Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ergo Insurance SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 5 313,77 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog 2014-10-02 (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė (duomenys neskelbtini) gatve priešingomis kryptimis važiavę P. S. vairuojamas automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu važiavo tiesiai, ir G. K. vairuojamas automobilis KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu darė posūkį į kairę. Įvykio dieną automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas" transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėja UAB „Ketrona”. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas” išmokėjo 5 313,77 Eur (18 347,39 Lt) dydžio draudimo išmoką už automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Draudimo išmoka išmokėta pagal PVM Sąskaitą - faktūrą Nr. 010376 (iš nuostolio 23 410,35 Lt sumos atėmus 4 062,96 Lt PVM sumą bei 1000,00 Lt besąlyginės išskaitos sumą). Automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja P. S. eismo įvykio deklaracijoje patvirtino, jog yra atsakinga už padarytą žalą, tačiau vėliau priede prie deklaracijos P. S. nurodė, jog per klaidą deklaracijos 14 punkte pasirašė, kad yra atsakinga už padarytą žalą; nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu ir jos nepraleido priešpriešais atvažiavęs ir į kairę pasukęs automobilis. Nagrinėjamu atveju būtent automobilio KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. K. turėjo pareigą sukdama į kairę duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, taigi ir automobiliui BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-10-02 įvykusio eismo įvykio kaltininkės automobilio KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Šios aplinkybės nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016, kurioje teismas atmetė draudiko ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS (trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“), įvykio dieną apdraudusiam automobilio BMW X3, valst. Nr (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Ieškovo duomenimis, minėtas teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 4 243,09 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dalį bylos teismas nutraukė priėmęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio.

4. Nustatė, kad byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-10-02 (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė (duomenys neskelbtini) gatve priešingomis kryptimis važiavę P. S. vairuojamas automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu važiavo tiesiai, ir G. K. vairuojamas automobilis KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu darė posūkį į kairę. Įvykio dieną automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas" transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėja UAB „Ketrona”. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas” išmokėjo 5 313,77 Eur (18 347,39 Lt) dydžio draudimo išmoką už automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Draudimo išmoka išmokėta pagal PVM Sąskaitą - faktūrą Nr. 010376 (iš nuostolio 23 410,35 Lt sumos (el. b.l. 13-15) atėmus 4 062,96 Lt PVM (el.b.l. 17) sumą bei 1 000,00 Lt besąlyginės išskaitos sumą). 2014-10-02 įvykusio eismo įvykio G. K. vairuojamas automobilio KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016 atmetė draudiko ERGO Insurance SE ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui If P&C Insurance AS, tretieji asmenys: AB „Lietuvos draudimas", G. K., P. S. įvykio dieną apdraudusiam automobilio BMW X3, valst. Nr (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-28 nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-616-881/2017) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

6. Tarp šalių nėra ginčo dėl žalos dydžio, ginčas kilęs dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo.

7. Ieškovas atsakovui 2015-02-11 (el.b.l. 5) bei 2016-01-04 (el.b.l. 4) pateikė dvi pretenzijas dėl draudimo išmokos išieškojimo. Į ieškovo pretenzijas atsakovas ieškovui neatsakė.

8. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 2 dalį jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016 pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. K., P. S., AB “Lietuvos draudimas”, 2016-07-04 sprendimu atmetė ieškovo ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-28 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje ginčo dalykas buvo atsakomybės subjekto dėl 2014-10-02 eismo įvykio sukėlimo bei civilinės atsakomybės klausimai. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-11 nutartimi ši byla buvo sustabdyta iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016. 2017-04-11 nutartyje konstatuota, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 sprendime nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą šioje nagrinėjamojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylą stabdyti prašė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Vadinasi pats atsakovas pripažino faktą, jog minėtos civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios, be to, darytina išvada, jog ERGO Insurance SE, pateikiant ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ dėl žalos atlyginimo, nebuvo ir pačiam atsakovui aiški situacija, jog būtent automobilio KIA CEED vairuotojos veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą įvykti eismo įvykiui. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016 ieškovas ERGO Insurance SE ieškinį pateikė 2015-12-30. Taigi tuo metu ieškovui šioje byloje dar nebuvo pasibaigusi ieškinio senatis (kaip minėta ieškinio senaties pabaiga – 2016-03-12).

10. Teismas nurodė, jog priešingai nei nurodo atsakovo atstovas, šioje byloje žalos atlyginimo nustatymas priklausė nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016. Kaip minėta apylinkės teismas sprendimą priėmė 2016-07-04, o Vilniaus apygardos teismas nutartį priėmė 2017-06-28. Ieškovo atstovė nurodė, jog byloje AB „Lietuvos draudimas“ dalyvavo trečiuoju asmeniu, todėl teisminio nagrinėjimo metu išklausius proceso dalyvių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, ištyrus įrodymus, ieškovas suprato, jog būtent jis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ERGO Insurance SE, todėl dar neįsiteisėjus apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimui, ieškovas 2017-02-23 ir pateikė ieškinį. Vadinasi ieškovas turėjo teisę ieškinį pateikti po Vilniaus apygardos teismo 2017-06-28 nutarties priėmimo, tačiau ieškovas pateikė ieškinį dar net neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, todėl padarė išvadą, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas ERGO Insurance SE prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovo ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsakovas nurodo, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant procesines ir materialinės teisės normas, nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl yra naikintinas.

13. Apeliantas nurodo, jog pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis (jo savanoriškojo transporto priemonių draudimo draudikas subrogacijos pagrindu įstojęs į nukentėjusiojo vietą), siekdamas realizuoti savo teisę gauti draudimo išmoką iš eismo įvykio kaltininko draudiko, turi TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikti pretenziją atsakingam draudikui ar jo atstovui dėl padarytos žalos tam, kad gautų informaciją iš atsakingo draudiko (jo atstovo), ar šis sutinka ar atsisako vykdyti sutartinę prievolę – išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui), ir atitinkamai galėtų spręsti, ar jo materialioji subjektinė teisė į draudimo išmoką ir jo TPVCAPDĮ saugomas interesas yra pažeisti.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pretenzijos pateikimo tikslas yra gauti informaciją iš atsakingo draudiko, ar šis sutinka ar atsisako vykdyti sutartinę prievolę - išmokėti draudimo išmoką ir atitinkamai spręsti, ar jo materialioji subjektinė teisė į draudimo išmoką yra pažeista.

15. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta atsakymo į pretenziją pateikimo terminai: 30 dienų, o TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju 3 mėnesiai nuo pretenzijos pateikimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, pagal kurią, atsakingam draudikui pažeidus TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – 3 mėnesių terminą išmokėti draudimo išmoką, t. y. nepriėmus jokio sprendimo ir (ar) nukentėjusiam trečiajam asmeniui negavus iš atsakingo draudiko atsakymo į pretenziją, praėjus nustatytam terminui pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas nukentėjusiam asmeniui kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gauti draudimo išmoką (jos dalį). Šis terminas skaičiuojamas ta pačia tvarka, jeigu gaunamas atsakymas iš draudiko, bet netenkinama pretenzija ar ji tenkinama iš dalies, tačiau nukentėjęs asmuo su tokiu atsakymu nesutinka. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Remiantis šia aplinkybe, tarp bylos šalių susiklosčiusiems santykiams yra taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turėjo pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad AB Lietuvos draudimas, dalyvaudamas trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016, teisminio nagrinėjimo metu išklausius proceso dalyvių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, ištyrus įrodymus, suprato, jog būtent jis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ERGO Insurance SE.

16. Apeliantas nurodo, jog jau pats pretenzijos pateikimo faktas pagrindžia, kad ieškovas buvo įsitikinęs savo reikalavimų pagrįstumu ir pretenziją teikė, siekdamas sužinoti kaip atsakovas vykdys sutartinę prievolę. Be to, bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas dar prieš 2015-02-11 pretenzijos pateikimą buvo pakankamai įsitikinęs savo reikalavimų pagrįstumu. Tai pagrindžia ieškovo pateiktas vidinis susirašinėjimas tarp ieškovo darbuotojų R. L. ir G. S. (bylos tomas II, 79 psl.), kuriame R. L. pareiškia, kad pritaria If P&C Insurance AS filialo atsisakymui tenkinti atsakovo pretenziją (bylos tomas II, 80 psl.) ir informuoja, kad reikia pareikšti pretenziją ERGO Insurance SE.

17. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ERGO Insurance SE, 2015-1230 pateikiant ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“, dėl žalos atlyginimo, ERGO Insurance SE nebuvo aiški situacija, jog būtent automobilio KIA CEED vairuotojos veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą įvykti eismo įvykiui. Šią išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismas grindė ir 2017-04-11 nutartimi, kuria buvo sustabdyta ši byla iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, kad civilinę bylą Nr. e2-5283-871/2016 stabdyti prašė tiek ieškovas, tiek atsakovas, atsakovas pripažino faktą, jog minėta civilinė byla ir ši byla yra tarpusavyje susijusios.

18. Atsakovas nurodo, jog 2015-12-30 ieškinio pareiškimas civilinėje byloje Nr. e2-5283871/2016 negalėjo būti suvokiamas kaip veiksmas, liudijantis pareigos sumokėti draudimo išmoką pripažinimą ar pretenzijos nagrinėjimo iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5283-871/2016 atidėjimą. Ieškinio senaties termino eigos laikotarpiu atsakovas neatliko jokių veiksmų, iš kurių ieškovas galėtų suprasti, kad jis pripažįsta pareigą sumokėti draudimo išmoką ar atideda pretenzijos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5283-871/2016. Priešingai, atsakovas 2015-12-30 elektroniniame laiške po telefoninio pokalbio su ieškovu patvirtino, kad pretenzija buvo pateikta netinkamam subjektui.

19. Apeliantas teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas ieškinio senaties termino praleidimo faktą pripažino 2017 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje (2017 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:54 min. iki 18:00 min.). Atsakovas cituoja ieškovo žodžius: „ginčo, kad ieškinio senatis yra praleista, nėra, o yra klausimas dėl jos atstatymo <...>. Atsakovo įsitikinimu toks ieškovo pripažinimas dėl ieškinio senaties praleidimo, pareikštas teismo posėdyje, yra tikrasis ieškovo (profesionalaus ir kvalifikuoto draudimo paslaugų teikėjo) atsakovo veiksmų, atliktų ieškinio senaties laikotarpiu, vertinimas ir pagrindžia, kad ieškovas ieškinio senaties eigos laikotarpiu nekonstatavo atsakovo veiksmų, liudijančių pareigos sumokėti draudimo išmoką pripažinimą ar pretenzijos nagrinėjimo iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5283-871/2016 atidėjimą. Aplinkybę, kad AB Lietuvos draudimas 2015-12-30 ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinio pareiškimo civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016 nesiejo su pretenzijos nagrinėjimo atidėjimu iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5283-871/2016 pagrindžia ir tas faktas, kad ieškovas ieškinį šioje byloje pareiškė 2017-02-23, t.y. dar prieš Vilniaus apygardos teismui priimant 2017 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-616-881/2017 (šioje byloje buvo apeliacine tvarka peržiūrimas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

21. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo.

22. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ERGO Insurance SE, 2015-1230 pateikiant ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“, dėl žalos atlyginimo, ERGO Insurance SE nebuvo aiški situacija, jog būtent automobilio KIA CEED vairuotojos veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą įvykti eismo įvykiui. Šią išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismas grindė ir 2017-04-11 nutartimi, kuria buvo sustabdyta ši byla iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, kad civilinę bylą Nr. e2-5283-871/2016 stabdyti prašė tiek ieškovas, tiek atsakovas, atsakovas pripažino faktą, jog minėta civilinė byla ir ši byla yra tarpusavyje susijusios.

23. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016 pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. K., P. S., AB “Lietuvos draudimas”, 2016-07-04 sprendimu atmetė ieškovo ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-28 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje ginčo dalykas buvo atsakomybės subjekto dėl 2014-10-02 eismo įvykio sukėlimo bei civilinės atsakomybės klausimai. Kolegija nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-11 nutartimi ši byla buvo sustabdyta iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016. 2017-04-11 nutartyje konstatuota, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 sprendime nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą šioje nagrinėjamojoje byloje. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, bylą stabdyti prašė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Atsakovas šios nutarties neginčijo. Todėl pagrįsta sprendime teismo padaryta išvada, jog pats atsakovas pripažino faktą, jog minėtos civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios, ir tai, jog ERGO Insurance SE, pateikiant ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ dėl žalos atlyginimo, nebuvo ir pačiam atsakovui aiški situacija, jog būtent automobilio KIA CEED vairuotojos veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą įvykti eismo įvykiui.

24. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje AB „Lietuvos draudimas“ dalyvavo trečiuoju asmeniu, todėl teisminio nagrinėjimo metu išklausius proceso dalyvių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, ištyrus įrodymus, ieškovas suprato, jog būtent jis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš ERGO Insurance SE, todėl dar neįsiteisėjus apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimui, ieškovas 2017-02-23 ir pateikė ieškinį. Teismas pagrįstai vadovavosi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostata, jog jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje) ir nagrinėjamu atveju padarė teisingą išvadą, jog ieškovas turėjo teisę ieškinį pateikti po Vilniaus apygardos teismo 2017-06-28 nutarties priėmimo ir ieškinio senaties nepraleido. Apeliantas nurodo, jog ieškovas pats buvo pripažinęs, jog praleido ieškinio senaties terminą, o po to pakeitė poziciją. CPK 141 str. nustato, jog gali būti keičiamas ieškinio dalykas ar pagrindas, todėl ieškovas turėjo teisę keisti savo poziciją dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo byloje ir pozicijos pakeitimas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas pripažino, jog praleido ieškinio senaties terminą.

25. Apeliantas nurodo, jog teismas nevertino, jog byloje nėra aplinkybių, kurios pagrįstų ieškinio senaties termino nutraukimą, t. y. jog atsakovas pripažino savo pareigą sumokėti draudimo išmoką. Kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatą ieškovas turėjo teisę ieškinį pateikti po Vilniaus apygardos teismo 2017-06-28 nutarties priėmimo, t. y. pagrįstai nebuvo vertinami ieškinio senaties termino nutraukimo ar sustabdymo pagrindai, nes ieškovas ieškinį pareiškė dar nesuėjus terminui. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, todėl apelianto aukščiau nurodytos aplinkybės teisinės reikšmės nagrinėjamu klausimu neturi.

26. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.