- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-616-881/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45566-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- If P
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5283-871/2016 pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – G. K., P. S., AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ERGO Insurance SE ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 615,19 Eur žalos atlyginimo, 361,94 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas sudarė su draudėju A. K. transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 2 d. 7 val. Vilniuje, Ukmergės ir Paribio g. sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens P. S. vairuojamas automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis maršrutiniam transportui skirta eismo juosta susidūrė su iš priešingos krypties į kairę sukančiu automobiliu KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu trečiojo asmens G. K.. Trečiasis asmuo P. S. eismo įvykio deklaracijoje patvirtino, kad yra atsakinga už eismo įvykį. Automobilio KIA CEED savininkui dėl įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 9 391,11 Lt (2 719,85 Eur). Pagal draudimo sutartį, pritaikęs besąlyginę išskaitą (300 Lt), draudėjo rašytinio prašymo pagrindu ieškovas pervedė 9 091,11 Lt (2 632,97 Eur) dydžio draudimo išmoką už automobilio KIA CEED remontą į UAB „Nuostolių valdymas“ sąskaitą. Išmokėjęs draudimo išmoką, 2014 m. gruodžio 19 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudusį draudiką, t. y. atsakovą, prašydamas regreso tvarka sumokėti 9 091,11 Lt (2 632,97 Eur), kadangi eismo įvykis įvyko dėl automobilio BMW X3 valdytojos P. S. kaltės. Atsakovas atsisakė atlyginti žalą, nurodydamas, kad P. S. nėra atsakinga už eismo įvykį. Ieškovas pažymėjo, jog BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, važiuodama pagrindiniu keliu, esant automobilių grūsčiai, staiga persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, padidino greitį ir susidūrė su posūkį į kairę baigiančiu automobiliu KIA CEED ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 9, 127, 128 punktų reikalavimus, o dėl šių veiksmų buvo apgadintas KIA CEED automobilis. Eismo įvykio dalyviai susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, jas patvirtindami deklaracijoje, kurioje savo kaltę pripažino BMW vairuotoja. Atsakovas neįrodė, kad BMW valdytoja kaltę dėl eismo įvykio deklaracijoje pripažino nepagrįstai. Aplinkybė, kad automobilio KIA valdytoja darė posūkį į kairę nėra besąlyginis pagrindas teigti, kad jos veiksmai nulėmė eismo įvykio sukėlimą.Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko trečiajam asmeniui G. K. darant posūkį į kairę ir nepraleidus priešpriešais tiesiai atvažiuojančio automobilio BMW. Paaiškino, kad G. K. nesilaikydama visų atsargumo priemonių, atliko manevrą, neįsitikinusi, jog kertamoje juostoje nėra jokių transporto priemonių ar kitų eismo dalyvių ir taip pažeidė KET 157, 158 punktus. Pagal atsakovą yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp G. K., vairavusios automobilį KIA CEED, elgesio ir kilusių padarinių (autoįvykio). Jeigu G. K., sukdama į kairę, būtų praleidusi priešinga kryptimi važiuojantį P. S. vairuojamą automobilį, šis dviejų transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs.Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad būtent automobilio KIA vairuotojos atliktas KET pažeidimas, kuomet automobilis sukdamas į kairę nepraleido kertamu keliu tiesai važiuojančių transporto priemonių, lėmė žalos kilimą. Nors automobilio BMW vairuotoja atliko formalų KET pažeidimą, važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, automobilis BMW važiavo pagrindinio kelio trajektorija ir negalėjo tikėtis, kad kelią jam pastos kitas automobilis. Būtent automobilio KIA vairuotoja nesiėmė visų atsargumo priemonių, pažeidė KET taisykles, o jos veiksmai lėmė eismo įvykį ir žalos atsiradimą. Draudikas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, neprivalo visais atvejais besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu.Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu sutiko ir prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovas ERGO Insurance SE sudarė su draudėju A. K. transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 2 d. Vilniuje, Ukmergės ir Paribio g. sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens G. K. vairuojamas automobilis KIA, sukdamas į kairę, į Paribio g., susidūrė su priešinga kryptimi maršrutiniam transportui skirta eismo juosta tiesiai važiavusiu automobiliu BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu trečiojo asmens P. S.. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Trečiasis asmuo P. S. eismo įvykio deklaracijoje patvirtino, kad yra atsakinga už padarytą žalą, vėliau po eismo įvykio priede prie deklaracijos nurodė, kad dėl įvykusio įvykio patyrė didelį stresą, todėl per klaidą deklaracijos 14 punkte pasirašė, kad yra kalta; nurodė, jog važiavo pagrindiniu keliu ir jos nepraleido priešpriešais atvažiavęs ir į kairę pasukęs automobilis. Ieškovas, pagal draudimo sutartį pritaikęs besąlyginę išskaitą, draudėjo rašytinio prašymo pagrindu pervedė 9 091,11 Lt (2 632,97 Eur) dydžio draudimo išmoką už automobilio KIA remontą.Teismas nurodė, kad spręsdamas, ar eismo įvykio dalyvio pripažintą atsakomybę už padarytą žalą laikyti nustatyta, draudikas turėtų įsitikinti, jog šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Nors 2014 m. spalio 2 d. eismo įvykio deklaracijoje P. S. patvirtino, kad yra atsakinga už žalą, tačiau vėliau pareiškė, kad eismo įvykio deklaracijoje 14 punkte pasirašė per suklydimą, todėl dėl 2014 m. spalio 2 d. eismo įvykio kalto asmens teismas sprendė, remdamasis byloje esančių įrodymų visetu, o ne vien deklaracijoje išreikštu P. S. atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu, kuris vėliau buvo atšauktas dėl suklydimo.Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad būtent automobilio KIA vairuotojos atliktas KET pažeidimas, kuomet automobilio vairuotoja G. K., sukdama į kairę, nepraleido priešinga kryptimi kertamu keliu tiesiai važiuojančios transporto priemonės BMW, lėmė žalos kilimą, t. y. būtent jos veiksmai buvo pagrindine sąlyga įvykti eismo įvykiui.Ieškovas, teigdamas, kad BMW vairuotoja, važiuodama pagrindiniu keliu, esant automobilių grūsčiai, staiga persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, padidino greitį ir susidūrė su posūkį į kairę baigiančiu automobiliu KIA ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 9, 127, 128 punktų reikalavimus, nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų, nors teismas siūlė skirti teismo ekspertizę. Taigi teismas padarė išvadą, kad G. K. automobiliui praleidus priešinga kryptimi važiuojantį automobilį BMW, susidūrimo būtų pavykę išvengti. Teismas nurodė, kad automobilio BMW vairuotojos P. S. veiksmai, važiuojant maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, galbūt ir neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog tai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, nepateikė įrodymų automobilio BMW vairuotojo kaltei pagrįsti, taip pat nepateikė jokių objektyvių patikimų įrodymų, kad G. K. neturėjo jokių techninių galimybių pastebėti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta važiavusį automobilį BMW. Teismas padarė išvadą, kad G. K. padarytas KET 161 punkto pažeidimas, t. y. tai, kad, sukdama į kairę iš Ukmergės į Paribio gatvę, nedavė kelio priešpriešais pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui BMW, sudarydama jo eismo juostoje kliūtį, buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, jog ne BMW vairuotojos veiksmai, esant jos kaltės pripažinimui eismo įvykio deklaracijoje, lėmė eismo įvykio kilimą ir nėra jos kaltės dėl eismo įvykio, o KIA vairuotoja turėjo techninę galimybę pamatyti BMW. Taip pat ne apeliantas, o atsakovas, ištyręs įvykį, privalėjo įrodyti, kad BMW vairuotoja neviršijo greičio (pavyzdžiui, pateikti atsakymą iš atitinkamų valstybės institucijų dėl BMW greičio viršijimo užfiksavimo (neužfiksavimo) ir pan.). Ne apeliantas, o atsakovas, norėdamas pagrįsti savo pateikiamas aplinkybes privalėjo reikšti iniciatyvą dėl teismo ekspertizės skyrimo.Teismas pažeidė subrogacijos reikalavimo įgyvendinimo draudimo teisiniuose santykiuose taisykles. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą, subrogacijos būdu pereina pradinio kreditoriaus teisė į žalos atlyginimą. Teismas, nurodydamas, jog apeliantas privalo įrodyti BMW vairuotojos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, tuo pačiu konstatavo, jog apeliantas perėmė mažiau teisių nei jų turėjo nukentėjęs asmuo, t. y. KIA vairuotoja.Byloje nėra nustatyta pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog BMW vairuotoja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, esančių priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, dėl kurių ji pripažino esanti kalta eismo įvykio deklaracijoje. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad BMW vairuotojos kaltė deklaracijoje užfiksuota nepagrįstai, privalėjo pateikti objektyvius įrodymus, paneigiančius eismo įvykio deklaracijoje nustatytą BMW vairuotojos civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo, tačiau nepagrįstai teismo buvo atleistas nuo šios pareigos.Egzistuoja visos BMW vairuotojos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Šis faktas yra patvirtintas eismo įvykio deklaracijoje ir atsakovas jo nepaneigė. Tarp BMW vairuotojos neteisėtų veiksmų ir eismo įvykio ir atsiradusios žalos yra faktinis priežastinis ryšys, t. y. tuo atveju, jeigu BMW vairuotojos elgesys būtų atitikęs rūpestingo ir apdairaus vairuotojo automobilių grūsties sąlygomis elgesio standartą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 1 ir 5 d., Kelių eismo taisyklių 4, 9, 127, 128 p.) eismo įvykio nebūtų atsitikę ir žalos nebūtų atsiradę.Teismas nesvarstė eismo įvykio dalyvių kaltės padalinimo klausimo. BMW vairuotojos eismo dalyvių atsargumu ir savitarpio pagarba grindžiamų elgesio standartų nesilaikymas pasireiškė ne vien BMW vairuotojos važiavimu maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, bet ir jos veiksmais manevruojant ir pasirenkant saugų greitį automobilių grūsties sąlygomis, kai kiti eismo dalyviai betarpiškai prieš pat eismo įvykį BMW vairuotojai demonstravo kiekvienam vairuotojui suvokiamą rūpestingo ir apdairaus, savitarpio pagarba ir atsargumu automobilių grūsties sąlygomis grindžiamą vairuotojo elgesio standartą, pasireiškiantį greičio sumažinimu arba sustojimu ties Ukmergės-Paribio gatvių sankryža. Taip pat šie BMW vairuotojos veiksmai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir žalos atsiradimu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas If P&C Insurance AS prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Ištyrus su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, atsakovas priėmė sprendimą dėl nedraudžiamojo įvykio, kurio pagrindu buvo atsisakyta mokėti draudimo išmoką. Atsakovui įrodžius, jog įvykio kaltininkė yra automobilio KIA valdytoja G. K., bei tai, jog automobilio BMW valdytojos veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, ieškovui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Tai, jog teismas pasiūlė ieškovui skirti ekspertizę, negali būti vertinama kaip įrodinėjimo pareigos pažeidimas, nes būtent apeliantas teigė, kad draudimo bendrovės sprendimas yra neteisėtas, nors visi byloje esantys įrodymai patvirtino atsakovo sprendimo pagrįstumą.Nors 2014 m. spalio 2 d. eismo įvykio deklaracijoje P. S. patvirtino, kad ji atsakinga už žalą, tačiau vėliau pareiškė, kad eismo įvykio deklaracijoje 14 punkte pasirašė per suklydimą. Todėl dėl eismo įvykio kalto asmens spręstina remiantis byloje esančių įrodymų visetu, o ne vien deklaracijoje išreikštu P. S. atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu, kuris vėliau buvo atšauktas dėl suklydimo. Eismo įvykio deklaracijoje nurodytos aplinkybės buvo patikrintos bei sulygintos su kitais byloje esančiais įrodymais bei teisės aktų taikomais reikalavimais eismo dalyviams. Draudžiamąjį įvykį privalo nustatyti draudikas, remdamasis įvykio aplinkybėmis bei dokumentais pagrindžiančiais jas. Klaidingas eismo taisyklių vertinimas nėra priežastis draudimo įvykį pripažinti draudiminiu. Pagrindas įvykį pripažinti nedraudiminiu yra civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas.Trečiojo asmens P. S. veiksmai, važiavimas maršrutiniam transportui ir taksi automobiliams skirta juosta, yra mažareikšmiai ir negalėję sukelti eismo įvykio bei žalos kadangi automobilis BMW, vairuojamas P. S., nesudarė kliūties. Tiek važiuojant maršrutiniam transportui bei taksi automobiliams skirta juosta, tiek važiuojant kitiems eismo dalyviams skirta juosta tokio eismo įvykio rizika yra vienoda. Teismo posėdžio metu G. K. nurodė, kas patvirtinta ir Eismo įvykio deklaracijoje, jog P. S. darė dešinį posūkį į Paribio gatvę, tokiu atveju, P. S. turėjo pilną teisę naudotis maršrutiniam transportui skirta eismo juosta ir jos atsakomybės klausimas apkritai negali būti keliamas, nepaisant to, jog įvykio schemose nurodyta, jog automobilis BMW X3 judėjo tiesiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už eismo įvykį atsakingo asmens nustatymo. Byloje taip pat keliami klausimai, ar atsakomybės pripažinimas įvykio deklaracijoje yra pakankamas pagrindas preziumuoti atsakomybę pripažinusio asmens kaltę, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE su draudėju A. K. laikotarpiui nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2014 m. spalio 20 d. sudarė transporto priemonės KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. 2014 m. spalio 2 d. Vilniuje, Ukmergės ir Paribio gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens G. K. vairuojamas automobilis KIA CEED, iš Ukmergės g. sukdamas į kairę, į Paribio g., susidūrė su priešinga kryptimi maršrutiniam transportui skirta eismo juosta tiesiai važiavusiu automobiliu BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu trečiojo asmens P. S.. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui už automobilio KIA CEED apgadinimą, su pretenzija kreipėsi į atsakovą – apdraudusį automobilį BMW X3 transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, prašydamas sumokėti 2 632,97 Eur, kadangi eismo įvykis įvyko dėl P. S., automobilio BMW X3 valdytojos, kaltės. Atsakovas atsisakė atlyginti žalą, nes sprendė, jog automobilio BMW X3 vairuotoja nėra atsakinga už eismo įvykį. Atsakovo vertinimu, už eismo įvykį yra atsakinga automobilio KIA CEED valdytoja G. K., kuri sukdama į kairę nepraleido priešais atvažiuojančio automobilio.Kaip matyti iš eismo įvykio deklaracijos, P. S. joje patvirtino, jog yra atsakinga už eismo įvykį. Prie deklaracijos pateiktame priede, sudarytame praėjus laiko tarpui po eismo įvykio, P. S. nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė didelį stresą, todėl per klaidą pasirašė, kad yra kalta. Taip pat nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu ir jos nepraleido priešais atvažiavusi ir į kairę sukančio automobilio vairuotoja.Teisėjų kolegija pažymi, kad gavęs pretenziją, civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikiami įrodymai, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą. Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines šalių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginčą teisme. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011). Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, įvertinęs su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, priėmė sprendimą dėl nedraudžiamojo įvykio, kurio pagrindu atsisakė mokėti draudimo išmoką.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui nustačius ir pagrindus, kad KIA CEED vairuotojos veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą įvykti eismo įvykiui, kad automobilio BMW X3 vairuotojos veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, ieškovui atsirado pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo ieškinio reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad draudikas, spręsdamas draudimo išmokos klausimą, neprivalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2011 m. gegužės 17 d. posėdyje patvirtintoje Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos pozicijoje „Dėl eismo įvykio deklaracijoje išreikšto asmens atsakomybės už eismo įvykį metu padarytą žalą pripažinimo įrodomosios vertės“ nurodoma, kad spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, draudikas ne visais atvejais privalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu. Draudikas, spręsdamas ar eismo įvykio dalyvio pripažinta atsakomybė už padarytą žalą laikyti nustatyta, turėtų įsitikinti, jog šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Taigi, eismo įvykio deklaracija nėra nenuginčijamas įrodymas, kurio pagrindu draudikas turi pareigą besąlygiškai sumokėti draudimo išmoką. Šią išvadą patvirtina ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos.Įvertinęs aplinkybę, kad P. S. pareiškė, jog kaltę dėl eismo įvykio prisiėmė dėl suklydimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl eismo įvykio kalto asmens sprendė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, o ne vien eismo įvykio deklaracija. Juolab, kad kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, draudikas ne visais atvejais privalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad BMW X3 vairuotoja auto įvykio deklaracijoje pripažino savo kaltę, savaime nesudarė pagrindo ieškovui išmokėti draudimo išmokos už automobilio KIA CEED sugadinimą. Draudikas, prieš mokėdamas draudimo išmoką, visų pirma, įvertinęs automobilių sužalojimus, turėjo įsitikinti, ar auto įvykis galėjo įvykti deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis, taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi ne vien autoįvykio deklaracijoje nurodytu BMW X3 vairuotojos kaltės pripažinimu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje įrodymų vertinimo klausimais, yra išaiškinęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).Eismo įvykio metu galiojančių Kelių eismo taisyklių (toliau KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 161 punkte nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms. Taigi nagrinėjamu atveju KIA CEED vairuotoja, sukdama į kairę, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi kertamu keliu tiesiai važiuojančios transporto priemonės BMW X3 vairuotojai. Nurodytos prievolės KIA CEED vairuotoja neįvykdė, dėl ko įvyko eismo įvykis. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, automobilio KIA CEED vairuotojos veiksmai, t. y. įvažiavimas į kertamą eismo juostą, neįsitikinus, kad kelias yra laisvas, sudarė sąlygą įvykti eismo įvykiui.Apeliantė nurodo, kad yra visos BMW X3 vairuotojos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Teigia, kad BMW X3 vairuotojos neteisėti veiksmai pasireiškė važiavimu maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, manevruojant ir pasirenkant nesaugų greitį automobilių grūsties sąlygomis.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad tiek važiuojant visiems eismo dalyviams skirta juosta, tiek važiuojant maršrutiniam transportui bei taksi automobiliams skirta juosta, įvykusio eismo įvykio rizika yra vienoda. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien važiavimas maršrutiniam transportui ir taksi automobiliams skirta juosta šiuo atveju negalėjo sukelti eismo įvykio, taigi tarp P. S. neteisėtų veiksmų, pažeidžiant kelių eismo taisykles, ir KIA CEED automobiliui padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. Kaip jau buvo minėta, KET 161 straipsnio nuostata imperatyviai nustato, kad sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Nurodytos pareigos tiesiai važiuojančiam automobiliui nenustatyta. Automobilio BMW X3 vairuotoja važiavo pagrindiniu keliu, todėl negalėjo tikėtis, kad kelią jai pastos kita transporto priemonė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent automobilio KIA CEED vairuotojos veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą įvykti eismo įvykiui, todėl teismas ieškinį pagrįstai atmetė.Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovui skirti ekspertizę, negali būti vertinama, kaip įrodinėjimo pareigos pažeidimas, kadangi tokiu būdu teismas tik patikslino šalių įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, kad ieškovas, norėdamas įrodyti, jog pagrįstai išmokėjo draudimą išmoką, turi teisę įrodymus rinkti ir ekspertizės pagalba. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė eismo įvykio dalyvių kaltės padalinimo klausimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius aplinkybės, kad BMW X3 vairuotoja savo veiksmais galėjo prisidėti prie eismo įvyko, nėra pagrindo svarstyti ir eismo įvykio dalyvių kaltės padalinimo klausimo.Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.