Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, eII-668-961/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-13
Bylos Nr.: eII-668-961/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00587-2025-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ilona Mateikienė
Pažeidėjas: A. C.

Kategorijos

9.19Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundo byla Nr. eII-668-961/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00587-2025-0Procesinio sprendimo kategorija: 9.19; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Rasai Glovickytei-Liobienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. C., jos įgaliotajam atstovui S. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. C. (toliau – ir Pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-2213-2025 (ROIK 25266148458) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI, Institucija) 2025 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-2213-2025 (ROIK 25266148458) (toliau – ir Nutarimas) A. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį skirta nuobauda – 230 Eur bauda, už tai, kad ji būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau – Juridinis asmuo) vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204, toliau – Deklaracija) už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2024 m. birželio 17 d. A. C., būdama atsakinga už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. C. padavė teismui skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su VMI sprendimu, nes šis priimtas neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, nepaprašius jokių paaiškinimų ir informacijos iš asmens. VMI nutarimas priimtas įvertinus ne visas aplinkybes, neatlikus visų privalomų veiksmų bei neatsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Tiek surašant ATP protokolą, tiek Nutarimą nebuvo prašoma jokių paaiškinimų. VMI patikrinimo veiksmai buvo atlikti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. VMI nevykdė pareigos objektyviai ir visapusiškai įvertinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pažeisdama ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas. VMI neįsigilino į pažeidimo esmę, nutarimą priėmė neįvertinusi jokių lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių, paaiškinimo neprašė. A. C. serga sunkia liga, dėl kurios bus pateikti medicininiai dokumentai. Ši aplinkybė turėtų būti laikoma lengvinančia jos atsakomybę, į ją turėtų būti atsižvelgta skiriant baudą. A. C. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir yra pasirengusi bendradarbiauti su VMI bei teismu. Buhalterė, turėjusi pateikti deklaraciją, turėjo įgaliojimą VMI sistemoje, tačiau deklaracijos nepateikė. Tai buvo buhalterės klaida, o ne tiesioginis A. C. neveikimas. Visi kiti dokumentai, tokie kaip finansinės atskaitomybės Registrų centrui ir kiti dokumentai VMI, buvo pateikti laiku (ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis; metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija; nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija). Tai įrodo, kad A. C. ėmėsi priemonių tinkamai vykdyti savo pareigas kaip įmonės vadovė. Kodėl buhalterė, kuri turėjo visus įgaliojimus, nepateikė pelno deklaracijos – negali pasakyti. Dėl to su buhaltere buvo atliktas prevencinis pokalbis ir pelno deklaracija nedelsiant buvo pateikta. A. C., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neužtikrino, kad būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2023 metus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tai buvo buhalterės klaida ir kad A. C. ėmėsi visų kitų būtinų veiksmų, ši aplinkybė turėtų būti laikoma lengvinančia jos atsakomybę. Ji bendradarbiavo, kiek tai buvo įmanoma tokiomis aplinkybėmis, ir yra toliau visada pasirengusi bendradarbiauti, tai taip pat gali būti laikoma lengvinančia aplinkybe. Taip pat jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažįsta padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru pašalino žalą, o pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko sveikatos būklės. Prašo, atsižvelgiant į išdėstytą, pakeisti VMI nutarimą, kuriuo A. C. buvo paskirta 230 Eur bauda, ir sumažinti paskirtą baudą ir palikti įspėjimą, nes jos veiksmuose nebuvo tyčios.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama skundo netenkinti ir ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Motyvuojamoji dalis

MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Administracinio nusižengimo protokolas su lydraščiu buvo patalpintas Pareiškėjos Mano VMI platformoje bei papildomai išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, t. y. datą, laiką, vietą ir apie padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Taip pat protokole pateikiama informacija apie administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens teises ir pareigas, reglamentuotas ANK 577 straipsnyje, kuriame nurodoma, jog asmuo gali dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, pateikti bylai reikšmingus dokumentus, daiktus ir pateikti raštu ar el. ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Reikšmingi duomenys ir/ar paaiškinimai dėl padaryto administracinio nusižengimo yra teikiami savarankiškai, t. y. administracinį nusižengimą padariusio asmens iniciatyva. Pareiškėja paaiškinimų ar kitos reikšmingos informacijos bylos nagrinėjimui nepateikė.

Pagal EDS duomenis, priminimas pateikti deklaraciją buvo išsiųstas 2024 m. birželio 19 d., deklaracija mokesčių administratoriui pateikta 2025 m. vasario 22 d., kai turėjo būti pateikta iki 2024 m. birželio 17 d., taigi deklaracija pateikta pavėluotai.

Nustatyta, kad A. C. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį baudžiama ne pirmą kartą. Šį administracinį nusižengimą padarė būdama 2024 m. sausio 31 d. bausta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Remiantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai, nepraėjus minėtame straipsnyje numatytam terminui.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodoma, jog kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda, tačiau Pareiškėjai skirta nuobauda yra mažesnė, nei to reikalauja ANK 34 straipsnis, taigi skirta piniginė nuobauda laikytina tinkama ir proporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta A. C. skundą palaikė. Nurodė, kad nutarimas per griežtas. Pripažįsta, kad ji nesukontroliavo savo buhalterės, kuri jai sakė, kad pateikė duomenis, o paskui atėjo pranešimas su bauda. Pasitikėjo savo darbuotoja, netikrino jos teiginių papildomai. Bauda per griežta. Nepamena, kad būtų buvusi bausta už analogišką duomenų nepateikimą. Atsimintų, jeigu tai būtų buvęs antras kartas, nes pirmą kartą susidūrė su tokia bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens įgaliotasis atstovas S. C. teismo posėdyje paaiškino, kad galiojančių nuobaudų A. C. neturi. Įmonėje yra buhalterė, ji turėjo įgaliojimą tuo metu ir turėjo pateikti deklaraciją. Deklaracija nebuvo pateikta. Pati A. nemoka teikti deklaracijų ir neturi tam kompetencijų. Ji pasitikėjo buhaltere, bet jos nepatikrino. Anksčiau buvo jai paskirtas įspėjimas, tai buvo prieš metus ar dvejus. Po metų tokia nuobauda nebegalioja, todėl galiojančių nuobaudų šiai dienai nėra. VMI tiek surašydama protokolą, tiek nutarimą jokių paaiškinimų, papildomos informacijos neprašė. Nutarimas yra surašytas roboto pagalba, automatiškai, mano, kad tuo yra pažeistas administracinio nusižengimo kodeksas. Taip pat nėra nurodyta, kad buvo galima sumokėti pusę minimalios baudos. Žmogui nesuteikta galimybė nei protokolo surašymo metu, nei nutarimo metu pateikti paaiškinimus, pateikti dokumentus, tai yra pakankamai rimtas procedūrinis pažeidimas iš VMI pusės. Taip pat žmogus serga (duomenys neskelbtini), jis baustas kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonė, tad prašo atsižvelgti į tai ir skirti mažesnę nei minimali, kuri numatyta kodekse, baudą arba įspėjimą. VMI nerašė, kad A. C. galės dalyvauti bylos nagrinėjime, nebuvo pranešime apie tokią galimybę nurodyta. VMI protokolą gavo el. paštu. Prašo vadovautis skunde nurodytais argumentais.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką Institucija informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla buvo išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. C. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pagal šios teisės normos nuostatas atsakomybė be kita ko kyla už deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalis numato, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis, o 77 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus.

Remiantis minėtų teisės aktų reikalavimais, MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą iki 2024 m. birželio 17 d. (birželio 15 d. buvo nedarbo diena, todėl termino paskutinė diena persikėlė į pirmąją darbo dieną po jos) apskaičiuoti ir deklaruoti įmonės pelno mokesčius už 2023 metus, pateikdama mokesčių administratoriui metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204).

A. C. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, todėl pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį, numatantį, kad subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas, kuris ne tik parenka apskaitą tvarkantį asmenį, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, bet ir nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą. Atitinkamai ūkio subjekto vadovas yra asmuo, atsakingas už tinkamą Metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimą įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėja iš esmės neginčija administraciniame kaltinime nurodomų faktinių aplinkybių, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. Metinė pelno mokesčio deklaracija įstatymo nustatytu terminu pateikta nebuvo. EDS duomenimis, ji buvo pateikta tik 2025 m. vasario 22 d., t. y. po administracinio nusižengimo protokolo surašymo. A. C. atžvilgiu priimto nutarimo neteisėtumas pareiškėjos ir jos įgalioto asmens yra siejamas su neva padarytais procesiniais pažeidimais: surašant procesinius dokumentus (protokolą ir nutarimą) nebuvo prašoma jokių paaiškinimų iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nesilaikoma teisės aktuose nustatytos tvarkos. Šie teiginiai nepagrįsti.

ANK 608 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tačiau to paties straipsnio antrojoje dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino šios taisyklės išimtis, numatydama eilę atvejų, kai administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Tarp jų paminėdamas, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl šio kodekso <...> 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse <...> numatytų administracinių nusižengimų, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais (ANK 608 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais protokolas nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jeigu administracinio nusižengimo protokolas pasirašomas elektroniniu parašu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siunčiamas elektroninis administracinio nusižengimo protokolo nuorašas (ANK 608 straipsnio 4 dalis).

Pagal ANK 609 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nusižengimo protokolo turinį, 5 dalies nuostatas, kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 577 straipsnyje, išdėstomos protokole.

Teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo nesuteikta galimybė administracinės teisenos metu pateikti paaiškinimus, pateikti dokumentus, neatitinka tikrovės. Administracinio nusižengimo protokolas laikantis aukščiau išdėstytų įstatyminių nuostatų buvo surašomas A. C. nedalyvaujant, pačiame protokole išaiškinant ANK 577 straipsnyje numatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises, tarp jų ir teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, o nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, teikti paaiškinimus raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, teikti bylai reikšmingus dokumentus, reikšti prašymus, nušalinimus ir pan. Pačiame protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data ir laikas, nurodant, kad bylą numatyta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau 2025 m. vasario 20 d. lydraštyje, su kuriuo A. C. buvo siunčiamas protokolas, buvo išsamiai paaiškinta, kad administracinėn traukiamo asmens pageidavimu (pateikus rašytinį reikalavimą) byla gali būti nagrinėjama ir žodinio proceso tvarka, detaliai išaiškinta tokio prašymo teikimo tvarka ir terminai. Pareiškėja ir jos atstovas neneigė, kad minėtą administracinio nusižengimo protokolą jie gavo ir su siunčiamų dokumentų turiniu buvo susipažinę. Prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka A. C. nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, jokių prašymų, paaiškinimų, nuobaudos skyrimo individualizavimui reikšmingų duomenų iki ginčijamo nutarimo priėmimo nenurodė, juos patvirtinančių dokumentų neteikė. Atitinkamai nesinaudoti jai pasiūlyta bylos nagrinėjimo tvarka ir procesinėmis teisėmis buvo pačios pareiškėjos pasirinkimas. Skunde pareikštas kaltinimas Institucijai, kad ji nevykdė pareigos objektyviai ir visapusiškai įvertinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo, nes skunde dėstomos aplinkybės dėl A. C. sveikatos būklės, buhalterės neveikimo Institucijai nebuvo žinomos dėl pačios pareiškėjos procesinio pasyvumo, o ne dėl Institucijos kaltės. VMI, surašydama administracinio nusižengimo protokolą A. C. nedalyvaujant ir rašytinio proceso tvarka priimdama ginčijamą nutarimą, veikė griežtai pagal administracinių nusižengimų kodekso reikalavimus ir jokių procesinių ar procedūrinių pažeidimų nepadarė.

Pagrindas pradėti administracinę teiseną pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo akivaizdus – iki 2024 m. birželio 17 d. EDS nebuvo pateikta MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. Metinė pelno mokesčio deklaracija. Kaip minėta, ji nebuvo pateikta iki pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Pareiškėja tokią situaciją paaiškino savo sveikatos būkle (serga sunkia liga), be to manė, kad įmonės buhalterė, turinti įgaliojimus teikti duomenis VMI sistemai, pelno mokesčio deklaraciją jau yra pateikusi. Minėtos deklaracijos nepateikimas buvo iš esmės buhalterės klaida, o ne tiesioginis A. C. neveikimas. Apie deklaracijos nepateikimą sužinojo, tik gavusi protokolą. Tačiau teismo vertinimu, pareiškėja nėra visai nuoširdi, nurodydama nusižengimo padarymo aplinkybes. Iš mokesčių administratoriaus sistemos išrašų matyti, kad nustačius, jog mokesčių mokėtojas MB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymo numatytu terminu nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos, 2024 m. birželio 19 d. buvo išsiųsti automatiniai priminimai ją pateikti abiem sistemoje nurodytiems įgaliotiesiems išoriniams vartotojams: tiek L. O., tiek įmonės vadovei A. C. Be to, priminimas ne tik buvo įkeltas į VMI sistemoje esančią mokesčių mokėtojo paskyrą, bet ir išsiųstas išorinių vartotojų pasirinktais automatiniam informavimui el.paštais. A. C. buvo siunčiamas priminimas į jos asmeninį el.paštą (duomenys neskelbtini). Taigi A. C. apie įstatymo numatytu terminu nepateiktą pelno mokesčio deklaraciją turėjo būti žinoma dar nuo 2024 m. birželio 19 d., o ne po protokolo surašymo.

Teismas pažymi, kad pagal formuojamą Lietuvos Auščiausiojo Teismo praktiką juridinio asmens vadovas privalo dirbti rupestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo juridinio asmens vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298-701/2016; Nr. 3K-7-177-701/2017). Tuo tarpu į VMI 2024 m. birželio 19 d. išsiųstus priminimus ir buhalterės neveikimą reaguojama nebuvo iki pat 2025 m. vasario 22 d., kol administraciniu nurodymu įmonės vadovei nebuvo paskirta bauda.

Pažymėtina, kad administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Teismas neturi pagrindo abejoti A. C. paaiškinimu, kad dėl sunkios savo sveikatos būklės ji nepakankamai dėmesio skyrė įmonės reikalams ir laiku nepajėgė kontroliuoti savo darbuotojų, todėl laiku nebuvo pateikta deklaracija, tačiau neatsargi kaltės forma nuo atsakomybės asmens neatleidžia. Be to, byloje pateikti duomenys liudija tik apie 2024 m. pabaigoje diagnozuotą ligą, todėl sveikatos būkle nėra pagrįstas neveikimas nuo 2023 m. įmonės finansinių metų pabaigos iki 2024 m. birželio 17 d. (pusės metų terminas, įstatymų leidėjo numatytas įmonių finansinių metų rezultatams apibendrinti, deklaracijoms paruošti ir pateikti), ar tuoj po VMI įspėjimo.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. C. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Iš esmės šioje byloje nagrinėjamas tik ginčas dėl nuobaudos individualizavimo.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Kadangi A. C. neprašė žodinio bylos nagrinėjimo, neteikė jokių paaiškinimų, neišsakė jokios asmeninės pozicijos reiškiamo administracinio kaltinimo atžvilgiu, nutarimą priimančiam pareigūnui nebuvo jokios galimybės konstatuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Konstatavęs tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jis parinko griežtesnę nuobaudos rūšį – baudą ir jos dydį nustatė sankcijos ribose. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas, ar A. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), buvo konstatuota pagrįstai. A. C. įgaliotojo atstovo teigimu ginčijamo nutarimo priėmimo metu ji neturėjo jokių galiojančių nuobaudų, nes nuo įspėjimo pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį paskyrimo jau buvo praėję metai.

Šis argumentas taip pat nepagrįstas. Teismui patikrinus Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenis, iš jų aiškiai matyti, kad A. C. 2024 m. sausio 31 d. nutarimu buvo nubausta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda įspėjimu.

ANK 40 straipsnis numato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas jį paskelbiant ar įteikiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Atitinkamai jis galėjo būti įvykdytas ne anksčiau nei buvo paskirtas, t. y. 2024 m. sausio 31 d. Šios nuobaudos galiojimas truko mažiausiai iki 2025 m. sausio 30 d. Šioje byloje nagrinėjamas nusižengimas savo esme yra trunkamasis, jo pradžia skaičiuojama nuo kitos dienos, kai pasibaigė įstatymų leidėjo numatytas terminas pateikti pelno mokesčio deklaraciją – t. y. nuo 2024 m. birželio 18 d. Tokiu būdu nuo nutarimo, kuriuo buvo paskirta ankstesnė nuobauda, įsiteisėjimo ir nuobaudos įvykdymo nebuvo praėjęs metų laikotarpis.

Tuo metu metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikimas truko nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2025 m. vasario 21 d., taigi pagrįstai buvo vertinamas kaip kartotinis ANK 40 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytos aplinkybės konstatavimas yra siejamas su naujo nusižengimo padarymo laiku, o ne baudimo už jį momentu. Teismo vertinimu, ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė buvo konstatuota visiškai pagrįstai. Teismas pažymi, kad būtent veikos pakartotinumas lėmė, kad A. C. surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo siūlomas administracinis nurodymas sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos (ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į duomenis, kuriais disponavo skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, pažeidėjos atsakomybę sukinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių ginčijamo nutarimo priėmimo momentui nebuvimą, jai pagrįstai buvo skirtas ne įspėjimas, o bauda, nežymiai viršijanti sankcijos minimumą. Teismo vertinimu, skirdamas šios rūšies ir dydžio nuobaudą, VMI pareigūnas ANK 34 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos taisyklių nepažeidė. Pati pareiškėja pasirinko tokį elgesio būdą, kad Institucijai nebuvo žinomos jokios jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Todėl skundo teiginiai visiškai nepagrįsti.

Argumentai ir duomenys, reikšmingi nuobaudos individualizavimui, buvo pateikti tik teismui, teikiant skundą dėl priimto nutarimo. Tik teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės atsirado faktinis pagrindas peržiūrėti nuobaudos griežtumo ir dydžio klausimą. A. C. kartu su skundu pateikė medicininius duomenis, kad 2024 m. žiemą jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), taikomas (duomenys neskelbtini). Skunde prašoma atsižvelgti į šią aplinkybę kaip lengvinančią jos atsakomybę ir mažinti baudą. Nurodoma, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, todėl yra pagrindas konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Prašo atsižvelgti, kad nusižengimas nebuvo tyčinis, tiek finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui, tiek kitos privalomosios ataskaitos – VMI buvo pateiktos laiku, apmaudus nesusipratimas įvyko tik dėl pelno mokesčio deklaracijos. Kaltininkė savo noru pašalino žalą, pateikdama metinę pelno mokesčio deklaraciją išsyk po protokolo surašymo ir iki ginčijamos nuobaudos paskyrimo, todėl yra pagrindas konstatuoti ir antrą A. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas sutinka, kad teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje atsirado pagrindas konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą A. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tuo tarpu įstatyme numatytos pareigos įvykdymas nėra žalos pašalinimas ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pagrindo konstatuoti, kad nusižengimas buvo padarytas dėl labai sunkios kaltininko sveikatos būklės, teismas taip pat neįžvelgia. Kaip jau minėta, byloje pateikti duomenys apie A. C. sveikatos būklę maždaug nuo 2024 m. rudens-žiemos, tačiau ji turėjo užtikrinti, kad metinė pelno mokesčio deklaracija būtų paruošta ir pateikta iki 2024 m. birželio 17 d., pareiškėja nepateikė duomenų, kad pateikti deklaracijas įstatymo nustatytu terminu ar protingu terminu po 2024 m. birželio 19 d. VMI išsiųsto įspėjimo jai sukliudė sveikatos būklė. Apie šio laikotarpio jos sveikatos būklę duomenų byloje nėra.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į naujai nustatytas aplinkybes, reikšmingas A. C. nuobaudos individualizavimui, administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta taikant švelnesnę nuobaudą, tačiau tik sankcijos ribose. Teismas sutinka, kad aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste nuobauda gali būti švelninama iki sankcijoje numatytos minimalios baudos, tačiau ne skiriant švelniausią nuobaudą – įspėjimą. Pažymėtina, kad per paskutinių penkerių metų laikotarpį A. C. jau trečią kartą yra traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, iš viso net keturis kartus (be nagrinėjamo nusižengimo) yra bausta už savo, kaip įmonės vadovės, pareigų nevykdymą (2022 m. vasario 10 d. nutarimu bausta pagal ANK 187 straipsnio 2 d. įspėjimu, 2024 m. sausio 31 d. nutarimu pagal ANK 187 straipsnio 2 d. įspėjimu, 2024 m. liepos 15 d. protokolu su 2024 m. rugpjūčio 16 d. įvykdytu administraciniu nurodymu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda, 2024 m liepos 15 d. protokolu su 2024 m. rugpjūčio 16 d. įvykdytu administraciniu nurodymu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda). Nors iš išvardintų nuobaudų tik dvi yra galiojančios šiai dienai, tačiau ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti nusižengimai kasmet kartojasi, kas necharakterizuoja A. C. kaip itin atsakingos ir pareigingos įmonių vadovės. Atsižvelgiant į išdėstytą, už nagrinėjamą nusižengimą paskirta bauda jai mažintina iki 200 Eur, t. y. sankcijos minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

A. C. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-2213-2025 (ROIK 25266148458) pakeisti, už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą A. C. paskiriant administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė