Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2023 m. rugsėjo 27 d., apie 11 val. 30 min., Žirmūnų 1D, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 57 punkto (važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus), 127 punkto (pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių) reikalavimus, vairuodamas dviratį kryptimi nuo Šilo tilto link Žirmūnų tilto dešinės pusės pėsčiųjų ir dviračių taku, pažymėtu Kelių eismo taisyklėse įtvirtintu kelio ženklu Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko greičio, kuris būtų artimas pėsčiųjų judėjimo greičiui, kad eismas būtų saugus, t. y. buvo neatsargus pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį galimybę esant būtinybei sustabdyti vairuojamą dviratį iki iš anksto numatomos kliūties, dėl ko partrenkė pėsčiųjų ir dviračių taku einančią M. K., dėl ko pastaroji parkrito ir patyrė nosies nugarinio paviršiaus muštinę žaizdą, nosies kaulų lūžį, dešinio riešo srities poodinę kraujosruvą, kairio kelio srities muštinę žaizdą, dešinės blauzdos poodinę kraujosruvą, tokiu būdu nesunkiai dėl neatsargumo sutrikdė nukentėjusiosios M. K. sveikatą.

Šiais veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

2025 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. K. pripažino, kad buvo įvykis, tačiau kaltės nepripažino, teigė, kad buvo nevienpusiškai. Važiavo, pripažįsta, kad greitis buvo didesnis, M. nepažiūrėjusi kirto taką, jam nebuvo šansų sustabdyti, ten buvo siaura vieta. Jam buvo pasirinkimas įvažiuoti į tvorą arba į krūmus, nebuvo galimybės sureaguoti. Po įvykio jie abu atsistojo, jis irgi šiek tiek nukentėjo, susitrenkė. Jis irgi nukrito, važiavo į Lazdynų ligoninę. Buvo atvykusi policija, paėmė jo dviratį. Tai nelaimingas atsitikimas. Tolokai matė nukentėjusiąją, gal iki 200 metrų. Ji buvo vienintelė. Kliūčių, trukdančių matomumą, ten nėra. Tais metais gal buvo trečias važiavimas. Kokiu greičiu važiavo – neprisimena. Iki tol važiavo apie 20 km/h, o ten stabdė, prieš susiaurėjimą, nes ten sunku prasilenkti. Ten greitis buvo 12-13 km/h. Jis važiavo tiesiai, pėsčiąją pastebėjo. Jeigu ji būtų pasižiūrėjusi ar nėra kliūčių, mano, kad to nebūtų įvykę. Tikėjosi, kad ji taip nežengs ir po ratais nešoks. Tai buvo netikėtai. Nukentėjusiojo neapsidairė, ji tiesiog žengė į kairę. Suvokia, kad turi laikytis kelių eismo reikalavimų. Jei ji būtų sustojusi, gal ir būtų praleidęs. Nematė, kad nukentusioji ji nori kirsti kelią, manė, kad galintis važiuoti. Einant per pėsčiųjų taką, reikia pasižiūrėti. Turtinę žalą pripažįsta. Neturtinės žalos nepripažįsta. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta. Nėra atlyginęs žalos. Ekspertizės išvadą skaitė, bet nesutinka su faktu, kad galėjo išvengti susidūrimo. Nesupranta, iš kur ekspertas tuos faktus paėmė, jo nebuvo toje vietoje. Įtaria, kad jis skaičiavo iš kameros duomenų, bet taip sudėtinga apskaičiuoti. Su vaizdo įrašu nesusipažino, jam jo niekas nerodė. Su ekspertizės aktu susipažino. Stabdyti bandė, bet buvo per vėlu. Vaizdo įraše turi matytis kaip stabdė. Jis nepasirinko trenktis į asmenį, jis – atsitrenkė. Sutinka, kad privalo praleisti pėsčiąjį, tačiau mano, kad nepažeidė eismo taisyklių. Pirmąjį posėdį bandė tartis su nukentėjusiąja – nesusitarė.

2023 m. lapkričio 8 d. specialisto Tado Bimbos paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjęs pateiktus L. K. medicininius dokumentus, daro išvadą, kad L. K. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo L. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Tai rodo, kad kaltinamasis elgėsi itin neatsargiai, dėl ko įvyko susidūrimas su pėsčiąja ir dėl ko pėsčioji (nukentėjusioji) parkritusi patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo mastas konstatuotas specialisto paaiškinime). Būtent tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu kaltinamasis būtų sulėtinęs greitį ir/ar sustabdęs dviratį matydamas galimą kliūtį priešais save, susidūrimo būtų išvengta ir nebūtų atsiradusios ir kaltinime nurodytos pasekmės. Taigi, kaltinamojo veiksmai nesulėtinus dviračio greičio ir taip praradus techninę galimybę stabdant išvengti partrenkimo, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-23-895/2016, 2K-287-697/2017, 2K-327-495/2019). Taigi BK 139 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti veiksmai gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti šiame straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog „matė nukentėjusiąją, matomumas buvo geras; bet taip pat nurodė, kad tikėjosi, kad ji taip nežengs ir po ratais nešoks. Tai buvo netikėtai“. Tokie parodymai patvirtina, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo važiavimo dviračiu didesniu, nei juda pėsčioji greičiu ir nestabdymo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, kaltinamasis pamatydamas galimą kliūtį iš pakankamo atstumo, turėjo ir galėjo numatyti, kad jam nestabdant ir važiuojant pro pėsčiąją gali įvykti susidūrimas, dėl ko pats ir kitas asmuo gali būti sužaloti. Ties tvoros pabaiga pėstiesiems skirta tako dalis pasibaigia ir reikia kirsti dviračiams skirtą dalį, tačiau apie tai, kad pasibaigus tvorai keičiasi eismo organizavimas jokiais ženklais neįspėjama, vis dėlto, teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad maršrutas kaltinamajam nebuvo naujas, tą vietovę jis pažįsta. Kaltinamasis turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, t. y. sumažinti važiavimo greitį prieš galimą kliūtį, kad galėtų suvaldyti dviratį ar apskritai dviratį sustabdyti. Negalima vertinti, kad nukentėjusioji pažeidė KET įtvirtintą draudimą judėti dviračių takais, nes ši taisyklių norma išskiria atvejus, kai reikia pereiti į kitą dviračių tako pusę arba kai kelyje nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako ir šiais atvejais nebus trukdoma dviratininkų eismui (KET 48.5 punktas), nes būtent pėsčiųjų takas kaltinime nurodytoje vietoje ir baigėsi. Nors nukentėjusioji buvo nepakankamai atidi, neįvertino atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio ir neįsitikino, kad tai saugu, tačiau tai nešalina aukščiau aptartos kaltinamojo pareigos vairuojant transporto priemonę imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta nuostolingų padarinių arba juos sumažinti. Teismas daro išvadą, kad pagal veikos padarymo aplinkybes bei savo asmenines savybes kaltinamasis galėjo tai užtikrinti, tačiau elgdamasis nerūpestingai šios pareigos tinkamai nevykdė, taigi elgėsi nusikalstamai nerūpestingai.

Be kaltinamojo prisipažinimo iš dalies, jo kaltę įrodo kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada ir paaiškinimai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad L. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą. Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo L. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas L. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą žmogaus sveikatai, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata – nosies nugarinio paviršiaus muštinė žaizda, nosies kaulų lūžis, dešinio riešo srities poodinė kraujosruva, kairio kelio srities muštinė žaizda, dešinės blauzdos poodinė kraujosruva. Kaltinamasis iš įvykio vietos nepasišalino, iškvietė nukentėjusiajai pagalbą, pripažįsta, kad pats įvykis įvyko, tačiau kaltas dėl įvykio nesijaučia. Atsižvelgtina ir į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka per 5 metus baustas, baudos sumokėtos, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Kaltinamasis taip pat nurodė, jog šiuo metu jo finansinė padėtis nėra gera, laukia šeimos padidėjimo. Taip pat teismas įvertina, kad yra pareikšti civiliniai ieškiniai, todėl baudos sumokėjimas kaltinamajam taptų labai komplikuotas ir šiuo atveju bausmė būtų neproporcinga. Šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 6:00 val., adresu, išskyrus laiką, skirtą nuvykti į sveikatos priežiūros ir (ar) gydymo įstaigas, taip pat leisti nuo 22:00 val. iki 6:00 val. nebūti namuose, jeigu tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2024 m. liepos 30 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 401,12 (keturi šimtai vienas euras, dvylika euro centų) Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusioji buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi, o žalos atlyginimas sumokėtinas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už M. K. gydymą“.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. K. 2024 m. rugpjūčio 8 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8506,76 Eur žalos, t. y. 506,76 Eur turtinės žalos dėl įvykio metu sugadinto nukentėjusiosios turto, išlaidų gydymui ir vaistams, būtiniems įsigyti gydantis patirtus sužalojimus ir 8000 Eur neturtinės žalos, atlyginimo. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos atlyginimo.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo dėl 506,76 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, nustatė, kad ši žala grindžiama tiesioginiais nuostoliais, kuriuos nukentėjusioji patyrė dėl įvykio, o būtent 206,76 Eur dydžio išlaidos gydymui ir vaistams (pridėti išlaidas patvirtinantys dokumentai), taip pat, dėl šio įvykio sugadinti vilkėti drabužiai, rankinė ir akiniai (300 Eur). Teismas mano esant pagrįsta civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisiant iš kaltinamojo 506,76 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, nustatė, kad dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies nugarinio paviršiaus muštinė žaizda, nosies kaulų lūžis, dešinio riešo srities poodinė kraujosruva, kairio kelio srities muštinė žaizda, dešinės blauzdos poodinė kraujosruva, be kita ko, dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, ilgai trukusius nepatogumus, nes po įvykio nukentėjusioji buvo nugabenta į gydymosi įstaigą, po to ji buvo priversta vykti į policijos įstaigą, duoti parodymus, dalyvauti procese. Taip pat, nukentėjusioji patyrė didelius išgyvenimus dėl jos atžvilgiu surašyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuris buvo apskųstas ir panaikintas. Buvo sutrikdytas normalus ir įprastas nukentėjusiosios gyvenimo ritmas, sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, ilgą reabilitacijos laikotarpį, o tai turėjo įtakos ir jos psichologinei būklei. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau nurodyta žalos atlyginimo suma yra neproporcinga jos partirtiems išgyvenimams, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala netyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais eismo įvykių bylose teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo kelių šimtų eurų iki 5 792 Eur. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo priteisiama apie 2 000 – 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nepaisant to, šios konkrečiose bylose teismų suformuotos priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos, nors ir privalomos atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose, tačiau negali būti laikomos teisine taisykle, juolab atsižvelgiant ir į tai, jog atskirose bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos, o be to, būtina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliaciją (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-386-1072/2025)

Teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji taip pat prisidėjo prie įvykio kilimo, neapsidairiusi įžengė į dviračių eismo juostą. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui, visumą, į tai, kad žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, kad nėra duomenų apie negrįžtamas pasekmes sveikatai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, civiliniam ieškovui M. K. iš kaltinamojo priteisia 2500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Būtent tokios sumos priteisimas atitiktų Lietuvos teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia civiliniam ieškovui M. K. iš kaltinamojo 506,76 Eur turtinei žalai atlyginti, 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė galintis civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos sumą (sutiko su 2000 Eur dydžio neturtine žala) atlyginti dalimis per 2 (dvejų) metų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, teisiamojo posėdžio metu nenurodė apie jokius didesnius turimus finansinius įsipareigojimus, o nuosprendžiu skiriama bausmė nėra finansinio pobūdžio, be to nepateikė jokių sunkią jo finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas šiuo atveju neišdėsto priteisiamos žalai atlyginti sumos mokėjimo, tačiau kaltinamasis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl priteistos žalos mokėjimo išdėstymo vykdymo proceso metu (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 284 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam L. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant:

1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 6:00 val., adresu, išskyrus laiką, skirtą nuvykti į sveikatos priežiūros ir (ar) gydymo įstaigas, taip pat leisti nuo 22:00 val. iki 6:00 val. nebūti namuose, jeigu tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu;

2) bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš L. K. 401,12 (keturis šimtus vieną eurą, dvylika euro centų) Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje), priteistą sumą nurodant sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už M. K. gydymą“.

M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš L. K. 506,76 Eur (penkis šimtus šešis eurus, septyniasdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti, 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso: 3 006,76 Eur (tris tūkstančius šešis eurus, septyniasdešimt šešis euro centus) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos atlyginimo.

Kaltinamajam L. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti L. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.