Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2015-10-07 Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-49-918/2015 padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė atsakovei I. Š. 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovui G. Š. 3/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400(duomenys neskelbtini) 3/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas sprendimu nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui AB DNB bankui pagal 2006-05-22 kreditavimo sutartį Nr. 10360 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais yra solidari ieškovės I. Š. ir atsakovo G. Š. prievolė. 2006-05-22 kredito sutarties Nr. 10360 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pagrindu ieškovei ir atsakovui kaip solidariems skolininkams suteiktas 68 060,71 Eur būsto kreditas, kreditas užtikrintas hipoteka. Ieškovas kasos pajamų orderiais atliko penkiolika mokėjimų, kuriais vykdė prievolę kreditoriui - AB DNB bankui, iš viso 2015-06-09 - 2016-10-06 laikotarpiu sumokėdamas 6 412,22 Eur (b. l. 6-16).

Byloje nustatyta, kad šalys turi solidarią prievolę, atsiradusią iš kreditavimo sutarties gyvenamojo namo statybai. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu solidariosios prievolės nepadalytos, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektais. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Santuokos nutraukimo byloje nuspręsta atsakovei priteisti 2/5 dalis nekilnojamojo turto, o atsakovui 3/5 nekilnojamojo turto, kurio įsigijimui buvo suteikta AB DNB banko paskola. Taip atsakovei buvo perduotas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Nekilnojamojo turto dalys nurodytos teismo sprendime, apeliacinė instancija priimtą teismo sprendimą paliko galioti. Toks turto paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidariąją prievolę ar jos dalį įvykdęs skolininkas perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems solidariesiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 str. 3 p.). Pagal CK 6.9 str. 1 d. solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Minėta norma taikytina solidariajam skolininkui įvykdžius tiek visą solidariąją prievolę, tiek jos dalį. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-63-796/2017).

Kaip minėta, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar skolos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo ir atsakovės prievolė kreditoriui AB DNB bankui yra solidari. Ieškovas įvykdė dalį prievolės kreditoriui - AB DNB bankui iš viso sumokėdamas 6 412,22 Eur. Kadangi pagal 2015-10-07 teismo sprendimą atsakovei nuosavybės teise priteista 2/5 dalys nekilnojamojo turto, o ieškovui 3/5 dalys nekilnojamojo turto, darytina išvada, kad tokios pat dalys yra nustatytinos ir bendraskolių tarpusavio atsiskaitymo apimtyje – ieškovui tenkanti dalis sudaro 3 847,33 Eur nuo visos įvykdytos prievolės, atsakovei tenkanti dalis sudaro - 2 564,88 Eur nuo visos įvykdytos prievolės (6 412,22 : 5 = 1 282,44 x 2 = 2 564,88).

Vertinant nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškinys pagrįstas bei tenkintinas (CK 6.6 str. 4 d., 6 d., 6.9 str. 1 d., 6.114 str. 3 p., CPK 178 str., 185 str.).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 564,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).

Atmestini atsakovės argumentai, jog atsakovė dėl finansinių sunkumų neturi galimybės mokėti skolos kreditoriui bei siekia išsikelti bankroto bylą bei, kad ieškovas yra skolingas atsakovei teismo priteistą kompensaciją, neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui. Bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovei yra iškelta bankroto byla (CPK 178 str.), taip pat pažymėtina, jog ieškovo finansinės prievolės atsakovės atžvilgiu nėra susijusios su šioje byloje pareikštais reikalavimais. Atsakovė savo pažeistas teises gali ginti reikšdama ieškinį teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei tinkamai vykdant solidarią prievolę kreditoriui, ieškovas neturėtų teisėto pagrindo kreiptis į teismą, o atsakovei neatsirastų papildomų išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 258,24 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl 58,24 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 17, 40), 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovės ieškovui priteistinos 258,24 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 3,12 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme. Šios išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės, tačiau jų dydis yra artimas minimaliai valstybei priteistinai bylinėjimosi išlaidų sumai (3 Eur), todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K- 355 (CPK 96 str. 6 d.) (Kauno apygardos teismo 2017-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-296-638/2017).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2 564,88 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 88 ct) skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 564,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-21) iki sprendimo įvykdymo, 258,24 (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.