Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-3544-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02103-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3 (S)

2018 m. lapkričio 19 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Minola“ pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018-05-17 nutarimą Nr. ATK2-67/18 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1–4).

Pareiškėja nesutinka su Departamento nutarimu, kuriuo ji nubausta už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto, 2 dalies 2 ir 5 punkto pažeidimą. AKĮ pažeidimai nustatyti vadovaujantis aplinkybe, kad 2018-02-23 nuo 21 val. iki 21.15 val., barmenė naktiniame klube pirkėjams pardavė atitinkamus alkoholinius gėrimus, kuriuos perpylė į vienkartinę tarą ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje.

Pareiškėjos teigimu, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto norma, viena vertus, draudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 20 val. iki 10 val., tačiau taip pat įtvirtina išimtį, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Todėl mano, kad ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku, vartojant vietoje, turi tam tikrą teisę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog baro matomiausiose vietose, t. y. prie kasos ir ant išėjimo durų yra didelėmis raidėmis pateikta informacija, kad gėrimus privaloma vartoti vietoje, tara yra baro nuosavybė ir ją išsinešti griežtai draudžiama. Bare buvo sudarytos objektyvios sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje: įrengti du stovimi stalai. Pareiškėjos teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai buvo išpilstyti, barmenė, pardavusi ir išpilsčiusi alkoholį, aprūpino įsigijusius asmenis indais, reikalingais vartojant gėrimą vietoje.

Pareiškėjos manymu, nors Departamentas ginčijamame nutarime nurodo, kad pareiškėja neužtikrino, jog alkoholis būtų vartojamas vietoje, jis nepateikė konkrečių veiksmų, kaip turėtų būti užtikrintas reikalavimas „vartoti alkoholį vietoje“. Vaizdo įraše, kuris buvo darytas patikrinimo metu fiksuota, jog kad informaciniai lapeliai yra tiek prie kasos, tiek prie lauko durų iš vidaus. Nurodo, kad Alytaus apylinkės teismas 2018-05-31 dienos nutarime konstatavo, kad UAB „Minola“ (barmenė, kaip UAB „Minola“ darbuotoja) ėmėsi visų galimų ir AKĮ leistinų priemonių užtikrinti alkoholio vartojimą vietoje, o nustatant faktą, kad įmonė padarė administracinį nusižengimą būtina nustatyti darbuotojo, dirbusio įvykio metu kaltę.

Pareiškėjos įsitikinimu, tyrimo metu buvo pateikti įrodymai, kad šaldytuve rastas alus įmonės naudojamoje taroje yra išpiltas iš alaus statinių, gautų pagal 2018-01-09 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Šis faktas nebuvo paneigtas priimant skundžiamą nutarimą, nes atsakovas pripažino, jog jis negalėjo nustatyti alaus, esančio šaldytuve tapatumo su alumi, kuris patikrinimo metu buvo pilstomas į įmonės tarą. Atsakovas nepaneigė, kad rastas alus yra kitos rūšies alus ar kitas gėrimas. Mano, jog Departamentas privalėjo paneigti ar patvirtini, jog šaldytuve rasta tara su alumi yra alus „7,30“, šiam faktui nustatyti ji galėjo pasitelkti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju Departamento ginčijamame nutarime išdėstyta pozicija yra nenuosekli, nes Departamentas negalėjo nustatyti kas yra taroje, tačiau vis tik tvirtina, kad tai yra šviesus, stipraus alaus kategorijai, priskirtas alus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–35).

Paaiškino, jog atliekant neplaninį patikrinimą nustatyta, kad 2018-02-23 (penktadienį) apie 21.00 val., pareiškėjos baro darbuotoja, veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pardavė alkoholinius gėrimus, kuriuos supylė į plastikinius butelius, minėtus alkoholinius gėrimus pirkėjai iš karto išsinešė iš baro. Atliekant patikrinimą pareiškėjai priklausančiame bare taip pat rasti laikomi ir parduodami keturi nepaženklinti plastikiniai buteliai, uždaryti kamšteliais su užrašu „Tauras“, priskirtini šviesiojo stipriojo alaus kategorijai. Pareiškėjos darbuotojos pateikta 2018-01-19 PVM sąskaita-faktūra nelaikytina tinkamu juridinę galią turinčiu šio alaus įsigijimo dokumentu, nes ji patvirtina alaus „7.30“, kurio tinkamumo vartoti terminas 2018-06-04, įsigijimą įmonėje. Tuo tarpu ant pareiškėjos bare faktiškai rastų laikomų ir parduodamų keturių nepaženklintų alaus butelių nėra jokios privalomos ženklinimo informacijos, todėl, minėta sąskaita šio alaus įsigijimo pas pareiškėją nepagrindžia.

Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad ji ėmėsi priemonių, kurių imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas ūkio subjektas, siekdamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto įgyvendinimo (įspėjamieji informaciniai pranešimai, išpilstymas į taras, įspėjimai žodžiu bei stalai bare). Pažymėjo, kad pareiškėjos bare nėra sėdimų vietų alkoholio vartojimui vietoje (pastatyti tik du stalai), nėra vietos, kur lankytojai galėtų pasikabinti viršutinius drabužius. Šios aplinkybės rodo pareiškėjos siekį tik imituoti viešojo maitinimo veiklą, vykdant prekybą alkoholiu išsinešimui.

Pastebėjo, kad aiškinant AKĮ nuostatas sistemiškai, alkoholinių gėrimų pardavimas išpilsčius į plastikinius butelius nėra laikytina protinga ir efektyvia priemone siekiant užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų laikymąsi. Atsakovo teigimu, pareiškėja akivaizdžiai nesiekė vykdyti realios viešojo maitinimo veiklos prekybos alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku prasme, bet, pilstydama alkoholinius gėrimus į PET butelius, siekė sudaryti palankias sąlygas šių alkoholinių gėrimų išsinešimui draudžiamu laiku, t. y. siekė formaliai pasinaudoti draudimo išimtimi, neįvykdydama esminės šios išimties sąlygos - užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje. Atsakovas kritiškai vertina ir kitus pareiškėjos teiginius, dėl informacinių pranešimų iškabinimo pareiškėjos bare. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodo, kad pasyvūs įmonės veiksmai nėra pripažįstami efektyvia priemone, kurios įprastai tikimasi iš atsakingo ūkio subjekto, siekiančio tinkamai užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų vykdymą.

Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Alytaus apylinkės teismo 2018-05-31 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-42-448/2018 turėjo esminės įtakos priimant skundžiamą nutarimą. Departamento vertinimu, tarp pareiškėjos, kaip juridinio asmens, atsakomybės už padarytus AKĮ pažeidimus bylos ir bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos nėra prejudicinio ryšio. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje Departamentas sprendė juridinio asmens (pareiškėjos) AKĮ pažeidimo klausimus, o Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas pardavėjos, kaip fizinio asmens, atsakomybės klausimas. Be to, administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas Administracinio nusižengimų kodekso požiūriu, o Departamento nagrinėtoje pažeidimų byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl AKĮ nuostatų pažeidimo. Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad administracinio nusižengimo byloje pirkėjai painiojosi savo paaiškinimuose, ir dėl to jų pirminiai parodymai vertintini kaip nepatikimi. Departamento nuomone, tai, kad pirkėjai praėjus dideliam laiko tarpui neprisimena įvykio aplinkybių, nepaneigia patikrinimo metu pateiktų paaiškinimų teisingumo.

Teismo posėdyje atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimo skirti pareiškėjai 1 500 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, UAB „Minola“ yra išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b. l. 5, 20). Departamento direktorius 2018-02-15 pavedė atlikti neplaninį ūkio subjektų patikrinimą (b. l. 69), kurio pagrindu 2018-01-23 atliktas pareiškėjos neplaninis patikrinimas, turint informacijos dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (b. l. 70–71). Departamento 2018-02-23 faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-055, užfiksuota, kad 2018-02-23 apie 21.00 val. prie pareiškėjai priklausančio baro atvažiavo sidabrinis „BMW“ markės automobilis ir iš jo išlipo ir į barą užėjo 2 vyrai, vienas iš jų po maždaug 5 min. išėjo iš baro su plastikiniais buteliais, kuriuos pasidėjo automobilyje ir vėl užėjo į barą. Netrukus abu minėti vyrai išėjo iš baro su plastikiniais buteliais, kuriuose buvo galimai alkoholiniai gėrimai. 2018-02-23 apie 21.10 val. iš baro išėjo vyriškis su 0,5 l talpos bokalu, kuriame buvo galimai alkoholinis gėrimas. Tęsiant patikrinimą, baro patalpose, už baro esančiame šaldytuve rasti 4 1 talpos plastikiniai buteliai su alkoholiniais gėrimais, buteliai užsukti kamšteliais „Tauras“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Departamentas 2018-05-17 nutarimu Nr. ATK2-67/18 paskyrė pareiškėjai 1 500 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 punkto, 2 dalies 2 punkto, 5 punkto pažeidimus (b. l. 5–11).

Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto, 2 dalies 2 ir 5 punkto pažeidimo

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama: alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Nagrinėjamu atveju aktuali būtent ta nurodyto reglamentavimo dalis, draudžianti prekiauti alkoholiniais gėrimais neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, nes ginčijamu Departamento 2018-05-17 nutarimu Nr. ATK2-67/18 nustatyta, jog pareiškėjai priklausančioje mažmeninės prekybos vietoje rasti laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys jų įsigijimo ar gabenimo dokumentai (b. l. 12).

Dėl nurodyto draudimo taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimas laikyti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, yra formalus ir nėra siejamas su pasekmėmis ar alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme, o pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti tik minėtos normos dispozicijos draudimo nepaisymą (žr., pvz., 2015-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-281-261/2015, 2016-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-43-520/2016 ir kt.). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018-02-23 faktų fiksavimo protokole užfiksuota (b. l. 70), jog tęsiant patikrinimą baro patalpose už baro esančiame šaldytuve rasti keturi 1 l talpos plastikiniai buteliai su alkoholiniais gėrimais, buteliai užsukti kamšteliais „Tauras“. Nacionalinis maisto ir veterinarijos tarnybos Rizikos vertinimo institutas, ištyręs plastikiniame 1 l talpos butelyje su rudos spalvos skysčiu pripilto gėrimo mėginį, nustatė, kad šį mėginį galima priskirti šviesiojo stipriojo alaus kategorijai, tyrimų protokole užfiksuota, kad etilo alkoholio koncentracija yra 7.46 proc. (b. l. 42 –43). Byloje esanti 2018-01-19 PVM sąskaita-faktūra (b. l. 46) patvirtina, kad UAB „Minola“ iš UAB „Kalnapilio-Tauro Grupė“ įsigijo 45 vnt. 7,3 proc. alaus, kurio tinkamumo naudoti terminas yra iki 2018-06-04, ir 45 vnt. 6 proc. alaus, kurio tinkamumo naudoti terminas yra iki 2018-04-29. Nurodytų dokumentų pagrindu nėra aplinkybių, kurios patvirtintų, jog pareiškėjos bare rasti 4 l alaus plastikiniuose buteliuose, užsuktuose kamšteliais „Tauras“, yra tas pats alus, kurį pareiškėja įsigijo pagal pateiktą 2018-01-19 PVM sąskaita-faktūrą. Todėl nurodyti pirkimo dokumentai nepagrindžia bare rasto nepažymėto alaus įsigijimo. Pažymėtina, kad būtent pareiškėja šiuo atveju turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius Departamento padarytas išvadas dėl alkoholio produktų laikymo, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo dokumentų, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji realiai įsigijo tą patį alų, kuris supilstytas į 1 l talpos plastikinius butelius, užsuktus kamšteliu „Tauras“, nepateikė. Nustačius, kad pareiškėja laikė, gabeno ar pardavė alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, pareiškėja tokiais savo veiksmais pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktus. Todėl atsakovo ginčijamame nutarime padarytos išvados dėl šių nuostatų pažeidimo laikytinos teisingomis bei pagrįstomis.

Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikoje laikyti ir gabenti draudžiama alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Nurodyti keturi plastikiniai 1 l buteliai, rasti pareiškėjos bare patikrinimo metu, turėjo būti laikomi ir parduodami vadovaujantis Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-11 įsakymu Nr. 487 (2012-08-29 įstatymo redakcija) 61.9 punkte nustatyta tvarka. Kai viešojo maitinimo įmonėje parduodamas alus pilstomas į polietilentereftalato (PET) butelius, ant tokio alaus pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje turi būti nurodyta: alaus kategorija arba alaus kokteilis, minimalus tinkamumo vartoti terminas arba nurodyta „tinka vartoti iki...“ (data) (nurodoma tik gėrimams, kuriuose alkoholio koncentracija mažesnė kaip 10 tūrio proc.), alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio proc., visos specialios laikymo ir (ar) vartojimo sąlygos, pakuotojo ar pardavėjo pavadinimas ir adresas. Nagrinėjamu atveju ant butelių nebuvo jokios ženklinimo informacijos, nebuvo nurodyta nei alaus kategorija, nei jo tinkamumo vartoti terminas, taip pat nebuvo pateikta informacija apie etilo alkoholio koncentraciją, specialias laikymo sąlygas, net nenurodyta, kad yra šio supilstyto alaus pardavėjas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Departamentas taip pat pagrįstai konstatavo ir pareiškėjos įvykdytus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimus.

Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Iš nustatyto draudimo matyti, kad šios nuostatos pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, jog mažmeninės prekybos vietoje pirmadienį-šeštadienį buvo prekiaujama iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadienį iki 10 valandos ir nuo 15 valandos, t. y. draudžiamu laiku. Teismas pažymi, kad nurodytos nuostatos pažeidimo konstatavimui nėra numatyta papildomų sąlygų, siejamų su alkoholio pardavimo būdu ar forma, pats pažeidimas siejamas tik su pardavimo vieta ir alkoholio pardavimo laiku. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo, jog pareiškėjos patalpos, kuriose yra parduodamas alkoholis, laikytinos mažmeninės prekybos vieta, todėl pažeidimo vertinimui svarbu nustatyti alkoholio pardavimo draudžiamomis valandomis faktą.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018-02-23 faktų fiksavimo protokole užfiksuota (b. l. 70), jog 2018-02-23 apie 21.00 val. prie baro atvažiavo sidabrinis „BMW“ markės automobilis ir iš jo išlipo ir į barą užėjo 2 vyrai. Vienas iš jų po maždaug 5 min. išėjo iš Baro su plastikiniais buteliais, kuriuos pasidėjo automobilyje ir vėl užėjo į barą. Netrukus abu minėti vyrai išėjo iš baro su plastikiniais buteliais, kuriuose buvo galimai alkoholiniai gėrimai. 2018-02-23 apie 21.10 val. iš baro išėjo vyriškis su 0,5 l talpos bokalu, kuriame buvo galimai alkoholinis gėrimas. Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. G.-Č. 2018-02-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareigūnai priėjo prie asmenų, išsinešusių gėrimus iš pareiškėjos baro, prisistatė, paklausė kas yra buteliuose, L. B. atsakė, kad dviejuose buteliuose yra alus, viename – sidras „Fizz“, dar viename – alkoholinis kokteilis „MIX“, kuriuos pirko bare. M. R., t. y. asmuo, išsinešęs bokalą gėrimo iš baro, taip pat nurodė, kad bokale yra alus. Tas pačias aplinkybes M. R., L. B. patvirtino apklausos metu (b. l. 77–78, 81–82). L. B. Alytaus AVPK VS 2018-02-23 apklausos protokole (b. l. 81–82) taip pat nurodė, jog į barą atvyko dėl to, kad kitose parduotuvėse alkoholis nebuvo parduodamas, Atvykęs kartu su draugu, įėjo į parduotuvę pardavėjos paprašė parduoti 2 l alaus “Kalnapilis Original”, 0,5 l sidro “Fizz” ir 0,33 l butelį alkoholinio kokteilio “MIX”. Pardavėja alų iš lentynos, kuris buvo supilstytas į 0,5 l talpos stiklinius butelius. Ant jų buvo užklijuota etiketė “Kalnapilis Original”. Alų pardavėja supylė į 2, 1 l talpos plastikinius butelius, o sidrą “Fizz”, kuris buvo 0,5 l talpos skardinėje supylė 1 l talpos plastikinį butelį. Alkoholinis kokteilis buvo 0,33 l talpos, stikliniame butelyje, kurį pardavėja jį supylė į 1 l talpos plastikinį butelį. Visi paminėti buteliai buvo neužsukti. Pardavėja apie alkoholio vartojimą vietoje neįspėjo, tik nurodė, jog alkoholį reikia išsinešti tik perpiltą į kitą tarą. Išėję iš parduotuvės buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Apie tai, jog alkoholio negalima išsinešti, alkoholį pirkęs asmuo, nežinojo. Nors Baro darbuotoja L. M. apklausos metu paaiškino, kad supylė gėrimus į plastikinę tarą ir įspėjo asmenis apie tai, jog alkoholinių gėrimų išsinešti negalima, galima juos vartoti tik vietoje, tačiau tokia bendrovės direktorės pozicija vertintina tik kaip gynybinė, nes visi kiti įrodymai jos paaiškinimams prieštarauja.

Pareiškėjos teigimu baro matomiausiose vietose t. y. prie kasos ir ant išėjimo durų yra didelėmis raidėmis pateikta informacija, kad gėrimus privaloma vartoti vietoje ir kad tara yra baro nuosavybė ir, kad ją išsinešti yra griežtai draudžiama. Šią informaciją patvirtina byloje esančios fotonuotraukos ( b. l. 49–50), tačiau teismas pažymi, kad ši aplinkybė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto reikalavimo atžvilgiu, pareiškėjos atsakomybės nepašalina. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, viena vertus, ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. 2012-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012) ir kad tokios priemonės būtų efektyvios (2017-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017), kita vertus, pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Šis aspektas svarbus analizuojant pareiškėjo priemonių, kurių konkrečiu atveju jis ėmėsi siekdamas nepažeisti imperatyvaus AKĮ reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Iš pateiktų nuotraukų, liudytojų parodymų, teismo vertinimu, pareiškėjos prekybinė vieta alkoholiniais gėrimais ne tik atrodė kaip naktinis baras skirtas išimtinai vartoti ir pirkti alkoholį, bet ir alkoholinius gėrimus perkančių asmenų subjektyviu suvokimu, buvo vieta nusipirkti alkoholio išsinešimui, kai kitus nebeparduoda (b. l. 81–82). Pažymėtina, jog pagal atlikto tyrimo medžiagą taip pat matyti, kad alkoholio išsinešimas nebuvo vienkartinis veiksmas, t. y. praktiškai paeiliui visi alkoholį pirkę asmenys jo nevartojo vietoje, o pardavėjai supylus į plastikinę tarą išsinešdavo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal visą pareiškėjos baro įrengimą, matyti, jog tai nebuvo įprastai vidutiniam klientui suprantama viešojo maitinimo vieta, žmonės prieidavo prie langelio įsigyti alkoholio su striukėmis, kaip nustatė atsakovas netgi nebuvo įrengta vieta klientų viršutiniams drabužiams pasikabinti (b. l. 60–66). Todėl vertinant šių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ant prie kasos ir ant durų pateikta informacija apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus, nebuvo pakankama priemonė užtikrinanti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymąsi.

Nors pareiškėja, ginčydama atsakovo nutarimą, remiasi Alytaus apylinkės teismo 2018-05-31 dienos nutarimu, kuriame konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad L. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalyje (b. l. 13–18), nagrinėjamai administracinei bylai tai tiesioginės įtakos neturi. Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės darbuotojos veiksmų ir jų atitikties teisės aktų reikalavimams, tuo tarpu šioje administracinėje byloje keliamas klausimas kaip pats juridinis asmuo laikosi Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, t. y. ar bendrovė imasi priemonių, kad efektyviai užtikrintų alkoholio vartojimą vietoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tai, jog pareiškėjos prekybos paviljone draudžiamu laiku, t. y. po 20.00 val. buvo parduodami alkoholiniai gėrimai, todėl laikytina, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

Dėl paskirtos baudos dydžio

Už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punkte, 2 dalies 2, 5 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro bauda. Tuo tarpu už 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą juridiniai asmenys baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2, 3 dalys).

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes (AKĮ 34 straipsnio 8 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo AKĮ reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Ginčijamame nutarime nustatyta, kad atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto, 2 dalies 2 ir 5 punkto pažeidimus paskyrė pareiškėjai bendrą 1500 Eur dydžio baudą. Nutarime nurodoma, kad atsakovas skirdamas pareiškėjui baudą įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes bei padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra teisingas. Pažymėtina, kad pareiškėja padarė ne vieną, o net kelis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, todėl laikytina, kad minimalios sankcijos skirti nėra pagrindo, o paskirtas 1 500 Eur baudos dydis yra proporcingas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimo kvalifikacija yra teisinga, baudos dydis parinktas tinkamai, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir mastą, jo padarymo aplinkybes, todėl ginčijamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018-05-17 nutarimas Nr. ATK2-67/18 yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.