Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-360-360/2015

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00049-2014-7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2015 m. lapkričio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Reginos Bertašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams įpareigojant nuteistąjį visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2014-01-21 iki 2014-01-23.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., A. Š. uždrausta vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Priteista iš A. Š. 2895,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, 637,16 Eur (2200 Lt) advokato išlaidų G. A., likusi ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko žuvo žmogus, t. y. 2014 m. sausio 21 d., apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini), A. Š. vairuodamas savo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. (duomenys neskelbtini), būdamas lengvai girtas, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą jam iš kairės įėjusio pėsčiojo A. L. ir jį priekine automobilio dalimi partrenkė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. L. žuvo. Šiais veiksmais A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai lėmė šio eismo įvykio kilimą bei A. L. žūtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Akivaizdu, šioje byloje to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – atėmė žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad žuvusiojo, kaip ir kiekvieno žmogaus, gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti dukros patirto dvasinio skausmo bei kančių dėl tėvo netekties. Patirta dvasinė skriauda tik iš dalies gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti, tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas atsižvelgė į A. Š. padarytos žalos sukeltas pasekmes. Nustatant A. Š. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta ir tai, kaip pasireiškė žalą padariusio asmens kaltė, į jo turtinę padėtį bei į žuvusiojo ir jo dukros asmens tarpusavio ryšio glaudumą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, galimai buvo ir laikinų sveikatos sutrikimų – nemiga, jautrumas, nervingumas. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepateikė duomenų, kad tarp jos ir tėvo buvo glaudus tarpusavio ryšis, o byloje nustatyta, kad žuvusysis gyveno atskirai kaime, žiemos metu gyveno Plungėje kitos dukros bute kartu su buvusia sutuoktine.

Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteisto dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra pensininkas, įvykio metu jam konstatuotas šizoafektinis sutrikimas, anksčiau ne kartą gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, todėl tikimybė, kad asmuo galėtų susirastų darbą ir tokiu būdu gautų pajamų, yra menka.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, vertindama realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, taip pat į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 Eur iki 43 443 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013), teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad G. A. pirmosios instancijos teismo priteistas 2895,20 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ atlygintos neturtinės žalos bendras dydis, kuris sudaro 7895,2 Eur, buvo nustatytas tinkamai ir šios sumos atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus, taip pat teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs ir įvertinęs reikšmingas aplinkybes (tiek kaltininko asmenybę, tiek žalos padarymo aplinkybes, tiek apeliantės santykį su žuvusiuoju), nepažeidė teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, argumentavo jų taikymą, įvertino žalos pasekmes, nenukrypo nuo nutartyse priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžių, o apeliantė skunde nepateikė naujų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kuriais teismas nebūtų rėmęsis.

Dėl turtinės žalos

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civiliniu ieškiniu G. A. prašė priteisti 6928 Lt (2006,49 Eur) turtinės žalos atlyginimą. Draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ atlygino 3826 Eur turtinės žalos. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, draudimo bendrovė neatlygino 200 Eur (700 litų) bažnyčios išlaidų, kurias sudarė 4 savaičių mirimo, pusės metų ir metų paminėjimai, bei darbo ir kelionės į teismą išlaidų, motyvuodama, jog ji nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad draudimo bendrovė neatlygino 200 Eur (700 litų) bažnyčios išlaidų bei darbo ir kelionės išlaidų, tačiau skunde šių sumų apeliante nediferencijuoja. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog aiškinant ir taikant įstatymo normą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, prie jų nepriskiriamos išlaidos metinėms, kitiems paminėjimams (LAT 2006-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Dėl šių priežasčių draudikas neturi pagrindo apmokėti nebūtinas, tik papročiais grindžiamas išlaidas, nulemtas subjektyvaus pobūdžio pageidavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudimo išmoka laidojimo ir kapavietės tvarkymui visiškai išmokėta ir apeliantę tai tenkino. Kolegijos nuomone, draudimo bendrovės atlyginta suma yra pagrįsta, būtina, protinga, pakankama ir adekvati bei atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos turtinės žalos principus ir dydžius, o išlaidos metinėms, kitiems paminėjimams nėra pripažįstamos laidojimo išlaidomis, todėl pagrindo priteisti nukentėjusiajai papildomą sumą už bažnytines paslaugas turtinei žalai atlyginti nėra.

Apeliantė nurodė, kad jai padaryta turtinė žala dėl vykimo į teismą, tačiau konkrečiai nenurodė turtinės žalos dydžio bei nepateikė žalą pagrindžiančių dokumentų, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog ji nepriteistina, nes nepagrįsta įrodymais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jai atstovavo advokatė M. Kunickienė. Už suteiktas paslaugas ji sumokėjo 2368,9 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė tik 637,16 Eur pagal pateiktą vieną iš trijų pinigų priėmimo kvitų, nepriteisdamas visos prašomos sumos, teismas tokio savo sprendimo neargumentavo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atstovavimo sutartis sudaryta 2014 m. vasario 4 d. Tą pačią dieną pateiktas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuris parengtas juridiškai netinkamai (neįtrauktas atsakovas, pakankamai neargumentuota dėl neturtinės žalos), nesudėtingas (surašytas faktiškai ant vieno lapo, be specialių žinių), viso likusio proceso metu nebuvo net tikslinamas, nors galutinė turtinė žala skyrėsi. Susipažinus su teisiamojo posėdžio protokolu pagrįstai galima teigti, kad teisminio proceso metu advokatė M. Kunickienė nebuvo aktyvi, procesas nebuvo sudėtingas, trūko 2 val. 8 min.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, jog išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios atstovės teiktomis teisinėmis paslaugomis, yra akivaizdžiai neproporcingai per didelės. Kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir mano, kad apylinkės teismo priteistos išlaidos yra pagrįstos, o prašoma priteisti suma yra neracionali, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, todėl apeliantės prašymas priteisti visą 2368,9 Eur sumą yra nepagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis A. Š. prašo priteisti iš apeliantės atstovavimo išlaidas (tai pagrindžiantys dokumentai nepateikti). BPK 105 str. 6 d. numato teisę kaltinamajam, kuris išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, kreiptis į teismą dėl proceso išlaidų atlyginimo, o teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nei BPK 105 str. 6 d., nei kitose baudžiamojo proceso įstatymo normose nenumatyta, kad nukentėjusysis atlygina proceso išlaidas kaltam asmeniui, nuteistam už nusikalstamos veikos padarymą. Būtent dėl šios priežasties nuteistojo prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. Š. prašymo netenkinti.