Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1768-1131/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-18
Bylos Nr.
1-1768-1131/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1768-1131/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12832-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2022 m. balandžio 15 d. apie 2.20 val. Vilniuje, Geležinkelio g., ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. balandžio 15 d. 2.25 val. pirmuoju testavimu, alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1527145) buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas, 2022 m. balandžio 15 d. 2.46 val. antruoju testavimu, alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas.

Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. kaltę pripažino. Paaiškino, kad iki 23 val. su draugais gėrė alų, po to vandenį, kolą ir prieš išeinant išgėrė tekilos. Boltas kainavo 11 Eur, šalia stovėjo (duomenys neskelbtini), norėjo sutaupyti ir pasirinko (duomenys neskelbtini). Gėrė tuščiu skrandžiu, dėl to promilės taip sukilo. Buvo alkanas, pavargęs, neturėjo su savimi matuoklio, bet nesijautė girtas. Ramiai važiavo namo, nenorėjo pažeisti jokių taisyklių, tiesiog turėjo daugiau promilių, nei tikėjosi. Gailėjosi dėl to, ką padarė. Žino, kad automobilio vertė yra 30 000 Eur, pasakė tyrėja. Jo pajamos įvairios, vasarą didesnės, žiemą mažesnės, dirba su projektais, todėl vasarą turi daugiau darbo. Pajamos per metus tarp 15 000-20 000 Eur. Į mėnesį gauna 1500 Eur, turi mokėti už butą, studiją, nežino, per kiek metų išmokėtų tokią sumą. Iš (duomenys neskelbtini) gavo 1500 Eur baudą už tai, kad važiavo išgėręs ir pažeidė jų taisykles.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis, kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos būrio vyriausiuoju patruliu. 2022 m. balandžio 15 d. patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule G. A. ir specialistu M. V., apie 2.20 val., pastebėjo įtartinai vinguriuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo Vilniuje, Geležinkelio gatve. Automobilį pasivijo ir sustabdė Geležinkelio gatvėje, ties pastatu Nr. 3. Tada jis priėjo prie automobilio vairuotojo, prie vairo sėdėjo vyras. Paprašius dokumento, jis jam pateikė savo dokumentą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo S. K. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, kai su juo bendravo. Jo kolega jo (S. K.) paklausė, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojas atsakė, kad prieš pusvalandį, kelis stikliukus. Tada jo kolega alkotesteriu patikrino vairuotojo asmens girtumo (neblaivumo) laipsnį ir apie 2.25 val., buvo nustatytas 1,58 promilių laipsnis. Apie 2.46 val. alkotesteriu dar kartą buvo patikrintas girtumo (neblaivumo) laipsnis, ir buvo nustatytas 1,74 promilių laipsnis. Nustatė, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklauso automobilis. Susisiekė su įmonės darbuotoju, šis paaiškino, kad atvykti į vietą pasiimti automobilio nebus galimybės. Kadangi automobilis KET nepažeidė, buvo paliktas stovėti (b. l. 35-38).

Iš 2022 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo D. J. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2022 m. balandžio 15 d. apie 2.25 val., Vilniaus m. sav., Geležinkelio g. 3., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, S. K. vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-2).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti 2022 m. balandžio 15 d. pranešėjo pranešimas, kad 2022 m. balandžio 15 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. V. ir specialistu M. V. pastebėjo įtartinai vinguriuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris važiavo Geležinkelio gatve. Sustabdžius automobilį Geležinkelio g. 3, už vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo S. K., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Pabendravus su asmeniu, jis paaiškino, kad prieš pusę valandos išgėrė kelis stikliukus alkoholinio gėrimo. Patikrinus blaivumą 2.25 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas, patikrinus antru pūtimu 2.46 val. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Bendraujant su asmeniu, šis neneigė, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, su padarytu pažeidimu sutiko ir dėl to gailėjosi. Automobilis priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)”, susisiekus su įmonės darbuotoju, šis paaiškino, kad atvykti į vietą pasiimti automobilio galimybės neturi, todėl automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas stovėti nepažeidžiant KET. Asmeniui įteiktas šaukimas, asmuo paleistas, savarankiškai grįžo namo su taksi (b. l. 5-8).

Iš Vilniaus apskrities VPK rinktinės ,,Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiosios patrulės G. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. V. ir specialistu M. V. pastebėjo įtartinai vinguriuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo Geležinkelio gatve. Sustabdžius automobilį Geležinkelio g. 3, už vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo S. K., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Pabendravus su asmeniu, jis paaiškino, kad prieš pusę valandos išgėrė kelis stikliukus stipraus gėrimo. Patikrinus blaivumą 2.25 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas, patikrinus antru pūtimu 2.46 val. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Bendraujant su asmeniu, šis neneigė, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, su padarytu pažeidimu sutiko ir dėl to gailisi. Automobilis priklauso įmonei ,,(duomenys neskelbtini)’’, susisiekus su įmonės darbuotoju, šis paaiškino, kad atvykti į vietą pasiimti automobilio galimybės neturi, todėl automobilis automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas stovėti nepažeidžiant KET. Asmeniui įteiktas šaukimas, asmuo paleistas, savarankiškai grįžo namo su taksi (b. l. 20).

Iš 2022 m. balandžio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudotojas S. K. (b. l. 21-26).

Iš 2022 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad S. K. pirmo patikrinimo alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0676 metu, t. y. 2.25 val. buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 2.46 val. S. K. nustatytas 1,74 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad jam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 28-31).

Iš autotransporto kainų Lietuvoje bendrovės „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Mokka Ultimate“ 2022 m. balandžio mėnesio kaina su PVM 30 420 Eur (b. l. 32).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilis „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Teismas , ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel Mokka Ultimate“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino S. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme S. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo automobilį. Tai, jog S. K. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo L. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad S. K. 2022 m. balandžio 15 d. apie 2.20 val. Vilniuje, Geležinkelio g., ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Mokka“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilių etilo alkoholio koncentracija. S. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas , skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. jauno amžiaus, nevedęs, Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą (b. l. 73), daug kartų baustas administracine tvarka, dalies paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 81-102), anksčiau neteistas, užsienyje baustas už teisės pažeidimus, susijusius su narkotinių medžiagų gamyba ir neteisėta jų prekyba (b. l. 75-79). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą S. K. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, parenkant jos dydį artimą šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai – 51 MGL, t. y. 2550 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1700 Eur dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvidešimt keturių mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

S. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nustatytas 1,58 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. S. K., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, nakties metu, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir sau pačiam. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant mažesnį nei įstatyme nurodytas jos vidurkis – uždraudimas vieneriems metams keturiems mėnesiams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 19 d. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) kaltinamajam skirtina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog S. K., nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Opel Mokka“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 33). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Mokka“ (visureigis, kuras: elektra, 136 AG, 2021 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 30 420 Eur (b. l. 32). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Tačiau teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju S. K. vairuotas automobilis priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nustatė, kad S. K. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo matyti, kad jis aiškiai suvokė ir jau dabar įvertino tokio savo teisei priešingo elgesio pasekmes, pats baudžiamasis procesas kaltinamajam padarė teigiamą įtaką. Turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei.

Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (30 420 Eur), kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismo nuomone, automobilio „Opel Mokka“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš S. K. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo S. K. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 7000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 50-60) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2550 Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio baudą.

Paskirti S. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 19 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. K. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, tai yra 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.

S. K. išaiškinti, kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke L. B., AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė