Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2182-1133/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-10-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-728-1131/2022Nutartis · 2022-06-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-29
Bylos Nr.
1-2182-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10915-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2182-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10915-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 2.3.4.3; 2.3.6.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis du mažamečius vaikus, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „F“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 1 mėnesio 22 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme, 2020 m. kovo 10 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 30 d.) Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 (keturis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Opel, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 28 d.);

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas A. J. priklausantis automobilis „Ford Mondeo“, v. n. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2021 m. balandžio 8 d. apie 17. 12 val., būdamas (duomenys neskelbtini) maršruto autobuse, netoli „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotelės (duomenys neskelbtini) gatvėje, smurtavo prieš mažametį D. S., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajam vieną kartą į dešinę veido pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam mažamečiui D. S. poodinę kraujosruvą dešiniame žande, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną parkrito, susižeidė ir buvo be nuotaikos. Paėmė vaikus iš darželio, nuėjo į stotelę ir lipant su vaikais į (duomenys neskelbtini) autobusą jo vaiką kažkaip netyčia pastūmė kitas asmuo. Jo vaikas nukrito, vaikas pradėjo verkti, o tas vaikas pradėjo jį (kaltinamąjį) keiksmažodžiais vadinti. Jis pradėjo aiškinti, kad iš pradžių žmonės turi išlipti, o po to įlipti. Apsižodžiavus įlipo į tą autobusą ir važiavo, o kadangi jam nelabai patinka, kai jo vaikas verkia viešoje vietoje, su vaikais išlipo sekančioje stotelėje, dukra aprimo. Po to atvažiavo kitas autobusas. Kai įlipo į (duomenys neskelbtini) autobusą, pastebėjo, kad sėdi tas pats vaikinas. Jis (vaikinas) kažką pradėjo jam sakyti, kad reikia vaikus mokyti ir pradėjo jį (kaltinamąjį) keiksmažodžiais vadinti, dėl to jam tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, mano, kad jam dėl to galėjo skaudėti. Nukentėjusysis jį žodžiais išprovokavo, nes grasino nužudyti ir kad jo vaikus papjaus, šaukė ant jo (kaltinamojo) per visą autobusą. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio parašė pareiškimą, bet jokio tyrimo nėra. Nežino, kiek metų buvo tam asmeniui, kuriam sudavė, galvojo, kad jam 16-17 metų, nesuprato, kad jis vaikas, matė, kad jis nepilnametis. Labai blogai padarė ir labai gailisi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiosios ir liudytojų. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Liudytojos, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės, J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji turi mažametį sūnų D. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Būnant namuose jai paskambino sūnus, kuris paskambinęs pasakė, kad nepažįstamas vyras jam sudavė į veidą. Paskambinęs D. S. buvo susijaudinęs, negalėjo telefonu tinkamai nieko paaiškinti, kalbėdamas stipriai verkė. Ji liepė sūnui duoti telefoną kuriam nors iš draugų. Pradėjusi kalbėti su draugu D. S. nurimo ir pats paėmė telefoną. Bendraujant su D. S. pastarasis pasakė, kad mato vaikiną, kuris sudavė smūgį, einanti gatve. Ji liepė D. S. tą vaikiną nufotografuoti, jis taip ir padarė t. y. vaikiną nufotografavo ir įlipo į autobusą, važiuojantį link namų. Po kelių minučių ji pasitiko D. S. prie namų esančioje viešojo transporto sustojimo stotelėje, ant D. S. dešiniojo skruosto matėsi didelis paraudimas pereinantis į hematomą, nufotografavo tai. D. S. jai papasakojo, kad jis važiavo autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavus „(duomenys neskelbtini)“ stotelę, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, norėdamas išlipti iš autobuso, netyčia užkabino autobuse buvusią mergaitę, su ta mergaite buvęs vaikinas iš karto pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir tuo pačiu momentu iš laikraščio trenkė jam į galvą, jis išsigando, pasakė, kad nori išlipti iš autobuso ir tada nepažįstamas vaikinas sudavė jam kumščiu smūgį į dešinį skuostą. Jis sakė, kad jam pradėjo labai stipriai skaudėti veidą, jis pradėjo verkti, bijojo daugiau ką nors daryti ir liko autobuse, autobuso vairuotojas vaikiną, kuris sudavė jam smūgį, išvarė iš autobuso. Apžiūrėjus vaiką pastarasis pasakė, kad jaučiasi gerai, tik skauda skruostą, į medikus pagalbos nesikreipė. Visas konfliktas įvyko autobuso viduje autobusui sustojimo ties viešojo transporto sustojimo stotele „(duomenys neskelbtini)“, apie 17.12 val. D. S. nufotografavus vaikiną, kuris sudavė jam į veidą, ir pasiteiravus pas aplinkinius gyventojus sužinojo, kad tai yra A. J.. Pasiteiravus D. S. ar tarp jo ir to vaikino buvo koks nors konfliktas, D. S. pasakė, kad jokio konflikto nebuvo, tik einant užkabino mergaitę, tos mergaitės tėvas buvo labai agresyvus ir puolė jį. Dėl tokių vaikino veiksmų, jos mažamečiui sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 30-33);

2021 m. balandžio 8 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad J. S. pateikė D. S. sužalojimų ir asmens, kuris sudavė jos sūnui, nuotraukas (1 t., b. l. 39-43);

Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. balandžio 8 d. 17.59 val. buvo gautas pranešimas, kad apie 17 val. pranešėjos J. S. dešimtmetis sūnus D. S. važiavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu, išlipdamas netyčia kliudė mergaitę, kuri važiavo su tėčiu. Mergaitės tėtis berniuką išvadino necenzūriniais žodžiais, po ko trenkė kumščiu jam į veidą, žandas ištinęs ir yra mėlynė, Vyras išlipo „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, važiavo su dviem dukromis ir moterimi. Berniukas vyrą nufotografavo (1 t., b. l. 10-11);

2021 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš UAB „T“ priklausančio autobuso dėl 2021 m. balandžio 8 d. įvykio. Įrašuose matyti filmuojamas autobuso salonas ir vaizdas iš autobuso priekio. Filmuojama, kaip autobusas išvažiuoja į maršrutą bei važiuoja savo maršrutu. Apie 17.09 val. į autobusą iš stotelės įlipą nukentėjusysis ir atsisėda šalie įėjimo į autobusą. Apie 17.11 val. į autobusą įlipa kaltinamasis, ant kairės rankos neša vaiką, kitas vaikas eina iš paskos. Kaltinamasis atsistoja priešais nukentėjusįjį, kažką pastarajam pradeda šaukti, po to su dešinėje rankoje turimu žurnalu suduoda vieną kartą nukentėjusiajam į kairę veido pusę. Tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyksta žodinis konfliktas. Nukentėjusysis sėdi, o kaltinamasis stovi. Apie 17.12 val. kaltinamasis dešine ranka suduoda vieną kartą nukentėjusiajam į dešinę veido pusę, po ko stotelėje išlipa iš autobuso (1 t., b. l. 59-62);

2021 m. balandžio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių duomenys, iš kurių matyti, kad nustačius, jog bendraujant su A. J. pastarasis prisipažino, kad sudavė vieną smūgį mažamečiui. Bendraujant buvo naudojama kūno kamera „Body 1012“ (1 t., b. l. 63-64);

2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš kūno kameros „Body 1012“. Įrašuose matyti, kaip pareigūnas bendrauja su J. S., kuri pasakojo įvykio aplinkybes, taip pat pareigūnas bendrauja su A. J., kuris taip pat pasakoja įvykio aplinkybes, pripažįsta, kad trenkė vaikui į veidą (1 t., b. l. 65-69);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 13 d. specialisto išvados Nr. G 850/2021 (01) duomenys, iš kurių matyti, kad D. S. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros (apžiūra atlikta 2021 m. balandžio 13 d.), sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, paprastai tokio pobūdžio sužalojimas lieka be pasekmių. D. S. sužalojimo jam padarymo metu ir po to galėjo justi fizinį skausmą (1 t., b. l. 49).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai, papasakojo, jog įvykio dieną jis paėmė vaikus iš darželio ir lipant su jais į autobusą jo dukrą užkliudė kitas asmuo, dėl ko ji nukrito ir pradėjo verkti, jis apsižodžiavo su tuo asmeniu, įlipo į autobusą ir nuvažiavo. Kadangi jo vaikas verkė, sekančioje stotelėje išlipo. Tuomet dukra apsiramino, atvažiavo kitas autobusas, jie į jį įlipo ir jame pastebėjo tą patį vaikiną, kuris užkliudė prieš tai jo dukrą. Jis su tuo vaikinu apsižodžiavo ir jis vieną kartą sudavė jam kumščiu į veidą, mano, kad dėl to tam vaikinui galėjo skaudėti. Suprato, kad jis trenkė vaikui. Tai, kad kaltinamasis autobuse sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, patvirtina ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė J. S., kuri nurodė, jog iš karto po šio įvykio jai paskambino sūnus, kuris buvo susijaudinęs, verkė, sunkiai kalbėjo, po to nusiraminęs paaiškino, kad ką tik autobuse jam vyras sudavė smūgį. Grįžęs namo papasakojo, kad norėdamas išlipti iš autobuso netyčia užkabino autobuse buvusią mergaitę, po ko su ja buvęs vyras pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir sudavė jam kumščiu smūgį į dešinį skuostą, jam pradėjo labai skaudėti. Liudytoja nurodė, jog ant sūnaus dešiniojo skruosto matėsi didelis paraudimas pereinantis į hematomą, pateikė tai patvirtinančią nuotrauką, kurioje iš ties matosi paraudimas ant nukentėjusiojo skruosto. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir bendrojo pagalbos centro pranešime, pareigūno, bendravusio su J. S. ir A. J. kūno kameros „Body 1012“ apžiūros protokole, be to, tai, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam yra užfiksuota ir autobuse darytame vaizdo įraše. Byloje esanti specialisto išvada taip pat patvirtina, jog D. S. dėl suduoto smūgio buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, jog A. J. iš tiesų, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė mažamečiui D. S., kuriam įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, dėl ko vaikui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymu patikimumu.

Tai, kad nukentėjusiajam smūgį sudavė būtent A. J., įrodo nukentėjusiojo iš karto po šio įvykio padaryta nuotrauka, kurioje jis užfiksavo A. J., be to, kaip minėta, visas įvykis buvo nufilmuotas autobuso, kuriame buvo įvykis, vaizdo kamera, to neneigia ir pats kaltinamasis.

Teismui taip pat nekyla abejonių, jog kaltinamasis suprato, kad smūgį suduoda vaikui, kadangi tai užfiksuota jo pokalbio su pareigūnu, kuris buvo filmuojamas kūno kamera „Body1012“ metu, kuris vyko kitą dieną po šio įvykio, be to, atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių ((duomenys neskelbtini) metų įvykio metu), jo išvaizdos bendrus bruožus, akivaizdžiai matyti, jog jis yra mažametis, o ne suaugęs asmuo, taigi teismas neabejoja, jog nebuvo galima nesuprasti, kad nukentėjęs asmuo yra mažametis.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, kad A. J., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė mažamečiui D. S. vieną kartą į dešinę veido pusę, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešiniame žande, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Dėl A. J. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. J. tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veikė prieš mažametį asmenį. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis UAB „F“ (1 t., b. l. 44), augina du mažamečius vaikus ((duomenys neskelbtini) metų), per paskutinius 3 metus 4 kartus baustas administracine tvarka, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis baudų sumokėta, nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 111-113), praeityje teistas 8 kartus. Jis praeityje teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau palyginti seniai - 2009 m. ir 2010 m. pagal BK 180 straipsnį. Paskutiniai nusikaltimai susiję ne su smurto naudojimu, o su kelių eismo taisyklių pažeidimais (vairavimas būnant neblaiviam). Valstybinis kaltintojas duomenų apie A. J. gydymąsi psichikos sveikatos centre, Respublikinio priklausomybės ligų centre ar psichiatrijos ligoninėje, nesurinko.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes matyti, kad yra pakankamai duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, praeityje jis yra atlikęs ir arešto ir laisvės atėmimo bausmes, tačiau vėl padarė nusikalstamą veiką prieš atsitiktinį asmenį – mažametį, taip išreikšdamas savo nepasitenkinimą, todėl teismo vertinimu BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės minimumas, tačiau nesiekiantis vidurkio, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors prokurorė siūlė kaltinamajam skirti arešto bausmę, tačiau teismo įsitikinimu tokia bausmė būtų per švelni ir neproporcinga kaltinamojo veiksmams bei asmenybei, teismo nuomone būtent 6 mėnesių laisvės atėmimo atitiks bausmės paskirtį, bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ir neprieštaraus teisingumo principui.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad A. J. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs pirmesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, todėl šiuo ir pirmesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalimis (visiško ir dalinio sudėjimo būdu). Visiško sudėjimo būdu bendrinamos bausmės, paskirtos: 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu (5 mėnesiai 29 dienos laisvės atėmimo (įskaičius laikino sulaikymo laiką)); 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu (pridedama visa neatliktos baudos bausmės dalis - 34,6 MGL (1 730 Eur)). Šiuo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas nusprendė pridėti visą, nes nusikalstama veika, už kurią paskirta bausmė, savo pobūdžiu visiškai skiriasi nuo nusikalstamų veikų, už kurias kaltinamas asmuo nuteistas pirmesniais nuosprendžiais.

Po to, prie subendrintos bausmės, iš dalies pridedama dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės - 30 MGL (1 500 Eur). Teismas pasirenka dalinį bausmių sudėjimo būdą, nes šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė už nusikaltimą (BK 243 straipsnis), kuris iš dalies susijęs su nusikaltimo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) padarymu, už kurį jis nuteistas 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu.

Subendrinus bausmes paskiriama galutinė subendrinta 9 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 64,6 MGL (3 230 Eur) dydžio bauda.

Terminas savanoriškai sumokėti baudą nustatomas atsižvelgiant į ilgiausią, 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nustatytą savanorišką bausmės sumokėjimo terminą, kuris baigiasi 2022 m. rugsėjo 30 d.

Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. J. taip pat buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir turto konfiskavimas), kurios, vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, nėra bendrinamos su bausme, tačiau dėl jų tolimesnio vykdymo pasisakytina šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Nors A. J. paskirta griežčiausios rūšies bausmė, vis tik, teismo įsitikinimu, paskirtos bausmės vykdymą tikslinga atidėti, paskiriant A. J. papildomas pareigas ir draudimus. Probacija, teismo nuomone, šiuo atveju gali turėti teigiamą ir realią įtaką kaltinamojo resocializacijai, jo neizoliuojant nuo visuomenės. Probacijos metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai. Pažymėtina, kad nors A. J. anksčiau baudžiamoji atsakomybė taikyta 8 kartus, tačiau už smurtinio pobūdžio nusikaltimus paskutinį kartą jis buvo teistas 2010 m., paskutiniai jo teistumai su smurto naudojimu nesusiję, jis turi dvi mažametes dukras – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (2 t., b. l. 33-34), sergančią, neįgalumą turinčią motiną ir (duomenys neskelbtini) metų brolį (2 t., b. l. 11-24), teigia, jog prisideda prie jų išlaikymo, darbe charakterizuojamas teigiamai, su kolegomis nekonfliktuoja, su vadovybe bendrauja neutraliai (2 t., b. l. 38), yra pateiktas jo žmonos prašymas neskirti A. J. su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kadangi jis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas ir maitintojas (2 t., b. l. 39). Teismo vertinimu visos šios aplinkybės rodo, kad A. J. dar būtina suteikti galimybę įrodyti, kad jis gali pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, kadangi bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir siekti kitų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o būtent paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio taikymas, tai ne atleidimas nuo bausmės, o tik sąlyginis laisvės atėmimo bausmės nevykdymas. A. J. nesilaikant įstatymų reikalavimų, darant teisės pažeidimus ar nevykdant teismo paskirtų draudimų bei įpareigojimų, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas taiko BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir A. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda maksimaliam terminui – 3 metams. Teismo nuomone, šis bausmės vykdymo atidėjimo terminas su paskirtais įpareigojimais, įgalins A. J. dėti maksimalias pastangas įrodyti visuomenei, kad jis gali gyventi nepažeisdamas įstatymų ir laikydamasis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Priešingu atveju, kaip minėta bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas ir jis bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Minėtiems tikslams pasiekti A. J. skiriamos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir10 punktuose numatytos pareigos: visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 1 metus po bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programose; visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 83-84) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinti bausmes (neatliktas jų dalis), paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu (5 mėnesiai 29 dienos laisvės atėmimo), šiuo nuosprendžiu (4 mėnesiai laisvės atėmimo) ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu (neatliktos baudos bausmės dalis - 34,6 MGL (1 730 Eur)). Po to, prie subendrintos bausmės, pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės – 30 MGL (1 500 Eur) ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmę ir 64,6 MGL (3 230 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį: visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 1 metus po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programose; visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtas ir neįvykdytas baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 27 d;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant A. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini));

3) uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 22 d.;

4) turto konfiskavimą, konfiskuojant A. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“ (v. n. (duomenys neskelbtini));

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. J., kad:

1) Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti iki 2022 m. rugsėjo 30 d., sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900, nurodant įmokos kodą 6801). Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-2182-1133/2021).

2) Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3) Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4) Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė