Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. ir jos atstovės advokatės Linos Abromaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo V. S. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d, ir, pritaikius ATPK 30¹ str., nubausta 150 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. administracine tvarka buvo nubausta už tai, kad ji būdama UAB „Tete-a-tete“ kazino (toliau tekste – Bendrovė) administratore, taip pat atsakinga už tai, kad Bendrovėje būtų laikomasi Azartinių lošimų įstatymo (toliau tekste –Įstatymas) reikalavimų, neužtikrino, kad jos vadovaujama Bendrovė vykdydama savo veiklą laikytųsi azartinių lošimų organizavimo bei viešosios tvarkos, nes 2016-02-12 Bendrovės lošimo automatų salone, esančiame Savanorių pr. 1, Vilniuje, neužtikrino, kad nepilnametė L. G., gim. 2002-11-07, neloštų ir neatliktų statymų, prieš nepilnametei L. G. pradedant lošimą, nepatikrino jos asmens tapatybę (gimimo datą) patvirtinančio dokumento.

2016-11-08 Vilniaus apygardos teisme gautas V. S. ir jos atstovės Linos Abromaitės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutarimą ir priimti naują sprendimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Pareiškėjų V. S. ir jos atstovės Linos Abromaitės apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 173¹⁸ str. 1 d. nustatyta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas, užtraukia baudą nuo 1 448 iki 4 344 Eur.

Iš Tarnybos V. S. 2016-06-17 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad kaltinimai administracinio teisės pažeidimo padarymu yra grindžiami Įstatymo 10 str. 10 d. ir 20 str. 1 d. nuostatų pažeidimais.

Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 10 d. nustatyta, kad draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius. To paties įstatymo 20 str. 1 d. be kita ko nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. Lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 1 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d. reglamentuoja, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Medžiagos neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes.

Pažymėtina, kad nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad V. S. 2016-02-12 UAB „Tete-a-tete“ kazino lošimo automatų salone, esančiame Savanorių pr. 1, Vilniuje, neužtikrino, kad nepilnametė L. G., gim. 2002-11-07, neloštų ir neatliktų statymų.

Vertinant byloje esantį vaizdo įrašą, išoriškai sunku konkrečiai spręsti apie socialiniame eksperimente dalyvavusių nepilnamečių – V. B., gim. 1998-04-03, ir L. G., gim. 2002-11-04 amžių. Be to, iš vaizdo įrašo negalima spręsti, kad buvo pradėtas lošimas, kadangi pats veiksmas trunka labai trumpai – V. B. ir L. G. įeina į patalpą, nesustodami bei nenusirengdami prieina prie lošimo automato, kai nedelsiant prisistačiusi administratorė pareikalauja iš atėjusiųjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir užkerta bet kokią galimybę jiems lošti. Pats filmavimas vyksta iš nugaros, nei lošimo automato, nei nepilnamečių veiksmų neužfiksuota. Supratę, kad galimybė lošti lošimo automatų salone, esančiame Savanorių pr. 1, Vilniuje, jiems užkirsta, nepilnamečiai skubiai pasišalina. Taigi šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, viena vertus, konstatavęs, jog vykdant LRT televizijos programos „Pinigų karta“ socialinį eksperimentą, kurio dalyviais buvo nepilnamečiai L. G. ir V. B., kuriems buvo nurodyta kaip elgtis, t. y. bandyti lošti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pripažino jog V. S. pažeidimas padarytas pastariesiems sukūrus provokacinę situaciją, kita vertus, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog V. S. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nors ir neteisėtą L. G. veiką nutraukė nedelsiant.

Pagal formuojamą teismų praktiką duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pažymėtina, jog apylinkės teismas nevertino, kad nei vieno darbuotojo iš Lošimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, turinčios teisę patikrinti kaip UAB „Tete-a-tete“ bei kitos lošimo bendrovės laikosi azartinius lošimus reglamentuojančių teisės aktų, įvykio vietoje nustatytu metu nebuvo. Taip pat įvykio vietoje nebuvo socialinio eksperimento redaktorės J. Č., įtraukusios į priešingą teisei veiką nepilnamečius L. G. ir V. B., ar kitų žurnalistų. Administracinis teisės pažeidimo protokolas V. S. atžvilgiu surašytas tik remiantis neinformatyviu vaizdo įrašu ir nepilnamečių asmenų L. G., gim. 2002-11-04, ir V. B., gim. 1998-04-03, parodymais, kurie savo neteisėtais veiksmais provokavo V. S. padaryti administracinį teisės pažeidimą. Apylinkės teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad minėti nepilnamečiai 2016 m. vasario 12-13 dienomis apsilankė bent 9 lažybų punktuose ir bent 9 B kategorijos lošimo automatų salonuose. Apklaustas V. B. buvo tik 2016-05-02, o L. G. buvo apklausta, dalyvaujant jos tėvui R. G., dar vėliau – 2016-05-16, kas verčia abejoti jų parodymų tikslumu ir patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Rutkauskaitės surašyti identiški V. B. (b.l. 38-39) ir L. G. (41-42) paaiškinimai, iš kurių matyti, kad nepilnamečiams užduoti tie patys menami klausimai.

ATPK 256 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nagrinėjamoje byloje vienintelis ir pagrindinis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – vaizdo įrašas, – kuris nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl turi būti vertinamas, kaip pranešimas apie galimą teisės pažeidimą. Teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Todėl nepilnamečio asmens padarytas neinformatyvus vaizdo įrašas, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas ir kurio autentiškumas nepatikrintas įstatymo numatytomis priemonėmis, negali turėti esminės įrodomosios galios. Priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui, kuomet, panaudojant kompiuterines technologijas, administracinė atsakomybė galėtų būti inicijuojama asmeniniais tikslais (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-913/2015).

Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina ir tai, kad LRT televizijos programos „Pinigų karta“ socialinio eksperimento redaktorė J. Č., įtraukdama į azartinius žaidimus nepilnamečius, kurie priešingais teisei veiksmais provokavo lošimo namų darbuotojus padaryti teisės pažeidimą, realiai pritaikė nusikalstamos veikos imitavimo modelį, neturėdama tam jokių įgaliojimų ir įstatymo jai priskirtų funkcijų.

Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismų praktika draudžia provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką.

Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį provokacija yra spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti.

Nuoseklioje nagrinėjamu klausimu teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVI veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą ar veikiantis pagal NVIM, naudojamą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-315/2009, 2K-192/2010, 2K-7-86/2011, 2K-238-139/2015 ir kt.). Be to, sprendžiant klausimą, buvo ar nebuvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo būdą realizuojant NVIM (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01, judgement of 5 February 2008, ir kt.).

Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad V. B. ir L. G., vykdydami J. Č. nurodymą, provokavo V. S. padaryti priešingą teisei veiką, tačiau lošimas neįvyko, nes, priėjusi prie V. B. ir L. G. V. S. pareikalavo iš pastarųjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir jie buvo išprašyti iš salono. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato atsakomybės už pasikėsinimą padaryti administracinį teisės pažeidimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas (ribojamas) tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises. Panašūs saviraiškos laisvės ribojimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Saviraiškos laisvės ribų peržengimas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir pasekmes, gali užtraukti etinio arba teisinio (drausminio, administracinio, civilinio, baudžiamojo) poveikio priemonių taikymą viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui arba valdytojui.

Būtent šiame kontekste, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, LRT televizijos programos „Pinigų karta“ socialinio eksperimento redaktorės J. Č. veiksmų profesionalumas ir sąžiningumas, kai ji, veikdama savarankiškai ar vykdydama darbdavio nurodymus (šiuo atveju motyvai, dėl kurių buvo atliktas socialinis eksperimentas teismui nėra svarbūs), į azartinius lošimus įtraukė nepilnamečius, kurie priešingais teisei veiksmais provokavo lošimo namų darbuotojus padaryti teisės pažeidimą, turėtų būti įvertintas pagal kompetenciją Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje, kadangi sąmoningas nepilnamečių įtraukimas į azartinius lošimus, prostituciją, prekybą narkotikais ar kitokio pobūdžio įstatymo draudžiamas veikas, tokiu būdu traumuojant nepilnamečių psichiką, sukuriant nebaudžiamumo atmosferą ir iliuziją, jog iš neteisės gali gimti teisė, bei formuojant teisinį nihilizmą, negali būti pateisinamas saviraiškos laisve atliekant, neva, socialinį eksperimentą, žurnalistinį tyrimą, rengiant, neva, televizijos laidą ar pan.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad V. S. veiksmuose yra ATPK 173¹⁸ str. 1 d. sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu nutrauktina, kadangi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti teisingai būtinų aplinkybių ir, nepašalinęs šioje byloje esančių prieštaravimų, sprendimą priėmė, vadovaujantis spėlionėmis bei prielaidomis, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo bei iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą ir administracinę bylą V. S. atžvilgiu nutraukti.