- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-563-265/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15014-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16775-792/2011 pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Tamkevičienės pareiškimą dėl pakartotinio baudos skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolė Brigita Tamkevičienė kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti pakartotinę vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną UAB „Privačių detektyvų agentūra“ vadovui D. B.. Vykdomasis dokumentas kartu su patvarkymu vykdyti vykdomąjį dokumentą 2007-08-27 buvo išsiųstas į skolininko darbovietę UAB „Privačių detektyvų agentūra“. Kadangi skolininko darbovietė antstolės patvarkymo nevykdė, Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1569-460/2010 iš dalies patenkino pareiškėjos antstolės Brigitos Tamkevičienės pareiškimą ir UAB „Privačių detektyvų agentūra“ vadovui D. B. skyrė 200 Lt baudą. Skolininko darbovietei ir toliau nevykdant antstolės patvarkymo, 2011-03-08 buvo išsiųstas raštas dėl patvarkymo vykdymo, kuriuo prašoma pranešti apie skolos išieškojimą, ir kuris buvo įteiktas 2011-03-14. Iki minėtos dienos atsakymas į minėtą reikalavimą nėra gautas, išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio į antstolės depozitinę sąskaitą nevedamos ir negrąžinamas nevykdomas vykdomasis dokumentas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-17 nutartimi antstolės pareiškimą tenkino ir paskyrė UAB „Privačių detektyvų agentūra“ vadovui D. B. 200 Lt baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog antstolės reikalavimas nevykdomas jau ne pirmą kartą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už antstolės reikalavimų nevykdymą skolininko darbovietės vadovui jau buvo paskirta bauda, todėl antstolės prašymą tenkino, tačiau vadovaujantis protingumo, teisingumo principais UAB „Privačių detektyvų agentūra“ vadovui D. B. skyrė 200 litų baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną, o ne po 1 000 litų už kiekvieną dieną, kaip buvo prašiusi antstolė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolis prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad nuo 2010-08-01 iki 2011-11-21 yra neapmokamose atostogose, todėl negali įvykdyti antstolio reikalavimo. Įmonė kitų darbuotojų neturi, taip pat neturi lėšų jų samdyti. Darbuotojas, iš kurio išieškoma pagal antstolės patvarkymą, taip pat buvo nemokamose atostogose ir jam atlyginimas nebuvo mokamas, o nuo 2011-06-01 darbo sutartis su skolininku ir juo, kaip įmonės vadovu, buvo nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisinė valstybė grindžiama visuotinu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas inter alia užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą. Vienas iš tokių subjektų yra teismo antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami neviršijant suteiktų įgaliojimų (intra vires), yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.). CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nustato pareigą darbdaviui pateikti antstolį dominančią informaciją (CPK 734 str.). Už teisėtų antstolio nurodymų nevykdymą įstatymas suteikia antstoliui teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo (CPK 734 str. 3 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismas asmeniui, nevykdančiam teisėtų antstolės reikalavimų, pagrįstai skyrė baudą. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis buvo nemokamose atostogose, neturi teisinės reikšmės. Kadangi apeliantas, būdamas vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius, savo atostogų metu negalėjo palikti įmonės be valdymo. CK 2.82 str. 2 d. nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti valdymo organą. Valdymo organas nėra vien tik formalus subjektas, priešingai jis organizuoja kasdieninę įmonės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas bei yra atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, taip pat privalo vykdyti kitas įmonės vadovui įstatyme numatytas pareigas (CK 2.82 str. 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 6 d.).
Aplinkybė, jog įmonė neturi lėšų samdyti darbuotojo, kuris atliktų įmonės vadovo pareigas, nelaikytina kaip sudaranti pagrindą apeliantui nevykdyti teisėtų antstolio nurodymų, ar atleidžiantį jį nuo baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymai numato būdus bei priemones įmonės nemokumui spręsti, todėl šis apelianto argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Taip pat apelianto nurodomas faktas, jog jis nebėra įmonės direktoriumi nuo 2011-06-01, taipogi neturi teisinės reikšmės, kadangi jo pareiga yra paskirti įmonės direktorių, kuris rūpintųsi kasdienine veikla bei vykdytų antstolio nurodymus, ir tai išplaukia iš jo, kaip akcininko, pareigų (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d.). Be to, kai buvo siunčiamas raštas dėl patvarkymo vykdymo, apeliantas buvo įmonės direktoriumi, todėl jo pareiga buvo užtikrinti antstolės patvarkyme nurodytų veiksmų vykdymą.
CPK 734 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu antstolio reikalavimai, kurie susiję su duomenų apie darbo užmokesčio pateikimą nevykdomi, kaltajam asmeniui teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Kadangi antstolės patvarkymas buvo susijęs su išieškojimu iš UAB „Privačių detektyvų agentūra“, o šios įmonės vadovas duomenų apie šio darbuotojo gaunamas pajamas neteikė, nevykdė išskaitų iš jo atlyginimo ir neatliko kitų įstatyme darbdaviui priskirtų pareigų, susijusiu su vykdymo išieškojimo užtikrinimu, yra pagrindas taikyti 734 str. 3 d. ir skirti iki vieno tūkstančio litų baudą, o ne taikyti baudą, numatytą CPK 585 str. Pastaroji norma nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi jos dispozicijoje reglamentuojami teisiniai santykiai bei faktinė situacija skiriasi nuo šios bylos aplinkybių.
Esant šių aplinkybių visetui yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti UAB „Privačių detektyvų agentūra“ vadovui D. B. 500 Lt baudą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Skiriant baudą atsižvelgta į tai, kad apeliantui Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-11 nutartimi buvo skyręs 200 Lt baudą už tų pačių teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį dėl baudos skyrimo pakeisti ir išdėstyti ją taip:
paskirti UAB „Privačių detektyvų agentūra“ vadovui D. B. 500 Lt baudą.