Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus Transimeksa“ ir atsakovo UAB „MD Finance“ apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus Transimeksa“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „MD Finance“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo UAB „MD Finance“ priešieškinį ieškovui UAB „Vilniaus Transimeksa“ dėl nuostolių ir negautų pajamų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: iš atsakovo UAB „MD Finance“ priteisti 4,55 Eur skolos pagal 2013-07-31 sąskaitą – faktūrą serija VTRM Nr. 13071092; 118,81 Eur skolos pagal neapmokėtą 2013-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą serija VTRM Nr. 1310106; 110,99 Eur skolos pagal neapmokėtą 2013-11-29 PVM sąskaitą – faktūrą serija VTRM1 Nr. 3111044; 129,87 Eur skolos pagal neapmokėtą 2013-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą serija VTRM Nr. 1312986; 110,80 Eur skolos pagal neapmokėtą 2014-01-31 PVM sąskaitą – faktūrą serija VTRM Nr. 1401729; 46,56 Eur skolos pagal neapmokėtą 2014-02-28 PVM sąskaitą – faktūrą serija VTRM Nr. 1402849; 145,32 Eur skolos pagal neapmokėtą 2014-03-31 PVM sąskaitą – faktūrą serija VTRM Nr. 1403997; 246,62 Eur skolos pagal neapmokėtą 2014-04-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija VTRM Nr. 1404904; 167,27 Eur skolos pagal neapmokėtą 2014-05-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija VTRM Nr. 1405865, 1728,09 Eur skolos pagal neapmokėtas sąskaitas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn., 51,44 Eur skolos pagal neapmokėtą 2014-05-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija VTRM Nr. 1405865; 60,50 Eur delspinigių už neapmokėtos skolos laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn.; 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad 2013-01-01 su atsakovu sudarė sandėliavimo paslaugų sutartį Nr. VA0218-13 pagal kurią ieškovas įsipareigojo laikinai sandėliuoti jam perduotą turtą už sutartyje numatytą kainą. Ieškovas 2014-02-24 raštu informavo atsakovą, kad nuo 2014-04-01 pakelia sandėliavimo įkainius. Atsakovas savo sandėliuojamo turto iš ieškovui priklausančių patalpų nepasiėmė ir laikė toliau. Ieškovas po sutarties pasibaigimo už toliau teikiamas paslaugas, t. y. atsakovo turto sandėliavimą ir saugojimą išrašė PVM sąskaitas faktūras, jos atsakovui buvo įteiktos tinkamai. Atsakovas už anksčiau suteiktas paslaugas pagal sudarytą sutartį Nr. VA0218-13, atsiskaitė dalinai, t.y. apmokėdavo dalį pateiktų sąskaitų faktūrų. Ieškovas 2014-05-22 raštu informavo atsakovą, kad pasibaigus sudarytos sutarties Nr. VA0218-132014 terminui nuo 2014-04-01 nutraukia sutartyje numatytų paslaugų teikimą, bei atsakovo pareikalavo iki 2014-06-01 pasiimti iš sandėlio savo prekes. Tačiau atsakovas nereagavo į raštiškus pranešimus, ieškovas dar kartą 2014-06-03 raštu informavo atsakovą, kad nuo 2014-06-06 pakelia sandėliavimo įkainius. Ieškovas 2014-06-19 raštu atsakydamas atsakovui į 2014-06-02 laišką pareikalavo padengti 2147,12 Eur (7413,57 Lt) įsiskolinimą, tačiau atsakovas prievolės nevykdė.

3. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai.

4. Atsakovas priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 4159,95 Eur tiesioginių nuostolių, 4483,45 Eur negautų pajamų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ikiteisminiais žalos išieškojimo bei bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas nurodė, kad tarp šalių kilus nesutarimams, ieškovas atsisakė grąžinti atsakovui priklausančias prekes iki tol, kol bus apmokėtas tinkamo dydžio įsiskolinimas. Buvo nustatyta, kad prekės buvo saugomos netinkamai, t.y. lauke, o ne sandėlyje kaip tai numatyta pagal sutarties sąlygas. Jokio įspėjimo apie prekių gabenimą į lauką atsakovas niekada nebuvo gavęs, o perkelti prekes į lauką pagal šalių pasirašytą sutartį ieškovas neturėjo teisės. Dėl netinkamo laikymo prekės buvo sugadintos. Dėl sugadintų prekių atsakovas patyrė 4159,95 Eur žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimu Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. preliminarus sprendimas pakeistas, ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti visiškai: ieškovui UAB „Vilniaus Transimeksa“ iš atsakovo UAB „MD Finance“ priteista 2808,88 Eur skolos už neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras, 111,94 Eur delspinigių už neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2015 m. balandžio mėn., 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2920,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovui UAB „MD Finance“ iš ieškovo UAB „Vilniaus Transimeksa“ priteista 4159,95 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, 4483,45 Eur negautų pajamų, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 8643,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2014-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš UAB „Vilniaus Transimeksa“ valstybei priteista 2,99 Eur bylinėjimosi išlaidų iš UAB „MD Finance“ valstybei priteista 2,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš ieškovo UAB „Vilniaus Transimeka“ 2014-02-24 oficialaus pranešimo dėl sandėliavimo įkainių pasikeitimo atsakovui UAB „MD Finance“, ieškovas informuoja atsakovą, kad nuo 2014-04-01 pakelia sandėliavimo įkainius, nurodydamas, kad pagal šiuo metu galiojančią sandėliavimo sutartį, kaina yra 0,50 Lt už vieną euro paletę už parą. Atsižvelgiant į atsakovo patiektą elektroninį susirašinėjimą ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame sandėliavimo kainas perskaičiavo pagal šalių suderėtą 0,25 Lt kainą. Todėl darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas apmokėti pateiktas PVM sąskaitas – faktūras yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas ginčydamas PVM sąskaitų – faktūrų sumas, nurodo, kad ieškovas jas nepagrįstai pakėlė. Tačiau, kai matyti iš minėto ieškovo 2014-02-24 rašto atsakovui, atsakovas buvo informuotas dėl kainos už paslaugą pakilimo nuo 2014-04-01, o 2014-06-03 raštu buvo informuotas apie 0,65 Lt kainą už vieną minimalią pakuotę parai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko nesutikus su kaina prekes iš ieškovo sandėlio pasiimti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškinys tenkintinas visiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, jog atsakovui priklausantis turtas būtų tinkamai apsaugotas nuo neigiamo išorinio poveikio arba kad ieškovas negalėjo protingai numatyti tokių padarinių atsiradimo, taip pat kad nebuvo kitų produkcijos saugojimo galimybių. Kaip minėta ieškovas, kaip juridinis asmuo, teikiantis pasaugos paslaugas, turėjo žinoti kad atsakovo produkcija turi būti laikoma uždarose patalpose. Taigi, ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas saugotojas, todėl jam kyla pareiga atlyginti atsakovui dėl produkcijos apgadinimo padarytą žalą ir negautas pajamas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis ir priešieškinį atmesti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir posėdyje apklausti liudytoją I. K.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodė, kad atsakovo vienašališkai padarytas nuostolių apskaičiavimas visiškai nepagrindžia žalos dydžio, taip pat nepatvirtina nei sugadintų prekių kiekio, nei prekių įsigijimo kainos. Atsakovo pateiktos sąskaitos – faktūros yra nepasirašytos, nepateikti originalai, todėl jos neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. Byloje buvo nustatytas tik kelių atsakovui priklausančių prekių pakuočių sugadinimo faktas, tačiau visų prekių sugadinimo faktas nebuvo atsakovo įrodytas, todėl žalos dydis neįrodytas. Teismas, atsakovui priteisdamas visas jo nurodytas negautas pajamas, nepagrįstai neįvertino sąnaudų, ypatingųjų praradimų ir rėmėsi vien tik prielaidomis.

10. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o ieškovo skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB „Vilniaus Transimeksa“ viso teismo proceso metu disponavo reikalinga informacija, susijusia su sugadintomis prekėmis, bet jokių konstruktyvių ir konkrečių prieštaravimų, paneigiančių pateiktą žalos apskaičiavimą neteikė. Jokie išsamesni paaiškinimai, kurie konkrečiai ieškovo atlikti skaičiavimai (dėl prekių savikainos, logistikos, pakrovimo ar neteisingo prekių identifikavimo) nenurodomi ir apeliaciniame skunde.

11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį 2808,88 Eur skolos priteisimo iš atsakovo UAB „MD Finance“ pakeisti ir priteistiną sumą sumažinti iki 540,40 Eur; sprendimo dalį dėl 111,19 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo UAB „MD Finance“ pakeisti ir šioje dalyje UAB „Vilniaus Transimeksa“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus Transimeksa“ apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodė, kad netinkamai vykdęs tarp šalių sudarytą sutartį paslaugos teikėjas UAB „Vilniaus Transimeksa“ neturi teisės reikalauti viso atlyginimo už paslaugas ir šis atlygis, atsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją (dalis prekių atsiimta), mažintinas 50 (penkiasdešimt) procentų bei sudarytų 540,40 Eur. Vienašališkas kainos pakėlimas buvo nesąžiningas ir neteisėtas, Taip pat, ieškovas pats atsisakė grąžinti prekes atsakovui pareikalavus, todėl UAB ,,Vilniaus Transimeksa“ neturi teisės reikalauti atlyginimo 1728,09 Eur pagal išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2014 birželio iki 2015 balandžio mėnesio. Atsakovas nepažeidė pareigos apmokėti už paslaugas, kadangi mokėjimų neatliko dėl to, kad ieškovas reikalavo neteisėtų ir aiškiai per didelių sumų, taip pat, ieškovas buvo sugadinęs dalį prekių. Taigi, ieškovas neturi teisės reikalauti delspinigių 51,44 Eur ir 60,50 Eur (bendra suma 111,94 Eur) už pradelstus mokėjimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

13. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

15. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

16. Ieškovas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka į teismo posėdį kviesti liudytoją. CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas liudytoją I. K. kvietė liudyti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau jis dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Taigi, ieškovui buvo sudaryta galimybė šį liudytoją apklausti ir pirmosios instancijos teisme, bet jis ja nepasinaudojo. Todėl nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir kviesti į teismo posėdį liudytoją nėra jokio pagrindo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

17. Apeliantas UAB „Vilniaus Transimeksa“ teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad žalos dydį atsakovė pagrindė nuostolių apskaičiavimo lentele. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pateikti paskaičiavimai ir įrodymai nepagrindžia žalos dydžio, taip pat nepatvirtina sugadintų prekių kiekio, įsigijimo kainos. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, žala nebuvo grindžiama tik nuostolių paskaičiavimo lentele ir sąskaitomis faktūromis. Atsakovas išnaudojo visas galimas priemones siekdamas įrodyti žalos padarymo faktą: kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, pateikė įrodymus apie prekių įsigijimą ir sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl prekių pardavimo, pateikė išsamius skaičiavimus. Atsakovas pateikė išsamius skaičiavimus, nurodė kokios prekės, koks jų kiekis yra sugadinta, kokia kiekvienos sugadintos prekės vertė, kaina.

18. Ginčydamas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl prekių sugadinimo fakto bei kiekio, taip pat padarytos žalos dydžio ieškovas galėjo savo iniciatyva pats nufotografuoti, prašyti antstolio fiksuoti saugomas prekes bei paneigti atsakovo pateiktus duomenis, tačiau jokių įrodymų į bylą neteikė. Ieškovo pareiškimai, kad žala nėra įrodyta, laikytini deklaratyviais, kadangi ieškovas neatskleidžia nei kokius papildomus įrodymus galėjo pateikti žalą patyręs klientas, taip pat nepateikia ir konkrečių prieštaravimų dėl galimai neteisingų atsakovo skaičiavimų dėl žalos dydžio.

19. Taigi, būtent ieškovas UAB „Vilniaus Transimeksa“ viso teismo proceso metu disponavo reikalinga informacija, susijusia su sugadintomis prekėmis, bet jokių konkrečių prieštaravimų, paneigiančių pateiktą žalos apskaičiavimą neteikė. Jokie išsamesni paaiškinimai, kurie konkrečiai ieškovo atlikti skaičiavimai (dėl prekių savikainos, logistikos, pakrovimo ar neteisingo prekių identifikavimo) nenurodomi ir apeliaciniame skunde.

20. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pateikti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nei vieno iš byloje pateiktų įrodymų ieškovas neginčijo, nekėlė jokių abejonių dėl tokių įrodymų leistinumo, nereiškė jokių abejonių dėl galimai suklastotų įrodymų. Taigi, nėra pagrindo abejoti byloje esančių įrodymų tikrumu bei jų leistinumu šioje byloje.

21. CK 6.832 str. 1 d. yra nurodyta, kad saugotojas turi imtis visų priemonių tam, kad užtikrintų jam perduoto daikto išsaugojimą. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovas neišsaugojo jam patikėto turto, o atsakovas įrodė jam padarytos žalos dydį (CPK 178 str.), todėl teismas pagrįstai šią žalą priteisė iš ieškovo.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių asmens veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Šioje byloje atsakovas būtų gavęs atitinkamas pajamas, jei ieškovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, kadangi prekės buvo atgabentos iš užsienio ir paruoštos pardavimui.

23. Atsakovas visas ieškovo UAB „Vilniaus Transimeksa“ civilinės atsakomybės sąlygas išsamiai pagrindė priešieškinyje bei patvirtino pridedamais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas netinkamas teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas, tačiau ieškovas neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su neteisėtu ir neproporcingu sulaikymo teisės naudojimusi.

24. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal CK 6.253 str. 8 d. asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008). Kaip minėta, kad ieškovas sulaikęs atsakovo turtą taip pat turėjo pareigą užtikrinti tinkamą šio turto saugojimą jo sulaikymo periodu, tačiau to nepadarė.

25. Taigi, ieškovo argumentai dėl neišsamaus įrodymų tyrimo priteisiant negautas pajamas yra nepagrįsti, kadangi teismas įvertino net tik tai, kiek pajamų būtų gavęs atsakovas nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau taip pat ir sprendė klausimą dėl atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su atsakovo vykdoma veikla. Sprendime teismas išsamiai aptarė visas atsakomybei kilti būtinas sąlygas ir dėl šio reikalavimo taip pat priėmė teisingą sprendimą.

26. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus tiek dėl žalos, tiek dėl negautų pajamų priteisimo. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamo sprendimo dalis dėl priešieškinio patenkinimo paliekama nepakeista.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

27. Atsakovas nesutinka su ieškiniu ieškovui priteista suma, atsakovo nuomone ji turėtų būti sumažina. Atsakovas viso ieškovo reikalavimo nepripažino tuo, kad ieškovas apmokėjimui pateikė sąskaitas – faktūras žymiai didesnei sumai nei buvo derėtasi su ieškovo direktoriumi. Tokie atsakovo teiginiai laikytini nepagrįstais.

28. Iš Sandėliavimo paslaugų sutarties Nr. VA0218-13, priedo Nr. 1 sandėliavimo paslaugų kainoraščio, matyti, jog šalys susidarė, kad už euro padėklo sandėliavimą paprastame sandėlyje bus mokama 0,60 Lt už parą. Atsakovas teigė, kad su buvusiu UAB „Vilniaus Transimeksa“ direktoriumi I. K. elektroniniais laiškais susitarė, kad žiemos sezono metu, t. y. nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d., mokės 0,25 Lt už parą už vieną euro padėklą. Tai patvirtina elektroninio susirašinėjimo tarp šalių išrašas (1 t., b. l. 64-65). Taigi, žiemos periodu šalys sutarę dėl mažesnės nei sutartyje kainos.

29. Kaip matyti iš ieškovo UAB „Vilniaus Transimeka“ 2014-02-24 oficialaus pranešimo dėl sandėliavimo įkainių pasikeitimo atsakovui UAB „MD Finance“, ieškovas informavo atsakovą, kad nuo 2014-04-01 (t. y. pasibaigus periodui, už kurį buvo susiderėta 0,25 Lt kaina) pakelia sandėliavimo įkainius, nurodydamas, kad pagal šiuo metu galiojančią sandėliavimo sutartį, kaina yra 0,50 Lt už vieną euro paletę už parą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgęs į atsakovo patiektą elektroninį susirašinėjimą, ieškovas patikslino ieškinį, kuriame sandėliavimo kainas perskaičiavo pagal šalių suderėtą 0,25 Lt kainą. Todėl ieškovo reikalavimas apmokėti pateiktas PVM sąskaitas – faktūras yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovas nepagrįstai atsisakė apmokėti ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras.

30. Atsakovas ginčydamas PVM sąskaitų – faktūrų sumas, nurodė, kad ieškovas nepagrįstai pakėlė prekių saugojimo tarifus. Tačiau, kaip matyti iš minėto ieškovo 2014-02-24 rašto atsakovui, atsakovas buvo informuotas dėl kainos už paslaugą pakilimo nuo 2014-04-01, o 2014-06-03 raštu buvo informuotas apie 0,65 Lt kainą už vieną minimalią pakuotę parai. Atsakovas galėjo derėtis dėl kainos sumažinimo arba nesutikęs su kaina galėjo iš karto ar kiek įmanoma greičiau pasiimti prekes iš ieškovo sandėlio. Tačiau, atsakovas to nepadarė. Kadangi atsakovo prekės ir toliau buvo laikomos ieškovo sandėliuose, atsakovo privalėjo atsiskaitinėti pagal ieškovo pateikiamas sąskaitas faktūras, o to nepadaręs susimokėti atitinkamo dydžio delspinigius.

31. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė tiek visą skolą, tiek delspinigius, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Kadangi abu apeliaciniai skundai buvo atmesti, šalims nepriteisiamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.