Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-25 · Byla Nr. ATP-286-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-25
Bylos Nr.
ATP-286-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00057-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kategorijos
Byla Nr. ATP-286-1020/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00057-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo J. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį ir jai skirta 2700 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nubausta už tai, kad 2017 m. sausio 17 d. apie 14.00 val. Į Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos važiuodama automobiliu MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per valstybės sieną automobilio galiniuose posparniuose, ertmėse už galinės sėdynės gabeno 650 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 1943,5 eurų. Tuo ji pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a) punktą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Muitinė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje dėl kontrabandos dalyko gabenimo priemonės – J. V. paskirti automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pastarosios tėvui R. V., konfiskavimą. Muitinės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos ir nekonfiskavo transporto priemonės – neatsižvelgė į byloje esančią informaciją, jog automobilis priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvui. Apeliantė grįsdama šią poziciją pateikia teisminės praktikos pavyzdžius, iš kurių, pasak jos, matyti, kad minėtos teisės normos pagrindu, vienu atveju buvo konfiskuotas pažeidėjo tetai priklausantis automobilis, o kitu nurodyta, jog transporto priemonė paimta iš savininko, jo sutikimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti automobilio konfiskavimą teisėtu (savininkai patys rizikuoja savo turtu). Apeliantės įsitikinimu, remiantis teismų praktika, šiuo atveju turėjo būti įvertinta tai, kad neskiriant automobilio konfiskavimo nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Muitinė remdamasi pateikta teismų praktika, mano, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad atsižvelgus į cigarečių slėpimo būdą, jų kiekį ir tikslą vėliau jas parduoti, J. V. naudojosi automobiliu, norėdama nuslėpti kontrabanda gabenamas prekes nuo muitinio patikrinimo, kas turėjo lemti automobilio konfiskavimą. Taip pat Muitinė nurodo, kad J. V. nėra transporto priemonės savininkė, tačiau ji naudojosi artimam asmeniui priklausančiu automobiliu, todėl automobilio grąžinimas sudarytų jai galimybę ir ateityje naudotis šia transporto priemone darant teisės pažeidimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą palikti galioti. Dėl ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo, J. V. mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus įrodymus, nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą netaikyti konfiskavimo – akcentuoja šios administracinio poveikio priemonės diskrecinį taikymą, taip pat, jog jos tėvas nežinojo apie jo automobiliu vykdytą kontrabandą, o taip pat teismas pagrįstai nenustatė, kad šis automobilis buvo specialiai paruoštas šiai veiklai. J. V. tai pat pabrėžia, kad Muitinės apeliaciniame skunde pateikta teismų praktika dėl automobilio konfiskavimo visiškai neatitinka nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių – a) pirmuoju atveju byloje kartu su pažeidėju, anksčiau baustu administracine tvarka, automobilyje pažeidimo padarymo metu buvo ir šio automobilio savininkas; b) antruoju atveju, pats automobilio savininkas ir padarė administracinį pažeidimą – todėl minėti praktikos pavyzdžiai negali būti taikomi J. V. ir kartu jos tėvo atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių aplinkybių, kad automobilis buvo specialiai paruoštas kontrabandos gabenimui. J. V. taip pat pabrėžia, kad argumentas apie tai, kad ji ateityje automobiliu gali padaryti naujų pažeidimų grindžiamas tik spėjimais, samprotavimais apie jos polinkį daryti pažeidimus. Atsiliepimu nubaustoji teigia, jog ir dabartinė paskirta bauda jos atžvilgiu, pasieks ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus. Šių argumentų pagrindu J. V. apeliacinį skundą laiko nepagrįstu.

Apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas nepritaikyta pagrįstai, šiuo konkrečiu atveju jos pritaikymas reikštų neproporcingą teisinę sankciją.

ANK 29 straipsnis reglamentuoja administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ANK 208 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo atveju gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, esant penkioms žemiau nurodytoms sąlygoms. Būtina pabrėžti, kad net ir esant įstatyminių sąlygų visetui, minėtos nuostatos numato bylą nagrinėjančio teismo diskreciją spręsti ar tokios administracinio poveikio priemonės skyrimas yra tikslingas ir proporcingas.

Vilniaus apygardos teismas pastebi, kad apeliaciniame skunde aptariama teismų praktika taikant turto konfiskavimą negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje. Apeliaciniame skunde minimame 2016 m. kovo 30 d. Vilniaus rajono apylinkės nutarime byloje Nr. A2.11.-472-834/2016 ir šioje byloje aplinkybės iš tiesų yra skirtingos – minėtoje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, automobilio savininkė buvo kartu automobilyje su pažeidėju, kuris jau anksčiau buvo baustas administracine tvarka, ir byloje padaryta išvada, kad pastaroji negalėjo nežinoti apie kontrabandos dalyko buvimą automobilyje. Dėl šios priežasties nėra pagrindo remtis minėtu teismo sprendimu, sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo šioje byloje. Tokia pat išvada darytina ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-126-365/2017: šioje byloje teismo konstatuota, jog pažeidimo metu naudotas automobilis nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjo sutuoktinei, tačiau abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtoje byloje pažeidėjas cigaretes slėpė daugybėje vietų: atsarginiame rate, po galine sėdyne, priekinėse ir galinėse durelėse, skirtingai nei J. V., kuri pasirinko bagažinę - automobilio gamyklinę ertmę. Apygardos teismo vertinimu, Muitinės nurodytoje nutartyje padarytos išvados dėl minėtų aplinkybių, taip pat negali būti taikomos nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo kontekste, nes pažeidimo padarymo aplinkybės yra iš esmės skirtingos, todėl ir Muitinės apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.

Muitinės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog J. V. vairuotas automobilis buvo specialiai pritaikytas – jame įrengta slėptuvė, gabenti kontrabandinėms cigaretėms. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad Muitinės šioje skundo dalyje cituojamos teismų praktikos pavyzdys – 2015 m. liepos 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-825-195/2015, kurioje buvo nuspręsta konfiskuoti automobilio savininkui priklausantį turtą – vėl neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes pats pažeidėjas ir buvo transporto priemonės savininku. Nepriklausomai nuo to, sprendžiant dėl galimo automobilio konfiskavimo, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarime padaryta išvada, kad automobilis nebuvo specialiai paruoštas kontrabandos dalykui gabenti (slėpti) – cigaretės laikytos automobilio gamyklinėse ertmėse, ko neginčija ir apeliantė. Muitinės įsitikinimu, vien jau gabentų cigarečių kiekis ir gabenimo tikslas bei automobilio panaudojimas turėtų sudaryti pagrindą konfiskuoti automobilį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, palaikant tokią Muitinės poziciją, net paneigus automobilio pritaikymą kontrabandos dalykui gabenti, susidarytų situacija, kad bylą nagrinėjantis teismas apskritai netektų diskrecijos kiekvienu atveju spręsti dėl turto konfiskavimo. Įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ir šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nepakankami konfiskuoti R. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, taip pat J. V. charakterizuojančius duomenis, neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog automobilio grąžinimas sudarytų sąlygas J. V. ateityje, naudojantis šiuo automobiliu, daryti naujus pažeidimus. Šie apeliacinio skundo teiginiai grindžiami bendro pobūdžio argumentu, jog kontrabandos mastai didėja, todėl konfiskavimas ne tik paveiktų pažeidėją, bet ir turėtų prevencinę reikšmę – paveiktų ir kitus asmenis, dėl ko jie susilaikytų nuo pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokie apeliacinio skundo argumentai suprantami, bet anaiptol neleidžia spręsti apie tai, kad J. V. ateityje, naudodamasi šiuo automobiliu, gali daryti naujus pažeidimus.

Apygardos teismo įsitikinimu, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, ypatingą reikšmę turi J. V. charakterizuojančių duomenų analizė, kurios Muitinė apskritai nepateikė ir ja negrindė pozicijos dėl transporto priemonės konfiskavimo tikslingumo. Pažymėtina, jog J. V. neteista, registruota darbo biržoje, byloje nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji pripažino savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, nuoširdžiai dėl to gailisi, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pirmosios instancijos teismui nagrinėti pateiktoje byloje Muitinė nebuvo pateikusi jokių duomenų apie J. V. taikytas administracines nuobaudas ar teistumus. Taigi jokios iš esmės neigiamai J. V. charakterizuojančios medžiagos nebuvo (apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva patikrinęs duomenis apie J. V. teistumus ir baustumus administracine tvarka, tokios medžiagos taip pat neįžvelgė (galiojančių nuobaudų nėra, o trys baustumai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neleidžia spręsti nei apie naujų J. V. pažeidimų riziką, nei apie sistemingą teisės pažeidimų darymą apskritai). Taigi, tokio pobūdžio pažeidimas J. V. yra pirmasis, šio pažeidimo sankcijos ribose jos atžvilgiu paskirtos baudos pakankamą dydį iliustruoja tai, kad ji, jei vertinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso (toliau – BK) įtvirtintą minimaliojo gyvenimo lygio (MGL) arba bazinės socialinės išmokos dydį, lygi didesnei nei 71 MGL dydžio baudai, o tokio dydžio baudos kartais skiriamos ir už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnyje, padarymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad remiantis bylos medžiagoje esančiu Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto 2017 m. sausio 17 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, J. V. gabentų kontrabandinių cigarečių vertė - 1943,5 EUR (t. 1, b. l. 3), taigi J. V. skirta 2700 eurų bauda ženkliai viršijo pažeidimo dalyką. Tokia sankcija yra tinkama ir pakankamai griežta, kad būtų užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, taip pat ir atgrasymas nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Papildomos administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju nėra tikslingas, nes, atsižvelgiant į bylos medžiagoje esančius duomenis, ją paskyrus, teisinės pasekmės J. V. ir jos tėvui R. V. šiuo atveju būtų neproporcingos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A8.-212-834/2017 palikti nepakeistą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis