- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- II-40-1093/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00013-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Monika Benetė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. Ž.
- Institucija
- Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Veiklos skyrius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 9 d. nutarimo, kuriuo J. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 122 straipsnio 1 dalį 280 Eur bauda (ROIK: 20124848357).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. Ž. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato tyrėjos (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 9 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) buvo nubausta už tai, kad viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpyje nuo 13 val. 47 min. iki 14 val. 27 min. buvo leidžiami muzikos kūriniai, neturint galiojančios autorinės – licencinės sutarties su teisių turėtojais ar jų teises atstovaujančia organizacija LATGA. Institucijos nutarime nurodyta, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ veiklą atsakinga J. Ž., ji tokiais veiksmais padarė ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai paskirta 280 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. J. Ž. pateikė skundą teismui, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei nemotyvuotas, priimtas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjus bei ANK nustatyta tvarka neįvertinus visų bylai reikšmingų duomenų. J. Ž. 2021 m. sausio 11 d. pateikė protokolą surašiusiai Institucijai motyvuotą prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, tačiau Institucija jo visiškai nenagrinėjo, todėl byla nebuvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta. Asociacijos LATGA (toliau – asociacija) 2020 m. spalio 13 d. pareiškime ir jo prieduose nurodoma, kad neva 2020 m. rugpjūčio 14 d. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ restorane grojo foninė muzika ir policijos prašė atlikti patikrinimą, o nustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 122 straipsnyje sudėties požymius, surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Tačiau joks patikrinimas ir atitinkamai joks ANK reglamentuotas administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nebuvo, o protokolas Institucijos surašytas bei skundžiamas nutarimas priimtas, remiantis vien tik šios bylos baigtimi materialiai suinteresuotos asociacijos nepagrįsto pareiškimo pagrindu. Protokolas surašomas tik baigus administracinio nusižengimo tyrimą, o šiuo atveju, joks administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo nei pradėtas, nei atliktas, nei pabaigtas. Asociacijos pareiškimas yra nepagrįstas, jo priedai nėra ir negali būti laikomi įrodymais ANK 569 straipsnio prasme. Su šią administracinio nusižengimo teiseną iniciavusią asociacija jos kuruojamos srities klausimais UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso viešbutis „(duomenys neskelbtini)“, vadovybė bendrauja jau kurį laiką, tačiau bendravimas yra užsitęsęs, nes asociacija savo taikomus įkainius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu norėtų skaičiuoti, atsižvelgdama ne į realų, bet į nerealų byloje aptariamo viešbučio užimtumą, kuris, anot asociacijos, turėtų būti apie 40 procentų. Tokio aukšto užimtumo viešbučiai Lietuvoje neturi jau seniai. Šiuo metu esančiai pandeminei situacijai, viešbučiai yra tušti. Todėl restorane Institucijos nutarime nurodytu laiku jokia foninė muzika ar muzikos kūriniai nebuvo leidžiami. Asociacijos ANK 589 straipsnyje, kuriame nurodyti subjektai (pareigūnai), tiriantys administracinius nusižengimus ir surašantys administracinio nusižengimo protokolus, nurodytų subjektų sąraše nėra. Tai reiškia, jog administracinio nusižengimo tyrimo asociacijos darbuotojai atlikti negali ir tam jokių įgalinimų neturi, nes įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra ne bet kokie, o tik įstatymu nustatyta tvarka surinkti duomenys. Kadangi nei ANK, nei kurio nors kito teisės akto nuostatos nesuteikia asociacijai, jos darbuotojams teisės savarankiškai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, rinkti kokius nors įrodymus, todėl asociacijos pateikti duomenys nėra ir negali būti laikomi įrodymais aptariamo ANK straipsnio prasme. Asociacijos pareiškimas bei su juo pateikti duomenys gali būti vertinami tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Prašė atsižvelgti į tai, kad asociacija yra tiesiogiai ir materialiai suinteresuota šios bylos baigtimi. Asociacijos su pareiškimu pateikti duomenys ne tik neturi nieko bendro su objektyvia tiesa, bet galimai yra suklastoti. Iš su asociacijos pareiškimu pateiktų kasos kvitų galima spręsti tik tai, kad kvituose nurodytu laiku iš juose nurodyto juridinio asmens buvo įsigyti kvituose nurodyti maisto produktai. Tačiau iš kitų su pareiškimu pateiktų duomenų negalima spręsti, kad juose nurodyti muzikos kūriniai skambėjo viešai pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Asociacijos subjektyvūs teiginiai apie galimai padarytą administracinį nusižengimą nėra pagrįsti absoliučiai jokiais leistinais įrodymais ir nėra bei negali būti teisėtu ir pagrįstu pagrindu taikyti J. Ž. administracinę atsakomybę. Todėl Institucijos nutarimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
3. Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Institucijos pareigūnams patikrinimo atlikti nebuvo tikslinga, kadangi pažeidimas yra užfiksuotas, t. y. padarytas garso įrašas bei asociacija ne vieną kartą yra kreipusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl daromų pažeidimų viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo pats įvertinti galimas neigiamo savo elgesio pasekmes, dėl to iškylančias pasekmes, tačiau J. Ž. elgėsi neatsakingai ir to nesvarstė, nebandė susitarti su asociacijos atstovais bei toliau vykdė autorinių teisių pažeidimus. Už padarytą administracinį nusižengimą J. Ž. privalo pajusti įstatymo suvaržymus, todėl netikslinga jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 122 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir nubaudimą, siekiama užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį ar jo šeimos narių interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą J. Ž. atžvilgiu, todėl prašė skundo netenkinti ir bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
4. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. J. Ž. ir Institucija prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nors jiems ši teisė buvo išaiškinta (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Teismas konstatuoja:
5. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad J. Ž. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 9 d. nutarimu buvo nubausta už tai, kad viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpyje nuo 13 val. 47 min. iki 14 val. 27 min. buvo leidžiami muzikos kūriniai, neturint galiojančios autorinės – licencinės sutarties su teisių turėtojais ar jų teises atstovaujančia organizacija LATGA. Institucijos nutarime nurodyta, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ veiklą atsakinga J. Ž., tokiais veiksmais ji padarė ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai buvo paskirta 280 Eur bauda.
6. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas).
8. Institucijos nutarime nurodyta, kad J. Ž. padarė ANK 122 straipsnio 1 dalyje pažeidimą, nes ji yra atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo daryti tokios išvados.
9. Iš J. Ž. pareiginių nuostatų matyti, kad ji bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“eina pardavimų vadovės pareigas. Jos pareigos ir funkcijos numatytos Pareiginių nuostatų pardavimo vadovei Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nuostatai) 9-16 punktuose. Iš nuostatų 10.1.-10.38. papunkčių matyti, kad į J. Ž. pareigas neįeina viešbučio valdymas, taip pat sutarčių sudarymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Esminės jos, kaip pardavimų vadovės, pareigos yra didinti bendrovės teikiamų paslaugų kokybę, pardavimą bei konkurencingumą, skatinti ekonomiškai ir efektyviai naudoti materialius, finansinius bei darbo resursus, užmegzti kontaktus su verslo partneriais, organizuoti bendrovės teikiamų paslaugų reklamavimo darbus, vadovauti, planuoti ir koordinuoti reklamos kampanijų, konferencijų ir kitų renginių vykdymo darbus, vykdyti naujų klientų paiešką ir kt. Nuostatų 24 punkte nurodyta J. Ž. atsakomybė už pareigų, numatytų nuostatų 10 punkte, 10.1.-10.38. papunkčiuose, netinkamą vykdymą ar nevykdymą pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Kaip matyti iš nuostatų 4 ir 6.11 punktų, pardavimų vadovė yra pavaldi ne tik bendrovės vadovui, bet ir viešbučio vadovui, o tai reiškia, kad J. Ž. negali savarankiškai priimti sprendimų, taip pat ir sudaryti sutarčių, kaip šiuo atveju su LATGA, o duomenų, kad jai buvo pavesta vykdyti derybas ir sudaryti sutartį su LATGA, byloje nėra. Nors 2020 m. lapkričio 18 d. apklausos protokole, kuriuo buvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. M. ir kuriam priklauso viešbutis „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad už viską, kas yra vykdoma viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, yra atsakinga J. Ž., tačiau taip pat paaiškino, kad su LATGA jis nėra pasirašęs jokios sutarties ir nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. su LATGA yra derybų stadijoje, kadangi direktoriui G. M. netinka LATGA keliami reikalavimai, todėl sutartis yra derinama, nes jis nesutiko su LATGA pateikta suma už kūrinių naudojimą (b. l. 21). Taip pat G. M. 2020 m. lapkričio 25 d. Institucijai yra patiekęs prašymą, kuriame paaiškino, kad su LATGA bendrauja jau kurį laiką ir bendravimas yra užsitęsęs (b. l. 22-24, 7 punktas). Iš 2020 m. lapkričio 12 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įgaliojo iki 2020 m. gruodžio 12 d. pardavimų vadovę J. Ž. atstovauti įmonę, teikiant atsakymus, pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus susijusius su viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ veikla (b. l. 26), kas patvirtina, kad bendrovės direktorius gali pavesti paradavimų vadovei atstovauti įmonę, leisti jai pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus įmonės vardu, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, direktorius tai įformina atskiru įgaliojimu, o tokio įgaliojimo galimo nusižengimo metu – 2020 m. rugpjūčio 14 d., jis J. Ž. nebuvo suteikęs. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad visgi pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius užsiima sutarties su LATGA derybomis ir sutarčių sudarymas bei pasirašymas nėra J. Ž. pareiga, numatyta nuostatuose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie būtų pagrindas spręsti, kad už visą viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ veiklą 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo atsakinga pardavimų vadovė J. Ž.. Todėl darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas netinkamas subjektas.
10. Pripažinus, kad J. Ž. nėra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį subjektas, teismas plačiau neanalizuoja kitų skundo argumentų, tačiau atkreipia Institucijos dėmesį, kad vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
11. ANK 589 straipsnyje yra nurodyti subjektai (pareigūnai), tiriantys administracinius nusižengimus ir surašantys administracinio nusižengimo protokolus, tačiau LATGA šiame straipsnyje nurodytų subjektų sąraše nėra. Kas reiškia, jog administracinio nusižengimo tyrimą nagrinėjamu atveju turėjo atlikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamoje byloje pagrindiniai galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymai – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, kasos čekio kopija, nebuvo padaryti pareigūno, turinčio įgaliojimus atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, todėl pagal formuojamą teismų praktiką tokie įrodymai turi būti vertinami, kaip pranešimas apie galimą teisės pažeidimą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. ATP-1077-149/2016). Kaip matyti, Institucija priėmė nutarimą formaliai, vadovaudamasi tik pateiktais LATGA duomenimis, bei visapusiškai ir objektyviai neištyrė veikos aplinkybių, neišdėstė ir motyvuotai neįvertino bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Todėl LATGA darbuotojo padarytas vaizdo įrašas, kasos čekio kopija, kuriuose užfiksuotas galimas teisės pažeidimas ir kurių autentiškumas nepatikrintas įstatymo numatytomis priemonėmis, negali turėti esminės įrodomosios galios, kadangi pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo yloje yra ne bet kokie, o tik įstatymu nustatyta tvarka surinkti duomenys.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena J. Ž. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną J. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.