Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Minola“ (toliau – ir UAB „Minola“, pareiškėjas, baras) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. ATK2-67/18 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas Departamento Nutarimu buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto, 2 dalies 2 ir 5 punkto pažeidimus. AKĮ pažeidimai nustatyti vadovaujantis aplinkybe, kad 2018 m. vasario 23 d. nuo 21 val. iki 21.15 val. barmenė naktiniame klube pirkėjams pardavė atitinkamus alkoholinius gėrimus, kuriuos perpylė į vienkartinę tarą ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje.

2.2. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto norma, viena vertus, draudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 20 val. iki 10 val., tačiau taip pat įtvirtina išimtį, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku, vartojant vietoje, turi tam tikrą teisę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Baro matomiausiose vietose, t. y. prie kasos ir ant išėjimo durų, yra didelėmis raidėmis pateikta informacija, kad gėrimus privaloma vartoti vietoje, tara yra baro nuosavybė ir ją išsinešti griežtai draudžiama. Bare buvo sudarytos objektyvios sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje: įrengti du stovimi stalai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai buvo išpilstyti. Barmenė, pardavusi ir išpilsčiusi alkoholį, aprūpino įsigijusius asmenis indais, reikalingais vartojant gėrimą vietoje.

2.3. Nors Departamentas ginčijamame Nutarime nurodė, kad pareiškėjas neužtikrino, jog alkoholis būtų vartojamas vietoje, jis nepateikė konkrečių veiksmų, kaip turėtų būti užtikrintas reikalavimas „vartoti alkoholį vietoje“. Vaizdo įraše, kuris buvo darytas patikrinimo metu, fiksuota, jog informaciniai lapeliai yra tiek prie kasos, tiek prie lauko durų. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutarime konstatavo, kad UAB „Minola“ (barmenė, kaip UAB „Minola“ darbuotoja) ėmėsi visų galimų ir AKĮ leistinų priemonių užtikrinti alkoholio vartojimą vietoje, o nustatant faktą, kad įmonė padarė administracinį nusižengimą, būtina nustatyti darbuotojo, dirbusio įvykio metu, kaltę.

2.4. Tyrimo metu buvo pateikti įrodymai, kad šaldytuve rastas alus įmonės naudojamoje taroje yra išpiltas iš alaus statinių, gautų pagal 2018 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Šis faktas nebuvo paneigtas priimant ginčijamą Nutarimą, nes atsakovas pripažino, jog jis negalėjo nustatyti alaus, esančio šaldytuve, tapatumo su alumi, kuris patikrinimo metu buvo pilstomas į įmonės tarą. Atsakovas nepaneigė, kad rastas alus yra kitos rūšies alus ar kitas gėrimas. Departamentas privalėjo paneigti ar patvirtini, jog šaldytuve rasta tara su alumi yra alus „7,30“. Nagrinėjamu atveju Departamento ginčijamame Nutarime išdėstyta pozicija yra nenuosekli, nes Departamentas negalėjo nustatyti, kas yra taroje, tačiau vis tik tvirtina, kad tai yra šviesus, stipraus alaus kategorijai priskirtas alus.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad pateikta PVM sąskaita-faktūra yra įrodymas, pagrindžiantis, jog tyrimo metu rastas alus yra tas pats alus, kuris buvo gautas pagal minėtą sąskaitą. Tyrimo metu buvo pateikti įrodymai, kad šaldytuve rastas alus įmonės naudojamoje taroje buvo išpiltas iš alaus statinių, gautų pagal 2018 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą DBG 5180007702. Šis faktas nebuvo paneigtas nei priimant Nutarimą, nei teismo sprendimą. Priešingai, atsakovas pripažino, jog jis negalėjo nustatyti alaus, esančio šaldytuve tapatybės su alumi, kuris patikrinimo metu buvo pilstomas į įmonės tarą. Atsakovas net nemėgino paneigti, kad rastas alus yra kitos rūšies alus ar kitas gėrimas. Pareiškėjas minėtą alų buvo supylęs į savo tarą, kuri naudojama parduodant alų. Teismas, kaip ir atsakovas, formaliai sprendė šį klausimą, visą įrodinėjimo naštą perkeldamas pareiškėjui, o ne įrodydamas pareiškėjo kaltę. Departamentas, priimdamas Nutarimą, pirmiausiai turėjo įrodyti, kad rastas alus yra netapatus turimam alui, o teismas turėjo įpareigoti Departamentą atlikti lyginamąjį tyrimą, nustatant rasto skysčio atitikimą alui, kurio markė „7.30“.

14.2. Departamentas Nutarime pripažino, kad pareiškėjas naudojo vienkartinę ir daugkartinę tarą, tačiau vienoje Nutarimo dalyje pripažindamas, jog pareiškėjas naudoja savo tarą, įrodinėja, jog naudojama tara nelaikytina kaip gėrimų išpilstymo priemonė. Tuo tarpu taikydamas AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto, 1 dalies 6 punkto ir 2 dalies 5 punkto nuostatas atsakovas įrodinėja, kad tara nebuvo tinkamai paženklinta, kaip numatyta Reglamente. Teismas šiuo klausimu tik pacitavo atsakovo išvadą ir visiškai nesigilino į aplinkybę, jog šaldytuve buvo įmonei priklausanti išpilstymui skirta tara, kuri pagal galiojančius įstatymus neženklinama, kadangi Reglamentas nereglamentuoja alaus, kokteilių ir kitų alkoholinių gėrimų, kurie išpilstomi į įmonėje naudojamą tarą, žymėjimo tvarkos.

14.3. Teismas skundžiamame sprendime nesiaiškino aplinkybės, kaip ir kokiomis formomis turi būti užtikrinamas alkoholio vartojimas vietoje. Formuluotė „imtis visų priemonių, užtikrinančių vartojimą vietoje“ yra abstrakti ir jos traktavimas, interpretacijos gali būti įvairios. Teismas sąvoką „imtis visų priemonių, užtikrinančių vartojimą vietoje“ pernelyg išplėtė, akcentuodamas tik vieną momentą, t. y. kad bare nebuvo pakabos viršutiniams rūbams pasikabinti. Pareiškėjo baro patalpos atitiko visus tokio tipo užeigoms keliamus reikalavimus, t. y. buvo sudarytos visos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje: įrengti du stovimi stalai, kurie talpina aštuonis žmones, ir bare buvo nemažai žmonių, kurie vartojo alkoholinius gėrimus vietoje.

14.4. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas iš karto kreipėsi į policiją dėl galimos vagystės. Neatsižvelgė į aplinkybę, kad policija atliko tyrimą ir asmenį, kuris išsinešė gėrimus, įspėjo, o pastarasis padengė padarytą žalą, t. y. buvo taikytos tam tikros poveikio priemonės. Teismas taip pat netinkamai vertino Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimą, priimta barmenės atžvilgiu.

Šalies argumentai

15.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo aplinkybes, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo viešojo maitinimo vietos patikrinimo metu šaldytuve rasti keturi plastikiniai buteliai (1 l talpos) yra alus, kurį gamina UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“. Su tokiais teiginiais Departamentas nesutinka, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas tokių aplinkybių nenustatė.

15.2. Departamentas pritaria pirmosios instancijos teismui, kuris įvertinęs faktines aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, jog jis realiai įsigijo tą alų, kuris supilstytas į 1 l talpos plastikinius butelius, užsuktus kamšteliu „Tauras“. Teismas pripažino, kad byloje nėra įrodymų ir pareiškėjas jų nepateikė, kad patikrinimo metu rasti 4 plastikiniai alaus buteliai (1 l talpos) yra tie patys alaus buteliai, kuriuos pareiškėjas įsigijo pagal 2018 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą.

15.3. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad jis ėmėsi priemonių, kurių imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas ūkio subjektas, siekdamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto įgyvendinimo. Abiem alkoholinių gėrimų pardavimo atvejais pirkėjai nurodė, kad darbuotoja jų neįspėjo, jog alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje, be to, L. B. 2018 m. vasario 23 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įmonės darbuotoja teigė, jog alkoholinius gėrimus galima išsinešti iš baro tik perpiltus į kitą tarą. Pirkėjų pirminiai rašytiniai paaiškinimai yra detalūs, duoti patikrinimo naktį, todėl vertintini kaip patikimi ir objektyvūs bylos įrodymai, kurie paneigia pareiškėjo pateikiamą versiją. Pareiškėjo bare nėra sėdimų vietų alkoholio vartojimui vietoje (pastatyti tik du stalai), nėra kur lankytojams pasikabinti viršutinius rūbus ir pan., o tai rodo pareiškėjo siekį tik imituoti viešojo maitinimo veiklą, vykdant prekybą alkoholiu išsinešimui. Pareiškėjas pilstydama alkoholinius gėrimus į PET butelius siekė sudaryti palankias sąlygas šių alkoholinių gėrimų išsinešimui draudžiamu laiku, t. y. siekė formaliai pasinaudoti draudimo išimtimi, neįvykdydama esminės šios išimties sąlygos – užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje. Tai, kad pareiškėjas savo rašytiniuose paaiškinimuose PET butelius vadina „vartojimui vietoje skirta tara“ niekaip nepakeičia esminio ir akivaizdaus fakto, kad pareiškėjas prekiavo alkoholiniais gėrimais atidarytuose PET buteliuose ir tokiu būdu siekė sudaryti ir sudarė patogias sąlygas alkoholinių gėrimų išsinešimui.

15.4. Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Alytaus apylinkės teismo 2018-05-31 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-42-448/2018 turėjo esminės įtakos priimant ginčijamą Nutarimą.