau neprisimena. Toliau E. pasakojo, kad po to, kai jis parūkė, jam T. K. paaiškino, kad elektroninėje cigaretėje yra skystis su, kaip jam paaiškino, medžiaga kuri vadinasi „THC“, galimai narkotine medžiaga. E. toliau pasakojo, kad jam po to pasidarė silpna, pradėjo svaigti galva ir jis nukrito ant žemės. Tuomet pasak E., T. pradėjo jį tempti link miško, bet staiga iš kažkur atsirado žmonės ir prie jų priėjo. Tai pamatęs T. paliko E. vieną prie to miško ir pabėgo. Bendraujant toliau su E., šis paaiškino, kad jis su T. elektroninę cigaretę rūkė (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame miškelyje, ties pastatu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini). Kas dar kartu rūkė ir ar buvo kitų asmenų, liudytoja nežino. Sūnus sakė, kad buvo tik su T.. Po visko, kai išgirdo, ką E. kalbėjo gydytojams klinikose, liudytoja jo paklausė, ar jis žino, iš kur T. gavo minėtą skystį ir elektroninę cigaretę. Sūnus E. jai paaiškino, kad elektroninę cigaretę T. įsigijo iš draugo, kurio E. nepažįsta, o iš kur įsigijo skystį E. paaiškinti negalėjo. E. apžiūrėję gydytojai nieko blogo nenustatė, jis buvo išleistas į namus. Vėliau į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad reikalinga klinikose atlikti šlapimo tyrimą, siekiant nustatyti ar jis vartojo narkotines medžiagas. Kartu su E. ir pareigūnais nuvyko į Kauno klinikas, kur E. buvo atliktas minėtas tyrimas. Jos žiniomis E. pats elektroninės cigaretės neturi. Niekada nebuvo jo užtikusi rūkant. Ne kartą tikrino jo kuprinę ir jo asmeninius daiktus, bet niekada nieko panašaus nebuvo radusi. Kartą 2023 m. rudenį liudytoja buvo radusi cigarečių pakelį su dviem cigaretėmis. E. tą kartą pradėjo aiškinti, kad jos ne jo, kad jo draugas paprašė palaikyti cigaretes. Cigaretes ji atėmė iš jo ir sudrausmino dėl jų turėjimo.
6. Liudytoja K. M. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir jos parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 103-106). Ji parodė, kad 2023 m. gegužės 14 d. ji buvo atvykusi pas savo tėtį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jai būnant terasoje, pamatė, kad į miškelį, kuris yra priešais jos tėčio namus, eina būrys vaikų. Būryje buvo ne mažiau 5 vaikai, o gal daugiau. Ji mano, kad vaikai buvo iki 16 metų amžiaus. Vaikų išvaizdos neįsiminė. Į vaikų būrį ji dėmesį atkreipė dėl to, nes pamatė, kad vienam iš vaikų kažkas negerai. Tas vaikas nestabiliai ėjo, kiti lyg tempė jį. Ji tai pamačiusi, nuėjo paskui tuos vaikus į miškelį. Vaikai nestojo, ėjo toliau. Ji pašaukė vaikus, kad šie sustotų. Vaikai sustojo ir tuomet ji pamatė, kad vienas vaikas, kurio veidas buvo gelsvai pilkšvas, guli ant žemės. Kai ji priėjo prie šio vaiko, kiti vaikai pabėgo gilyn į mišką. Šalia gulinčio vaiko liko tik aukštesnis vaikas, tamsesnio sudėjimo, kuriam apie 16 metų. Taip pat dar buvo mergaitė ir berniukas, jaunesnio amžiaus, gal 13 metų. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie vaiką. Tiksliai nepamena, kaip viskas buvo, bet lyg jai kažkas iš vaikų pasakė, kad berniukas, kuriam bloga, parūkė kažką. Kol jie laukė GMP, berniukui galimai pasidarė geriau ir jis atsistojo. Tuomet jie visi nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir laukė atvykstant GMP. Būnant prie gatvės, ji vaikams pasakė, kad reikia pakviesti berniuko, kuriam iškviesta GMP, tėvus. Lyg tai tas mažesnis berniukas su mergaite nuėjo pakviesti berniuko, kuriam bloga, tėvų. Didesnysis vaikas liko su ja ir pasakojo jai apie tai, kaip mokykloje visi rūko elektronines cigaretes, bet apie konkrečiai tą berniuką, kuriam pasidarė bloga, nieko nepasakojo. Atvyko tėvai, po to GMP ir policija. Ji perdavė berniuką GMP ir pareigūnams leidus išėjo iš tos vietos.
7. Liudytojas R. M. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 109-112). Jis parodė, kad gyvena su mama ir dviem mažamečiais vaikais, t. y. jo broliu K. ir sese R.. Jis iš matymo žino vaikus, kurie gyvena jo rajone - (duomenys neskelbtini). Ne išimtis yra ir E.. E. pavardės nežino, bet žino, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Jis gyvena pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. E. su jo sese mokėsi vienoje mokykloje ir yra kiemo draugai. Tikslios datos neatsimena, kada tai buvo, tik pamena, kad tai buvo šiltu metu, galimai 2023 m. pavasarį arba ankstyvą vasarą, kai jis su broliu K. ir sese R. vaikščiojo po savo rajoną, ėjo pirkti ledų. Einant pro (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė, kad iš miško išėjo vaikinas ilgais plaukais, tamsių plaukų, apie 179-180 cm ūgio, liekno sudėjimo. Jis šito vaikino atpažinti nelabai galėtų. Jis tiesiog į jį nežiūrėjo, nes jam buvo aktualus ne jis, o E., kuris ėjo už nurodyto vaikino nugaros (iš paskos). E. atrodė kraupiai, jo veidas buvo baltas, nesiorientavo aplinkoje, svyravo. Jis tai pamatęs, priėjo greitu žingsniu prie E. ir paklausė ar viskas gerai. Pasiūlė E. atsisėsti ant šaligatvio, kuris buvo priešais (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį gyvenamąjį namą (tikslaus namo numerio nežino). E. prisėdo, bet jo būklė vis dar buvo labai prasta. Tuo metu tas kitas vaikinas norėjo E. atgal vestis į mišką. Jis bandė pakelti E., kad šis atsistotų, bet E. nesugebėjo laikytis ant kojų, vis krisdavo. Tuomet suaugę žmonės iš vieno namo kiemo pamatę šį vaizdą pradėjo bėgti link jų ir iš pradžių jį apkaltino, kad jis lenda prie mažesnių. Jis paaiškino, kad nori tik padėti ir nieko blogo nepadarė. Tuomet kiek atsimena, atėjo daugiau žmonių, bet nei tikslaus skaičiaus nei kokių lyčių jie buvo negali įvardinti. Tuomet visi šioje vietoje esantys žmonės pradėjo klausinėti E., kas buvo, ir jis pasakė, kad rūkė elektroninę cigaretę, kurią jam davė tas vaikinas, kuris buvo kartu su juo, kai jis juos pamatė išeinančius iš miško. E. net pasakė ir to vaikino vardą ir pavardę, bet jis dabar neatsimena. Šitas vaikinas iš (duomenys neskelbtini) ir, kiek žino, iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Suaugę asmenys, kurie buvo šalia E., jo paklausė ar jis jį pažįsta, ar žino kur gyvena. Jis jiems pasakė, kad jo sesės draugas ir kad žino, kur jis gyvena. Tuomet jo brolis K. nubėgo iki E. namų ir pranešė tėvams, kad E. bloga. Tuomet kažkas iš suaugusių, moteris kiek pamena, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Netrukus jo brolis atvyko su E. tėvais, o po to neužilgo atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Kur tuo metu buvo tas aukštesnis vaikinas, nežino. Po to, kai pamatė, kad atvyko tiek tėvai, tiek medikai, suprato, kad jo nebereikia ir jis kartu su broliu ir sese išėjo iš tos vietos. Jo brolis su sese irgi buvo labai išsigandę, kai pamatė tokį E. ir jis pats nenorėjo, kad jo brolis ir sesė tiek ilgai matytų tokią situaciją. Vėliau iš kalbų girdėjo, kad lyg E. buvo ligoninėje, bet nieko tikslaus nežino.
8. 2023 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas miškelis, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Vykstant nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos į K. gatvę, nuvykus apie 200 metrų, dešinėje pusėje yra 4 aukštų gyvenamasis pastatas, kuris yra aptvertas betonine tvora ir metaliniais vartais, ant tvoros uždėtas skaičius „(duomenys neskelbtini)“. Kairėje pusėje, nuo minėto pastato yra miškelis, į kurį patenkama per išmindžiotą takelį, kuriuo einama į miškelio gilumą. Praėjus šiuo takeliu apie 15 metrų, įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 28-30).
9. 2023 m. gegužės 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja R. K. pateikė medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad 2023 m. gegužės 14 d. į LSMUL Kauno klinikas pristatytas E. K. ir nustatyta: patologinės neurologinės simptomatikos nenustatyta. Tikėtina, kad apsinuodijo parūkęs elektroninių cigarečių (t. 1, b. l. 54-57).
10. 2023 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 14 d. patruliuojant nustatytame maršrute, Kauno mieste, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju M. D., radijo ryšiu apie 19 val. 52 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo informacinį pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini), GMP į LSMUL Vaikų SPS pristatė E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo apsvaigęs nuo cigaretės, kurią davė T. K.. Atvykus į LSMUL Vaikų SPS, pabendravus su dirbančiomis gydytojomis, buvo nustatyta, kad E. K. buvo pristatytas į jų skyrių, tačiau po apžiūros, nenustačius nieko blogo, buvo paleistas namo su mama. Nuvykus į E. K. gyvenamąją vietą, jo mama R. K. paaiškino, kad apie 18 val. E. K. išėjo į lauką, pasakydamas jai, kad eina susitikti su savo draugu T. K.. Apie 18 val. 30 min. pas ją į namus atėjo du berniukai, E. K. draugai – K. ir G., kurie jai paaiškino, kad E. K. yra prisirūkęs, pamėlęs ir sukniubęs ant žemės. Pasak R. K., ji nedelsdama nuvyko prie E. K., kuris tuo metu buvo prie K. gatvės (duomenys neskelbtini) namo. Po kelių minučių atvyko GMP ir policijos ekipažai. GMP ekipažas apžiūrėjęs E. K., nusprendė jį vežtis į LSMUL vaikų SPS tolimesnei apžiūrai, o R. K. vyko kartu su jais. R. K. paaiškino, kad ligoninėje E. K. nieko nenustatė ir paleido jį vykti į namus. E. K., paklausus kas jam atsitiko, jai paaiškino, kad jam būnant su T. K. miškelyje prie (duomenys neskelbtini) namo, T. pasiūlė jam pabandyti parūkyti elektroninę cigaretę, o E. K. sutikęs, minėtą elektroninę cigaretę įtraukė apie 20 kartų. Tuomet T. jam paaiškino, kad elektroninėje cigaretėje yra įpiltas skystis, kuriame yra medžiagos, pavadinimu „THC“, galimai narkotinės medžiagos. Kaip jai pasakojo sūnus, tuomet jis kartu su T. ėjo K. gatve link kito T. draugo ir jiems einant prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, jam staiga pasidarė bloga - pradėjo svaigti galva, pasijuto silpnai, dėl ko jis nukrito ant žemės. Po ko prie jų priėjo šalia gyvenantys asmenys, kurių anketinių duomenų nežino. Tada, kaip jai pasakojo sūnus, minėtiems asmenims einant link jo ir T., T. pabėgo nežinoma linkme. Kodėl T. pabėgo nuo jo, sūnus jai paaiškinti negalėjo. E. K. negalėjo nurodyti, iš kur T. įsigijo neaiškios kilmės elektroninių cigarečių skystį su galimai narkotine medžiaga, o pačią elektroninę cigaretę jis įsigijo iš savo draugo, kurio E. K. nepažįsta. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, panaudojus „POLIS II“ naršyklę, buvo nustatytas asmuo - T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40-42).
11. 2023 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje nurodyta, kad E. K. šlapime rasta MDMB-4en-PINACA butano rūgšties (MDMB-4en-PINACA metabolitas) (1 t., b. l. 60-61).
I. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui (BK 261 straipsnis)
12. Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui – nepilnamečiui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kt. Dėl tokių veiksmų kitas asmuo tampa tų medžiagų įgijėju. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą kyla nepriklausomai nuo platinamų nepilnamečiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai kaltininkas žino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo, kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad platina nurodytas medžiagas nepilnamečiui ir siekia tai daryti.
13. Surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad T. K. davė parūkyti psichotropinės medžiagos nepilnamečiui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. ją platino. Kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad su E. K. per programėlę „Snapchat“ susitarė susitikti ir kartu parūkyti „smailo“. Tuo tikslu T. K. iš „barygos“, t. y. psichotropinės medžiagos pardavėjo, kurio paskyra „S.“, už 20 Eur prie (duomenys neskelbtini) įgijo buteliuką su psichotropine medžiaga „THC“, tinkamą rūkyti elektronine cigarete. Šį buteliuką parsivežė namo, per „Snapchat“ programėlę pakvietė E. K. ateiti į šalia namų K. gatvėje esantį miškelį. T. K. 1/5 dalį buteliuko su psichotropine medžiaga supylė į E. K. atsineštą elektroninę cigaretę ir abu rūkė, apsvaigo, E. K. pasidarė bloga, pašaliniai asmenys iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Nepilnametis liudytojas E. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, kad miškelyje rūkė kartu su T. K., tačiau teigė nežinojęs, koks buvo elektroninės cigaretės užpildas. Kad tai buvo „smailas“, t. y. psichotropinė medžiaga „THC“, sužinojo tik po rūkymo, kuomet apsvaigo ir jam pasidarė bloga. Tik tuomet T. K. pasakė, kad tai buvo „smailas“. Nepilnametis liudytojas E. K. teigė nežinojęs, iš kur T. K. gavo šią medžiagą, nematė jos pripildymo į elektroninę cigaretę, manė, kad su T. K. rūkys ne psichotropinę medžiagą, o nikotiną. Nors kaltinamojo ir nepilnamečio liudytojo versijos dėl psichotropinės medžiagos įgijimo išsiskyrė, teismas tiki nepilnamečio E. K., o ne T. K. šia parodymų dalimi. Byloje nėra nustatytas susirašinėjimas per „Snapchat“ programėlę tarp T. K. ir E. K., iš kurio būtų galima spręsti apie jų tarimąsi kartu įgyti ir vartoti psichotropines medžiagas. Be to, T. K. įgyti buteliuką su šia medžiaga vyko vienas be E. K., ją vienas parsigabeno į savo namus. Nepilnamečio motina liudytoja R. K. teigė, kad jos sūnus E. yra itin išlaidus ir jam duodamų pinigų maistui sutaupyti negalėjo, niekada jo nebuvo užtikusi apsvaigusio, nemačiusi jo elektroninės cigaretės (kapsulės), taigi psichotropinės medžiagos pardavėjui grynaisiais sumokėjo tik kaltinamasis. Šios aplinkybės rodo, kad T. K. vienas, o ne kartu su nepilnamečiu E. K., neteisėtai įgijo ir gabeno psichotropinę medžiagą. Nors 2023 m. gegužės 14 d. išraše iš medicininių dokumentų pažymėta, jog E. K. yra rūkęs ir anksčiau (1 t., b. l. 54-57), tačiau nėra paneigta šio nepilnamečio liudytojo versija, jog anksčiau jis rūkydavo nikotiną, o ne psichotropines medžiagas. Specialisto išvada patvirtina, kad nepilnamečio E. K. šlapime rasta MDMB-4en-PINACA butano rūgšties, patvirtinančią MDMB-4en-PINACA vartojimą, kas rodo, kad šis nepilnametis liudytojas iš T. K. gavo ir kartu su juo šią psichotropinę medžiagą rūkė (vartojo).
14. Visi šie įrodymai patvirtina kaltinamojo parodymus, kad „smailą“ nepilnametis E. K. įgijo iš T. K.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus įrodymus tiek atskirai, tiek tarpusavyje, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, teismas daro išvadą, kad T. K. platino narkotines medžiagas nepilnamečiui. Kaltinamasis tikrai žinojo, kad E. K. yra nepilnametis. Tai jis pats pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nes gyveno šalia, bendravo apie metus laiko iki įvykio, dėl E. K. jaunesnio amžiaus kaltinamasis vengė kartu su juo rodytis prieš savo draugus. Nusikaltimo padarymo metu (2023 m. gegužės 14 d.) E. K. buvo suėję vos (duomenys neskelbtini). Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad T. K. suvokė, jog psichotropines medžiagas parduoda nepilnamečiui ir norėjo taip veikti. Todėl šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, T. K. veikoje yra visi būtinieji BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 261 straipsnį.
Dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų (BK 259 straipsnio 2 dalis)
15. Kaltinamasis T. K. šį kaltinimą pripažino visiškai ir teisme paaiškino, kad 2023 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), iš asmens pagal „S.“ paskyrą „Snapchat“ programėlėje už 20 eurų įgijo 1 buteliuką „smailo“ su psichotropine medžiaga, kurią su E. K. ketino surūkyti. Šį buteliuką laikė su savimi, parsigabeno į namus ir apie 18 val. su E. K. 1/5 šio buteliuko dalį surūkė, į plaučius įtraukdamas 2 kartus. Likusią buteliuko dalį parsinešė namo ir vienas surūkė per penkias dienas.
16. Taigi, esant T. K. pilnam prisipažinimui dėl neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo ir atgabenimo be tikslo jas platinti bei išdėstytiems jo parodymus pagrindžiantiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad T. K. veikoje yra jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Nustatyta, kad jis neteisėtai įgijo ir į mišką, esantį šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), gabeno elektroninei cigaretei skirtą skystį, turintį savo sudėtyje, ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, kurio kiekis neviršija Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose minimo nedidelio kiekio ribos (0,005 g), todėl jo veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
17. T. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. gegužės 14 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, tačiau ne vėliau kaip 18.00 val., elektroninei cigaretei skirtą skystį, turintį savo sudėtyje ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, neteisėtai įgijo ir atgabeno į mišką, esantį šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), ne tik savo vartojimui, bet ir turėdamas tikslą platinti. Kaltinamasis tvirtino, kad iš „S.“ įsigijo „smailo“ ne tikslu platinti, o vartoti, nes teigė, jog tuo metu intensyviai jį rūkydavo. Tai, kad įgijęs šią psichotropinę medžiagą T. K. pakvietė ją parūkyti E. K., atsinešė į tam skirtą vietą miškelyje, rodo, kad sumanymas ją platinti nepilnamečiui kilo ne iš anksto prieš šios medžiagos įgijimą, o jau ją įgijus ir rūkymo (vartojimo) metu. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad T. K. psichotropinę medžiagą įgijo ir gabeno neturėdamas tikslo jas platinti, o vartoti pats. Vien tai, kad susitikęs su nepilnamečiu E. K., kaltinamasis dalį šios medžiagos rūkė pats, o dalį davė E. K., savaime nepatvirtina įgijimo ir gabenimo tikslo ją platinti. Nors pats kaltinamasis teigė, jog jis su E. K. susitarė iš anksto įsigyti ir kartu vartoti „smailą“, tam abu skyrė po 10 Eur, tačiau ši aplinkybė patikimais įrodymais nėra nustatyta, o šią versiją nepilnametis liudytojas E. K. nuosekliai neigė ir pareigūnams, ir savo motinai R. K.. Tai užfiksuota tyrėjo 2024 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime apie tyrėjo ir R. K. pokalbį (1 t., b. l. 40-42), 2023 m. spalio 12 d. nepilnamečio liudytojo E. K. apklauso pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę protokole (1 t., b. l. 68-71), jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole (1 t., b. l. 87-90).
18. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kaltinamas T. K., dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Šios veikos kvalifikavimui reikšmingas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra būtina nusikaltimo sudėties dalis. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-5-307/2017).
19. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis gali reikštis straipsnyje nurodytomis veikomis – gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu – kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. BK 260 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
20. Nagrinėjamoje byloje T. K. inkriminuotas psichotropinės medžiagos įgijimo ir gabenimo platinimo tikslas teisme įrodinėjamas tik paties kaltinamojo parodymais apie tai, kad jis iš anksto su E. K. tarėsi įgyti ir vartoti „smailą“, iš „S.“ įsigyto buteliuko su elektroninės cigaretės skysčiu dalį jo kaltinamasis supylė į šios cigaretės kapsulę ir rūkė pats bei davė rūkyti nepilnamečiui E. K.. Teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka inkriminuotam platinimo tikslui pagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu T. K. namuose atliktos kratos metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta, asmuo „S.“, su kuriuo kaltinamasis susirašinėjo per „Snapchat“ programėlę, nėra nustatytas, pats susirašinėjimo turinys nei su „S.“, nei su E. K. nėra išlikęs, T. K. slapto sekimo metu ir jo telefoninių pokalbių kontrolės metu bylai reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Vien kaltinamojo parodymai apie „smailo“ pirkimą neva už bendrus jo ir E. K. pinigus nepatvirtinti jokiais kitais procesiniais veiksmais. Pats nepilnametis E. K. medžiagos įsigijimo ir gabenimo procese nedalyvavo, apskritai teigė nežinojęs, jog rūkė psichotropinę medžiagą, nežinojo, iš kur T. K. ją gavo, taigi neigė savo bet kokį indelį T. K. įgyjant ir gabenant psichotropinę medžiagą. Be to, nepilnametis liudytojas paaiškino, jog apie šios medžiagos vartojimą sužinojo tik po parūkymo, jau būdamas apsvaigęs, o su T. K. „smailą“ rūkė pirmą kartą. Teismo vertinimu, šie nepilnamečio liudytojo E. K. parodymai liko nepaneigti, jie buvo nuoseklūs, o kitų duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo T. K. parodymų versiją apie nepilnamečio liudytojo E. K. vaidmenį, byloje nėra. Taigi, T. K. inkriminuotas ne mažiau kaip 0,005 g sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA įgijimas ir gabenimas turtint tikslą platinti šioje byloje pripažįstamas neįrodytu, nes ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šis kaltinimas yra pagrįstas tik prielaidomis, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu T. K. dėl kaltinimo padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą išteisinamas jo veikoje nenustačius šio nusikaltimo sudėties požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
I. Bausmė ir jos skyrimo motyvai
21. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
22. BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio skyriaus (BK XI skyriaus, numatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus) nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Nusikalstamų veikų padarymo metu T. K. buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmę taikomos BK XI skyriaus nuostatos.
23. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu pagal BK 80 straipsnio 1 dalį nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis dar yra ir: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Pagal BK 91 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
24. Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta jo prisipažinimą padarius teisme įrodytas nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi jas padarius (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); bei tai, kad jis padėjo išaiškinti jam psichotropinę medžiagą pardavusį asmenį „S.“, nes apie jį pareigūnams davė parodymus, šioje dalyje ikiteisminis tyrimas atskirtas ir tęsiamas toliau (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
25. Nors gynėjas prašė taikyti BK 36 straipsnio nuostatas ir T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas, tačiau tam nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju tokie pasikeitimai turi taip nulemti kaltininko savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog asmuo dėl savo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingas. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2012, 2K-121/2013, 2K-197-648/2023). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. K. padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas iš realiosios jų sutapties – savo vartojimui įgijo ir gabeno psichotropinę medžiagą, o vėliau ją platino nepilnamečiui E. K.. Šis nusikalstamų veikų daugetas eliminuoja galimybę taikyti BK 36 straipsnio nuostatas, nes jos aktualios tik pavienę nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.
26. Teismas, spręsdamas kaltinamojo T. K. baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimą, t. y. bausmės ir jos dydžio parinkimą, įvertina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius realius padarinius, motyvus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei visas kitas svarbias aplinkybes. Kaltinamasis T. K. padarė dvi nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 11 straipsniu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 261 straipsnyje – psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiui, traktuotina kaip tyčinio pobūdžio labai sunkus nusikaltimas. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje – disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, vadovaujantis BK 12 straipsniu, traktuotina kaip baudžiamasis nusižengimas. Šios jo padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, priešingos teisei ir numatytos baudžiamajame įstatyme. Individualizuodamas bausmę teismas taip pat privalo įvertinti kaltinamojo asmenybę. T. K. nusikalto būdamas nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, mokyklos direktorės pavaduotojo charakterizuojamas patenkinamai. Nagrinėjamoje byloje svarstant bausmės skyrimo kaltinamajam T. K. klausimą, reikšminga ir aktualu yra tai, jog jis anonimiškai gydėsi (duomenys neskelbtini), jam buvo teikiama medicininė ir psichologinė pagalba, teigia šiuo metu nevartojantis jokių psichiką veikiančių medžiagą, o jo tėvai griežtai kontroliuoja jo dienotvarkę ir popamokinę veiklą. T. K. 2024 m. vasario 7 d. individualaus vertinimo pažymoje teigiama, jog jis su tėvais sutaria gerai, tėvai dirbantys, stengiasi šeimoje spręsti kylančias problemas, aktyviai stebi savo sūnų, ką jis veikia, su kuo bendrauja, santykiai geri (2 t., b. l. 66-68). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė ir itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dvylikos metų, tačiau remiantis BK 91 straipsnio 3 dalimis, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. O BK 90 straipsnio 5 dalis numato, kad maksimali laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Tai reiškia, kad už BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą T. K. grėstų nuo pusantrų metų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
27. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015); taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius; laisvės atėmimo bausmė skiriama ir tam tikra jos trukmė parenkama tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir kai tai yra tikrai būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015, 2K-24-689/2019).
28. Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis T. K. yra jauno amžiaus – veikos padarymo metu buvo nepilnametis, (duomenys neskelbtini) metų, kurio socialinė branda, aplinka, asmenybė, vertybės dar tik formuojasi. Taip pat teismas, atkreipia dėmesį, jog nusikalstamos veikos padarymo metu T. K. yra neteistas, už nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, padarymą yra teisiamas pirmą kartą, anksčiau už administracinių nusižengimų padarymą nebaustas. Šiuo metu mokosi, ketina baigti (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir siekti aukštojo mokslo. Sprendžiant klausimą dėl T. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, svarbu atsižvelgti ir į tai, jog nepilnamečiui E. K. pagal byloje įrodytas aplinkybės ir pateiktą kaltinimą psichotropines medžiagas perdavė tik vieną kartą ir tai buvo nedidelis šių medžiagų kiekis. Už tai piniginio atlygio negavo ir tai nebuvo su finansine nauda susijęs savanaudiškas elgesys. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstami veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė, nepilnametis E. K. sveikatos sutrikdymo nepatyrė, po jo apžiūros LSMUL Kauno klinikose netrukus išleistas namo. Nors šios aplinkybės nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog rekomendacijos teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). BK 261 straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmė – realus laisvės atėmimas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atliktus veiksmus, laikytina, jog stiprių, susiformavusių moralinių nuostatų bei vertybių, gyvenimiškos patirties dar neturinčio T. K. veiksmai iš esmės buvo nulemti lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, neįvertinus veikų pavojingumo bei iš jų kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo. Manytina, kad šiuo metu kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai ir padarė reikiamas išvadas. Manytina, jog teisminis baudžiamasis procesas ir griežtos realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė jau padarė teigiamą prevencinę įtaką T. K..
29. Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei T. K. paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Manytina, kad paskyrus sankcijoje už nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymą nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, net ir su nepilnamečiams taikytina taisykle dėl pusę minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio, visi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai nebūtų pasiekti, priešingai, būtų pasiektas iš esmės tik vienas tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir nagrinėjamu atveju šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus norimam pasiekti teisingumui byloje.
30. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad už BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės rūšies paskyrimas T. K. prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Siekdamas pusiausvyros tarp kaltinamojo asmenybės, gyvenimo aplinkos, šeiminės padėties (gyvena su tėvais, kurie jo auklėjimui turi lemiamą vaidmenį), jo padarytos veikos pavojingumo bei bausmės tikslų teismas mano, jog nagrinėjamu atveju T. K. turi būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam paskirta artima vidurkiui 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Taip pat T. K. skirtinas įpareigojimas mokytis ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje T. K. skirtina sankcijoje numatyta minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmė.
31. Kadangi T. K. padarė labai sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kurie priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir labai skiriasi savo pavojingumu, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.
I. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
32. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi, kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.
33. Kompaktinės plokštelės (4 DVD diskai) su procesiniais veiksmais, kaip nusikalstamos veikos tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, 261 straipsnyje, ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant mokytis ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant mokytis ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir galutinę bausmę T. K. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant mokytis ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
T. K. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kompaktines plokšteles (4 DVD diskus) su procesiniais veiksmais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.