- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- eII-956-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00789-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- G. J.
- Suinteresuotas asmuo
- K. J.
- Advokatai
- Aivaras Alimas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J. ir jo atstovui advokatui Aivarui Alimui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. ir jo atstovo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2025 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir 224 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. birželio 10 d. 20.03 val. Kauno miesto savivaldybėje, Kaune, (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė buvo prarasta. Taip pat G. J. administracinio nusižengimo byloje prisistatė kito asmens duomenimis, siekdamas apgauti uniformuotus policijos pareigūnus ir išvengti administracinės atsakomybės. Dėl padarytų administracinių nusižengimų G. J. buvos skirta subendrinta 1000 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių, ir daikto konfiskavimas, tai yra K. J. priklausančios transporto priemonės – „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Pareiškėjas G. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse pateikė skundą, kuriuo ginčija, Institucijos 2025 m. liepos 2 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, dėl suinteresuotam asmeniui K. J. nuosavybės teise priklausančio turto, tai yra transporto priemonės „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, prašo šioje dalyje skundžiamą nutarimą panaikinti ir nekonfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, o jei teismas taip nuspręs iš pareiškėjo G. J. konfiskuoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3000 eurų.
Skundas grindžiamas tuo, kad Institucija, kuri priėmė nutarimą, nesiaiškino kokiomis aplinkybėmis automobilis buvo paimtas, ar automobilio savininkė K. J. davė ar nedavė automobilio raktus G. J.. Skunde nurodoma, jog K. J. žinojo, kad G. J. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau nei šiuo atveju, nei niekada anksčiau nedavė G. J. leidimo vairuoti jai priklausančią transporto priemonę. Iki šio įvykio ji iš esmės pasitikėjo G. J. ir neturėjo pagrindo manyti, kad pastarasis be jos leidimo vairuos jai priklausantį automobilį. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra alternatyvi, neprivaloma administracinio poveikio priemonė. Skundu pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, Nr. 2AT-3-697/2017). Automobilio konfiskavimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neproporcingas ir neleidžiantis pasiekti teisėtų tikslų, o kartu nepagrįstai apribojantis sąžiningo trečiojo asmens – automobilio savininkės K. J. – nuosavybės teisę. Nagrinėjamu atveju teoriškai egzistuoja pagrindas G. J. atžvilgiu taikyti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, tačiau manytina, kad tokia administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga. Pareiškėjas pripažįsta savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena dėl padarytų administracinių nusižengimų. Pareiškėjas pasižada laikytis taikomų administracinio poveikio priemonių ir nevairuoti kol jos galioja ir įstatymo numatyta tvarka jam nebus grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Dėl padaryto pažeidimo niekam nebuvo padaryta žala ar apskritai sukeltas pavojus, nebuvo sutrikdytas eismas. Nėra pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. G. J. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones, užtikrins nurodytų tikslų pasiekimą bei atliks prevencinį poveikį, taigi turto konfiskavimo taikyti nėra jokio teisinio pagrindo, nes tai būtų nepagrįsta, neteisėta ir neproporcinga. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui administracinio poveikio priemonė, todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju jos skyrimas būtų perteklinis. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Skunde pažymima, jog, jei teismas nuspręstų konfiskuoti konfiskuotino turto vertę, konfiskuotino automobilio vertė neatitinka G. J. finansinės padėties, todėl visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas jam būtų pernelyg didelė finansinė našta, dėl ko prašoma, jei toks sprendimas būtų priimtas, konfiskuotiną sumą ženkliai sumažinti, nei tai kokia yra konfiskuotino automobilio vertė.
Taip pat buvo gautas pareiškėjos K. J. (automobilio savininkės) skundas, kuriuo taip pat buvo prašoma G. J. neskirti administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad K. J. automobilio raktelius visada laikydavo uždarose vietose – rankinėje, stalčiuje. Ji buvo namuose, G. J. pasakė, kad išeina iš namų, o ji liko namuose ir tą dieną daugiau niekur iš jų nebeišėjo, taigi ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad G. J., nieko nepranešęs, rado ir paėmė automobilio raktelius ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, išvažiavo K. J. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Tai, kad automobilio savininkė žinojo apie aplinkybes jog G. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, savaime nesudaro pagrindo jai perkelti atsakomybės už savavališkus ir neteisėtus pastarojo veiksmus. Negalima preziumuoti pareigos K. J. nuolat ir aktyviai prižiūrėti suaugusio asmens elgesį, ypač kai jis pats veikė savavališkai, be leidimo paėmė automobilio raktelius ir išvyko. Priešingu atveju, būtų sukuriama neproporcinga ir perteklinė pareiga – nuolat fiziškai kontroliuoti kito asmens elgesį. Įvertinus visa tai, K. J. skundu prašo nekonfiskuoti, jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, kadangi ji transporto priemonės jokia prasme neperdavė vairuoti G. J..
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse gauti iš esmės tapatūs skundai – vienas pareiškėjo G. J., kitas suinteresuoto asmens K. J., susiję su administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo netaikymu, teismas abu skundus nagrinėja vienoje byloje, priimant vieną procesinį sprendimą.
Institucija atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, jog priimant skundžiamą nutarimą, buvo įvertintos visos bylai nagrinėti reikšmingos aplinkybės, o būtent tai, kad G. J., už vairavimą neturtint teisės vairuoti, jau buvo ne kartą baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios. Atsižvelgus į pareiškėjo veiksmų pakartotinumą buvo priimtas sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairuodamas G. J. padarė administracinį nusižengimą, priklauso jo sutuoktinei K. J.. Pareiškėjas skunde nurodo, kad raktus pasiėmė pats jai nežinant. Institucija tokį argumentą vertina kritiškai, K. J. su jai priklausančia nuosavybe elgėsi nepakankamai atsakingai bei rūpestingai žinodama, kad G. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir dėl ko G. J. eilinį kartą padarė administracinį nusižengimą. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną, sutuoktinė migdė vaiką ir paprašė jo nueiti į parduotuvę, viena parduotuvė buvo arti, bet kadangi prastai jautėsi galvojo ir iki vaistinės nuvažiuoti, į tolimesnę parduotuvę. Pasiėmė raktus nuo automobilio ir galvojo greit nuvažiuos iki parduotuvės. Tą dieną lijo, todėl jis sugalvojo su mašina pavažiuoti iki parduotuvės, tai padarė savavališkai ir neatsiklausęs sutuoktinės. Išvažinėjant iš parduotuvės jį sustabdė policijos pareigūnai, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą be teisių, jis iš pradžių prisistatė brolio vardu. Automobilį pasėmė savavališkai, sutuoktinė apie tai nežinojo ir jo tokius veiksmus vertino labai neigiamai. Anksčiau šio automobilio nėra vairavęs, nors byloje yra duomenys apie neva tai jo vairavimą su ta pačia transporto priemones, tačiau ankstesnįjį vairavimo faktą jis neigia, o byla šiuo metu yra nagrinėjama teisme, todėl nėra įrodyta, jog jis pakartotinai vairavo tą pačią transporto priemonę. Sutuoktinė žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, todėl niekada ir neduodavo vairuoti savo automobilio, o jis ir nevažinėdavo. Šiuo metu šeimoje labai bloga situacija, nes šeimoje yra du mažamečiai vaikai, o automobilio jų poreikiams tenkinti, nėra. Sutuoktinė dėl to yra itin nepatenkinta. Nors jo atžvilgiu yra daug kitų administracinių nuobaudų, tačiau jos gautos ne dėl jo kaltės, nes automobiliai registruoti ant įmonės, kuriais naudojosi kiti darbuotojai, o jis tiesiog nežinojo kurie vairavo, todėl jis nurodydavo save. Todėl yra tiek baudų, kad jis neva be teisių vairavo, baudas yra sumokėjęs. Po to laiko, kai jam bus pasibaigęs draudimo vairuoti transporto priemones terminas, jis žada išsilaikyti teises. Automobilio „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra maždaug tokia kokią ir pareigūnai nustatė. Sutuoktinė negalėjo atvykti į posėdį dėl vaikų, neturi kur palikti, o kitą vaiką reikėjo į mokyklą nuvežti. Abiejų skundų tikslas tas pats, tai nėra būtinybės sutuoktinei dalyvauti.
Pareiškėjo G. J. atstovas advokatas Aivaras Alimas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko abu skundus. Papildomai paaiškino, jog vadovaujantis teismų praktika, o ir įvertinus visus objektyvius duomenis byloje, automobilio konfiskavimas natūra būtų neproporcinga priemonė, nes K. J. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos sutuoktinis, su jai priklausančia transporto priemone darys administracinį nusižengimą. Taip pat pasisakė, kad jei jau teismas spręstų, kad turto konfiskavimas turi būti taikomas, tai prašoma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę, konfiskuojant tik dalį vertės, tai yra 3000 eurų, kai tokia suma būtų adekvati ir proporcinga, juo labiau įvertinus ir tai, kad šioje situacijoje turto konfiskavimas nebūtinas.
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šioje administracinio nusižengimo byloje skundo dėl pačio administracinio nusižengimo padarymo nėra, yra skundžiama tik paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kaip netinkamai pritaikyta sprendžiant, kad turtas turi būti konfiskuojamas iš automobilio savininkės. Tokiu būdu teismas skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje peržiūri tik dėl administracinio poveikio priemonės taikymo.
Nagrinėjamoje byloje institucijos 2025 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus ANK 424 straipsnio 5 dalyje ir 224 straipsnio 2 d., už ką jam buvo skirta subendrinta 1000 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių, ir daikto konfiskavimas, tai yra K. J. priklausančios transporto priemonės – „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Byloje nėra ginčo dėl padarytų administracinių nusižengimų, tuo tarpu administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra turto konfiskavimas, kadangi pateiktais skundais yra prašoma netaikyti turto konfiskavimo, o jei toks taikomas, tai konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį.
ANK 29 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimo instituto taikymas. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Tuo tarpu vienas iš straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų yra tai, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 29 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. ANK 29 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
ANK 424 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju G. J. skundžiamu nutarimu pripažintas padaręs būtent ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl ko buvo skirtas transporto priemonės, su kuria ir buvo įvykdytas administracinis nusižengimas, konfiskavimas. Turto konfiskavimas buvo skirtas įvertinus be kita ko tai, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą G. J. 5 metų laikotarpyje buvo baustas eilę kartų, ir nors jis teismo posėdžio metu nurodė, kad faktiškai ankstesnių pažeidimų fiksavimo metu jis transporto priemonių nevairuodavo, o tik taip netiksliai nurodydavo duomenis apie tai, kas vairavo jo įmonei priklausančias transporto priemones, ši aplinkybė jokia prasme nešalina pareiškėjo atsakomybės, o fiksuotų administracinių nusižengimų nedaro negaliojančiais. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Taigi, juridinio asmens vadovui yra nustatyta imperatyvi pareiga pranešti apie tai, kas vairavo transporto priemonę, tokiu būdu G. J. pateikdamas duomenis patvirtino jų teisingumą, todėl vertinti, kad fiksuotų pažeidimų jis nėra padaręs, nėra teisinio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad skundžiamu nutarimu konfiskuotos transporto priemonės „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne pats administracinį nusižengimą padaręs G. J., o jo sutuoktinė K. J.. Institucija skundžiamu nutarimu nusprendė konfiskuoti ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę, konstatuojant, kad egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimai, tai yra tai, kad K. J. perleisdama G. J. vairuoti transporto priemonę Mercedes-Benz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žinojo, kad su jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone bus daromas administracinis nusižengimas, tuo tarpu Institucija atsiliepime taip pat nurodo, kad K. J. žinojimą apie tai, kad G. J. neturi teisės vairuoti, sąlygojo ir tai, kad jie yra sutuoktiniai. Tačiau įvertinus, tiek skundų argumentus, tiek pažeidėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu bei byloje surinktą medžiagą, teismas su tokia Institucijos išvada nesutinka, teismo išvada grindžiama sekančiai.
Teismo posėdžio metu pažeidėjas paaiškino, kad įvykio dieną, sutuoktinė migdė vaiką ir paprašė jo nueiti į parduotuvę, viena parduotuvė buvo arti, bet kadangi prastai jautėsi galvojo ir iki vaistinės nuvažiuoti, į tolimesnę parduotuvę. Pasiėmė raktus nuo automobilio ir galvojo greit nuvažiuos iki parduotuvės. Automobilio raktus paėmė neapgalvotai ir savavališkai. Sutuoktinė žinojo, kad G. J. neturi teisės vairuoti, niekada neduodavo vairuoti savo automobilio ir jis pats nevažinėdavo, nagrinėjamu atveju pasielgė neapgalvotai ir spontaniškai. Nors suinteresuotas asmuo – G. J. sutuoktinė K. J. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau ji yra pateikusi skundą, kuriame nurodė analogiškas aplinkybes, apie tai, jog nežinojo, kad G. J. vairuos jos transporto priemonę, transporto priemonės jam perleidusi nebuvo. Objektyvių duomenų, paneigiančių K. J. paaiškinimus, teismas nėra nustatęs, o kaip matyti iš skundžiamo nutarimo jų nenustatė ir Institucija, kuri be kita ko tik lakoniškai vertino, kad K. J. turėjo žinoti, kad G. J. vairuos jai priklausančią transporto priemonę, nes jie yra sutuoktiniai. Tačiau sutuoktinių statusas jokia prasme neleidžia preziumuoti, jog vienas sutuoktinis neabejotinai yra atsakingas už kito sutuoktinio veiksmus, ir privalo juos kontroliuoti. Taigi, objektyvių duomenų, kad automobilio savininkė būtų sąmoningai perleidusi savo transporto priemonę, kitam asmeniui, net ir šiuo atveju sutuoktiniui, kuris žinomai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, byloje nėra.
Tuo tarpu teismų praktikoje įtvirtinta, kad norint konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą reikalinga nustatyti, kad perleisdamas savo turtą pažeidėjui, asmuo žinojo, jog jis bus naudojamas būtent administraciniams nusižengimams daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-86-489/2022). Nagrinėjamu atveju, kaip aptarta aukščiau, vien Institucijos skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad G. J. vairavo K. J. priklausančią transporto priemonę, ir tai darė ne pirmą kartą, nesudaro pagrindo turto konfiskavimui. Juo labiau, kad kol kas nėra įrodytas faktas, kad G. J. jau anksčiau buvo vairavęs K. J. priklausančią transporto priemonę, kadangi dėl ankstesnio G. J., K. J. priklausančios transporto priemonės vairavimo fakto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. eII-631-1132/2025, kurioje procesinis sprendimas, šios nutarties priėmimo metu, dar nėra priimtas, todėl laikantis asmens nekaltumo prezumpcijos principo, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pareiškėjas ne pirmą kartą vairavo K. J. priklausančią transporto priemonę. Tuo tarpu kaip aukščiau aptarta, asmenų šeiminiai santykiai, taip pat negali būti pagrindu sprendžiant, kad K. J. neabejotinai G. J. perleido savo transporto priemonę,
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą teismas konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad K. J. iš tiesų perdavė jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) G. J., o nenustačius šios aplinkybės, nėra ir pagrindo ne pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimui natūra. Vis tik teismas sprendžia, kad bendrąją prasme ANK 29 straipsnyje įtvirtintą institutą Institucija taikė pagrįstai, tai yra bendrieji pagrindai turto konfiskavimui, nagrinėjamu atveju yra, tačiau, dėl aukščiau aptartų aplinkybių konfiskuotinas turtas, turi būti ne konfiskuojamas natūra, o iš pareiškėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalis). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad pareiškėjo G. J. veiksmuose yra neabejotino pakartotinumo požymiai, tai yra jis penkerių metų laikotarpyje, kaip nutartyje ir aukščiau aptarta, eilę kartų yra baustas administracine tvarka ir didžiąją daugumą kartų būtent už vairavimą neturint tam teisės. Pakartotinis neteisėtas G. J. elgesys atskleidžia tai, kad pareiškėjas nėra linkęs mokytis iš ankstesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidas, kas sudaro pagrindą spręsti, jog šiuo atveju turi būti taikoma ANK 424 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tačiau dėl aukščiau aptartų motyvų, turtas konfiskuojamas ne natūra, o išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Remiantis VĮ ,,Emprekis“ duomenimis transporto priemonės „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2025 m. yra 14086 Eur. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo posėdžio metu, o ir pateiktu skundu, prašė, jei teismas nuspręs išieškoti konfiskuotino turto vertę, tai išieškoti tik 3000 Eur. Tokį prašymą, teismas tenkina iš dalies ir nusprendžia iš pareiškėjo išieškoti daugiau nei trečdalį konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 5000 Eur. Šiuo atveju teismas neišieško iš pareiškėjo G. J. visos konfiskuotino turto vertės. Visais atvejais, nagrinėjant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, turi būti įvertinamas išieškojimo vertės proporcingumas, tai yra teismo prerogatyva spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. G. J. padarytu administraciniu nusižengimu niekam nebuvo padaryta žala ar apskritai sukeltas pavojus, nebuvo sutrikdytas eismas. Nėra pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Be to G. J. kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, kurių poreikių tenkinimas, sprendžiant dėl išieškotinos sumos, taip pat negali būti sumenkinamas, o jo gaunamų pajamų kontekste, ir šeimos išlaikymo kontekste bei paskirtos administracinės nuobaudos kontekste, teismas sprendžia, jog 14086 Eur atitinkančios sumos išieškojimas, neproporcingai pasunkintų G. J. finansinę padėtį ir turėtų įtakos mažamečių jo vaikų interesams. Įvertinus visa tai, teismas sprendžia, jog vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi iš G. J. išieškoma konfiskuotino turto „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumos dalis – 5000 Eur, kuri vertinama kaip atitinkanti proporcingumo kriterijų.
Tokiu būdu konstatuotina, kad Institucijos nutarimas dalyje dėl K. J. nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo natūra yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau teismas pažymi, kad apskritai Institucija administracinio poveikio priemonę turto konfiskavimą taikė pagrįstai, tik jis turėjo būti taikomas vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, tai yra nustačius, kad konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ir iš G. J. turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumos dalis – 5000 Eur.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą teismas skundą tenkina iš dalies ir pakeičia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl administracinio poveikio priemonės, panaikindamas Institucijos taikytą transporto priemonės „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą natūra ir vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi nusprendžia taikyti administracinio poveikio priemonę konfiskuotino turto – transporto priemonės „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimą iš G. J.. Likusioje dalyje institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas,
nutaria:
pareiškėjo G. J. atstovo advokato Aivaro Alimo skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir panaikinti nutarimo dalį, kuria buvo natūra konfiskuota transporto priemonė „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi taikyti administracinio poveikio priemonę konfiskuotino turto – transporto priemonės „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) išieškojimą iš G. J..
Likusioje dalyje nutarimas paliekamas nepakeistas.
Išaiškinti G. J., jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Geranoriškai ši suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610.
Nutarčiai įsiteisėjus K. J. grąžinti transporto priemonę „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), šią nutarties dalį pavesti vykdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.