Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, neužtikrinant jam minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, o laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki skundo teismui išsiuntimo dienos (2017 m. sausio 2 d.) laikomas ir kitomis orumą žeminančiomis sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. birželio 2 d. buvo laikomas kaip suimtasis.

Nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki skundo teismui išsiuntimo dienos (2017 m. sausio 2 d.) kameroje buvo laikomas vienas. Mano, kad buvo pažeista teisė būti laikomam su kitais nuteistaisiais. Buvimas vienutėje jam sukėlė dideles kančias, neigiamus išgyvenimus, sumenkino pasitikėjimą savimi.

Nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. kamerose sanitarinis mazgas (tualetas) nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, todėl buvo priverstas naudotis tualetu kitų kameroje esančių asmenų, taip pat ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo personalo, akivaizdoje. Sanitarinis mazgas yra labai arti maistui skirtų lentynų, o tai nesuderinama su bendraisiais higienos reikalavimais ir žemina orumą.

Nurodo, kad nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki skundo teismui išsiuntimo dienos (2017 m. sausio 2 d.) jo sveikatai buvo daroma žala, nes kamerose nebuvo užtikrinta efektyvi ventiliacija, ant sienų veisėsi pelėsis, grybelis, nuo lubų byrėjo tinkas, nuo sienų luposi dažai, baldų ir kitų daiktų paviršiai buvo drėgni. Kamerose buvo šalta, nebuvo išduodami elektriniai oro šildytuvai, todėl buvo priverstas miegoti su drabužiais. Kamerose nebuvo pakankamai nei natūralios šviesos, nei dirbtinio apšvietimo. Kamerų langai maži, juose įstatytos grotos ir metaliniai tinklai, pro juos dienos šviesa beveik nepatenka. Čiužinyje pilna tarakonų, kitokių nariuotakojų parazitų, patalynė labai susidėvėjusi, o užvalkalas antklodei iš viso neišduodamas.

Pasivaikščiojimo kiemelių stogeliai nuo lietaus dengti uždraustu naudoti asbesto turinčiu šiferiu, kuris yra nuodingas ir žalingas žmogaus sveikatai.

Per visą laikymo laikotarpį niekada neveikė signalinė prižiūrėtojo iškvietimo sistema, dėl to patyrė stresą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, baimės ir nesaugumo jausmą. Niekada laiku negalėdavo išsikviesti Lukiškių TI-K apsaugos priežiūros, administracijos ar personalo darbuotojų.

Dušu buvo leidžiama pasinaudotis tik vieną kartą per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 min., į kameras šiltas vanduo nebuvo tiekiamas. Išėjus iš sporto salės dušu pasinaudoti nebuvo galima. Nebuvo išduotos būtinos asmens higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi reikmenys, drabužių skalbimo, indų plovimo priemonės ir kt., nepakako išduodamo tualetinio popieriaus ir ūkinio muilo.

Maitinimas buvo menkavertis, monotoniškas, neatitinko energetinės vertės suaugusiam vyrui. Nebuvo sudaryta galimybė patiems gamintis maistą, nebuvo vietos maisto produktams laikyti.

Nebuvo sudarytų sąlygų nei skalbtis, nei džiovinti drabužius. Virštinių drabužių nemokamai neskalbė, vieną kartą per savaitę skalbė tik apatinius drabužius ir patalynę. Apatinius drabužius būtų norėjęs skalbti dažniau.

Buvo varžoma jo teisė bendrauti su artimaisiais, nes leido paskambinti telefonu tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min. Nė karto nėra gavęs vokų, popieriaus laiškams rašyti, rašymo priemonių, pašto ženklų ir kt. Dėl tokio bendravimo ribojimo su šeima bei artimaisiais patyrė moralinę žalą, buvo priverstas išsiskirti su ilgamete drauge, negalėjo sukurti šeimos.

Lukiškių TI-K neinformavo apie onkologines ligas, tuberkuliozę ir kt., nesiūlė pasinaudoti valstybės finansuojamomis profilaktinėmis sveikatos tikrinimo programomis.

Taip pat buvo ribojama galimybė žiūrėti televizorių. Mano, kad draudimas gauti informaciją žiūrint televiziją nėra suderinamas su bausmę atliekančio asmens visaverte integracija į visuomenę, mažina pilietiškumą, apsunkina galimybę gauti daugiau žinių, užkerta kelią savarankiškai mokytis užsienio kalbų. Lukiškių TI-K draudė gauti ir naudotis elektroninėmis knygų skaityklėmis.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Sutinka, kad dėl šių aplinkybių kai kurios kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytą ribą. Tardymo izoliatoriaus administracija stengėsi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitiko nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui buvo skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.

Visose gyvenamosiose kamerose, kuriose pareiškėjui teko būti, yra stalas (1 vnt.), lovos (4 vnt.), kėdutės (2 vnt.), lentyna maisto produktams laikyti (1 vnt.), viršutinių drabužių pakabos (4 vnt.). Gyvenamojoje kameroje Nr. 254 yra stalas (1 vnt.), lovos (9 vnt.), suolai (2 vnt.), lentyna maisto produktams laikyti (1 vnt.), viršutinių drabužių pakabos (9 vnt.). Prie lovų yra spintelės (1 spintelė dviem asmenims).

Langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skirsnio 14.1 papunkčio reikalavimais.

Pažymi, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose esantys suimtieji bei nuteistieji. Taip pat griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio, įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Teisės aktuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės, o toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami nuolat kontroliuoti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, elgesį.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Muilas, tualetinis popierius vyrams išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), kas mėnesį išduodami dantų šepetėliai, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

Laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, o viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Teisės aktuose nėra nustatytas drabužių ar avalynės džiovyklų įrengimas gyvenamosiose kamerose.

Pagal SVĮ 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, tačiau tai yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų šiferio padengimas pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokšte, taip pat šiferis baigiamas keisti ir I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“.

Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas veda asmenis į fizinės reabilitacijos kambarį eilės tvarka, atsižvelgdamas į suimtųjų ir nuteistųjų elgesį, socialinės reabilitacijos poreikį bei pastarųjų pageidavimus.

Nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Už šias paslaugas pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka.

BVK nurodyta, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau nei 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymo sistemą, neišskiria ir nenustato galimybės skambinti pataisos įstaigoje nemokamai.

Asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, turi pareikšti norą žodžiu ar raštu būrio viršininkui. Lukiškių TI-K suimtieji asmenys dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje, veikia biblioteka, kuria gali naudotis visi norintieji. Suimtieji vedami pasivaikščioti, į sporto, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje. Dirbti mokamą darbą siūloma tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, ir esant laisvų vietų.

Siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Jei suimtasis pageidauja susirašinėti su savo gynėju, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ar popieriui įsigyti ir jų prašo, Lukiškių TI-K administracija aprūpina priemonėmis iš įstaigos lėšų.

Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai nenustato suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu televizoriaus priedėlių turėjimo bei jais naudojimosi galimybės. Leidžiama turėti tik televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K administracija geranoriškai leidžia visose kamerose žiūrėti analoginę televiziją. Pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmenėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ar kitais daiktais. Į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede išdėstytą nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą elektroninių knygų skaityklės nėra įtrauktos.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų dėl tinkamo suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė buvo tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, t. y. jis, patikrinęs maistą, jo kokybę patvirtina parašu maisto kokybės vertinimo žurnale. Patvirtina, kad maisto dalintojai yra sveiki, taip pat jie nuolat privalo rūpintis asmens higiena. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, jų išdavimas griežtai kontroliuojamas.

Nurodo, kad pareiškėjo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės ir visų sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Atsakovės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo 2,04 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už dokumentų kopijų darymą.

Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, todėl buvo pažeista teisė į privatumą.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki skundo teismui išsiuntimo dienos (2017 m. sausio 2 d.) jo sveikatai buvo daroma žala, nes kamerose nebuvo užtikrinta efektyvi ventiliacija, minimali oro temperatūra, nebuvo išduodami elektriniai oro šildytuvai, todėl buvo priverstas miegoti su drabužiais.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, vykdė minėtų taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų (b. l. 63–87) matyti, kad pareiškėjo nurodytų pažeidimų nebuvo nustatyta kamerose, kuriose jis buvo laikomas nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. sausio 2 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl oro temperatūros matavimų. Taip pat nėra duomenų, kad dėl nurodytų kalinimo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, minimalios oro temperatūros kameroje neužtikrinimo ir dienos šviesos trūkumo atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose ir čiužinyje buvo pilna tarakonų, kitokių nariuotakojų parazitų.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų, buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Byloje esanti Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 92–94) patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų ar buitinių parazitų buvimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimus.

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki skundo teismui išsiuntimo dienos (2017 m. sausio 2 d.) kameroje jį laikė vieną, todėl buvo pažeista teisė būti laikomam su kitais nuteistaisiais.

BVK 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad kameros gali būti perpildytos, todėl stengėsi, kad nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir, esant galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl, jo manymu, pažeistos teisės būti laikomam su kitais asmenimis, kad laikymas vienutėje jam sukėlė dideles kančias. Darytina išvada, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo argumentai atmestini.

Pareiškėjas teigia, kad pasinaudoti dušu jis galėjo tik vieną kartą per savaitę ir ne ilgiau nei 15 min., į kameras šiltas vanduo nebuvo tiekiamas, o išėjus iš sporto salės, dušu pasinaudoti nebuvo galima.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 30.6 punkte nustatyta, kad prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Tos pačios higienos normos 27 punkte nurodyta, kad šalto ir karšto vandens tiekimo sistema įrengiama Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte nurodyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jis turėjo galimybę naudotis dušu, o tai tik įrodo, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą. Kaip matyti iš higienos normų reikalavimų, karšto vandens tiekimas į kameras nėra nustatytas, todėl Lukiškių TI-K galiojančių teisės aktų normų nepažeidė.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo išduotos būtinos asmens higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi reikmenys, drabužių skalbimo, indų plovimo priemonės, nepakako tualetinio popieriaus ir ūkinio muilo.

Pareiškėjas neneigia, kad Lukiškių TI-K vykdė reikalavimus, t. y. išduodavo tualetinio popieriaus ir ūkinio muilo, todėl jo argumentai dėl didesnio tualetinio popieriaus ir ūkinio muilo kiekio išdavimo vertinami kaip papildomi asmeniniai poreikiai ir negali būti pripažįstami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte imperatyviai nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-236-858/2015).

Pareiškėjas teigia, kad patalynė labai susidėvėjusi, o užvalkalas antklodei iš viso neišduodamas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad, išduodamas patalynę, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustatančiu Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas. Pagal šias normas išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė, užvalkalas pagalvei, paklodė, o vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui buvo išduotas švarus patalynės komplektas.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje niekada neveikė signalinė iškvietimo sistema. Dėl to patyrė emocinius išgyvenimus, baimės, nesaugumo jausmą, fizinį skausmą.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad kamerose pavojaus mygtukai įrengti, tačiau nuteistieji dažnai patys juos sugadina.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti aliarminis iškvietimas.

Pareiškėjas neneigia, kad pavojaus mygtukai kamerose buvo įrengti. Taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl iškvietimo mygtukų neveikimo ir kad dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus ar fizinį skausmą. Taigi, nėra pagrindo nustatyti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas teigia, kad maitinimas Lukiškių TI-K neatitinko energetinės vertės suaugusiam vyrui, nebuvo sudaryta galimybė patiems gamintis maistą, nebuvo vietos maisto produktams laikyti.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo vietos maisto produktams laikyti.

SVĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. To paties įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių.