Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-09-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-31378-964/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-05
Bylos Nr.
2YT-31378-964/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25193-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pareiškėjas
S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-31378-964/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25193-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1.; 3.5.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 5 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolį G. B. su skundu dėl jo veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0040/09/05268, kadangi suėjo administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Nurodė, kad antstolis nebuvo aktyvus ir neišnaudojo visų prieinamų priemonių, siekdamas priverstine tvarka įvykdyti nutarimą, nukreipti išieškojimą į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas apie vykdymo veiksmus nežinojo, todėl negali būti konstatuotas vengimas įvykdyti nutarimą.

2018-08-09 patvarkymu antstolis G. B. pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad skolininkas apie vykdomą išieškojimą buvo informuotas tinkamai, nes antstolio šaukimo gavimą patvirtino pasirašydamas. Iš skolininko 2014 m. iš pareiškėjo buvo išieškota piniginių lėšų įsiskolinimui dengti. Vykdymo proceso metu teiktos užklausos „Sodrai“, nekilnojamojo turto registrui ir kt. Vykdomojoje byloje esanti informacija patvirtina ir tai, kad skolininkas 2015 m. dirbo ir gavo darbo užmokestį, tačiau, žinodamas apie esantį įsiskolinimą, skolos vis tiek geranoriškai nedengė. Antstolis periodiškai atliko teisėtus vykdymo proceso veiksmus, siekdamas išieškoti skolą, todėl nėra visiškai jokio pagrindo nutraukti skolos išieškojimą suėjus senaties terminui. Per visą šį laikotarpį skolininkas nebuvo aktyvus vykdymo procese, nesidomėjo vykdomąja byla, kas charakterizuoja asmenį kaip tyčia vengiantį apmokėti skolą (baudą), nes, turėdamas informacijos apie įsiskolinimą, jis galėjo geranoriškai mokėti skolą bent dalimis.

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR Finansų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolis G. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0040/09/05268 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. A2.6.-4003-203/2009 dėl 1 303,29 Eur (4 500 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai (v.b.l. 3-4).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 1 dalis, ankstesnė įstatymo redakcija (Nr. XII-601 įsigaliojusi (2015-07-01) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Iš vykdomosios bvlos duomenų matyti, kad nutarimas skirti baudą priimtas 2009-06-10, pateiktas vykdyti 2009-09-04 (v.b.l. 2), taigi nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis, siekdamas išieškoti baudą, vykdymo laikotarpiu užklausė duomenų VĮ Registrų centrą (v.b.l. 6), VĮ Regitrą (v.b.l. 7), Sodrą (v.b.l. 32, 37, 46, 47, 50, 52, 54) periodiškai užklausdavo duomenų kredito įstaigas (v.b.l. 18-24, 48-49), prisijungė prie kito antstolio vykdomo išieškojimo ir dalis lėšų jam buvo pervesta (v.b.l. 41-43). Taigi antstolis nebuvo pasyvus atliekant vykdymo veiksmus.

Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Baudos paskyrimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas, tačiau 2009 m. birželio 10 d. nutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

Taigi jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Antstolis, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, teigė, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl pastarojo veiksmų, nes pastarasis žinojo apie išieškojimą,2015 m. dirbo ir gavo darbo užmokestį, tačiau, žinodamas apie esantį įsiskolinimą, skolos vis tiek geranoriškai nedengė.

Bylos duomenys patvirtina kad dar 2009-11-05 S. G. buvo įteiktas antstolio 2009-10-29 šaukimas atvyki pas antstolį, kuriame nurodyta ir apie 2009-06-10 nutarimą dėl skolos iš jo išieškojimo (v.b.l. 16). S. G. buvo įteiktas ir antstolio 2009-11-17 patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, išieškant aukščiau nurodytą skolą (v.b.l. 25). Taigi skolininkas žinojo apie priverstinį skolos išieškojimą, tačiau jo žinojimas apie pradėtus apie pradėtus vykdymo veiksmus neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje situacijoje, kadangi vykdymo senaties termino sustabdymui reikšmę turi skolininko vengimas vykdyti nutarimą, o ne jo žinojimo ar nežinojimo apie priverstinio vykdymo veiksmus faktas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-502-803/2016).

Byloje nėra duomenų, kad skolininkas slėpėsi, slapstė turtą ar kitaip trukdė išieškojimui ar jo vengė. Nors Sodros išrašas patvirtina, kad S. G. 2015 m. dirbo, tačiau dirbo tik trumpą laiką, t.y. nuo 2015-07-20 iki 2015-07-31 ir nuo 2015-08-01 iki 2015-08-24 ir jam tebuvo priskaičiuota 347,37 Eur draudžiamųjų pajamų. Nėra duomenų, kad jis disponavo grynais pinigais ir vengė iš jų mokėti baudą. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis tik 2017-11-27, atlikęs įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų patikrą, nustatė, kad pareiškėjas atlieka bausmę Laisvės atėmimo vietos ligoninėje (v.b.l. 53), nors pasidomėti šia informacija bei, esant pagrindui, nukreipti išieškojimą pagal nutarimą į jam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, galėjo ir anksčiau.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nutarimas dėl baudos skyrimo priimtas ir perduotas vykdyti prieš devynis metus ir nenustatyta, kad pareiškėjas būtų trukdęs išieškoti baudą ar kitaip siekęs išvengti vykdymo šioje byloje, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas patenkinti pareiškėjo skundą bei taikyti baudų vykdymo senatį ir įpareigoti antstolį vykdomąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų tenkinti.

Įpareigoti antstolį G. B. vykdomąją bylą Nr. 0040/09/05268 nutraukti suėjus išieškojimo vykdymo senačiai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė