Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje G. K., P. S., AB "Lietuvos draudimas".

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kyla būtent dėl to, kuriam iš vairuotojų kyla civilinė atsakomybė dėl 2014-10-02 eismo įvykio.

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste TPVCAPDĮ) 3 str. 1 d. nurodo, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant arba naudojant transporto priemone atsiranda civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 16 str. 1 d. nustato, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Taigi, kad galima būtų konstatuoti draudžiamojo įvykio pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties faktą, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - žalą bei nuostolius, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Civilinės atsakomybės prievolėje yra preziumuojama tik kaltė, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 str. 1 d.). Tuo tarpu kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nėra preziumuojamos, todėl pareiga įrodyti, jog žala ieškovui buvo padaryta būtent jo nurodomomis aplinkybėmis, tenka pačiam ieškovui. Tai reiškia, jog reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Iš eismo įvykio deklaracijos, priedo prie deklaracijos įvykio schemos, G. K. eismo įvykio aprašymo (el. b., 1 t., b.l. 15, 16, 17), matyti, kad 2014-10-02 7 val. Ukmergės ir Paribio g. sankryžoje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė Ukmergės gatve priešingomis kryptimis važiavę P. S. vairuotas automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu važiavo tiesiai maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, ir G. K. vairuotas automobilis KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris eismo įvykio metu darė posūkį į kairę į Paribio gatvę (b. l. 12, 19). Trečiasis asmuo P. S. 2014-10-02 eismo įvykio deklaracijoje patvirtino, kad yra atsakinga už padarytą žalą (el. b., 1 t., b.l. 15). Tačiau vėliau priede prie deklaracijos P. S. nurodė, kad dėl įvykusio įvykio patyrė didelį stresą, todėl per klaidą deklaracijos 14 punkte pasirašė, kad yra kalta; nurodė, jog važiavo pagrindiniu keliu ir jos nepraleido priešpriešais atvažiavęs ir į kairę pasukęs automobilis (el. b., 1 t., b.l. 16).

Pažymėtina, kad asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė, todėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą/nebuvimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis). 2011-05-17 Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2011-05-17 posėdyje patvirtintoje pozicijoje Dėl eismo įvykio deklaracijoje išreikšto asmens atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažinimo įrodomosios vertės yra išreikšta pozicija, kad deklaracijoje išreikštą atsakomybės už padarytą žalą pripažinimą iš esmės galima laikyti įrodomuoju faktu, leidžiančiu daryti išvadą apie atitinkamo materialinio teisinio pobūdžio fakto egzistavimą. Tačiau spręsdamas, ar eismo įvykio dalyvio pripažintą atsakomybę už padarytą žalą laikyti nustatyta, draudikas turėtų įsitikinti, jog šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Taigi, nors 2014-10-02 eismo įvykio deklaracijoje P. S. patvirtino, kad ji atsakinga už žalą, tačiau vėliau ji pareiškė, kad eismo įvykio deklaracijoje 14 punkte pasirašė per suklydimą (el. b., 1 t., b.l. 28). Todėl dėl 2014-10-02 eismo įvykio kalto asmens spręstina remiantis byloje esančių įrodymų visetu, o ne vien deklaracijoje išreikštu P. S. atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu, kuris vėliau buvo atšauktas dėl suklydimo.

Eismo įvykio metu (2014-10-02) galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numatė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. (duomenys neskelbtini) numatė, kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms. (duomenys neskelbtini) punktas numatė, kad, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą. Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), darytina labiau tikėtina išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent automobilio KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos atliktas KET pažeidimas, kuomet automobilio vairuotoja G. K. sukdama į kairę nepraleido priešinga kryptimi kertamu keliu tiesiai važiuojančios transporto priemonės BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lėmė žalos kilimą, t.y. būtent jos veiksmai buvo pagrindine sąlyga įvykti eismo įvykiui. Nors ieškovas pažymi, kad kiti automobiliai, važiuojantys priešpriešine eismo juosta tiesiai Ukmergės gatve, trečia eismo juosta ir antra eismo juosta, praleido automobilį KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vien ši ieškovo nurodoma aplinkybė savaime neeliminuoja automobilio KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos pareigos įsitikinti, ar jai atlikti manevrą yra saugu ir ar visi automobiliai ją praleidžia, o ji niekam netrukdys atlikti manevro, nesukels avarinės situacijos, ar eismo įvykio, kaip ir neeliminuoja būtent jos atsakomybės už šio manevro saugų atlikimą. Kelių eismo taisyklių 161 punktas imperatyviai įpareigoja, kad sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Kelių eismo taisyklėse yra išaiškinta sąvoka duoti kelią (nekliudyti). „Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.“ Tai reiškia, kad kiekvienu atveju vairuotojas turi įsitikinti, jog, darydamas manevrą, nesukels pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui. Nagrinėjamu atveju būtent automobilio KIA vairuotoja G. K. turėjo pareigą sukdama į kairę duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms visoms transporto priemonėms, o ne BMW automobilio vairuotoja, važiavusi pagrindiniu keliu tiesiai, privalėjo stabdyti ir duoti kelią į kairę sukančiam automobiliui KIA. Ieškovas teigdamas, kad BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, važiuodama pagrindiniu keliu, esant automobilių grūsčiai, staiga persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, padidino greitį ir susidūrė su posūkį į kairę baigiančiu automobiliu KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 9, 127, 128 p. reikalavimus, absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos ieškovo teiginius, nepateikė (CPK 178 str., 185 str.), nors teismas ir siūlė pasinaudoti teise prašyti teismo ekspertizės. Ieškovas teiginius, kad BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, važiuodama pagrindiniu keliu, esant automobilių grūsčiai, staiga persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, padidino greitį ir susidūrė su posūkį į kairę baigiančiu automobiliu KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrodinėjo trečiojo asmens G. K. paaiškinimais. Tačiau teismo posėdžio metu paklausta G. K. nurodė, kad nėra įsitikinusi, kad BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, staiga persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir padidino greitį. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Šios ieškovo nurodomos aplinkybės, kad BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, staiga persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir padidino greitį, taip pat nėra patvirtintos jokiais kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja viršijo leistiną greitį. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Ukmergės g. netoli posūkio į Paribio gatvę įrengtas stacionarus greičio matuoklis, tačiau ieškovas nepateikė jokių jo teiginį patvirtinančių įrodymų, kad BMW vairuotoja padidino greitį. Teismas dar rengiantis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu 2016-02-11 nutartyje pasiūlė šalims apsvarstyti galimybę dėl eismo įvykio teismo ekspertizės, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo ir dublike pasisakė, jog ekspertizės skyrimas yra netikslingas. Taigi ieškovas neįrodė staigaus BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos persirikiavimo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir greičio padidinimo.

Nors ieškovas ginčija G. K. KET pažeidimą, aiškindamas, kad G. K. prieš pradėdama posūkio į kairę manevrą, buvo įsitikinusi, jog maršrutiniam transportui skirta eismo juosta yra laisva, ir dėl to negalėjo tikėtis rūpestingumo, apdairumo standartų neatitinkančio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos elgesio: staigaus persirikiavimo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir greičio padidinimo, teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog šioje eismo situacijoje G. K. pažeidė Kelių eismo taisykles, nes ji sukdama į kairę nepraleido priešpriešais maršrutiniam transportui skirta eismo juosta važiuojančio automobilio BMW. Jei ji ketino įvažiuoti į Paribio gatvę ir kirsti priešpriešinio eismo juostas, ji negalėjo vadovautis vien tik trečios ir antros eismo juostų vairuotojų jai sudaryta galimybe pravažiuoti. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą ji privalėjo įsitikinti, kad yra laisva ir kraštinė eismo juosta, kurią ketina kirsti, ir tai bus galima padaryti saugiai. Darytina išvada, kad G. K. automobiliui praleidus priešinga kryptimi važiuojantį automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo būtų pavykę išvengti. Taigi G. K. padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Pagal KET reikalavimus ji tik įsitikinusi savo veiksmų absoliučiu saugumu galėjo įvažiuoti ir į kraštinę priešingos krypties eismo juostą. Sustoję ją praleisti automobiliai trečioje ir antroje eismo juostose sudarė sąlygas ir leido G. K. automobiliui saugiai įvažiuoti į eismo juostą, kuria judėjimas vyko nuo Ukmergės g. link miesto centro. Taigi ji turėjo būti įsitikinusi, kad ir maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje nėra judančių transporto priemonių. G. K. teiginiai, kad ji pakankamai ilgai laukė, kol ją praleis kiti automobiliai, neatleido vairuotojos nuo pareigos būti apdairia ir savo veiksmais nesudaryti pavojaus eismo saugumui. G. K. teiginiai, kad ji įsitikino, kad nieko nėra ir pirmojoje priešpriešinio eismo juostoje, vertintini kritiškai, nes ji susidūrimo neišvengė. Iš G. K. eismo įvykio aprašymo (el. b., 1 t., b.l. 17) matyti, kad ji nurodė, jog „įsitikinusi, kad autobusų ir taksi automobilių nėra ir eismo juosta tuščia, pasuko į kairę; „jai sukant į kairę, automobilio BMW X3 vairuotoja, staiga persirikiavo į autobusų juostą ir padidino greitį, neįsitikinusi, kad juosta laisva“. Iš šio paaiškinimo matyti, kad G. K. įsitikino tik dėl autobusų ir taksi automobilių, be to matyti, kad ji klaidingai suvokė situaciją, nes ne BMW vairuotoja turėjo įsitikinti, kad maršrutiniam transportui skirta eismo juosta laisva, o būtent G. K..

Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad, G. K. neturėjo ir objektyviai negalėjo pamatyti automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. neturėjo jokios techninės galimybės pamatyti automobilį BMW, nors teismas ir siūlė pasinaudoti ekspertize. G. K. buvo įpareigota elgtis rūpestingai, neįvažiuoti į maršrutinio transporto eismo juostą ar nekirsti jos, neįsitikinusi eismo saugumu. Ji to nepadarė, taigi elgėsi rizikingai. Nors ieškovas nurodė, kad G. K. jau baiginėjo daryti posūkį į kairę, kuomet į ją atsitrenkė BMW automobilio vairuotoja, tačiau iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo apgadinta automobilio KIA ir dešinės pusės priekinių durelių dalis, galinis posparnis. Taigi spręstina, kad tarp automobilio KIA įvažiavimo į maršrutinio transporto eismo juostą ir eismo įvykio praėjo pakankamai neilgas laiko tarpas, kas rodo, kad G. K. nebuvo pakankamai atidi įvažiuodama į maršrutinio transporto eismo juostą, neįsitikino, kad pirmojoje eismo juostoje nėra važiuojančių transporto priemonių ir nepraleido pirmąja eismo juosta važiuojančio automobilio.

Automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos P. S. veiksmai važiuojant maršrutiniam transportui skirta eismo juosta galbūt ir neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog tai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltei pagrįsti, kaip ir nepateikė jokių objektyvių patikimų įrodymų, kad G. K. neturėjo jokių techninių galimybių pastebėti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta važiavusį automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau bet kuriuo atveju aplinkybė, jog automobilis BMW važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta neturi reikšmės atsakomybei dėl eismo įvykio ir jo padarinių, nes būtent G. K. padarytas (duomenys neskelbtini) p. pažeidimas, t. y. tai, kad, sukdama į kairę iš Ukmergės į Paribio gatvę, nedavė kelio priešpriešiais pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui BMW X3, sudarydama jo eismo juostoje kliūtį, buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp automobilio BMW vairuotojos P. S. veiksmų bei eismo įvykio, neįrodė P. S. kaltės dėl 2014-10-02 eismo įvykio. Dėl to, neįrodžius visų P. S. civilinės atsakomybės sąlygų, jos civilinės atsakomybės draudikui pareikštas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Byloje susidarė 6,78 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 6,78 EUR pašto išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 6,78 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Suma priteista valstybei turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytas išlaidas valstybei, įpareigoti pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jų sumokėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.